TERORIZMAS

2624 0

TURINYS

ĮVADAS 2

Lietuva ir terorizmas 3

Smurtas ir prievarta 4

Teroras ir terorizmas 5

KRIMINALINE IR TERORISTINĖ 6

KAIP ATPAŽINTI TERORIZMA? 7

Kaip elgtis teroristams panaudojus radiologinį ginklą 8

Kaip elgtis teroristams panaudojus cheminį masinio naikinimo ginklą 10

IŠVADOS 14

LITERATŪROS SĄRAŠAS 15

ĮVADAS

Lietuvoje žodis terorizmas labai intensyviai pradėtas linksniuoti tik prasidėjus naujajam šimtmečiui. Be abejo, tai sutapo su itin didelį rezonansą turėjusiais teroristiniais aktais JAV 2001 m. Vienas paskui kitą smigo teroristų užgrobti lėktuvai į pasaulio prekybos centro „brolius dvynius“, nusinešdami kartu su savimi daug nekaltų gyvybių. Toks vaizdas įsirėžė daugelio žmonių sąmonėje irr nuo to momento  žodis terorizmas vis dažniau pradėtas naudoti šalia žodžio musulmonai.

Lietuva ir terorizmas

Pats žodis terorizmas (įbauginti) dažnam lietuviui atrodo svetimas ir tolimas reiškinys, nors istorija mums primena, kad esame iškentėję raudonąjį (komunistų) ir rudąjį (fašistų) terorą. Nepaisant to, kad istoriškai Lietuvos vidaus ir išorinė patirtis nesudarė sąlygų plataus masto teroristinių struktūrų tinklo formavimuisi, mes nesame visiškai saugūs. Lietuvos visuomenei atrodo, kad pas mus šiam reiškiniui atsirasti nėra pagrindo ir kad tai toli, „už jūrų marių“ vykstantis reiškinys, visiškai nesusijęs su Lietuva. Visgi taai klaidingas mąstymas. Tereikia vieno sprogimo Lietuvos teritorijoje ir žmonės pradės mąstyti priešingai. Be to, tai, kad mūsų kariai dalyvauja karinėse misijose Afganistane ir Irake, yra pakankamas faktas, kad nuo šiol terorizmas ir Lietuva būtų susiję dalykai.

Prieš pradedant nuodugniai studijuoti ir

r ieškoti atsakymų į mūsų keliamus klausimus, galima pateikti įdomų faktą, pakeisiantį mūsų stereotipinį mąstymą apie Lietuvos ir terorizmo sąsajas. Lėktuvų grobimo pradininkais iš dalies gali būti laikomi lietuviai! 1970 m. spalio 15 d. tėvas ir sūnus Pranas ir Algirdas Brazinskai užgrobė lėktuvą su 45 keleiviais, skridusį reisu Batumis-Suchumis. Iki to laiko nedaug kas galėjo įsivaizduoti, jog teroristiniam aktui surengti galima panaudoti lėktuvą. Šiandien tai jau tapo natūraliu dalyku ir įprastu teroristų taikiniu. Visgi Brazinskai nėra teroristai tikrąja šio žodžio prasme. Net ir užgrobę lėktuvą, nušovę palydovę ir privertę lėktuvą skristi į Turkiją, iš kur vėliau pateko į JAV, jie yra nusikaltėliai, sugalvoję, kad galima užgrobti orlaivį, siekiant asmeninių, bet ne politinių tikslų.

Smurtas ir prievarta

Kalbėdami apie terorizmą, pirmiausia turime suprasti smurto ir prievartos prasmę. Šie žodžiai nėėra sinonimai. Trumpai tariant, prievarta – laisvės suvaržymas, o smurtas – fizinė žala asmeniui ar nuosavybei. Kiekvienas smurtingas jėgos panaudojimas yra prievarta, bet ne kiekviena prievarta – smurtinga, atitinkamai kiekvienas terorizmas yra smurtingas, tačiau anaiptol ne visi smurto panaudojimo atvejai yra terorizmas. Taigi terorizmas yra tik siaura prievartos atmaina.

Beveik visais atvejais normalioje šalyje valstybės prievarta yra teisėta (legali), kitaip tariant, sankcionuota konstitucijos ir baudžiamosios teisės. Tai „gera“ prievarta, nes ji yra legali ir dažniausiu naudojama visų mūsų saugumo labui. O „bloga“ prievarta yra ne

elegali. Ji apima veiklos rūšis, kurios įvykdomos asmenų, neturinčių įgaliojimų naudoti prievartą, pavyzdžiui, organizuoti kriminaliniai nusikaltimai, prekyba žmonėmis, baudžiamosios karinės operacijos ir pan.

Teroras ir terorizmas

Tikslinga bei tęstinė prievarta vadinama teroru. Visgi tai ne tas pats, kas terorizmas. Teroras taip pat gali būti dviejų rūšių. Pirmiausia jis gali būti vykdomas vyriausybės prieš savo piliečius – (iš viršaus). Šiuo atveju galima kalbėti apie „teroro režimą“, koks dažniausiai būna revoliucijų metu. Apibendrinant, t. y. valdymas, remiantis teroru. Valdžia nuolatinėje baimėje laiko savo piliečius ir pirmai progai pasitaikiusi naudoja smurtą ir prievartą prieš juos. Galiausiai teroras gali būti vykdomas ne valstybės prieš savo piliečius. Pagal tokią schemą prievarta kyla – iš apačios. Nevyriausybiniai veikėjai yra tie, kurie nėra pavaldūs ar kaip nors susiję su šalies vyriausybe ir jai pavaldžiomis jėgos struktūromis. Šiame modelyje galima kalbėti apie „teroro apgulą“, kuri savo prigimtimi gali būti dvejopa:

http://gs.delfi.lt/images/pix/file59486109_e46f5d33.jpghttp://gs.delfi.lt/images/pix/file59486109_e46f5d33.jpg"http://www.15min.lt/images/photos/616217/big/126503850347rs100124a944.jpg

PAV.1 Terorizmo padariniai.

KRIMINALINE IR TERORISTINĖ

Kriminalinė veikla yra visiškai skirtinga nuo teroristinės. Pirmosios pavyzdžiai galėtų būti organizuotų grupuočių, mafijos, plėšikų nusikalstama veikla, kuria siekiama tik ekonominės ar asmeninės naudos. Tuo tarpu terorizmas visada turi politinį tikslą. Pasipelnymas gali būti nebent šalutinis efektas, bet anaiptol ne pagrindinis, o dažniausiai jokio pasipelnymo nėra ir negali būti. Kiekviena teroristinė organizacija turi daugmaž aiškiai suformuluotus tikslus, pvz.: nušluoti Izrae

elį nuo žemės paviršiaus , įkurti islamo teokratines valstybes, užtikrinti, kad įstatymai būtų grindžiami šariato principais (Uzbekistano Islamo judėjimas), išvaduoti okupuotas teritorijas (airių respublikonų armija (IRA)), įgyti autonomiją (ETA, Ispanijos Baskų kraštas) ar nepriklausomybę (Rijadu As-Salichyn – Teisiųjų sodai, Čečėnija).

KAIP ATPAŽINTI TERORIZMĄ?

Tam, kad suprastume, kokia prievarta yra terorizmas, o kokia – ne,  neužtenka atskirti terorizmą nuo teroro ir nustatyti prievartos kryptį (iš viršaus ar iš apačios), reikia dar turėti aiškius penkis kriterijus, kuriais remiantis galėsime suprasti ar sprogusi bomba, ar kitas smurtingas jėgos panaudojimas yra terorizmas:

Terorizmas yra apgalvota ir iš anksto suplanuota veikla, o ne impulsyvus įniršio aktas.

Terorizmas yra politiškai motyvuotas veiksmas, o ne kriminalinis nusikaltimas.

Terorizmas yra nukreiptas prieš civilius asmenis/objektus, o ne valstybines jėgos struktūras.

Terorizmas vykdomas nevyriausybinių veikėjų, o ne valstybei pavaldžių jėgos struktūrų.

Terorizmu yra siekiama įbauginti visuomenę ir jos valdžią, kad ji priimtų teroristams palankius sprendimus.

Apibendrinant galima pasakyti, kad teroras yra metodas, o terorizmas yra politiškai motyvuotas ir iš anksto suplanuotas bei tęstinis „neteisėtos“ prievartos naudojimas arba grasinimas tokią prievartą panaudoti prieš civilius asmenis ar objektus, vykdomas antisisteminių, nevyriausybinių veikėjų, siekiančių per visuomenės arba atskirų jos dalių įbauginimą pakeisti esamą socialinę-politinę situaciją

Kaip elgtis teroristams panaudojus radiologinį ginklą

Teroristų išpuolio objektai gali būti žmonės, gyvūnai, augalai, pastatai, maisto produktai, pasėliai. Jiems sunaikinti arba užteršti gali būti panaudoti masinio naiki

inimo ginklų komponentai, kurie pasižymi dideliu naikinamuoju ir žalojamuoju poveikiu. Šiuo metu egzistuoja šios pagrindinės masinio naikinimo ginklų rūšys: biologinis, cheminis, branduolinis, radiologinis.

Radiologiniais ginklais vadinamos naikinimo priemonės ar įrenginiai, kurie pagaminti specialiai radioaktyviosioms medžiagoms paskleisti.

Radiologinių ginklų panaudojimo tikslas – pernešti ir paskleisti radioaktyviąsias medžiagas, siekiant, greta sugriovimų, sukelti radioaktyviųjų medžiagų skleidžiamos jonizuojančiosios spinduliuotės veikimo sąlygotus pakenkimus ar sužeidimus bei psichologinį efektą.

Radioaktyviosios medžiagos gali būti paskleistos:

sprogimo;

tiesioginio purškimo arba išsklaidymo;

kietųjų dalelių (dulkių) ar aerozolių pavidalu pavėjui ir kt.

Radioaktyviosios medžiagos ypatingos tuo, kad nuolat skleidžia į aplinką jonizuojančius spindulius (alfa, beta daleles ir gama spindulius), kurie jonizuoja aplinkos orą, sukelia nepageidautinus pokyčius augalų ir gyvųjų organizmų audiniuose.

Rūpinantis savo sveikata svarbu žinoti, kad galima tiek vidinė, tiek išorinė žmogaus organų apšvita. Į žmogaus organizmą radioaktyvios medžiagos gali patekti pro nosį, burną ir atviras žaizdas ir švitinti iš vidaus. Todėl patartina dėvėti kostiumus ar apsiaustus, dujokaukes, respiratorius ar paprasčiausius vatos ir marlės raiščius, kad kuo mažiau dulkių ir aerozolių su radioaktyviosiomis medžiagomis patektų į organizmą. (Tuo pačiu tikslu rekomenduojama sandarinti įvairios paskirties pastatus).

Dujokaukės, kostiumai ar apsiaustai neapsaugo nuo didele skvarba pasižyminčių gama spindulių. Todėl pagal galimybes rekomenduojama vengti radioaktyviosiomis medžiagomis užterštos aplinkos ar pavienių jonizuojančiosios spinduliuotės šaltinių.

Atsiminkite, kad jonizuojančios spinduliuotės poveikio tiesiogiai nepajausite, todėl, jei įtariate, kad nelaimės vietoje galėjo būti panaudotas radiologinis ginklas, nedelsdami skambinkite telefonu 112 arba kitais skubios paga. . .

Apibendrinant galima pasakyti, kad teroras yra metodas, o terorizmas yra politiškai motyvuotas ir iš anksto suplanuotas bei tęstinis „neteisėtos“ prievartos naudojimas arba grasinimas tokią prievartą panaudoti prieš civilius asmenis ar objektus, vykdomas antisisteminių, nevyriausybinių veikėjų, siekiančių per visuomenės arba atskirų jos dalių įbauginimą pakeisti esamą socialinę-politinę situaciją.

LITERATŪROS SĄRAŠAS

http://www.civilinesauga.lt/go.php/lit/Kaip-elgtis-teroristams-panaudojus-chemini-masinio-naikinimo-ginkla/257

http://www.civilinesauga.lt/go.php/lit/Kaip-elgtis-teroristams-panaudojus-radiologini-ginkla/256

Join the Conversation

×
×