Juridiniai asmenys

JURIDINIAI ASMENYS
Juridiniais asmenimis vadinami kolektyviniai žmoniu junginiai ir
tam tikrais istatymais numatytas vieno asmens darinys, kurie turi atskirą turtą,
gali savo vardu igyti turtines bei asmenines neturtines teises ir tureti pareigas,
buti ieškovai ir atsakovai teisme, arbitraže ar trečiuju teisme.
Juridiniai asmenys yra ukio subjektai, tokie kaip imones, bankai ir
kredito istaigos, draudimo organizacijos, kitos istaigos (valstybines valdžios

ir valdymo, mokslo ir kt.), visuomenines organizacijos, partijos. Jie vykdo
labai ivairią ukinę komercinę, kulturinę, visuomeninę, politinę veiklą.
1994 m. pirmą kartą Lietuvos teises istorijoje nustatyta, kad juridini
asmeni gali steigti vienas assmuo (fizinis arba juridinis asmuo). Tokią galimybę
– vienam asmeniui steigti juridini asmeni – numate LR akciniu bendroviu
istatymas. Taigi akcines bendroves, turinčias juridinio asmens teises,
gali steigti vienas asmuo. Kitu rušiu imoniu, turinčiu juridinio asmens teises,
vienas asmuo steigti neturi teises.
Juridiniu asmenu steigimo, valdymo, reorganizavimo ir likvidavimo
tvarką nustato LR CK 2.33-2.131 str., kai kurie istatymai: LR imoniu 1990
m. gegužes 8 d. istatymas (Valst. žinios. 1990. Nr. 14-395) su papildymais ir
pakeitimais, kai kuriu rušiu imoniu istatymai, LR imoniu rejestro 1990 m.
liepos 31 d. istatymas (Valst. žinios. 1990. Nr.24-599), Lietuvos banko
2001 kovo 13 d. istatymas (Valst. žiinios. 2001. Nr.28-890), LR komerciniu
banku 1994 m. gruodžio 21 d. istatymas (Valst. žinios. 1995. Nr.2-33), LR
draudimo 1996 m. liepos 10 d. istatymas (Valst. žinios. 1996. Nr.73-1742),
LR visuomeniniu organizaciju 1998 m. birželio 11 d. istatymas (Valst. žinios.
1998. Nr.59-1653), LR politiniu partiju 1990 m. rugsejo 25 d. istatymas
(Valst. žinios. 1990. Nr.29-692).
Pagal LR CK 2.33 str. juridiniu as

smeniu gali buti laikomas toks kolektyvinis
fiziniu asmenu junginys ar vieno fizinio asmens darinys, kuris turi
šiuos požymius:
a) organizacini vieningumą, itvirtintą norminiame akte, juridinio asmens
istatuose, nuostatuose, statutuose;
b) turto atskyrimą nuo jo steigeju turto;
c) turtiniu ir neturtiniu teisiu ir pareigu igijimą savo vardu;
d) savarankišką atsakomybę už savo prievoles.
LR CK 2.34 str. numato, kad juridiniai asmenys yra dvieju rušiu:
1) viešieji juridiniai asmenys, kurie yra isteigti valstybes ar savivaldybes,
ar kitu asmenu, nesiekiančiu naudos sau ir turinčiu tikslą tenkinti viešuosius
interesus (valstybe ir savivaldybes, religines bendruomenes, profesines
sąjungos ir kt.);
2} privalieji juridiniai asmenys, kuriu tikslas – tenkinti privačius interesus.
Tradicines religines bendruomenes turi juridinio asmens statusą, tačiau
kitos turi buti isteigtos laikantis bendros juridiniu asmenu steigimo
tvarkos. Profesines sąjungos gali buti pripažintos juridiniais asmenimis, jeigu
jos yra isteigtos ne mažiau kaip 30 steigeju ir profesiniu sąjungu istatai
patvirtinti prrofesines sąjungos susirinkime, be to, turi buti išrinkti valdymo
CIVILINE TEISE 31
1.6 pav. Juridiniai asmenys (bendrosios nuostatos)

Valstybe ir savivaldybes yra juridiniai asmenys, taip pat ir institucijos,
kurias numato LR Konstitucija. Valstybe, savivaldybe ir ju institucijos
yra civiliniu santykiu dalyves lygiais pagrindais, kaip ir kiti šiu santykiu dalyviai.
Šie subjektai igyja civilines teises ir prisiima civilines pareigas ir jas
igyvendina per atitinkamas valstybes ir savivaldybiu valdymo institucijas.
Valstybe ir savivaldybe, kaip juridiniai asmenys, gali tureti tik tokias teises
ir pareigas, kurios neprieštarauja ju steigimo dokumentams ir veiklos tikslams.
LR CK 2.

.80 str. draudžia valstybes ar vietos savivaldos institucijoms
istatymuose nenumatytais administraciniais metodais reglamentuoti juridiniu
asmenu veiklą.
Valstybe, o kai kuriais atvejais ir savivaldybe civiliniuose teisiniuose
santykiuose gali dalyvauti pagal LR CK 5.62 str. numatytą paveldejimo teisę.
Pagal LR CK 4.62 str. valstybes nuosavybes teise atsiranda, jeigu per
nustatytą laiką nepaaiškejo radinio savininkas, o radusysis nenori atlyginti
su daikto saugojimu susijusiu išlaidu.
Valstybe ir savivaldybes taip gali dalyvauti ivairiuose prievoliniuose
santykiuose, pavyzdžiui, privatizacijos, nuosavybes grąžinimo ir kt.
LR CK 2.39 – 2.43 str. numato, kad juridinis asmuo privalo tureti
pavadinimą, kuris yra juridinio asmens nuosavybe ir negali prieštarauti viešajai
tvarkai, gerai moralei ir klaidinti visuomenes. Šis pavadinimas turi buti
sudarytas laikantis bendrines lietuviu kalbos normu. Kadangi pavadinimas
yra juridinio asmens nuosavybe, todel istatymas draudžia igyti teises ir pareigas
prisidengiant kito juridinio asmens pavadinimu.
Juridinis asmuo veikia remdamasis savo istatais (jei ju nera, gali buti
steigimo sandoris, bendrieji nuostatai) ar nuostatais, statutais, kuriuose nurodomas
juridinio asmens pavadinimas, teisine forma, buveine (ta vieta, kurioje
yra nuolatinis juridinio asmens valdymo organas), organas, kuriam jis
pavaldus, juridinio asmens veiklos tikslai, turtine baze, struktura, valdymo
tvarka, organai ir ju kompetencija, juridinio asmens veiklos laikotarpis, jei
jis yra ribotas, ir kt. Istaigos ir kitokios valstybines organizacijos, išlaikomos
iš valstybinio biudžeto, o istatymu numatytais atvejais taip pat ir kitos organizacijos
gali veikti remdamosi bendrais tos rušies organizaciju nuostatais,
pavyzdžiui, mokyklos, ligonines ir pan. Juridiniai asmenys turtą naudoja,
valdo bei disponuoja ju
uo nuosavybes arba patikejimo teise. Šis turtas nuosavybes
teise priklauso juridinio asmens steigejui ar dalyviui. Juridinis asmuo
gali buti isteigtas ribotam ir neribotam laikotarpiui. Ši sąlyga turi buti nurodyta
jo steigimo dokumentuose.
Juridinis asmuo civilines teises ir pareigas igyja ir jas igyvendina per
savo organus ir dalyvius. Juridinio asmens organas yra istatymo ar istatu

(nuostatu) numatytas vienašmenis vadovas (direktorius, vedejas ir pan.) ar
kolegija (visuotinis susirinkimas, valdyba, taryba ir pan.) ir dalyviu susirinkimas.
Valstybiniu juridiniu asmenu organai paprastai yra vienašmeniai. Visuomenines
organizacijos turi renkamuosius kolegialius organus, o kai kuriais
atvejais – vienašmenius organus, pavyzdžiui, pirmininką, prezidentą ir
pan. Juridinio asmens dalyvis (akcininkas, narys, dalininkas ir kt.) yra asmuo,
kuris turi nuosavybes teisę i juridinio asmens turtą arba kuris nors ir
neišsaugo teisiu i juridinio asmens turtą, bet igyja prievoliniu teisiu ir (ar)
pareigu, susijusiu su juridiniu asmeniu (CK 2.45 str.).
Juridiniai asmenys turi civilini teisnumą ir veiksnumą. Juridiniu asmenu
teisinimas atsiranda nuo ju isteigimo momento, o pasibaigia – juos
likvidavus ar reorganizavus. Kitaip negu piliečiu teisnumas, kuris visiems
piliečiams yra lygus, juridiniu asmenu teisnumas yra specialus. Tai reiškia,
kad privatus juridinis asmuo gali tureti ir isigyti bet kokias civilines teises ir
pareigas, išskyrus tas, kurioms atsirasti reikalingos tokios fizinio asmens savybes
kaip lytis, amžius bei giminyste. Viešieji juridiniai asmenys gali tureti
tik tokias teises ir pareigas, kurios neprieštarauja ju steigimo dokumentams
ir veiklos tikslams. Atskiru veiklos ru
ušiu, nustatytu istatymuose, juridiniam
asmeniui galima imtis tik gavus licenciją (prekiauti alkoholiu, tabaku).
Kiekvienai istatymu nustatytai licencijuojamai veiklos rušiai Vyriausybe
tvirtina licencijavimo taisykles, jeigu kiti istatymai nenumato ko kita. Licencija
išduodama neterminuotam laikui.
Juridiniu asmenu veiksnumas atsiranda kartu su teisnumu.
Juridinis asmuo dalyvauja civilineje apyvartoje savo vardu. Del to
kiekvienas juridinis asmuo privalo tureti individualu pavadinimą, kuris išskirtu
ji iš kitu vienarušiu juridiniu asmenu.
Juridiniai asmenys, gavę atitinkamu organu leidimą, turi teisę steigti
savo filialus ir atstovybes.
Filialu (skyriumi, kontora, agentura ir t.t.) vadinama juridinio asmens
strukturine dalis, turinti savo buveinę ir atliekanti visas arba dali juridinio
asmens funkciju. Filialas nera juridinis asmuo. Atstovybe yra juridinio
asmens padalinys, turintis savo buveinę ir teisę atstovauti juridinio asmens
interesams ir juos ginti, sudaryti sandorius bei atlikti kitus veiksmus juridinio
asmens vardu, vykdyti eksporto ir importo operacijas, tačiau tik tarp užsienio
juridiniu asmenu ar kitu organizaciju, isteigusiu atstovybę, arba su ja
susijusiu imoniu, istaigu ar organizaciju ir atstovybes. Filialą ir atstovybę
sieja tai, kad šie abu juridinio asmens padaliniai nera juridiniai asmenys,
veikia pagal juridinio asmens patvirtintus nuostatus, gauna turtą iš juos
isteigusio juridinio asmens, turi buti nurodyti steigimo dokumentuose. Juridinio
asmens filialo bei atstovybes nuostatuose turi buti nurodyta ju pavadi-
nimas, buveine, veiklos tikslai, valdymo organas ir jo kompetencija, veiklos
laikotarpis, jei jis yra ribotas, ir kt.
Juridinis asmuo atsako pagal savo prievoles jam nuosavybes ar patikejimo
teise priklausančiu turtu (CK 2.50 str.). Juridinis asmuo neatsako už
jo dalyviu prievoles, taip pat ir juridinio asmens dalyvis neatsako už juridinio
asmens prievoles. Juridiniai asmenys skirstomi i ribotos ir neribotos civilines
atsakomybes asmenis. Jeigu prievolems ivykdyti neužtenka neribotos
civilines atsakomybes juridinio asmens turto, už jo prievoles atsako juridinio
asmens dalyvis. Neribotos civilines atsakomybes asmenys yra individuali
imone bei ukine bendrija (CK 2.50 str. 4 d.).

JURIDINIU ASMENU STEIGIMAS
Juridiniai asmenys steigiami šio kodekso ir istatymu nustatyta tvarka.
Istatymai numato tuos su juridiniu asmenu steigimu susijusius klausimus,
kuriu nereglamentuoja kodeksas. Juridiniai asmenys gali buti steigiami
taip:
1) potvarkine tvarka. Kompetentinga valstybines valdžios ar valdymo
institucija priima sprendimą del juridinio asmens isteigimo;
2) leidimine tvarka. Steigiant juridini asmeni, reikalingas kompetentingos
valstybes institucijos (pavyzdžiui, Lietuvos banko steigiant banką)
leidimas;
3) pareikštine normatyvine tvarka. Juridiniai asmenys steigiami, kai
istatymas yra nustatęs tokiu juridiniu asmenu steigimo tvarką, tikslus, organizacinę
strukturą, asmenu dalyvavimo juose sąlygas;
4) pareikštine tvarka. Tokia tvarka yra steigiamos profesines sąjungos.
Juridinio asmens steigejai gali buti fiziniai ir juridiniai asmenys, taip
pat valstybe ir savivaldybe. Juridinio asmens steigeju yra laikomas asmuo,
kuris sudare sandori isteigti juridini asmeni (CK 2.60 str.). Juridinio asmens
isteigimo momentu yra laikoma data, kai jis iregistruojamas juridiniu asmenu
registre. Juridiniu asmenu registre yra irašomi bei kaupiami visi duomenys
apie juridinius asmenys. Šiame registre turi buti visa informacija apie
juridinius asmenis bei ju veiklą. Juridinis asmuo laikomas irašytu i juridiniu
asmenu registrą tada, kai pateikia šiuos duomenis: numatytos formos prašymą,
juridinio asmens steigimo dokumentus, licenciją, jei tokia reikalinga
norint verstis konkrečia veikla, dokumentus, kurie patvirtina registrui pateikiamu
duomenu tikrumą, registravimo rinkliavos sumokejimo (išskyrus tuos
atvejus, kai juridinis asmuo yra atleistas nuo tokios rinkliavos) kvitus, taip
pat kitus istatymu numatytus dokumentus. Už dokumentu pateikimą juridiniu
asmenu registrui yra atsakingas juridinio asmens valdymo organas, jei
istatymai nenumato ko kita. Per trisdešimt dienu nuo visu dokumentu pateikimo
juridinis asmuo turi buti irašytas i juridiniu asmenu registrą. Kai juridinis
asmuo yra iregistruojamas juridiniu asmenu registre, šio registro tvarkytojas
juridiniam asmeniui išduoda juridinio asmens registro pažymejimą
ir suteikia juridinio asmens kodą. Tačiau juridiniu asmenu registras gali atsisakyti
registruoti juridini asmeni, jeigu:
1) pateiktas prašymas iregistruoti juridini asmeni neatitinka reikalaujamos
formos arba pateikti ne visi dokumentai, kuriuos privalu pateikti;
2) praleistas 6 menesiu terminas, per kuri juridinis asmuo savo steigimo
dokumentus turi pateikti juridiniu asmenu registrui;
3) pateikti juridiniu asmenu registrui dokumentai ir duomenys yra
neaiškus, neatitinka vieni kitu;
4) dokumentu forma ar turinys prieštarauja istatymui.
Tuo atveju, kai yra pastebimi mineti trukumai, juridiniu asmenu registro
tvarkytojas skiria terminą, per kuri juridinis asmuo turi panaikinti visus
trukumus, del kuriu negalima juridinio asmens iregistruoti. Sprendimas
neitraukti juridinio asmens i registrą gali buti skundžiamas teismui istatymu
nustatyta tvarka (CK 2.68 str.). Kai neteisetai atsisakoma iregistruoti juridini
asmeni ir registruoti registrui pateikiamus duomenis ar registre registruojamus
dokumentus, juridinis asmuo turi teisę reikalauti atlyginti visus jam tokiais
veiksmais padarytus nuostolius. Nuostolius atlygina valstybe. Žala išieškoma
teismo tvarka.
Juridiniu asmenu registro duomenys, registre kaupiami dokumentai
ir bet kokia kita registrui pateikta informacija yra vieši (CK 2.71 str. l d.).
Juridiniu asmenu registre turi buti nurodyti juridinio asmens pavadinimas,
teisine forma, kodas, buveine, organai, valdymo organu nariai, dalyviai, filialai
ir atstovybes, veiklos apribojimai, teisinis statusas, juridinio asmens
pasibaigimas ir kiti duomenys.
Klaidos juridiniu asmenu registre taisomos juridinio asmens, kurio
duomenys irašyti i registrą, prašymu, taip pat registro tvarkytojo iniciatyva.
Tam tikras juridinio asmens valdymo organas ar kitas steigimo dokumente
nustatytas organas gali patvirtinti sandorius, kuriuos juridinio asmens
vardu ir jo interesais sudare kiti asmenys iki juridinio asmens isteigimo.
Jeigu tokio sandorio veliau isteigto juridinio asmens organas nepatvirtina,
visos pagal sandori atsiradusios prievoles tenka sandori sudariusiam asmeniui.

JURIDINIO ASMENS ORGANAI
Juridiniai asmenys igyja civilines teises, prisiima civilines pareigas ir
jas igyvendina per savo organus, kurie sudaromi ir veikia pagal istatymus ir
juridiniu asmenu steigimo dokumentus (CK 2.81 str.). Istatymas ar steigimo
dokumentai gali numatyti, kad juridinis asmuo igyja civilines teises, prisiima
civilines pareigas ir jas igyvendina ne per savo valdymo organus, bet per
dalyvius.
Kiekvienas juridinis asmuo turi tureti vienašmeni ar kolegialu valdymo
organą ir dalyviu susirinkimą, jei ko kita nenumato steigimo dokumentai
ar istatymai. Valdymo organas atsako už finansines atskaitomybes
sudarymą, juridinio asmens dalyviu susirinkimo sušaukimą, duomenu ir dokumentu
pateikimą juridiniu asmenu registrui ir už kitus veiksmus, nurodytus
LR CK 2.82 str. 3 d. Juridiniu asmenu sprendimai gali buti pripažinti
negaliojančiais teismo tvarka tada, jeigu jie prieštarauja imperatyviosioms
istatymu normoms, juridinio asmens steigimo dokumentams arba protingumo
ir sąžiningumo principams.
Istatymas numato, kokia tvarka galioja ar negalioja sandoriai, kurie
yra sudaryti pažeidžiant ir privačiojo, ir viešojo juridinio asmens organo
kompetenciją. Sandoriai, kuriuos sudare privataus juridinio asmens valdymo
organas pažeisdamas savo kompetenciją, galioja ir yra privalomi vykdyti juridiniam
asmeniui, jeigu trečiasis asmuo prieš sudarydamas sandori nežinojo
ir negalejo žinoti, jog juridinio asmens valdymo organas veikia viršydamas
savo kompetenciją. Sandoriai, kuriuos sudare viešojo juridinio asmens valdymo
organas viršydamas savo kompetencijos ribas, negalioja, išskyrus tuos
atvejus, kai pats juridinis asmuo tiems sandoriams pritaria.
Juridinio asmens dalyviai gali sudaryti sutarti del bendro balsavimo
juridinio asmens dalyviu susirinkime, tačiau negalima susitarti balsuoti pagal
juridinio asmens valdymo organo nurodymus, už visus valdymo organo
pasiulytus sprendimus, taip pat balsuoti pagal nurodymus apskritai ar balsuojant
susilaikyti už tam tikrą atlyginimą. Balsavimo sutarties šalys gali
ipareigoti trečiąji asmeni balsuoti už jas dalyviu susirinkime, jeigu tai numato
balsavimo sutartis. Jeigu balsavimo sutartis buvo pažeista, teismas gali
ipareigoti perskaičiuoti balsavimo rezultatus arba pripažinti juridinio asmens
dalyviu susirinkimo sprendimą negaliojančiu.
Juridinio asmens dalyvis gali balsuoti pats, bet gali šią savo teisę
perleisti kitiems asmenims. Ši teise gali buti suteikta ilgesniam nei 10 metu
terminui.
Kolektyvinio juridinio asmens organo posedžiai privalo buti protokoluojami.
Pagrindinis dokumentas, kuris atspindi posedžio darbotvarkę,
laiką ir kitas aplinkybes, yra protokolas. Jis yra surašomas posedžio sekretoriaus
arba pirmininko, jei posedžio sekretorius nera renkamas. Dalyvavę posedyje
asmenys turi teisę pareikšti pastabas del posedžio, kurios turi buti
irašomos i protokolą.
Juridiniu asmenu kolegialiu organu sprendimai priimami balsuojant.
Balsams pasidalijus po lygiai, lemiamą reikšmę turi tai, kaip balsavo posedžio
pirmininkas.
Jei juridinio asmens organo sprendimui patvirtinti reikalingas kitas
juridinio asmens organo pritarimas, šis pritarimas gali buti gautas veliau, tai
yra protingumo kriteriju atitinkančiu terminu.

JURIDINIU ASMENU PASIBAIGIMAS
Juridinio asmens pasibaigimas yra jo, kaip civiliniu santykiu, veiklos
nutraukimas, pasireiškiantis jo, kaip juridinio asmens, registracijos nutraukimu,
organizacines strukturos panaikinimu, atskiro turto panaikinimu ir
prievoliu nutraukimu.
Juridiniai asmenys pasibaigia juos likviduojant arba reorganizuojant
(CK 2.95 str.).
Istatymas numato du juridinio asmens pasibaigimo budus – likvidavimą
ir reorganizavimą. Tačiau ju teisines pasekmes yra skirtingos, todel
likvidavimą ir reorganizavimą reikia skirti. Likvidavimas reiškia visišką juridinio
asmens išnykimą, nutraukiant jo nuosavybes ir prievolines teises.
Tuo tarpu reorganizavimas yra tik sąlyginis iki jo buvusio juridinio asmens
nuosavybes ir prievoliniu teisiu nutraukimas. Tai juridinio asmens pabaiga
be likvidavimo proceduros.
Juridinio asmens reorganizavimas pasireiškia šiu asmenu sujungimu,
padalijimu, prijungimu arba jo teisines padeties pakeitimu kitokiu budu. Juridinio
asmens reorganizavimo budus nustato tam tikri istatymai, pavyzdžiui,
Atskiru imoniu rušiu istatymas.
Juridinio asmens reorganizavimui budinga tai, kad:
1) keičiasi civiliniu teisiniu santykiu subjektas – juridiniai asmenys
susijungia, atsiranda naujas juridinis asmuo, vienas prisijungia prie kito, tuo
atveju vienas juridinis asmuo pasibaigia pasidalijus, buvęs išnyksta, o jo
vietoje atsiranda keletas nauju juridiniu asmenu;
2) reorganizuojamu juridiniu asmenu turto nuosavybe pereina
naujiems juridiniams asmenims. Jis neskirstomas iki reorganizavimo
buvusiu juridiniu asmenu steigejams;
3) juridiniu asmenu, buvusiu iki reorganizavimo, prievolines teises
pereina juridiniams asmenims, kurie atsiranda po reorganizavimo.
Sprendimą juridini asmeni reorganizuoti priima juridinio asmens dalyviai
(sprendimas priimamas kvalifikuota balsu dauguma) arba teismas
istatymu nustatyta tvarka. Kai sprendimą del reorganizavimo priima juridinio
asmens dalyviai, jie turi buti supažindinti su visomis reorganizavimo sąlygomis,
tvarka bei kitais duomenimis ne veliau kaip likus 30 dienu iki dalyviu
susirinkimo dienos.
Juridiniai asmenys gali buti reorganizuojami šiais budais:
1. Jungimo, kuri sudaro:
a) prijungimas. Tai vieno ar daugiau juridiniu asmenu prijungimas
prie kito juridinio asmens, kuriam pereina visos reorganizuojamo juridinio
asmens teises ir pareigos;
b) sujungimas. Tai dvieju ar daugiau juridiniu asmenu susivienijimas
i naują juridini asmeni, kuriam pereina visos reorganizuojamu juridiniu asmenu
teises ir pareigos.
2. Skaidymo, kuri sudaro:
a) išdalijimas. Tai reorganizuojamo juridinio asmens teisiu ir pareigu
išdalijimas kitiems veikiantiems juridiniams asmenims;
b) padalijimas. Tai vieno juridinio asmens pagrindu isteigimas dvieju
ar daugiau juridiniu asmenu, kuriems tam tikromis dalimis pereina reorganizuoto
juridinio asmens teises ir pareigos.
Atskiru juridiniu asmenu reorganizavimo ypatumus nustato atskiri
istatymai.
Reorganizavime dalyvaujančiu juridiniu asmenu valdymo organai
privalo parengti juridinio asmens reorganizavimo sąlygas, kuriose turi buti
ivykdytos LR CK 2.99 str. l d. 1-5 p. sąlygos. Reorganizavimo sąlygas turi
ivertinti nepriklausomas ekspertas (CK 2.100 str.).
Reorganizavimo sąlygu sudarymas turi buti paskelbtas viešai tris
kartus ne mažesniais kaip 30 dienu intervalais arba vieną kartą paskelbtas
viešai ir visiems juridinio asmens kreditoriams pranešta raštu. Juridinio asmens
kreditoriai turi teisę, reikalauti nutraukti juridinio asmens reorganizavimą,
jeigu yra pagrindas, kad ivykus reorganizavimo procedurai juridinis
asmuo nevykdys savo prievoliu kreditoriui arba prievoles vykdymas pasunkes.
Jei juridinis asmuo reorganizuojamas ji prijungiant prie kito juridinio
asmens, kuris yra vienintelis reorganizuojamojo dalyvis, arba jei
reorganizavime dalyvauja viešieji juridiniai asmenys, istatymo keliami
reikalavimai del reorganizavimo sąlygu ivertinimo bei kiekvieno juridinio
asmens valdymo organo rašytiniu ataskaitu pateikimo netaikomi (CK 2.103
str)
Juridinio asmens reorganizavimą negaliojančiu gali pripažinti tik
teismas, esant šioms aplinkybems:
1) nebuvo paskelbti ar pateikti juridiniu asmenu registrui atitinkami
reorganizavimo proceduros dokumentai;
2) juridiniu asmenu dalyviu ar kito valdymo organo sprendimai del
reorganizavimo yra negaliojantys;
3) neivykdyti visi istatymu imperatyviuju teises normu nustatyti reorganizavimo
reikalavimai.
Reorganizavimo pripažinti negaliojančiu nebegalima, kai nuo jo pasibaigimo
dienos iki kreipimosi i teismą dienos praejo daugiau kaip 6 menesiai.
Savitas juridinio asmens pasikeitimo budas yra jo pertvarkymas. Juridinio
asmens pertvarkymas – tai jo teisines formos pakeitimas, kai naujos
teisines formos juridinis asmuo perima visas pertvarkyto juridinio asmens
teises ir pareigas. Viešasis juridinis asmuo negali buti pertvarkomas i privatuji
juridini asmeni. Istatymai gali numatyti aplinkybes, kuriomis juridinis
asmuo privalo pakeisti teisinę formą. Jei istatymu nustatytu terminu juridinio
asmens dalyviai nepriima sprendimo pakeisti teisinę juridinio asmens
formą, vadinasi, juridinio asmens teisine forma pakeista.
Juridinio asmens likvidavimas yra šio civilines teises subjekto veiklos
nutraukimas, kuris pasireiškia jo nuosavybes teises ir prievolines teises
nutraukimu.
Juridinio asmens likvidavimas gali buti:
1) savanoriškas:
a) pasibaigus juridinio asmens terminui;
b) juridinio asmens dalyviu sprendimu;
2) priverstinis:
a) teismo ar kreditoriu susirinkimo sprendimu likviduoti bankrutavusi
juridini asmeni;
b) teismo priimtu sprendimu del netinkamos veiklos ar del juridinio
asmens nepateikimo finansiniu atskaitomybes dokumentu;
c) sumažejus iki leistino minimumo juridinio asmens dalyviu skaičiui,
jei juridinio asmens dalyvis per 6 menesius po tokio sumažejimo nenutaria
juridinio asmens reorganizuoti ar pertvarkyti;
d) juridini asmeni pripažinus neteisetai isteigtu.
Sprendimas del juridinio asmens likvidavimo priimamas juridiniu
asmenu dalyviu susirinkime kvalifikuota balsu dauguma, kuri negali buti
mažesne nei 2/3 visu susirinkimo dalyviu balsu.
Kai yra priimtas sprendimas del juridinio asmens likvidavimo, juridinio
asmens dalyviai, kreditoriu susirinkimas, juridiniu asmenu registro
tvarkytojas ar teismas privalo priimti sprendimą paskirti likvidatoriu. Likvidatorius
gali buti tik atitinkamą kvalifikaciją turintis asmuo. Likvidatorius,
kuris yra paskirtas juridinio asmens dalyviu, gali buti atšaukiamas paprasta
juridinio asmens dalyviu, kurie dalyvauja susirinkime, balsu dauguma.
Nuo to momento, kai yra paskiriamas likvidatorius, juridinio asmens
organu igaliojimai del sandoriu sudarymo pereina likvidatoriui. Jis igyja juridinio
asmens valdymo organo teises (CK 2.110 str.). Likviduojamas juridinis
asmuo gali sudaryti tik tuos sandorius, kurie yra susiję su likviduojamo
juridinio asmens veiklos nutraukimu arba numatyti sprendime likviduoti juridini
asmeni.
Kad juridinis asmuo likviduojamas, sprendimą likviduoti juridini
asmeni priemęs asmuo turi paskelbti viešai tris kartus ne mažesniais kaip 30
dienu intervalais arba vieną kartą paskelbti viešai ir visiems juridinio asmens
kreditoriams pranešti raštu. LR CK 2.113 str. numato, kokia tvarka
tenkinami ivairus kreditoriu reikalavimai (pavyzdžiui, pirmiausiai tenkinami
likviduojamo juridinio asmens turto ikeitimu užtikrinti reikalavimai – iš
ikeisto turto vertes).
Kad juridinio asmens steigimo faktas buvo neteisetas, teismas gali
pripažinti tik esant šioms sąlygoms:
l ) visi steigejai buvo neveiksnus arba nebuvo istatymu nustatyto
steigeju minimumo;
2) nebuvo sudaryti istatymuose numatyti steigimo dokumentai arba
buvo pažeistos istatymu nustatytos imperatyviosios juridinio asmens steigimo
taisykles;
3) tikrieji juridinio asmens tikslai neteiseti arba prieštarauja viešajai
tvarkai;
4) nebuvo istatymu nustatyta tvarka ir terminais suformuotas minimalus
istatinis kapitalas;
5) juridinio asmens dokumentuose nenumatytas jo pavadinimas,
tikslai, istatinio kapitalo ar dalyviu asmeniniu inašu dydis, jei to reikalauja
atskiras juridiniu asmenu teisines formas reglamentuojančiu istatymu imperatyviosios
normos.
Jei imanoma, teismas, pripažinęs juridinio asmens isteigimą
neteisetu, turi skirti terminą, kad butu ištaisytos klaidos, kurios juridinio
asmens egzistavimą daro negalimą. Kai teismas pripažista juridinio asmens
isteigimą neteisetu, juridinis asmuo turi buti likviduojamas. Ieškini del
juridinio asmens isteigimo pripažinimo neteisetu gali paduoti juridinio
asmens dalyvis ar valdymo organai, prokuroras, gindamas viešąji interesą.

Leave a Comment