JURIDINIAI ASMENYSJuridiniais asmenimis vadinami kolektyviniai žmoniu junginiai irtam tikrais istatymais numatytas vieno asmens darinys, kurie turi atskirą turtą,gali savo vardu igyti turtines bei asmenines neturtines teises ir tureti pareigas,buti ieškovai ir atsakovai teisme, arbitraže ar trečiuju teisme.Juridiniai asmenys yra ukio subjektai, tokie kaip imones, bankai irkredito istaigos, draudimo organizacijos, kitos istaigos (valstybines valdžios
ir valdymo, mokslo ir kt.), visuomenines organizacijos, partijos. Jie vykdolabai ivairią ukinę komercinę, kulturinę, visuomeninę, politinę veiklą.1994 m. pirmą kartą Lietuvos teises istorijoje nustatyta, kad juridiniasmeni gali steigti vienas asmuo (fizinis arba juridinis asmuo). Tokią galimybę– vienam asmeniui steigti juridini asmeni – numate LR akciniu bendroviuistatymas. Taigi akcines bendroves, turinčias juridinio asmens teises,gali steigti vienas asmuo. Kitu rušiu imoniu, turinčiu juridinio asmens teises,vienas asmuo steigti neturi teises.Juridiniu asmenu steigimo, valdymo, reorganizavimo ir likvidavimotvarką nustato LR CK 2.33-2.131 str., kai kurie istatymai: LR imoniu 1990m. gegužes 8 d. istatymas (Valst. žinios. 1990. Nr. 14-395) su papildymais irpakeitimais, kai kuriu rušiu imoniu istatymai, LR imoniu rejestro 1990 m.liepos 31 d. istatymas (Valst. žinios. 1990. Nr.24-599), Lietuvos banko2001 kovo 13 d. istatymas (Valst. žinios. 2001. Nr.28-890), LR komerciniubanku 1994 m. gruodžio 21 d. istatymas (Valst. žinios. 1995. Nr.2-33), LRdraudimo 1996 m. liepos 10 d. istatymas (Valst. žinios. 1996. Nr.73-1742),LR visuomeniniu organizaciju 1998 m. birželio 11 d. istatymas (Valst. žinios.1998. Nr.59-1653), LR politiniu partiju 1990 m. rugsejo 25 d. istatymas(Valst. žinios. 1990. Nr.29-692).Pagal LR CK 2.33 str. juridiniu asmeniu gali buti laikomas toks kolektyvinisfiziniu asmenu junginys ar vieno fizinio asmens darinys, kuris turišiuos požymius:a) organizacini vieningumą, itvirtintą norminiame akte, juridinio asmensistatuose, nuostatuose, statutuose;b) turto atskyrimą nuo jo steigeju turto;c) turtiniu ir neturtiniu teisiu ir pareigu igijimą savo vardu;d) savarankišką atsakomybę už savo prievoles.LR CK 2.34 str. numato, kad juridiniai asmenys yra dvieju rušiu:
1) viešieji juridiniai asmenys, kurie yra isteigti valstybes ar savivaldybes,ar kitu asmenu, nesiekiančiu naudos sau ir turinčiu tikslą tenkinti viešuosiusinteresus (valstybe ir savivaldybes, religines bendruomenes, profesinessąjungos ir kt.);2} privalieji juridiniai asmenys, kuriu tikslas – tenkinti privačius interesus.Tradicines religines bendruomenes turi juridinio asmens statusą, tačiaukitos turi buti isteigtos laikantis bendros juridiniu asmenu steigimotvarkos. Profesines sąjungos gali buti pripažintos juridiniais asmenimis, jeigujos yra isteigtos ne mažiau kaip 30 steigeju ir profesiniu sąjungu istataipatvirtinti profesines sąjungos susirinkime, be to, turi buti išrinkti valdymoCIVILINE TEISE 311.6 pav. Juridiniai asmenys (bendrosios nuostatos)Valstybe ir savivaldybes yra juridiniai asmenys, taip pat ir institucijos,kurias numato LR Konstitucija. Valstybe, savivaldybe ir ju institucijosyra civiliniu santykiu dalyves lygiais pagrindais, kaip ir kiti šiu santykiu dalyviai.Šie subjektai igyja civilines teises ir prisiima civilines pareigas ir jasigyvendina per atitinkamas valstybes ir savivaldybiu valdymo institucijas.Valstybe ir savivaldybe, kaip juridiniai asmenys, gali tureti tik tokias teisesir pareigas, kurios neprieštarauja ju steigimo dokumentams ir veiklos tikslams.LR CK 2.80 str. draudžia valstybes ar vietos savivaldos institucijomsistatymuose nenumatytais administraciniais metodais reglamentuoti juridiniuasmenu veiklą.Valstybe, o kai kuriais atvejais ir savivaldybe civiliniuose teisiniuosesantykiuose gali dalyvauti pagal LR CK 5.62 str. numatytą paveldejimo teisę.Pagal LR CK 4.62 str. valstybes nuosavybes teise atsiranda, jeigu pernustatytą laiką nepaaiškejo radinio savininkas, o radusysis nenori atlygintisu daikto saugojimu susijusiu išlaidu.Valstybe ir savivaldybes taip gali dalyvauti ivairiuose prievoliniuosesantykiuose, pavyzdžiui, privatizacijos, nuosavybes grąžinimo ir kt.LR CK 2.39 – 2.43 str. numato, kad juridinis asmuo privalo turetipavadinimą, kuris yra juridinio asmens nuosavybe ir negali prieštarauti viešajaitvarkai, gerai moralei ir klaidinti visuomenes. Šis pavadinimas turi butisudarytas laikantis bendrines lietuviu kalbos normu. Kadangi pavadinimasyra juridinio asmens nuosavybe, todel istatymas draudžia igyti teises ir pareigas
prisidengiant kito juridinio asmens pavadinimu.Juridinis asmuo veikia remdamasis savo istatais (jei ju nera, gali butisteigimo sandoris, bendrieji nuostatai) ar nuostatais, statutais, kuriuose nurodomasjuridinio asmens pavadinimas, teisine forma, buveine (ta vieta, kuriojeyra nuolatinis juridinio asmens valdymo organas), organas, kuriam jispavaldus, juridinio asmens veiklos tikslai, turtine baze, struktura, valdymotvarka, organai ir ju kompetencija, juridinio asmens veiklos laikotarpis, jeijis yra ribotas, ir kt. Istaigos ir kitokios valstybines organizacijos, išlaikomosiš valstybinio biudžeto, o istatymu numatytais atvejais taip pat ir kitos organizacijosgali veikti remdamosi bendrais tos rušies organizaciju nuostatais,pavyzdžiui, mokyklos, ligonines ir pan. Juridiniai asmenys turtą naudoja,valdo bei disponuoja juo nuosavybes arba patikejimo teise. Šis turtas nuosavybesteise priklauso juridinio asmens steigejui ar dalyviui. Juridinis asmuogali buti isteigtas ribotam ir neribotam laikotarpiui. Ši sąlyga turi buti nurodytajo steigimo dokumentuose.Juridinis asmuo civilines teises ir pareigas igyja ir jas igyvendina persavo organus ir dalyvius. Juridinio asmens organas yra istatymo ar istatu (nuostatu) numatytas vienašmenis vadovas (direktorius, vedejas ir pan.) arkolegija (visuotinis susirinkimas, valdyba, taryba ir pan.) ir dalyviu susirinkimas.Valstybiniu juridiniu asmenu organai paprastai yra vienašmeniai. Visuomeninesorganizacijos turi renkamuosius kolegialius organus, o kai kuriaisatvejais – vienašmenius organus, pavyzdžiui, pirmininką, prezidentą irpan. Juridinio asmens dalyvis (akcininkas, narys, dalininkas ir kt.) yra asmuo,kuris turi nuosavybes teisę i juridinio asmens turtą arba kuris nors irneišsaugo teisiu i juridinio asmens turtą, bet igyja prievoliniu teisiu ir (ar)pareigu, susijusiu su juridiniu asmeniu (CK 2.45 str.).Juridiniai asmenys turi civilini teisnumą ir veiksnumą. Juridiniu asmenuteisinimas atsiranda nuo ju isteigimo momento, o pasibaigia – juoslikvidavus ar reorganizavus. Kitaip negu piliečiu teisnumas, kuris visiemspiliečiams yra lygus, juridiniu asmenu teisnumas yra specialus. Tai reiškia,kad privatus juridinis asmuo gali tureti ir isigyti bet kokias civilines teises irpareigas, išskyrus tas, kurioms atsirasti reikalingos tokios fizinio asmens savybeskaip lytis, amžius bei giminyste. Viešieji juridiniai asmenys gali turetitik tokias teises ir pareigas, kurios neprieštarauja ju steigimo dokumentamsir veiklos tikslams. Atskiru veiklos rušiu, nustatytu istatymuose, juridiniamasmeniui galima imtis tik gavus licenciją (prekiauti alkoholiu, tabaku).Kiekvienai istatymu nustatytai licencijuojamai veiklos rušiai Vyriausybetvirtina licencijavimo taisykles, jeigu kiti istatymai nenumato ko kita. Licencijaišduodama neterminuotam laikui.Juridiniu asmenu veiksnumas atsiranda kartu su teisnumu.Juridinis asmuo dalyvauja civilineje apyvartoje savo vardu. Del tokiekvienas juridinis asmuo privalo tureti individualu pavadinimą, kuris išskirtuji iš kitu vienarušiu juridiniu asmenu.Juridiniai asmenys, gavę atitinkamu organu leidimą, turi teisę steigtisavo filialus ir atstovybes.Filialu (skyriumi, kontora, agentura ir t.t.) vadinama juridinio asmensstrukturine dalis, turinti savo buveinę ir atliekanti visas arba dali juridinioasmens funkciju. Filialas nera juridinis asmuo. Atstovybe yra juridinioasmens padalinys, turintis savo buveinę ir teisę atstovauti juridinio asmensinteresams ir juos ginti, sudaryti sandorius bei atlikti kitus veiksmus juridinioasmens vardu, vykdyti eksporto ir importo operacijas, tačiau tik tarp užsieniojuridiniu asmenu ar kitu organizaciju, isteigusiu atstovybę, arba su jasusijusiu imoniu, istaigu ar organizaciju ir atstovybes. Filialą ir atstovybęsieja tai, kad šie abu juridinio asmens padaliniai nera juridiniai asmenys,veikia pagal juridinio asmens patvirtintus nuostatus, gauna turtą iš juosisteigusio juridinio asmens, turi buti nurodyti steigimo dokumentuose. Juridinioasmens filialo bei atstovybes nuostatuose turi buti nurodyta ju pavadi-nimas, buveine, veiklos tikslai, valdymo organas ir jo kompetencija, veikloslaikotarpis, jei jis yra ribotas, ir kt.Juridinis asmuo atsako pagal savo prievoles jam nuosavybes ar patikejimoteise priklausančiu turtu (CK 2.50 str.). Juridinis asmuo neatsako užjo dalyviu prievoles, taip pat ir juridinio asmens dalyvis neatsako už juridinioasmens prievoles. Juridiniai asmenys skirstomi i ribotos ir neribotos civilinesatsakomybes asmenis. Jeigu prievolems ivykdyti neužtenka neribotoscivilines atsakomybes juridinio asmens turto, už jo prievoles atsako juridinioasmens dalyvis. Neribotos civilines atsakomybes asmenys yra individualiimone bei ukine bendrija (CK 2.50 str. 4 d.).JURIDINIU ASMENU STEIGIMASJuridiniai asmenys steigiami šio kodekso ir istatymu nustatyta tvarka.Istatymai numato tuos su juridiniu asmenu steigimu susijusius klausimus,kuriu nereglamentuoja kodeksas. Juridiniai asmenys gali buti steigiamitaip:1) potvarkine tvarka. Kompetentinga valstybines valdžios ar valdymoinstitucija priima sprendimą del juridinio asmens isteigimo;2) leidimine tvarka. Steigiant juridini asmeni, reikalingas kompetentingosvalstybes institucijos (pavyzdžiui, Lietuvos banko steigiant banką)leidimas;3) pareikštine normatyvine tvarka. Juridiniai asmenys steigiami, kaiistatymas yra nustatęs tokiu juridiniu asmenu steigimo tvarką, tikslus, organizacinęstrukturą, asmenu dalyvavimo juose sąlygas;4) pareikštine tvarka. Tokia tvarka yra steigiamos profesines sąjungos.Juridinio asmens steigejai gali buti fiziniai ir juridiniai asmenys, taippat valstybe ir savivaldybe. Juridinio asmens steigeju yra laikomas asmuo,kuris sudare sandori isteigti juridini asmeni (CK 2.60 str.). Juridinio asmensisteigimo momentu yra laikoma data, kai jis iregistruojamas juridiniu asmenuregistre. Juridiniu asmenu registre yra irašomi bei kaupiami visi duomenysapie juridinius asmenys. Šiame registre turi buti visa informacija apiejuridinius asmenis bei ju veiklą. Juridinis asmuo laikomas irašytu i juridiniuasmenu registrą tada, kai pateikia šiuos duomenis: numatytos formos prašymą,juridinio asmens steigimo dokumentus, licenciją, jei tokia reikalinganorint verstis konkrečia veikla, dokumentus, kurie patvirtina registrui pateikiamuduomenu tikrumą, registravimo rinkliavos sumokejimo (išskyrus tuosatvejus, kai juridinis asmuo yra atleistas nuo tokios rinkliavos) kvitus, taippat kitus istatymu numatytus dokumentus. Už dokumentu pateikimą juridiniuasmenu registrui yra atsakingas juridinio asmens valdymo organas, jeiistatymai nenumato ko kita. Per trisdešimt dienu nuo visu dokumentu pateikimojuridinis asmuo turi buti irašytas i juridiniu asmenu registrą. Kai juridinisasmuo yra iregistruojamas juridiniu asmenu registre, šio registro tvarkytojas
juridiniam asmeniui išduoda juridinio asmens registro pažymejimąir suteikia juridinio asmens kodą. Tačiau juridiniu asmenu registras gali atsisakytiregistruoti juridini asmeni, jeigu:1) pateiktas prašymas iregistruoti juridini asmeni neatitinka reikalaujamosformos arba pateikti ne visi dokumentai, kuriuos privalu pateikti;2) praleistas 6 menesiu terminas, per kuri juridinis asmuo savo steigimodokumentus turi pateikti juridiniu asmenu registrui;3) pateikti juridiniu asmenu registrui dokumentai ir duomenys yraneaiškus, neatitinka vieni kitu;4) dokumentu forma ar turinys prieštarauja istatymui.Tuo atveju, kai yra pastebimi mineti trukumai, juridiniu asmenu registrotvarkytojas skiria terminą, per kuri juridinis asmuo turi panaikinti visustrukumus, del kuriu negalima juridinio asmens iregistruoti. Sprendimasneitraukti juridinio asmens i registrą gali buti skundžiamas teismui istatymunustatyta tvarka (CK 2.68 str.). Kai neteisetai atsisakoma iregistruoti juridiniasmeni ir registruoti registrui pateikiamus duomenis ar registre registruojamusdokumentus, juridinis asmuo turi teisę reikalauti atlyginti visus jam tokiaisveiksmais padarytus nuostolius. Nuostolius atlygina valstybe. Žala išieškomateismo tvarka.Juridiniu asmenu registro duomenys, registre kaupiami dokumentaiir bet kokia kita registrui pateikta informacija yra vieši (CK 2.71 str. l d.).Juridiniu asmenu registre turi buti nurodyti juridinio asmens pavadinimas,teisine forma, kodas, buveine, organai, valdymo organu nariai, dalyviai, filialaiir atstovybes, veiklos apribojimai, teisinis statusas, juridinio asmenspasibaigimas ir kiti duomenys.Klaidos juridiniu asmenu registre taisomos juridinio asmens, kurioduomenys irašyti i registrą, prašymu, taip pat registro tvarkytojo iniciatyva.Tam tikras juridinio asmens valdymo organas ar kitas steigimo dokumentenustatytas organas gali patvirtinti sandorius, kuriuos juridinio asmensvardu ir jo interesais sudare kiti asmenys iki juridinio asmens isteigimo.Jeigu tokio sandorio veliau isteigto juridinio asmens organas nepatvirtina,visos pagal sandori atsiradusios prievoles tenka sandori sudariusiam asmeniui.JURIDINIO ASMENS ORGANAIJuridiniai asmenys igyja civilines teises, prisiima civilines pareigas irjas igyvendina per savo organus, kurie sudaromi ir veikia pagal istatymus irjuridiniu asmenu steigimo dokumentus (CK 2.81 str.). Istatymas ar steigimo
dokumentai gali numatyti, kad juridinis asmuo igyja civilines teises, prisiimacivilines pareigas ir jas igyvendina ne per savo valdymo organus, bet perdalyvius.Kiekvienas juridinis asmuo turi tureti vienašmeni ar kolegialu valdymoorganą ir dalyviu susirinkimą, jei ko kita nenumato steigimo dokumentaiar istatymai. Valdymo organas atsako už finansines atskaitomybessudarymą, juridinio asmens dalyviu susirinkimo sušaukimą, duomenu ir dokumentupateikimą juridiniu asmenu registrui ir už kitus veiksmus, nurodytusLR CK 2.82 str. 3 d. Juridiniu asmenu sprendimai gali buti pripažintinegaliojančiais teismo tvarka tada, jeigu jie prieštarauja imperatyviosiomsistatymu normoms, juridinio asmens steigimo dokumentams arba protingumoir sąžiningumo principams.Istatymas numato, kokia tvarka galioja ar negalioja sandoriai, kurieyra sudaryti pažeidžiant ir privačiojo, ir viešojo juridinio asmens organokompetenciją. Sandoriai, kuriuos sudare privataus juridinio asmens valdymoorganas pažeisdamas savo kompetenciją, galioja ir yra privalomi vykdyti juridiniamasmeniui, jeigu trečiasis asmuo prieš sudarydamas sandori nežinojoir negalejo žinoti, jog juridinio asmens valdymo organas veikia viršydamassavo kompetenciją. Sandoriai, kuriuos sudare viešojo juridinio asmens valdymoorganas viršydamas savo kompetencijos ribas, negalioja, išskyrus tuosatvejus, kai pats juridinis asmuo tiems sandoriams pritaria.Juridinio asmens dalyviai gali sudaryti sutarti del bendro balsavimojuridinio asmens dalyviu susirinkime, tačiau negalima susitarti balsuoti pagaljuridinio asmens valdymo organo nurodymus, už visus valdymo organopasiulytus sprendimus, taip pat balsuoti pagal nurodymus apskritai ar balsuojantsusilaikyti už tam tikrą atlyginimą. Balsavimo sutarties šalys galiipareigoti trečiąji asmeni balsuoti už jas dalyviu susirinkime, jeigu tai numatobalsavimo sutartis. Jeigu balsavimo sutartis buvo pažeista, teismas galiipareigoti perskaičiuoti balsavimo rezultatus arba pripažinti juridinio asmensdalyviu susirinkimo sprendimą negaliojančiu.Juridinio asmens dalyvis gali balsuoti pats, bet gali šią savo teisęperleisti kitiems asmenims. Ši teise gali buti suteikta ilgesniam nei 10 metuterminui.Kolektyvinio juridinio asmens organo posedžiai privalo buti protokoluojami.Pagrindinis dokumentas, kuris atspindi posedžio darbotvarkę,laiką ir kitas aplinkybes, yra protokolas. Jis yra surašomas posedžio sekretoriausarba pirmininko, jei posedžio sekretorius nera renkamas. Dalyvavę posedyjeasmenys turi teisę pareikšti pastabas del posedžio, kurios turi butiirašomos i protokolą.Juridiniu asmenu kolegialiu organu sprendimai priimami balsuojant.Balsams pasidalijus po lygiai, lemiamą reikšmę turi tai, kaip balsavo posedžiopirmininkas.Jei juridinio asmens organo sprendimui patvirtinti reikalingas kitasjuridinio asmens organo pritarimas, šis pritarimas gali buti gautas veliau, taiyra protingumo kriteriju atitinkančiu terminu.JURIDINIU ASMENU PASIBAIGIMASJuridinio asmens pasibaigimas yra jo, kaip civiliniu santykiu, veiklosnutraukimas, pasireiškiantis jo, kaip juridinio asmens, registracijos nutraukimu,organizacines strukturos panaikinimu, atskiro turto panaikinimu irprievoliu nutraukimu.Juridiniai asmenys pasibaigia juos likviduojant arba reorganizuojant(CK 2.95 str.).Istatymas numato du juridinio asmens pasibaigimo budus – likvidavimąir reorganizavimą. Tačiau ju teisines pasekmes yra skirtingos, todellikvidavimą ir reorganizavimą reikia skirti. Likvidavimas reiškia visišką juridinioasmens išnykimą, nutraukiant jo nuosavybes ir prievolines teises.Tuo tarpu reorganizavimas yra tik sąlyginis iki jo buvusio juridinio asmensnuosavybes ir prievoliniu teisiu nutraukimas. Tai juridinio asmens pabaigabe likvidavimo proceduros.Juridinio asmens reorganizavimas pasireiškia šiu asmenu sujungimu,padalijimu, prijungimu arba jo teisines padeties pakeitimu kitokiu budu. Juridinioasmens reorganizavimo budus nustato tam tikri istatymai, pavyzdžiui,Atskiru imoniu rušiu istatymas.Juridinio asmens reorganizavimui budinga tai, kad:1) keičiasi civiliniu teisiniu santykiu subjektas – juridiniai asmenyssusijungia, atsiranda naujas juridinis asmuo, vienas prisijungia prie kito, tuoatveju vienas juridinis asmuo pasibaigia pasidalijus, buvęs išnyksta, o jovietoje atsiranda keletas nauju juridiniu asmenu;2) reorganizuojamu juridiniu asmenu turto nuosavybe pereinanaujiems juridiniams asmenims. Jis neskirstomas iki reorganizavimobuvusiu juridiniu asmenu steigejams;3) juridiniu asmenu, buvusiu iki reorganizavimo, prievolines teises
pereina juridiniams asmenims, kurie atsiranda po reorganizavimo.Sprendimą juridini asmeni reorganizuoti priima juridinio asmens dalyviai(sprendimas priimamas kvalifikuota balsu dauguma) arba teismasistatymu nustatyta tvarka. Kai sprendimą del reorganizavimo priima juridinioasmens dalyviai, jie turi buti supažindinti su visomis reorganizavimo sąlygomis,tvarka bei kitais duomenimis ne veliau kaip likus 30 dienu iki dalyviususirinkimo dienos.Juridiniai asmenys gali buti reorganizuojami šiais budais:1. Jungimo, kuri sudaro:a) prijungimas. Tai vieno ar daugiau juridiniu asmenu prijungimasprie kito juridinio asmens, kuriam pereina visos reorganizuojamo juridinioasmens teises ir pareigos;b) sujungimas. Tai dvieju ar daugiau juridiniu asmenu susivienijimasi naują juridini asmeni, kuriam pereina visos reorganizuojamu juridiniu asmenuteises ir pareigos.2. Skaidymo, kuri sudaro:a) išdalijimas. Tai reorganizuojamo juridinio asmens teisiu ir pareiguišdalijimas kitiems veikiantiems juridiniams asmenims;b) padalijimas. Tai vieno juridinio asmens pagrindu isteigimas dviejuar daugiau juridiniu asmenu, kuriems tam tikromis dalimis pereina reorganizuotojuridinio asmens teises ir pareigos.Atskiru juridiniu asmenu reorganizavimo ypatumus nustato atskiriistatymai.Reorganizavime dalyvaujančiu juridiniu asmenu valdymo organaiprivalo parengti juridinio asmens reorganizavimo sąlygas, kuriose turi butiivykdytos LR CK 2.99 str. l d. 1-5 p. sąlygos. Reorganizavimo sąlygas turiivertinti nepriklausomas ekspertas (CK 2.100 str.).Reorganizavimo sąlygu sudarymas turi buti paskelbtas viešai triskartus ne mažesniais kaip 30 dienu intervalais arba vieną kartą paskelbtasviešai ir visiems juridinio asmens kreditoriams pranešta raštu. Juridinio asmenskreditoriai turi teisę, reikalauti nutraukti juridinio asmens reorganizavimą,jeigu yra pagrindas, kad ivykus reorganizavimo procedurai juridinisasmuo nevykdys savo prievoliu kreditoriui arba prievoles vykdymas pasunkes.Jei juridinis asmuo reorganizuojamas ji prijungiant prie kito juridinioasmens, kuris yra vienintelis reorganizuojamojo dalyvis, arba jeireorganizavime dalyvauja viešieji juridiniai asmenys, istatymo keliamireikalavimai del reorganizavimo sąlygu ivertinimo bei kiekvieno juridinioasmens valdymo organo rašytiniu ataskaitu pateikimo netaikomi (CK 2.103str)Juridinio asmens reorganizavimą negaliojančiu gali pripažinti tikteismas, esant šioms aplinkybems:1) nebuvo paskelbti ar pateikti juridiniu asmenu registrui atitinkamireorganizavimo proceduros dokumentai;2) juridiniu asmenu dalyviu ar kito valdymo organo sprendimai delreorganizavimo yra negaliojantys;3) neivykdyti visi istatymu imperatyviuju teises normu nustatyti reorganizavimoreikalavimai.Reorganizavimo pripažinti negaliojančiu nebegalima, kai nuo jo pasibaigimodienos iki kreipimosi i teismą dienos praejo daugiau kaip 6 menesiai.Savitas juridinio asmens pasikeitimo budas yra jo pertvarkymas. Juridinioasmens pertvarkymas – tai jo teisines formos pakeitimas, kai naujosteisines formos juridinis asmuo perima visas pertvarkyto juridinio asmensteises ir pareigas. Viešasis juridinis asmuo negali buti pertvarkomas i privatujijuridini asmeni. Istatymai gali numatyti aplinkybes, kuriomis juridinisasmuo privalo pakeisti teisinę formą. Jei istatymu nustatytu terminu juridinioasmens dalyviai nepriima sprendimo pakeisti teisinę juridinio asmensformą, vadinasi, juridinio asmens teisine forma pakeista.Juridinio asmens likvidavimas yra šio civilines teises subjekto veiklosnutraukimas, kuris pasireiškia jo nuosavybes teises ir prievolines teisesnutraukimu.Juridinio asmens likvidavimas gali buti:1) savanoriškas:a) pasibaigus juridinio asmens terminui;b) juridinio asmens dalyviu sprendimu;2) priverstinis:a) teismo ar kreditoriu susirinkimo sprendimu likviduoti bankrutavusijuridini asmeni;b) teismo priimtu sprendimu del netinkamos veiklos ar del juridinioasmens nepateikimo finansiniu atskaitomybes dokumentu;c) sumažejus iki leistino minimumo juridinio asmens dalyviu skaičiui,jei juridinio asmens dalyvis per 6 menesius po tokio sumažejimo nenutariajuridinio asmens reorganizuoti ar pertvarkyti;d) juridini asmeni pripažinus neteisetai isteigtu.Sprendimas del juridinio asmens likvidavimo priimamas juridiniuasmenu dalyviu susirinkime kvalifikuota balsu dauguma, kuri negali butimažesne nei 2/3 visu susirinkimo dalyviu balsu.Kai yra priimtas sprendimas del juridinio asmens likvidavimo, juridinioasmens dalyviai, kreditoriu susirinkimas, juridiniu asmenu registrotvarkytojas ar teismas privalo priimti sprendimą paskirti likvidatoriu. Likvidatoriusgali buti tik atitinkamą kvalifikaciją turintis asmuo. Likvidatorius,kuris yra paskirtas juridinio asmens dalyviu, gali buti atšaukiamas paprastajuridinio asmens dalyviu, kurie dalyvauja susirinkime, balsu dauguma.Nuo to momento, kai yra paskiriamas likvidatorius, juridinio asmensorganu igaliojimai del sandoriu sudarymo pereina likvidatoriui. Jis igyja juridinioasmens valdymo organo teises (CK 2.110 str.). Likviduojamas juridinisasmuo gali sudaryti tik tuos sandorius, kurie yra susiję su likviduojamojuridinio asmens veiklos nutraukimu arba numatyti sprendime likviduoti juridiniasmeni.Kad juridinis asmuo likviduojamas, sprendimą likviduoti juridiniasmeni priemęs asmuo turi paskelbti viešai tris kartus ne mažesniais kaip 30dienu intervalais arba vieną kartą paskelbti viešai ir visiems juridinio asmenskreditoriams pranešti raštu. LR CK 2.113 str. numato, kokia tvarkatenkinami ivairus kreditoriu reikalavimai (pavyzdžiui, pirmiausiai tenkinamilikviduojamo juridinio asmens turto ikeitimu užtikrinti reikalavimai – išikeisto turto vertes).Kad juridinio asmens steigimo faktas buvo neteisetas, teismas galipripažinti tik esant šioms sąlygoms:l ) visi steigejai buvo neveiksnus arba nebuvo istatymu nustatytosteigeju minimumo;2) nebuvo sudaryti istatymuose numatyti steigimo dokumentai arbabuvo pažeistos istatymu nustatytos imperatyviosios juridinio asmens steigimotaisykles;3) tikrieji juridinio asmens tikslai neteiseti arba prieštarauja viešajaitvarkai;4) nebuvo istatymu nustatyta tvarka ir terminais suformuotas minimalusistatinis kapitalas;5) juridinio asmens dokumentuose nenumatytas jo pavadinimas,tikslai, istatinio kapitalo ar dalyviu asmeniniu inašu dydis, jei to reikalaujaatskiras juridiniu asmenu teisines formas reglamentuojančiu istatymu imperatyviosiosnormos.Jei imanoma, teismas, pripažinęs juridinio asmens isteigimąneteisetu, turi skirti terminą, kad butu ištaisytos klaidos, kurios juridinioasmens egzistavimą daro negalimą. Kai teismas pripažista juridinio asmensisteigimą neteisetu, juridinis asmuo turi buti likviduojamas. Ieškini deljuridinio asmens isteigimo pripažinimo neteisetu gali paduoti juridinioasmens dalyvis ar valdymo organai, prokuroras, gindamas viešąji interesą.