Smurtas ir baudimas

Smurtas ir baudimas

Fizinė bausmė – tai tokia bausmė, kai fizinė jėga naudojama skausmui arba nepatogumui sukelti; vaikas mušamas ranka, lazda, diržu ar kitais daiktais, spardomas, purtomas arba mėtomas, draskomas, žnaibomas, tampomas už plaukų, pririšamas arba užrakinamas.
Kai kuriose valstybėse buvo nutarta nebandyti apibrėžti, kas tai yra fizinė bausmė ir neskirti jų nuo smurto ar prievartos. Švedija, pirmoji valstybė pasaulyje, kurioje 1979 m. buvo visiškai uždraustos fizinės bausmės, savo naujame įstatyme neduoda šios sąvokos apibrėžimo. Naujame Tėvystės ir globos kodekse buvo paprasčiausiai įvestas naujas sttraipsnis; ‘‘Joks vaikas negali būti baudžiamas fizinėmis bausmėmis, jo negalima įžeidinėti ir žeminti‘‘. Daugiausiai kitų šalių įstatymų šis terminas taip pat plačiau neaiškinamas. Klausimas atrodo pakankamai aiškus; fizinė bausmė – tai tokia bausmė, kurioje fizinė jėga naudojama, kad sukeltumėme vaikui skausmą arba nepatogumą. Tačiau fizinių ar kūno bausmių apibrėžimas kelia kelis svarbius klausimus.
Vietoje žodžio mušti yra naudojami žodžiai lupti, duoti pylos ir t. t. tai rodo kad, kad vaikų mušimas yra pripažintas drausminimo būdais. Todėl netinkamo elgesio su vaikais specialistai turi attkakliai siekti, kad būtų naudojami žodžiai mušimas ar fizinė prievarta, kurie greičiau smerkia, nei palaiko tokį tėvų elgesį.
Antra vertus, lengvi pliaukštelėjimai ir stiprūs smūgiai yra tas pats fizinis smurtas. Kaip pažymi Vaiko teisių komitetas, neįmanoma nubrėžti ribos tarp smurto ir ba

audimo, kai vienoje pusėje yra saikingas baudimas, o kitoje nepriimtas smurtas.
Be to, siūlomas apibrėžimas rodo, kad daugelis šiuo metu laikomų fizinių bausmių, be jokių abejonių yra smurtas. Juk visose šalyse nuolat, impulsyviai, kumščiais ar įvairiais daiktais yra mušami, žalojami net mažesni, negu 2 metų vaikai.

Kūno sužalojimai

Dažnai naudojamų fizinių bausmių poveikis mažėja, bausmės tampa žiauresnės. Tėvai ir mokytojai jaučia nepasitenkinimą blogėjančiais rezultatais ir pereina nuo lengvų pliaukštelėjimų prie stiprių smūgių. Vaikai patiria sužalojimus, kuriuos turi gydyti medikai, visam gyvenimui tampa neįgalūs ar net miršta.
Dažnai fizinės bausmės tampa smurto prieš vaikus forma. Tradiciškai smurtas prieš vaikus buvo priskiriamas kitai kategorijai, nei fizinės bausmės, todėl jų tarpusavio ryšiai nėra pakankamai ištirti. JAV atlikus 66 smurto prieš vaikus atvejų analizę nustatyta, kad smurtas prieš vaikus paprastai reeiškiasi kaip drausminių sankcijų tąsa, kai tam tikru momentu netyčia peržengiama neapibrėžta riba tarp sankcionuotos fizinės bausmės ir nesankcionuoto smurto prieš vaiką.1999 metais JAV nuo smurto mirė per tūkstantį vaikų.

Nemušimo Įstatymo Taikymo Praktikos Užsienio Šalyse

Reikėtų pripažinti, kad idėja priimti specialų įstatymą, uždraudžiantį, bet kokių fizinių bausmių taikymą vaikams, yra pakankamai populiari. Nemušimo įstatymas jau priimtas 9 šalyse; Švedijoje 1979, Norvegijoje 1987, Austrijoje 1989, Suomijoje 1993, Kipre 1994, Danijoje 1997, Latvijoje 1998, Kroatijoje 1999, Vokietijoje 2000. Šios idėjos iniciatoriai nurodo, kad tokio įstatymo priėmimas leistų;
1. geriau užtikrinti vaikų interesus šeimoje bei jų fi

izinę ir psichinę sveikatą.
2. apsaugoti vaikus nuo galimos tėvų agresijos.
3. sėkmingiau išaiškinti fizinės prievartos prieš vaikus taikymo atvejus.
4. gerinti vaikų ir tėvų santykius šeimoje.
5. vaikų teises ginančioms organizacijoms būtų suteiktos papildomos priemonės ginti vaikus.

Leave a Comment