teisingumas ir ekonomines sistemos

TURINYS

Įvadas 3
I. Etika versle ..............................4
II. Etiketas ir jo svarba versle .........................5
III. Verslo etikos turinys ir jos apibrėžimai ...............8
IV. Verslo sėkmės sąlygos .........................9
Išvados ..............................12
Literatūra ..............................13

ĮVADAS

Šiuolaikinė valstybė yra nuolat besivystanti atvira sistema, nuo kurios valdžios struktūrų bei valdymo priklauso ne tik atskirų individų padėtis ir elgsena, bet ir visos visuomenės raida.
Etika neneigia nei gerovės, nei sėkmės, nei malonumų. Etika moko skirti tikrasias vertybes nuo tariamųjų, reikalauija turtinti sielą ir stiprinti dvasią, atveria gyvenimo didybę ir prasmę, nustato pirmenybes ir normas.
Verslas – aktyvi žmonių veikla, kuuri siekia pelno. Verslas atsiranda tada, kai keli individai turi bendrą siekį ir sukuria prielaidą atsirasti tam tikrai struktūrai, kuri leis įgyvendinti tai, ką jie nori – ši struktūra vadinama organizaciija.
Etika nuo verslo yra neatsiejama. Pagrindinė vertybė – atsakomybė, tai lyg „varikliukas“, kuris užveda verslą.

ETIKA VERSLE

Sokratas yra pasakęs: „Sakau jums, kad ne iš pinigų dorybė atsiranda, o iš dorybės pinigai ir visi kiti žmonių turtai, ir piliečių, ir valstybės“
Po Antrojo pasaulinio karo JAV imta plėtoti verslo etikos dėstymas. Kadangi visuomenės deemoralizacija tolydžiai ir pastebimai, kartais grėsmingai didėjo, todėl buvo ieškoma atoveikų.
Amerikiečių visuomenę kamavo, ir kai kurios priežastys dar esti „gyvos“:
1. apgavikiška ir kvaišinanti reklama, skatinanti apgailėtiną miesčionizmo plėtrą;
2. korupcija ir kyšininkavimas;
3. gamtos niokojimas, aplinkos nuodijimas ir teršimas;
4. apskaitos klastojimas ir auditorių klaidinimas;
5. psichinės suktybės, apgaulės, ma

anipuliacijos;
6. vagystės, smurtas;
7. seksualinis priekabiavimas;
8. narkomanija ir materinio hedonizmo (fiziologinių malonumų kulto) siautulys
Tokio blogio apstu ne tik JAV, tačiau šios šalies įvaizdį pasaulyje lėmė tikra laisvės manija, tad ir atskaitos sistema jai buvo ir yra daug aukščiau nei kur kitur.
Dideli ekonominiai laimėjimai, nenuginčijama pergalė Šaltajame kare dar padidino JAV tarptautinį autoritetą, todėl demoralizacijos įveika ir kultūros lygio aukštinimas tapo kaip niekad svarbūs.
Politologas Z.Bžezinskis teigė, kad didelę žalą verslui ir pilietinei kultūrai daro „parazitiška bylinėjimosi manija, kuri neturi lygių pasaulyje (daugiau nei trečdalis pasaulio praktikuojančių teisininkų yra JAV), kuri verčia civilinius ieškinius nagrinėjantiems teismams skirti apie tris procentus Amerikos bendrojo vidaus produkto“.
Politologui apmaudu, kad kartu su laimėjimais atsiranda ir bėdų, kurių dauguma yra moralinio – etinio pobūdžio.
A.Šveicerio didžios pagarbos principas gyvybei be išlygų taaikytinas ir versle. Konkurencinėmis aplinkos sąlygomis galima griežtesnė šio principo formuluotė: Besąlygiška pagarba prasmingai gyvybei. Čia prasmė – didis kultūrinis gyvenimo ir veiklos tikslas, orientuotas į ateitį už žmogaus gyvenimo laiko ribų.

ETIKETAS IR JO SVARBA VERSLE

Tarpusavio santykių valdymo procese kultūros taisyklių formavimas ypač būtinas šiandien, kai mes formuojame laisvos rinkos ekonomiką, kur didelę reikšmę turi ne fondai, paskyros ir įsakymai, o žmonių tarpusavio santykių, profesinės ir valdymo etikos normos.
Etiketas labiau liečia mūsų tarpusavio santykių taisykles, kuriomis reguliuojame mūsų tarpusavio veiksmus su ap

plinkiniais. Liudviko XIV laikais prabangaus priėmimo metu svečiams įteikdavo korteles, kuriose būdavo surašytos elgesio taisyklės. Jos buvo vadinamos etiketėmis. Iš čia ir kilo terminas “etiketas”. Šiandien – tai išsiauklėjimas, geros manieros, mandagus bendravimas.
Etiketas – tai papročiais virtusios žmogaus elgesio taisyklės.
Geros manieros ilgina žmogaus gyvenimą, tausoja nervus, ir atvirkščiai. Daugelio konfliktų priežastis yra paprasčiausių elgesio taisyklių nežinojimas. O ar taip jau sunku jas išmokti?
Galima atleisti beraščiams, tačiau nežinoti gero elgesio pagrindų baigusiam bent jau vidurinę mokyklą ar gimnaziją, ką jau kalbėti apie aukštąją, – neatleistina.
Kita kalba, kad šiuo metu, vykdant mokyklų reformas, rengiant aukštųjų mokyklų mokymo programas, visai pamirštama apie tokią discipliną visiems, be išimties, O juk svarbu kuo anksčiau pradėti mokytis elgesio kultūros, kad geros manieros, gražus elgesys, inteligentiškumas taptų įpročių. Šios pamokos ypač nelengvos pirmos kartos verslininkams, kurie dažnai skinasi kelią apgraibomis, mokosi iš savo klaidų. Ne veltui anglai sako: “Norint tapti tikru džentelmenu reikia, kad namuose būtų trijų kartų universiteto diplomai – senelio, tėvo ir sūnaus”.
Elgesio kultūra – žmonijos kultūros dalis, ji reikalauja laikytis svarbiausių bendravimo taisyklių, būti paslaugiems, mandagiems bei taktiškiems. Elgesio kultūrai priklauso ir nuo drabužių, kalbos, judesių kultūra. Gražus elgesys – tai menas ir sėkmės garantas. Palankumą žmonėms galima parodyti įvairiai: žodžiais ir veiksmais, veido išraiška, raštu (rašant laišką, kvietimą, sv
veikinimą ir pan.). Vadinasi, mandagūs gali būti tik dėmesingi, jautrūs, tolerantiški, taktiški žmonės.
Etiketas versle – tai tarptautinis protokolas ir jo svarba karjerai ir pajamoms, protokoliniai susipažinimo ir pasisveikinimo reikalavimai, vizitinės kortelės ir jų naudojimas, svečių sutikimas ir oficialūs pokalbiai, telefono pokalbiai, rūkymo proceso reikalavimai, kvietimai, oficialūs priėmimai, elgesys prie stalo, dovanos, protokoliniai aprangos reikalavimai.
Viso pasaulio verslininkai turi verslo etikos ir įsipareigojimų supratimą, kurių griežtai laikosi, juolab kad verslo kultūra padeda išsaugoti klientų lojalumą. Specialistų skaičiavimais, išlaikyti senus klientus yra penkis kartus pigiau negu pritraukti naujų.
Todėl visa įmonė, nuo viršaus iki apačios, turi būti orientuota į klientą. Formuojant įmonės kultūrą, ruošiant darbuotojus, sueikvojama daug laiko, pinigų ir jėgų. Tačiau beprasmiška investuoti didelius pinigus į paslaugų sritį, reklaminę kampaniją, jei juos “paleis vėjais” biurokratai iš tiekimo skyriaus, grubi sekretorė ar karštakošis vadovas.
Auksinė verslo taisyklė:
Pasirūpink savo klientais, o rinka pasirūpins tavimi
Henris Micbergas, įvardydamas pagrindines savybes, kurios būtinos verslo žmogui, vadovui, pabrėžė ir verslo etikos, etiketo svarbą. Pasak jo, profesinės grupės etikos pagrindas – aukštas profesionalumas, žinių, patirties ir praktikos valdymas.
Užsienio verslininkų sėkmės formulė atrodo paprastai:
Sėkmė = Profesionalumas + Padorumas
Mandagumas – verslininko sėkmės pagrindas. Mandagumo taisyklės pirmiausia numato pasisveikinimą. Nuo senovės žmonės rodo vienas kitam palankumą sveikindamiesi.
1. Taigi pirmoji taisyklė: atėję į darbą pasisveikinkite su kolegomis. Parodykite, kad džiaugiatės pradėdami su jais na
aują darbo dieną, kad jie gali tikėtis jūsų pagalbos ir paramos. Šypsena ir rytinis pasisveikinimas – geros nuotaikos stimulas.
2. Iš čia kyla antra taisyklė: išmokite kontroliuoti savo elgesį įvairiomis aplinkybėmis. Būkite paslaugūs, mandagūs. Šypsokitės žmonėms. Įmonė turi sudaryti malonų įspūdį. Reikia būti vienodai mandagiems, geranoriškiems, paslaugiems su visų lygių atstovais – su aukščiausios grandies vadovais, su savo pavaldiniais, klientais, pirkėjais, kad ir kaip įžūliai jie elgtųsi.
Tu ar Jūs? Šiandien daugelyje vietų yra tujinamasi. Mokyklos, sporto draugai, draugijų, chorų, meno būrelių nariai tujina viens kitą per daug neklausinėdami jau po trumpos pažinties. Tačiau tujinimas turi savo visuomeninį reglamentavimą, paremtą tradicija. Pagal klasikinį etiketą sakyti “tu” pasiūlo:
• vyresnis jaunesniam;
• ponas damai;
• rangu vyresnis rangu žemesniam.
3. Taigi trečia taisyklė: kreipimasis į pavaldinius “Jūs” būtinas normaliems tarnybiniams santykiams ir darbo drausmei palaikyti.
4. Ketvirta taisyklė: įsakymas ir prašymas. Dažniausiai vadovai savo pavaldiniams duoda nurodymus dvejopai: įsakymo ir prašymo forma. Tačiau šios formos ne visuomet atitinka esamą situaciją.
Tuomet, kai įsakymas būtinas, dažnai nuskamba prašymas, o kai pakaktų mandagiai paprašyti, imama įsakinėti, ir dar grasinama intonacija. Įsakomoji forma būtina skiriant užduotį, kuri priklauso pagal darbuotojo tiesiogines pareigas, tačiau tonas visuomet turi būti mandagus. Užduotis, kurios nepriklauso darbuotojui pagal pareigas, visuomet reikia pateikti prašymo forma. Atminkite, kad pavaldiniai geriau reaguoja į užduotis, pateiktas prašymo forma, ypač moterys.
5. Penkta taisyklė: dėkokite, bet ir reikalaukite. Reikia dažniau ir meistriškai naudotis skatinimo priemonėmis. Būkite dėmesingi savo pavaldiniams, pastebėkite kiekvieną jų laimėjimą ir skatinkite už tai. Paprastas “ačiū”, pasakytas laiku, gali būti ne mažiau efektyvus nei piniginė premija. Atsiminkite psichologijos taisyklę: “Pabarei – pralošei, pagyrei – išlošei” ir “Girti reikia prie žmonių, barti – akis į akį”. Skiriant nuobaudas reikia atkreipti dėmesį į amžių, lytį, temperamentą.
6. Šešta taisyklė: savo nuomonę jus galite ginti tol, kol bus priimtas sprendimas, visaip įtikinėdami savo teisumu kitus vykdytojus. Tačiau, jei sprendimas priimtas, žvelkite į jį kaip į savo. Jokiu būdu neparodykite (o jūs kaip tik taip ir manote), kad jis absurdiškas, klaidingas ir jūs jam nepritariate. Tai neetiška: santykis “mes” ir “jie” atneša nuostolių kompanijai, nes dėl to didėja nepasitenkinimas ir nestabilumas. Kokia prasmė išlošti kovą, jei pralaimimas karas.
7. Septinta taisyklė: kurkite sėkmės nuostatą. Užkrėtę tikėjimu sėkme savo kompanionus, jūs ir savo klientus įtikinsite firmos sėkme. Stenkitės sukurti gyvą, optimistišką aplinką. Kaip tik realizmo ir optimizmo santykis yra raktas siekiant rekordinių veiklos mastų.
8. Aštunta taisyklė: atlikite viską laiku, būkite punktualūs, numatytus susitikimus įtraukite į savo darbo kalendorių. Vėlavimai ne tik trukdo darbui, bet ir rodo, kad tuo žmogumi negalima pasikliauti. Svarbu žinoti, kad nerekomenduojama į darbą ateiti anksčiau už vadovą ir išeiti vėliau už jį.
9. Devinta taisyklė: privalote saugoti firmos paslaptis. Nekritikuokite firmos, ypač girdint pašaliniams. Be to, niekam nepasakokite to, ką jums teko kada nors išgirsti iš bendradarbio, vadovo ar pavaldinio apie jų asmeninį gyvenimą.
10. Dešimta taisyklė: kalbėkite ir rašykite taisyklinga kalba. Tas, kuris moka aiškiai reikšti savo mintis, yra pranašesnis. Nemokėjimas rašyti ir kalbėti neretai žmogų nustumia žemyn ir jo gabumai prarandami.
11. Vienuolikta taisyklė: renkitės kaip pridera. Apranga tapo savotiška žmogaus vizitine kortele. Juk pirmiausia atkreipiamas dėmesys, kaip žmogus apsirengęs, tai lemia ir pirmą nuomonę apie darbuotoją. Tas vertinimas ilgai išlieka atmintyje, todėl nesirūpinimas savo išore – neleistina klaida, nes vėliau bus labai sunku pakeisti per pirmąjį susitikimą susidarytą nuomonę. Tarnybinis etiketas, juolab protokolas, šiuo atveju yra labai negailestingas.

VERSLO ETIKOS TURINYS IR JOS APIBRĖŽIMAI

Verslo etika apima moralės principus ir standartus, kurie daro įtaką elgsenai verslo pasaulyje ir ją nukreipia. Toks apibrėžimas yra šiandien. Apie 1995 metus JAV tarp verslo etikos profesorių kilo diskusija ir net ginčas dėl verslo etikos turinio, o būtent:
a) ar verslo etika turi apimti verslo sėkmės sąlygas ir priemones?
b) Verslo etikai reikia teorinio pagrindo, be kurio nėra tikrumo ir veiksmingumo, tad kas gi kalėtų būti toks pagrindas?
Buvo pareikšta nuomonė, kad jei verslo etika apeina verslo sėkmės reikalus, tai ji išvirsta į mažavertę eklektinę rašliavą arba tuščią moralizuotantį mokymą.
Verslo etika yra pažinimo sritis ir taikomoji disciplina, nagrinėjanti verslo sėkmės, produktyvumo, socialinio prasmingumo ir verslininko asmenybės ugdymo prielaidas moralės bei aukštesniu lygmeniu. Aukštesnis už moralę – tikras verslininkas privalo būti opozicijoje visuomenei, valdžios struktūroms, kai šios yra atžangios ir reiškia amoralius užmojus. Tokių užmojų nestinga visuomenėje ar valdžios struktūroje. E.Fromas sakė: „Tikras verslininkas yra nesivaikanti prabangos, šlovės, populiarumo, kitų žmonių pajungimo asmenybė, kuriai vidinis tobulumas yra aukščiausias siekis, o atmoka yra žmonių gerovė.“

Tikriausias kelias į praturtėjimą eina per protinę, psichodvasinę asmenybės galią ir dorybę.Praturtėjimas yra priemonė, o ne tikslas.

VERSLO SĖKMĖS SĄLYGOS

Išminčius turi ko mokytis iš lankininko, – prašovęs, šis ieško priežasties savyje – Konfucijaus žodžiai.
Dauguma reikalavimų yra keliami verslininko asmenybei: jo sąmonei, supratimui, protui, mąstymui, dvasiai, įžvalgai, charakteriui. Asmeniui, kuris savąjį gyvenimą numato susieti su verslu, siūlomas toks gyvenimo planas iš penkių tarpsnių:
a) Mokymosi tarpsnis. Šis tarpsnis turi trukti nuo 17 iki 27 metų, ir čia privalu įgyti apie 80proc. būtino pasirengimo. Mokytis būtina, nors išsilavinimas nėra verslo sėkmės garantija. Reikalingas ir specialus pažinimas, bet ne mažiau svarbu ugdyti ir tobulinti savo asmenybę. Sėkmės žmonės skiriasi nuo kitų valia ir ambicija tobulintis.
b) Vadybos tarpsnis. Nuo 27 iki 35 metų privalu išmokti vadovauti, valdyti žmones, imtis lyderio vaidmens. Bet vadovu neįmanoma tapti be autoriteto, o autoriteto sąlygos – kompetencija, atsakingumas, tvirtumas ir kūribingumas. Autoritetas esti racionalus arba iracionalus.
c) Rizikos tarpsnis. Čia amžiaus ribos nuo 36 iki 45 metų. Šiuo gyvenimo metu pasiekiama gebėjimų viršūnė, dar stiprios vitalinės jėgos.
Verslas sulipęs su rizika, kuri organiškai būdinga rinkai ir gyvenimui apskritai. Rinka – tai toks pat chaotiškas ir sykiu sistemingas darinys kaip gamta. Rizika – ryžtas veikti, kai yra nesėkmės tikimybė.
Versle gerokai padeda tokios disciplinos kaip tikimybių teorija, statistika. Šios disciplinos studijuotinos tol, kol įtvirtinamas pažinimas – dalyko esmės fiksacija sąmonėje, vengiant smulkmeniškumo.
d) Gerovės tarpsnis. Jei verslas pasisekė, tai šis tarpsnis turėtų trukti nuo 45 iki 55 metų. Sukaupiamas kapitalas, turtas, atsargos, rezervas. Didėjant sėkmei, didėja kvailos pagundos, bunka budrumas, keroja puikybė, mažėja atsakomybė.
e) Saugumo tarpsnis. Po 55 metų ateina laikas, kai rizika nebepateisinama ir tenka orientuotis į ateities patogumus ir finansinį stabilumą.
Verslo sėkmės priešingybė yra žlugimas arba bankrotas. Žlungama versle dėl stygiaus. Stygiaus pavidalai, kurie žlugdo verslą ir verslininkus:
1) Pasirengimo. Žlunga prastai parengti, netinkamai mokyti individai. Formalus išsilavinimas, garsių universitetų diplomai niekaip nepagelbės, jei nėra tvirto pažinimo ir išugdyto tinkamo charakterio.
2) Sąmonės sutelktumo į tikslą. Verslo tikslų kaitaliojimas, puldinėjimas nuo vienų užmojų prie kitų veda į prapultį. Mąstymą reikia nuolat kreipti į tiksliai apibrėžtą tikslą. Tikslo fiksacija versle yra privaloma.
3) Drausmės ir savivaržos. Jei siekiama sėkmės, reikia valdyti tingulį, įgeidžius ir prisiversti tvarkyti nemalonius reikalus.
4) Veikimo. Neretai parengiamas detalus verslo planas ar veiklos projektas, bet veikti nepradedama. Užuot veikus, vėl imamasi planuoti, ieškoti naujų idėjų, kitokių galimybių.
5) Išorinio adresuotumo. Verslas sukasi apie pirkėją, vartotoją, klientą, užsakovą, todėl privalu orientuotis į jo reikmes, poreikius, net į jo norus, kaprizus, užgaidas, o ne į savo mielus pomėgius, polinkius, interesus.
6) Kibumo. Pasiekti tikslą pirmuoju bandymu retai net genijui pavyksta. Sėkmės geidimas iškart, nedelsiant – ydinga nuostata, trukdanti gyventi tikroviškai ir kūribingai.
Lietuvoje verslą žlugdo ne tik stygiai, bet ir „pertekliai“:
I. gausybė verslą reguliuojančių ir mokesčius nustatančių įstatymų, kuriuos aiškinti dažnas gali pagal skonį ar įgeidį;
II. korupcija, kurios mastą nei plunksna aprašysi, nei pasaka papasakosi;
III. griozdiška, vangi teisėtvarkos sistema;
IV. daugybė demoralizuotų asmenų, nevengiančių net nusikaltimų.

IŠVADOS

Ir didelės, ir nedidelės įmonės turėtų susikurti savo elgesio ir etikos normų kodeksą – etikėtą ir aptarinėti etikos problemas su bendradarbiais. Tokiais kodeksais naudojasi visi gerai išauklėti žmonės visame pasaulyje. Kodekse aptariami keturi pagrindiniai dalykai: mandagumas, natūralumas, vertybės, taktas.
F.Nyčės mintį verta pateikti kaip versetą (it. Versetto – poezijos eilutė):
Protingiausi žmonės, taip pat ir stipriausi, randa laimę ten, kur kiti aptiktų tik katastrofą: labirinte, atšiaurume sau ir kitiems, sunkumuose, kliūtyse. Jie mėgaujasi valdžia sau: asketizmas jiems tampa antrąja prigimtimi, būtinybe, instinktu.
Verslininkas turi siekti ir būti ugdomas kaip dorybinga asmenybė, aukštesnis žmogus, kuriam būdinga: atsakingumas, kilnumas, tvirtumas, besąligiškas teisingumas, bebaimiškumas, buvimas ne funkcija, o prasme ir vertybių matu.

LITERATŪRA
1. Dalia Vyšniauskienė, Virginijus Kundrotas (1999). „VERSLO ETIKA“
2. Žurnalas „Vadovo pasaulis“ 2002/2.0
3. Pruskus P. Verslas ir moralė //Apžvalga,
4. Razauskas R. 365 vadovo dienos,-Vilnius, 1994.- 252p
5. http://www.lzinios.lt/sg/patarimai.
6. Gediminas Beržinskas „Etika gyvenime ir versle“ (2002)

Leave a Comment