JURIDINIAI ASMENYS
Juridiniais asmenimis vadinami kolektyviniai žmoniu junginiai ir tam tikrais istatymais numatytas vieno asmens darinys, kurie turi atskirą turtą, gali savo vardu igyti turtines bei asmenines neturtines teises ir tureti pareigas, buti ieškovai ir atsakovai teisme, arbitraže ar trečiuju teisme.
Juridiniai asmenys yra ukio subjektai, tokie kaip imones, bankai ir kredito istaigos, draudimo organizacijos, kitos istaigos (valstybines valdžios
ir valdymo, mokslo ir kt.), visuomenines organizacijos, partijos. Jie vykdo labai ivairią ukinę komercinę, kulturinę, visuomeninę, politinę veiklą.
1994 m. pirmą kartą Lietuvos teises istorijoje nustatyta, kad juridini asmeni gali steigti vienas asmuo (fizinis arba juridinis asmuo). Tokią galimybę
– vienam asmeniui steigti juridini asmeni – numate LR akciniu bendroviu istatymas. Taigi akcines bendroves, turinčias juridinio asmens teises, gali steigti vienas asmuo. Kitu rušiu imoniu, turinčiu juridinio asmens teises, vienas asmuo steigti neturi teises.
Juridiniu asmenu steigimo, valdymo, reorganizavimo ir likvidavimo tvarką nustato LR CK 2.33-2.131 str., kai kurie istatymai: LR imoniu 1990
m. gegužes 8 d. istatymas (Valst. žinios. 1990. Nr. 14-395) su papildymais ir pakeitimais, kai kuriu rušiu imoniu istatymai, LR imoniu rejestro 1990 m.
liepos 31 d. istatymas (Valst. žinios. 1990. Nr.24-599), Lietuvos banko
2001 kovo 13 d. istatymas (Valst. žinios. 2001. Nr.28-890), LR komerciniu banku 1994 m. gruodžio 21 d. istatymas (Valst. žinios. 1995. Nr.2-33), LR
draudimo 1996 m. liepos 10 d. istatymas (Valst. žinios. 1996. Nr.73-1742),
LR visuomeniniu organizaciju 1998 m. birželio 11 d. istatymas (Valst. žinios.
1998. Nr.59-1653), LR politiniu partiju 1990 m. rugsejo 25 d. istatymas
(Valst. žinios. 1990. Nr.29-692).
Pagal LR CK 2.33 str. juridiniu asmeniu gali buti laikomas toks kolektyvinis fiziniu asmenu junginys ar vieno fizinio asmens darinys, kuris turi šiuos požymius:
a) organizacini vieningumą, itvirtintą norminiame akte, juridinio asmens istatuose, nuostatuose, statutuose;
b) turto atskyrimą nuo jo steigeju turto;
c) turtiniu ir neturtiniu teisiu ir pareigu igijimą savo vardu;
d) savarankišką atsakomybę už savo prievoles.
LR CK 2.34 str. numato, kad juridiniai asmenys yra dvieju rušiu:
1) viešieji juridiniai asmenys, kurie yra isteigti valstybes ar savivaldybes, ar kitu asmenu, nesiekiančiu naudos sau ir turinčiu tikslą tenkinti viešuosius interesus (valstybe ir savivaldybes, religines bendruomenes, profesines sąjungos ir kt.);
2} privalieji juridiniai asmenys, kuriu tikslas – tenkinti privačius interesus.
Tradicines religines bendruomenes turi juridinio asmens statusą, tačiau kitos turi buti isteigtos laikantis bendros juridiniu asmenu steigimo tvarkos. Profesines sąjungos gali buti pripažintos juridiniais asmenimis, jeigu jos yra isteigtos ne mažiau kaip 30 steigeju ir profesiniu sąjungu istatai patvirtinti profesines sąjungos susirinkime, be to, turi buti išrinkti valdymo
CIVILINE TEISE 31
1.6 pav. Juridiniai asmenys (bendrosios nuostatos)
Valstybe ir savivaldybes yra juridiniai asmenys, taip pat ir institucijos, kurias numato LR Konstitucija. Valstybe, savivaldybe ir ju institucijos yra civiliniu santykiu dalyves lygiais pagrindais, kaip ir kiti šiu santykiu dalyviai.
Šie subjektai igyja civilines teises ir prisiima civilines pareigas ir jas igyvendina per atitinkamas valstybes ir savivaldybiu valdymo institucijas.
Valstybe ir savivaldybe, kaip juridiniai asmenys, gali tureti tik tokias teises ir pareigas, kurios neprieštarauja ju steigimo dokumentams ir veiklos tikslams.
LR CK 2.80 str. draudžia valstybes ar vietos savivaldos institucijoms istatymuose nenumatytais administraciniais metodais reglamentuoti juridiniu asmenu veiklą.
Valstybe, o kai kuriais atvejais ir savivaldybe civiliniuose teisiniuose santykiuose gali dalyvauti pagal LR CK 5.62 str. numatytą paveldejimo teisę.
Pagal LR CK 4.62 str. valstybes nuosavybes teise atsiranda, jeigu per nustatytą laiką nepaaiškejo radinio savininkas, o radusysis nenori atlyginti su daikto saugojimu susijusiu išlaidu.
Valstybe ir savivaldybes taip gali dalyvauti ivairiuose prievoliniuose santykiuose, pavyzdžiui, privatizacijos, nuosavybes grąžinimo ir kt.
LR CK 2.39 – 2.43 str. numato, kad juridinis asmuo privalo tureti pavadinimą, kuris yra juridinio asmens nuosavybe ir negali prieštarauti viešajai tvarkai, gerai moralei ir klaidinti visuomenes. Šis pavadinimas turi buti sudarytas laikantis bendrines lietuviu kalbos normu. Kadangi pavadinimas yra juridinio asmens nuosavybe, todel istatymas draudžia igyti teises ir pareigas prisidengiant kito juridinio asmens pavadinimu.
Juridinis asmuo veikia remdamasis savo istatais (jei ju nera, gali buti steigimo sandoris, bendrieji nuostatai) ar nuostatais, statutais, kuriuose nurodomas juridinio asmens pavadinimas, teisine forma, buveine (ta vieta, kurioje yra nuolatinis juridinio asmens valdymo organas), organas, kuriam jis pavaldus, juridinio asmens veiklos tikslai, turtine baze, struktura, valdymo tvarka, organai ir ju kompetencija, juridinio asmens veiklos laikotarpis, jei jis yra ribotas, ir kt.
Istaigos ir kitokios valstybines organizacijos, išlaikomos iš valstybinio biudžeto, o istatymu numatytais atvejais taip pat ir kitos organizacijos gali veikti remdamosi bendrais tos rušies organizaciju nuostatais, pavyzdžiui, mokyklos, ligonines ir pan. Juridiniai asmenys turtą naudoja, valdo bei disponuoja juo nuosavybes arba patikejimo teise. Šis turtas nuosavybes teise priklauso juridinio asmens steigejui ar dalyviui. Juridinis asmuo gali buti isteigtas ribotam ir neribotam laikotarpiui. Ši sąlyga turi buti nurodyta jo steigimo dokumentuose.
Juridinis asmuo civilines teises ir pareigas igyja ir jas igyvendina per savo organus ir dalyvius. Juridinio asmens organas yra istatymo ar istatu (nuostatu) numatytas vienašmenis vadovas (direktorius, vedejas ir pan.) ar kolegija (visuotinis susirinkimas, valdyba, taryba ir pan.) ir dalyviu susirinkimas.
Valstybiniu juridiniu asmenu organai paprastai yra vienašmeniai. Visuomenines organizacijos turi renkamuosius kolegialius organus, o kai kuriais atvejais – vienašmenius organus, pavyzdžiui, pirmininką, prezidentą ir pan. Juridinio asmens dalyvis (akcininkas, narys, dalininkas ir kt.) yra asmuo, kuris turi nuosavybes teisę i juridinio asmens turtą arba kuris nors ir neišsaugo teisiu i juridinio asmens turtą, bet igyja prievoliniu teisiu ir (ar)
pareigu, susijusiu su juridiniu asmeniu (CK 2.45 str.).
Juridiniai asmenys turi civilini teisnumą ir veiksnumą. Juridiniu asmenu teisinimas atsiranda nuo ju isteigimo momento, o pasibaigia – juos likvidavus ar reorganizavus. Kitaip negu piliečiu teisnumas, kuris visiems piliečiams yra lygus, juridiniu asmenu teisnumas yra specialus. Tai reiškia, kad privatus juridinis asmuo gali tureti ir isigyti bet kokias civilines teises ir pareigas, išskyrus tas, kurioms atsirasti reikalingos tokios fizinio asmens savybes kaip lytis, amžius bei giminyste. Viešieji juridiniai asmenys gali tureti tik tokias teises ir pareigas, kurios neprieštarauja ju steigimo dokumentams ir veiklos tikslams. Atskiru veiklos rušiu, nustatytu istatymuose, juridiniam asmeniui galima imtis tik gavus licenciją (prekiauti alkoholiu, tabaku).
Kiekvienai istatymu nustatytai licencijuojamai veiklos rušiai Vyriausybe tvirtina licencijavimo taisykles, jeigu kiti istatymai nenumato ko kita. Licencija išduodama neterminuotam laikui.
Juridiniu asmenu veiksnumas atsiranda kartu su teisnumu.
Juridinis asmuo dalyvauja civilineje apyvartoje savo vardu. Del to kiekvienas juridinis asmuo privalo tureti individualu pavadinimą, kuris išskirtu ji iš kitu vienarušiu juridiniu asmenu.
Juridiniai asmenys, gavę atitinkamu organu leidimą, turi teisę steigti savo filialus ir atstovybes.
Filialu (skyriumi, kontora, agentura ir t.t.) vadinama juridinio asmens strukturine dalis, turinti savo buveinę ir atliekanti visas arba dali juridinio asmens funkciju. Filialas nera juridinis asmuo.
Atstovybe yra juridinio asmens padalinys, turintis savo buveinę ir teisę atstovauti juridinio asmens interesams ir juos ginti, sudaryti sandorius bei atlikti kitus veiksmus juridinio asmens vardu, vykdyti eksporto ir importo operacijas, tačiau tik tarp užsienio juridiniu asmenu ar kitu organizaciju, isteigusiu atstovybę, arba su ja susijusiu imoniu, istaigu ar organizaciju ir atstovybes.
Filialą ir atstovybę sieja tai, kad šie abu juridinio asmens padaliniai nera juridiniai asmenys, veikia pagal juridinio asmens patvirtintus nuostatus, gauna turtą iš juos isteigusio juridinio asmens, turi buti nurodyti steigimo dokumentuose. Juridinio asmens filialo bei atstovybes nuostatuose turi buti nurodyta ju pavadi-
nimas, buveine, veiklos tikslai, valdymo organas ir jo kompetencija, veiklos laikotarpis, jei jis yra ribotas, ir kt.
Juridinis asmuo atsako pagal savo prievoles jam nuosavybes ar patikejimo teise priklausančiu turtu (CK 2.50 str.). Juridinis asmuo neatsako už jo dalyviu prievoles, taip pat ir juridinio asmens dalyvis neatsako už juridinio asmens prievoles. Juridiniai asmenys skirstomi i ribotos ir neribotos civilines atsakomybes asmenis. Jeigu prievolems ivykdyti neužtenka neribotos civilines atsakomybes juridinio asmens turto, už jo prievoles atsako juridinio asmens dalyvis. Neribotos civilines atsakomybes asmenys yra individuali imone bei ukine bendrija (CK 2.50 str. 4 d.).
JURIDINIU ASMENU STEIGIMAS
Juridiniai asmenys steigiami šio kodekso ir istatymu nustatyta tvarka.
Istatymai numato tuos su juridiniu asmenu steigimu susijusius klausimus, kuriu nereglamentuoja kodeksas. Juridiniai asmenys gali buti steigiami taip:
1) potvarkine tvarka. Kompetentinga valstybines valdžios ar valdymo institucija priima sprendimą del juridinio asmens isteigimo;
2) leidimine tvarka. Steigiant juridini asmeni, reikalingas kompetentingos valstybes institucijos (pavyzdžiui, Lietuvos banko steigiant banką)
leidimas;
3) pareikštine normatyvine tvarka. Juridiniai asmenys steigiami, kai istatymas yra nustatęs tokiu juridiniu asmenu steigimo tvarką, tikslus, organizacinę strukturą, asmenu dalyvavimo juose sąlygas;
4) pareikštine tvarka. Tokia tvarka yra steigiamos profesines sąjungos.
Juridinio asmens steigejai gali buti fiziniai ir juridiniai asmenys, taip pat valstybe ir savivaldybe. Juridinio asmens steigeju yra laikomas asmuo, kuris sudare sandori isteigti juridini asmeni (CK 2.60 str.).
Juridinio asmens isteigimo momentu yra laikoma data, kai jis iregistruojamas juridiniu asmenu registre. Juridiniu asmenu registre yra irašomi bei kaupiami visi duomenys apie juridinius asmenys. Šiame registre turi buti visa informacija apie juridinius asmenis bei ju veiklą.
Juridinis asmuo laikomas irašytu i juridiniu asmenu registrą tada, kai pateikia šiuos duomenis: numatytos formos prašymą, juridinio asmens steigimo dokumentus, licenciją, jei tokia reikalinga norint verstis konkrečia veikla, dokumentus, kurie patvirtina registrui pateikiamu duomenu tikrumą, registravimo rinkliavos sumokejimo (išskyrus tuos atvejus, kai juridinis asmuo yra atleistas nuo tokios rinkliavos) kvitus, taip pat kitus istatymu numatytus dokumentus.
Už dokumentu pateikimą juridiniu asmenu registrui yra atsakingas juridinio asmens valdymo organas, jei istatymai nenumato ko kita. Per trisdešimt dienu nuo visu dokumentu pateikimo juridinis asmuo turi buti irašytas i juridiniu asmenu registrą.
Kai juridinis asmuo yra iregistruojamas juridiniu asmenu registre, šio registro tvarkytojas juridiniam asmeniui išduoda juridinio asmens registro pažymejimą ir suteikia juridinio asmens kodą. Tačiau juridiniu asmenu registras gali atsisakyti registruoti juridini asmeni, jeigu:
1) pateiktas prašymas iregistruoti juridini asmeni neatitinka reikalaujamos formos arba pateikti ne visi dokumentai, kuriuos privalu pateikti;
2) praleistas 6 menesiu terminas, per kuri juridinis asmuo savo steigimo dokumentus turi pateikti juridiniu asmenu registrui;
3) pateikti juridiniu asmenu registrui dokumentai ir duomenys yra neaiškus, neatitinka vieni kitu;
4) dokumentu forma ar turinys prieštarauja istatymui.
Tuo atveju, kai yra pastebimi mineti trukumai, juridiniu asmenu registro tvarkytojas skiria terminą, per kuri juridinis asmuo turi panaikinti visus trukumus, del kuriu negalima juridinio asmens iregistruoti. Sprendimas neitraukti juridinio asmens i registrą gali buti skundžiamas teismui istatymu nustatyta tvarka (CK 2.68 str.). Kai neteisetai atsisakoma iregistruoti juridini asmeni ir registruoti registrui pateikiamus duomenis ar registre registruojamus dokumentus, juridinis asmuo turi teisę reikalauti atlyginti visus jam tokiais veiksmais padarytus nuostolius. Nuostolius atlygina valstybe. Žala išieškoma teismo tvarka.
Juridiniu asmenu registro duomenys, registre kaupiami dokumentai ir bet kokia kita registrui pateikta informacija yra vieši (CK 2.71 str. l d.).
Juridiniu asmenu registre turi buti nurodyti juridinio asmens pavadinimas, teisine forma, kodas, buveine, organai, valdymo organu nariai, dalyviai, filialai ir atstovybes, veiklos apribojimai, teisinis statusas, juridinio asmens pasibaigimas ir kiti duomenys.
Klaidos juridiniu asmenu registre taisomos juridinio asmens, kurio duomenys irašyti i registrą, prašymu, taip pat registro tvarkytojo iniciatyva.
Tam tikras juridinio asmens valdymo organas ar kitas steigimo dokumente nustatytas organas gali patvirtinti sandorius, kuriuos juridinio asmens vardu ir jo interesais sudare kiti asmenys iki juridinio asmens isteigimo.
Jeigu tokio sandorio veliau isteigto juridinio asmens organas nepatvirtina, visos pagal sandori atsiradusios prievoles tenka sandori sudariusiam asmeniui.
JURIDINIO ASMENS ORGANAI
Juridiniai asmenys igyja civilines teises, prisiima civilines pareigas ir jas igyvendina per savo organus, kurie sudaromi ir veikia pagal istatymus ir juridiniu asmenu steigimo dokumentus (CK 2.81 str.). Istatymas ar steigimo dokumentai gali numatyti, kad juridinis asmuo igyja civilines teises, prisiima civilines pareigas ir jas igyvendina ne per savo valdymo organus, bet per dalyvius.
Kiekvienas juridinis asmuo turi tureti vienašmeni ar kolegialu valdymo organą ir dalyviu susirinkimą, jei ko kita nenumato steigimo dokumentai ar istatymai. Valdymo organas atsako už finansines atskaitomybes sudarymą, juridinio asmens dalyviu susirinkimo sušaukimą, duomenu ir dokumentu pateikimą juridiniu asmenu registrui ir už kitus veiksmus, nurodytus
LR CK 2.82 str. 3 d. Juridiniu asmenu sprendimai gali buti pripažinti negaliojančiais teismo tvarka tada, jeigu jie prieštarauja imperatyviosioms istatymu normoms, juridinio asmens steigimo dokumentams arba protingumo ir sąžiningumo principams.
Istatymas numato, kokia tvarka galioja ar negalioja sandoriai, kurie yra sudaryti pažeidžiant ir privačiojo, ir viešojo juridinio asmens organo kompetenciją. Sandoriai, kuriuos sudare privataus juridinio asmens valdymo organas pažeisdamas savo kompetenciją, galioja ir yra privalomi vykdyti juridiniam asmeniui, jeigu trečiasis asmuo prieš sudarydamas sandori nežinojo ir negalejo žinoti, jog juridinio asmens valdymo organas veikia viršydamas savo kompetenciją. Sandoriai, kuriuos sudare viešojo juridinio asmens valdymo organas viršydamas savo kompetencijos ribas, negalioja, išskyrus tuos atvejus, kai pats juridinis asmuo tiems sandoriams pritaria.
Juridinio asmens dalyviai gali sudaryti sutarti del bendro balsavimo juridinio asmens dalyviu susirinkime, tačiau negalima susitarti balsuoti pagal juridinio asmens valdymo organo nurodymus, už visus valdymo organo pasiulytus sprendimus, taip pat balsuoti pagal nurodymus apskritai ar balsuojant susilaikyti už tam tikrą atlyginimą. Balsavimo sutarties šalys gali ipareigoti trečiąji asmeni balsuoti už jas dalyviu susirinkime, jeigu tai numato balsavimo sutartis. Jeigu balsavimo sutartis buvo pažeista, teismas gali ipareigoti perskaičiuoti balsavimo rezultatus arba pripažinti juridinio asmens dalyviu susirinkimo sprendimą negaliojančiu.
Juridinio asmens dalyvis gali balsuoti pats, bet gali šią savo teisę perleisti kitiems asmenims. Ši teise gali buti suteikta ilgesniam nei 10 metu terminui.
Kolektyvinio juridinio asmens organo posedžiai privalo buti protokoluojami.
Pagrindinis dokumentas, kuris atspindi posedžio darbotvarkę, laiką ir kitas aplinkybes, yra protokolas. Jis yra surašomas posedžio sekretoriaus arba pirmininko, jei posedžio sekretorius nera renkamas. Dalyvavę posedyje asmenys turi teisę pareikšti pastabas del posedžio, kurios turi buti irašomos i protokolą.
Juridiniu asmenu kolegialiu organu sprendimai priimami balsuojant.
Balsams pasidalijus po lygiai, lemiamą reikšmę turi tai, kaip balsavo posedžio pirmininkas.
Jei juridinio asmens organo sprendimui patvirtinti reikalingas kitas juridinio asmens organo pritarimas, šis pritarimas gali buti gautas veliau, tai yra protingumo kriteriju atitinkančiu terminu.
JURIDINIU ASMENU PASIBAIGIMAS
Juridinio asmens pasibaigimas yra jo, kaip civiliniu santykiu, veiklos nutraukimas, pasireiškiantis jo, kaip juridinio asmens, registracijos nutraukimu, organizacines strukturos panaikinimu, atskiro turto panaikinimu ir prievoliu nutraukimu.
Juridiniai asmenys pasibaigia juos likviduojant arba reorganizuojant
(CK 2.95 str.).
Istatymas numato du juridinio asmens pasibaigimo budus – likvidavimą ir reorganizavimą. Tačiau ju teisines pasekmes yra skirtingos, todel likvidavimą ir reorganizavimą reikia skirti. Likvidavimas reiškia visišką juridinio asmens išnykimą, nutraukiant jo nuosavybes ir prievolines teises.
Tuo tarpu reorganizavimas yra tik sąlyginis iki jo buvusio juridinio asmens nuosavybes ir prievoliniu teisiu nutraukimas. Tai juridinio asmens pabaiga be likvidavimo proceduros.
Juridinio asmens reorganizavimas pasireiškia šiu asmenu sujungimu, padalijimu, prijungimu arba jo teisines padeties pakeitimu kitokiu budu. Juridinio asmens reorganizavimo budus nustato tam tikri istatymai, pavyzdžiui,
Atskiru imoniu rušiu istatymas.
Juridinio asmens reorganizavimui budinga tai, kad:
1) keičiasi civiliniu teisiniu santykiu subjektas – juridiniai asmenys susijungia, atsiranda naujas juridinis asmuo, vienas prisijungia prie kito, tuo atveju vienas juridinis asmuo pasibaigia pasidalijus, buvęs išnyksta, o jo vietoje atsiranda keletas nauju juridiniu asmenu;
2) reorganizuojamu juridiniu asmenu turto nuosavybe pereina naujiems juridiniams asmenims. Jis neskirstomas iki reorganizavimo buvusiu juridiniu asmenu steigejams;
3) juridiniu asmenu, buvusiu iki reorganizavimo, prievolines teises pereina juridiniams asmenims, kurie atsiranda po reorganizavimo.
Sprendimą juridini asmeni reorganizuoti priima juridinio asmens dalyviai (sprendimas priimamas kvalifikuota balsu dauguma) arba teismas istatymu nustatyta tvarka. Kai sprendimą del reorganizavimo priima juridinio asmens dalyviai, jie turi buti supažindinti su visomis reorganizavimo sąlygomis, tvarka bei kitais duomenimis ne veliau kaip likus 30 dienu iki dalyviu susirinkimo dienos.
Juridiniai asmenys gali buti reorganizuojami šiais budais:
1. Jungimo, kuri sudaro:
a) prijungimas. Tai vieno ar daugiau juridiniu asmenu prijungimas prie kito juridinio asmens, kuriam pereina visos reorganizuojamo juridinio asmens teises ir pareigos;
b) sujungimas. Tai dvieju ar daugiau juridiniu asmenu susivienijimas i naują juridini asmeni, kuriam pereina visos reorganizuojamu juridiniu asmenu teises ir pareigos.
2. Skaidymo, kuri sudaro:
a) išdalijimas. Tai reorganizuojamo juridinio asmens teisiu ir pareigu išdalijimas kitiems veikiantiems juridiniams asmenims;
b) padalijimas. Tai vieno juridinio asmens pagrindu isteigimas dvieju ar daugiau juridiniu asmenu, kuriems tam tikromis dalimis pereina reorganizuoto juridinio asmens teises ir pareigos.
Atskiru juridiniu asmenu reorganizavimo ypatumus nustato atskiri istatymai.
Reorganizavime dalyvaujančiu juridiniu asmenu valdymo organai privalo parengti juridinio asmens reorganizavimo sąlygas, kuriose turi buti ivykdytos LR CK 2.99 str. l d. 1-5 p. sąlygos. Reorganizavimo sąlygas turi ivertinti nepriklausomas ekspertas (CK 2.100 str.).
Reorganizavimo sąlygu sudarymas turi buti paskelbtas viešai tris kartus ne mažesniais kaip 30 dienu intervalais arba vieną kartą paskelbtas viešai ir visiems juridinio asmens kreditoriams pranešta raštu. Juridinio asmens kreditoriai turi teisę, reikalauti nutraukti juridinio asmens reorganizavimą, jeigu yra pagrindas, kad ivykus reorganizavimo procedurai juridinis asmuo nevykdys savo prievoliu kreditoriui arba prievoles vykdymas pasunkes.
Jei juridinis asmuo reorganizuojamas ji prijungiant prie kito juridinio asmens, kuris yra vienintelis reorganizuojamojo dalyvis, arba jei reorganizavime dalyvauja viešieji juridiniai asmenys, istatymo keliami reikalavimai del reorganizavimo sąlygu ivertinimo bei kiekvieno juridinio asmens valdymo organo rašytiniu ataskaitu pateikimo netaikomi (CK 2.103
str)
Juridinio asmens reorganizavimą negaliojančiu gali pripažinti tik teismas, esant šioms aplinkybems:
1) nebuvo paskelbti ar pateikti juridiniu asmenu registrui atitinkami reorganizavimo proceduros dokumentai;
2) juridiniu asmenu dalyviu ar kito valdymo organo sprendimai del reorganizavimo yra negaliojantys;
3) neivykdyti visi istatymu imperatyviuju teises normu nustatyti reorganizavimo reikalavimai.
Reorganizavimo pripažinti negaliojančiu nebegalima, kai nuo jo pasibaigimo dienos iki kreipimosi i teismą dienos praejo daugiau kaip 6 menesiai.
Savitas juridinio asmens pasikeitimo budas yra jo pertvarkymas. Juridinio asmens pertvarkymas – tai jo teisines formos pakeitimas, kai naujos teisines formos juridinis asmuo perima visas pertvarkyto juridinio asmens teises ir pareigas. Viešasis juridinis asmuo negali buti pertvarkomas i privatuji juridini asmeni. Istatymai gali numatyti aplinkybes, kuriomis juridinis asmuo privalo pakeisti teisinę formą. Jei istatymu nustatytu terminu juridinio asmens dalyviai nepriima sprendimo pakeisti teisinę juridinio asmens formą, vadinasi, juridinio asmens teisine forma pakeista.
Juridinio asmens likvidavimas yra šio civilines teises subjekto veiklos nutraukimas, kuris pasireiškia jo nuosavybes teises ir prievolines teises nutraukimu.
Juridinio asmens likvidavimas gali buti:
1) savanoriškas:
a) pasibaigus juridinio asmens terminui;
b) juridinio asmens dalyviu sprendimu;
2) priverstinis:
a) teismo ar kreditoriu susirinkimo sprendimu likviduoti bankrutavusi juridini asmeni;
b) teismo priimtu sprendimu del netinkamos veiklos ar del juridinio asmens nepateikimo finansiniu atskaitomybes dokumentu;
c) sumažejus iki leistino minimumo juridinio asmens dalyviu skaičiui, jei juridinio asmens dalyvis per 6 menesius po tokio sumažejimo nenutaria juridinio asmens reorganizuoti ar pertvarkyti;
d) juridini asmeni pripažinus neteisetai isteigtu.
Sprendimas del juridinio asmens likvidavimo priimamas juridiniu asmenu dalyviu susirinkime kvalifikuota balsu dauguma, kuri negali buti mažesne nei 2/3 visu susirinkimo dalyviu balsu.
Kai yra priimtas sprendimas del juridinio asmens likvidavimo, juridinio asmens dalyviai, kreditoriu susirinkimas, juridiniu asmenu registro tvarkytojas ar teismas privalo priimti sprendimą paskirti likvidatoriu. Likvidatorius gali buti tik atitinkamą kvalifikaciją turintis asmuo. Likvidatorius, kuris yra paskirtas juridinio asmens dalyviu, gali buti atšaukiamas paprasta juridinio asmens dalyviu, kurie dalyvauja susirinkime, balsu dauguma.
Nuo to momento, kai yra paskiriamas likvidatorius, juridinio asmens organu igaliojimai del sandoriu sudarymo pereina likvidatoriui. Jis igyja juridinio asmens valdymo organo teises (CK 2.110 str.). Likviduojamas juridinis asmuo gali sudaryti tik tuos sandorius, kurie yra susiję su likviduojamo juridinio asmens veiklos nutraukimu arba numatyti sprendime likviduoti juridini asmeni.
Kad juridinis asmuo likviduojamas, sprendimą likviduoti juridini asmeni priemęs asmuo turi paskelbti viešai tris kartus ne mažesniais kaip 30
dienu intervalais arba vieną kartą paskelbti viešai ir visiems juridinio asmens kreditoriams pranešti raštu. LR CK 2.113 str. numato, kokia tvarka tenkinami ivairus kreditoriu reikalavimai (pavyzdžiui, pirmiausiai tenkinami likviduojamo juridinio asmens turto ikeitimu užtikrinti reikalavimai – iš ikeisto turto vertes).
Kad juridinio asmens steigimo faktas buvo neteisetas, teismas gali pripažinti tik esant šioms sąlygoms:
l ) visi steigejai buvo neveiksnus arba nebuvo istatymu nustatyto steigeju minimumo;
2) nebuvo sudaryti istatymuose numatyti steigimo dokumentai arba buvo pažeistos istatymu nustatytos imperatyviosios juridinio asmens steigimo taisykles;
3) tikrieji juridinio asmens tikslai neteiseti arba prieštarauja viešajai tvarkai;
4) nebuvo istatymu nustatyta tvarka ir terminais suformuotas minimalus istatinis kapitalas;
5) juridinio asmens dokumentuose nenumatytas jo pavadinimas, tikslai, istatinio kapitalo ar dalyviu asmeniniu inašu dydis, jei to reikalauja atskiras juridiniu asmenu teisines formas reglamentuojančiu istatymu imperatyviosios normos.
Jei imanoma, teismas, pripažinęs juridinio asmens isteigimą neteisetu, turi skirti terminą, kad butu ištaisytos klaidos, kurios juridinio asmens egzistavimą daro negalimą. Kai teismas pripažista juridinio asmens isteigimą neteisetu, juridinis asmuo turi buti likviduojamas. Ieškini del juridinio asmens isteigimo pripažinimo neteisetu gali paduoti juridinio asmens dalyvis ar valdymo organai, prokuroras, gindamas viešąji interesą.