Laisvalaikis ir šventės

Lietuvos valstybinės šventės Kaip ir kiekviena šalis, Lietuva irgi turi savo valsty- bines šventes.Valstybinių švenčių dienomis prie valstybinės valdžios ar valdymo institucijų, įmonių, įstaigų ir organizacijų pastatų, gyvenamųjų namų nustatytąja tvarka iškeliama Lietuvos valstybės vėliava. Vėliava iškeliama šiomis dienomis:
 Sausio 1-ąją -Lietuvos vėliavos dieną
 Sausio 13-ąją -Laisvės gynėjų dieną
 Vasario 16-ąją -Lietuvos valstybės atkūrimo dieną
 Vasario 24-ąją -Estijos nepriklausomybės dieną
 Kovo 11-ąją -Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo dieną
 Birželio 14-ąją -Gedulo ir Vilties dieną (su gedulo ženklu)
 Birželio 15-ąją -Okupacijos ir genocido dieną (su gedulo ženklu)
 Liepos 6-ąją -Valstybės (Lietuvos kaaraliaus Mindaugo karūnavimo) d.
 Liepos 15-ąją -Žalgirio mūšio dieną
 Rugpjūčio 23-ąją -Juodojo kaspino dieną (su gedulo ženklu)
 Rugsėjo 1-ąją -Laisvės dieną
 Rugsėjo 23-ąją -Lietuvos žydų genocido dieną (su gedulo ženklu)
 Spalio 25-ąją -Konstitucijos dieną
 Lapkričio 18-ąją -Latvijos nepriklausomybės paskelbimo dieną
 Lapkričio 23-ąją -Lietuvos karių dieną

LETUVOS RESPUBLIKOS ATMINTINŲ DIENŲ ĮSTATYMAS
Atmintinos dienos:
 Sausio 1-oji -Lietuvos vėliavos diena
 Sausio 13-oji -Laisvės gynėjų diena
 Kovo 4-oji -Lietuvos globėjo šv. Kazimiero diena
 Kovo 20-oji -Žemės diena
 Gegužės 1-oji -Tarptautinė darbininkų diena
 Gegužės 7-oji -Spaudos atgavimo, kalbos ir knygos diena
 Gegužės trečiasis sekmadienis -Partizanų pagerbimo, kariuomenės ir visuomenės vienybės diena
 Birželio 1--oji -Tarptautinė vaikų gynimo diena
 Birželio pirmasis sekmadienis -Tėvo diena
 Birželio 14-oji -Gedulo ir Vilties diena
 Birželio 23-ioji -Birželio sukilimo diena
 Birželio 24-oji -Rasos (Joninių) diena
 Liepos 15-oji -Žalgirio mūšio diena
 Liepos paskutinysis sekmadienis -Jūros diena
 Rugpjūčio 23-ioji -Juodojo kaspino diena
 Rugsėjo 1-oji -Laisvės diena

 Rugsėjo 8-oji -Šilinė (Švč. Me

ergelės Marijos gimimo diena), Vytauto Didžiojo karūnavimo ir Padėkos už Lietuvos nepriklausomybės ir laisvės apgynimą diena
 Rugsėjo 22-oji -Baltų vienybės diena
 Rugsėjo 23-ioji -Lietuvos žydų genocido diena
 Spalio 5-oji -Tarptautinė mokytojų diena
 Spalio 25-oji -Konstitucijos diena
 Lapkričio 2-oji -Vėlinių-mirusiųjų atminimo diena
 Lapkričio 23-ioji -Lietuvos karių diena
 Lapkričio 30-oji -Mažosios Lietuvos prisijungimo prie Didžiosios Lietuvos akto diena
 Gruodžio 10-oji -Tarptautinė žmogaus teisių diena

Viena iš valstybinių švenčių yra vasario 16 – Lietuvos valstybės atkūrimo diena. 1918 metais vasario 16 d. pirmininkaujant J.Basanavičiui vienbalsiai pasirašytas Lietuvos nepriklausomybės aktas. Vasario 16 d. aktas tapo Lietuvos nepriklauso- mybės atkūrimo teisimiu pagrindu, nors iki tikros nepriklausomybės dar buvo toli.
Tačiau Lietuva vėliau vėl prarado nepriklausomybę ir priklausė Sovietų sąjungai, iki jos suirimo 1990 metais. 1990 metais vyko rinkimai į Lietuvos Tarybą. Lietuva susigrąžino nepriklausomybę, kai 1990 metų kovo 11 dieną, Lietuvos Taryba, pirmininkaujant V.Landsbergiui paasirašė Lietuvos valstybės nepriklausomybės atkūrimo aktą.

Šios dvi šventės yra svarbiausios Lietuvos piliečiams ir pačiai valstybei.Šiomis dienomis vyksta renginiai miesto Rotušėje, Vingio parke, Filharmonijoje ir prie Prezidentūros. Šalies prezidentas kreipiasi į tautą ir ją sveikina.Dirbantys žmonės ir moksleiviai turi laisvą dieną.

Yra keletas švenčių, per kurias nereikia eiti į darbą ir mokyklą, tai:
 Sausio 1-ąją -Naujųjų metų dieną
 Vasario 16-ąją -Lietuvos valstybės atkūrimo dieną
 Kovo 11-ąją -Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo dieną
 Sekmadienį ir pirmadienį -krikščionių Velykų ( pagal vakarietiškąją tra- diciją) dienomis
 Gegužės 1-ąją – Tarptautinę darbininkų dieną
 Pirmąjį gegužės sekmadienį -Motinos dieną
 Liepos 6-
-ąją -Valstybės ( Lietuvos karaliaus Mindaugo karūnavimo) dieną
 Rugpjūčio 15-ąją -Žolinės ( Švč. Mergelės Marijos ėmimo į dangų) dieną
 Lapkričio 1-ąją -Visų Šventųjų dieną
 Gruodžio 25-ąją ir 26-ąją -Kalėdų dienomis

Kokios šventės švenčiamos Lietuvoje ? Kiekviena didžioji metų šventė susieta su
įvairiomis tradicijomis ir papročiais. Galima tvirtinti, kad švenčių papruočiuose tiek įvairumų, kiek pasaulyje tautų, jas švenčiančių. Net krikščioniškąsias šventes, pasuliniu mastu švenčiamas, įvairiuose kraštuose žmonės švenčia kitaip.

Svetimų tradicijų ir papročių supami ir juos pasisavindami, nejučiomis užmirš- tame, kad lietuvių tauta turtinga savo papročiais, tradicijomis, apeigomis. Mūsų tautosaka ir pasaulėjauta turi apsčiai medžiagos apie įvairias kalendorines šven- tes. Susipažinti su šventinių papročių ir tradicijų lobiais yra ne tik įdomu, naudin- ga, bet ir reikalinga, nes jie padeda pažinti mūsų tautos charakterį.

NAUJIEJI METAI Naujųjų Metų vakarą žmonės kai kuriose Lietuvos vietovėse vadindavo ,,kūčelėmis” . Naujųjų Metų išvakarėse, bent iki vidurnakčio, žmonės neidavo gulti, kad sulauktų kitų metų atėjimo. Didžiausias rūpestis N.Metų išvaka- rėse ir N.Metų dieną – sužinoti savo ateitį. Naujų Metų išvakarėse buvo pakartoja- ma daug Kūčių vakaro būrimų ir spėlionių. Lietuvoje žmonės mėgdavo svečiuotis, pasivaišinti.

UŽGAVĖNĖS Paskutinė diena prieš gavėnios pradžią vadinama Užgavėnėmis. Jos paprastai būna antradienį, o trečiadienį jau Pelėnų diena, prasideda ilgas, rimtas ir liesas gavėnos metas. Senais laikais pasnikas buvo labai griežtas: mėsos valgyti iš viso nebuvo ga

alima septynias savaites, o pieną vartoti tik retkarčiais. Pagrindinis Užgavėnių valgis – blynai. Dar buvo verdami kopūstai, dešros, kepa- mas kugelis.

VERBŲ SEKMADIENIS Sekmadienis prieš Velykas vadinamas Verbomis. Tai Kristaus iškilmingo įėjimo į Jeruzalę paminėjimas, švenčiamas visos krikščionijos. Bažnyčioje tą sekmadienį šventinamos augalų ( palmių ar kitų) šakelės, vadinamos verbomis. Bažnyčioje pašventintas verbas žmonės parsinešdavo namo, sudžiovin- davo ir pasidėdavo. Parsinešę pašventintas bažnyčioje verbas, tėvai jomis sukirs- davo vaikams, kad gėriau augtų ir būtų paklusnūs visus metus.

VELYKOS Velykos yra ne tik Kristaus Prisikėlimo, bet visos gamtos pabudimo iš žiemos miego šventė. Net ankstyvas Velykų rytas, prieš saulės tekėjimą, pilnas magiškos jėgos. Ryte visi važiuoja į Prisikėlimo pamaldas. Velykų ryto procesija Lietuvoje paprastai einama aplink bažnyčią. Ji yra labai iškilminga: nešamos bažnytinės vėliavos, mergaitės barsto gėles, gieda choras ir visi žmonės. Grįžus iš bažnyčios, valgomi velykiniai pusryčiai. Pradedama su pašventintu margučiu. Po to valgomi įvairūs valgiai: mėsa, dešros, pyragai. Vaikai ieško paslėptų margučių, kuriuos jiems palieka Velykų senelė.

JONINĖS Tai vidurvasario šventė, švenčiama nuo seniausių, neatmenamų laikų ne tik Lietuvoje, bet daugelyje kitų Europos kraštų. Įsigalėjus krikščionybei, pagoniška šventė sutapatinta su krikščioniška šv. Jono Krikštytojo švente. Joninės

tai viena linksmiausių ir populiariausių vasaros švenčių. Tai trumpiausia metų naktis ir ilgiausia diena. Iš tikrųjų šv. Jono naktį Lietuvoje be

eveik nesutemsta. Jo-
ninių naktį žydi papartis. Liaudis, pripratusi prie įvairiausių gamtos apraiškų. Pa- parčio žiedas panašus į blizgantį, tviskantį raudoną ar vaivorykštės spalvų žiburė- lį. Jis prasiskleidžia lygiai 12 val. Joninių naktį. Papartis žydi tik trumpučiukę akimirką.

ŽOLINĖ Žoline Lietuvoje buvo populiariai vadinama Švč. Mergelės Marijos į Dangų Ėmimo šventė, švenčiama rugpjūčio mėn. 15 d. Žoline ši šventė praminta todėl, kad bažnyčioje buvo šventinamos laukų žolelės, gėlės ir augalai. Žolinė yra tuo vasaros laiku, kai visa gamta žydi, žaliuoja, vešliai bręsta. Rugpjūčio 15-tos dienos rytą vasais keliais ir takeliais traukia žmonės į bažnyčias, o moterų ir merginų rankose kvepia, linguoja didelės puokštės lauko gėlių.

VĖLINĖS Lietuvių tauta nuo seniausių senovės laikų tikėjo į pomirtinį gyvenimą. Ta senovinė mirusiųjų paminėjimo šventė yra Vėlinės. Šventė labai greitai prigijo Lietuvoje, bet jos šventimo apeigose galime rasti dar senųjų papročių ir tradicijų. Vėlinės yra po Visų Šventųjų šventės, kuri Lietuvoje buvo gana nublukusi prieš Vėlinių papročius ir tradicijas.

KŪČIOS Kūčioms ruošiamasi visą dieną. Valomi namai, ruošiami valgiai, stengiamasi pagaminti valgių ir pirmajai Kalėdų dienai. Seniau buvo sakoma, kad Kūčiose visą dieną tegalima suvalgyti saują virtų žirnių ir atsigerti vandens. Nors oficialaus pasniko nėra, norėdami laikytis lietuviškų Kūčių tradicijų, turėtume tą dieną nevalgyti su mėsa. Kūčių vakarienei stengiasi visi šeimos nariai susirinkti į namus, net ir iš tolimesnių vietovių. Tai ne tiek vakarienė, kiek šventa šeimos apeiga, suartinanti šeimos narius. Jeigu tais metais kuris šeimos narys yra miręs arba negali vakarienėje dalyvauti, paliekama tuščia vieta prie stalo. Ant kūčių stalo dedama 12 valgių, nes Jėzus turėjo dvylika apaštalų. Visi valgiai yra tik pasninkai.

KALĖDOS Kalėdos – senoji Saulės grįžimo šventė, buvo žinoma daugelyje prieškrikščioniškųjų Europos tautų. Tai žiemos tamsybių nugalėjimo šventė, tarytum naujų metų pradžia. Nuo Kalėdų Lietuvoje diena pradeda ilgėti. Senais laikais Kalėdos buvo švenčiamos tris dienas. Niekas nevaikščiojo į svečius, net valgio nagamindavo: buvo valgoma tik tai, kas pagaminta anksčiau. Vėlesniais laikais žmonės daugiau judėdavo iš namų ir pirmąją Kalėdų dieną, tačiau nebuvo užmiršta, kad tai Jėzaus Gimimo šventė. Kalėdų laikotarpis trunka iki Trijų Kara- lių. Visi vakarai tame laikotarpyje vadinami šventvakariais. Tai gera proga pasisvečiuoti, pasivaišinti, nes nereikia dirbti sunkių darbų.
Mano šeimos šventės Kiekviena šeima turi savo švenčių, kurios būdingos tik tai vienai šeimai, bet ne visai bendruomenei: tai įvairios sukaktuvės, gimtadieniai.

Mano šeimoje švenčiami visi visų šeimos narių gimtadieniai, vardadieniai. Mamos ir tėčio gimtadienius švenčiame kartu, nes jų gimtadieniai yra vasario 2 ir 3 dienomis. Mano gimtadienis švenčiamas gegužės mėnesį, o brolio rugsėjį. Mes
visada pasveikiname vienas kitą ir dovanojame dovanas, kiekvienas atskirai. Kar- tu švenčiame ir kaikurias kalendorines šventes tokias, kaip: Kalėdos, Velykos ir pan.
Mano mėgstamiausia šventė Švenčiame daug švenčių, bet kiekvienas turi savo mėgstamiausią šventę. Mano mėgstamiausios šventės tai: Naujieji metai ir mano gimtadienis. Naujuosius švenčiu su draugais ir su tėvais. Aš ir mano draugai švenčiame apatynėje namo dalyje, o tėvai viršuje kartu su mano geriausių draugų tėvais. Nemiegame visą naktį ir dalį kitos dienos. Naujuosius pasitinkame su dau- gybę fejerverkų, kuriuos šaudome beveik visą valandą.

Gimtadienius daniausiai švenčiu prie namų, nes beveik visada būna geras oras. Mes šokame, dainuojame, valgome, geriame ir kepame šašlykus. Draugai atva- žiuoja iš Vilniaus ir pasilieka dviem dienom. Gimtadienį švenčiu šeštadienį ir sek-madienį, o pirmadienį niekaip negaliu išsimiegoti.
Mano šeimos laisvalaikis Kaip ir kiekviena šeima, mano šeima praleidžia nemažai laiko kartu. Beveik kiekvieną savaitgalį mes leidžiame laiką kartu. Jeigu būna šiltas oras, mes važiuojame pas mūsų draugus į kaimą, sodus. Kartais pasikviečiame juos pas save. Tada kepame šašlykus, dešreles ir laiką leidžiame kieme prie namų arba prie upės.

Kiekvienais metais mes ir keli geriausi draugai važiuojame poilsiauti į Šventąją, prie jūros, kur turime nedidelį namelį. Namas stovi netoli Šventosios upės, bet toliau nuo jūros, todėl prie jūros važiuojame mašina. Dažniausiai ten būname apie savaitę laiko. Vaikščiojame jūros krantu, grožimės saulėlydžiu, leidžiame laiką prie laužo, einame pasivaikščioti ,,Saulės taku”, plaukiojame baidarėmis, vandens dviračiais, motorinėmis valtimis, važinėjamės po Šventąją dviračiais ir riedučiais. Kiekvieną dieną važiuojame maudytis prie jūros, ten praleidžiame pusę dienos.Ten maudomės, plaukiojame, deginamės, žaidžiame tinklinį, bėgiojame jūros krantu, renkame akmenukus bei kriaukles, kartais net randame mažų gintaro gabalėlių. Kai grįžtame į mūsų namelį, einame prie Šventosios upės, nusiplauti susikaupusios druskos nuo mūsų kūno. Tada papie- taujame ir važiuojame aplankyti įdomių vietų, tokių kaip: Gintaro muziejus, Molo, Eglės-žalčių karalienės paminklas, Delfinarijumas, HBH Vilkmergės Alus Gamykla. Nusiperkame sau atminimo dovanėlių, einame į piceriją Palangoje.

Savaitgaliais važiuojame pasivaikščioti po Vilnių. Užsukame aplankyti tetos, gyvenančios Žvėryne. Vaikščiojame Senamesčiu, nueiname į kavinę, aplankome įžymias vietas, tokias kaip:Gedemino pilis, Archikatedra, Šv. Onos bažnyčia. Kartais nuvažiuojame į Trakus, Kauną.

Važiuojame i Lenkiją, aplankyti artimųjų, kurie gyvena Lenkijos pietuose. Su pusseserėmis nueiname į zoologijos sodą, kuris yra vienas iš didžiausių Lenkijo- je. Taip pat vaikščiojame į koncertus, kurie ten vyksta beveik kiekvieną vakarą. Virš zoologijos sodo yra keliklis, kuriuo mes dažnai važinėjamės.Susipažįstu su naujais žmonėmis, kurie tampa gerais draugais.
Mano laisvalaikis Kuo esu vyresnė, tuo mažiau laiko praleidžiu namie su šeima. Man patinka susitikinėti su draugais, kartu leisti laiką.Šiokiadieniais, po pamokų, mažai laiko lieka draugams bei sau.Reikia ruošti pamokas, truputį pailsėti ir vėl eiti į mokyklą. Kai ateina savaitgalis arba yra atostogos, su draugais praleidžiu daug laiko. Mes važiuojame į kiną, parodas,interneto kavines,rungtynes, rengiame vakarėlius, gimtadienius,einame į baseiną, žaidžiame krepšinį, stalo tenisą, vaikščiojame į diskotekas. Dažnai laiką leidžiame Akropolyje, vaikščiojame po parduotuves, kurių ten netruksta, čiuožinėjame ,,Akropolio ledu”, einame į ,,Akropolio kiną”, sėdime ir šnekamės picerijoje arba ,,Lido” restorane. Kartais einame pasivaikščioti Pilies gatve, užeiname į mėgstamiausią kavinę ,,Pilies menė”, kur labai maloni aplinka bei geras aptarnavimas.

Vakarais, kai turiu laisvo laiko truputį paskaitau knygą, nors mieliau skaitau žurnalus bei laikraščius.Nors mažai laiko praleidžiu prie televizoriaus, bet jeigu transliuoja rungtynes, kuriuose žaidžia ,,Lietuvos rytas”, žiūriu būtinai.Kartais einu pasivaikščioti prie upės, kurį teka netoli namų. Vasarą ten dažnai su drau- gais einame maudytis, degintis, žaisti tinklinį. Daug laiko praleidžiu prie kompiu- terio. Man labai patinka žiūrėti rungtynes ,,Lietuvos ryto” sporto arenoje.
Mano mėgstamiausias užsiėmimas Sunku būtų išsirinkti vieną mėgstamiausią užsiėmimą, nes jų yra labai daug. Vienas iš tokių, yra keliavimas. Labai mėgstu keliauti, pažinti naujas, dar nerėgėtas vietas, susipažinti su naujais žmonėmis. Labiausiai patinka būti kalnuose. Nors jų Lietuvoje nėra, tačiau jų turi kitos šalys, kurios randasi netoli Lietuvos. Pavyzdžiui buvau jau kelis kartus Lenkijos kalnuose tokiuose, kaip:Sudetai, Karpatai, kurie dalijasi į dvi dalis, kurios irgi yra Lenkijoje, tai Beskidai ir Tatrai. Esu buvusi ir Čekijos Sudetų dalyje. Beveik kiekvieną vasarą važiuoju į stovyklą, Lenkijoje. Prisimenu , vienoje stovykloje, dvi savaites gyvenome palapinėse, netoli kalnų. Tai buvo geriausios mano atostogos.

Kitas, tikriausiai – fotografavimas. Šitas užsiėmimas labai susijęs su keliavi- mu, nes pamatai daug naujų vietų, ir nori, kad tai liktų atmintyje, ir kai norėsi ten sugrįžti mintimis, gali pasižiūrėti į nuotraukas. Keliaudama visada pasiimu fotoaparatą ir nufotografuoju vietas, kurias aplankau.

Labai mėgstu klausytis muzikos. Kai ruošiu pamokas, visada įsijungiu radiją, arba paleidžiu kompaktinį diską. Mėgstu lietuvišką bei užsienio muziką, tačiau kaikurių atlikėjų dainavimo, jeigu tuo galima pavadinti, negaliu pakęsti. Kiekvie-

ną kartą, kai buna išleistas kompaktinis diskas su nauja muzika, būtinai jį nusi- perku.

Televizija nėra mano pomėgis, tačiau labai mėgstu veiksmo ir fantastikos filmus. Skaitau įvairias fantastikos knygas, nes tuo labai duomiuosi. Nežinau kodėl, tačiau man tai yra labai įdomu ir verčia susimąstyti. Mėgstamiausi fantastikos filmai tai: ,,X-failai”, ,,Nepriklausomybės diena”, ,,Rosvelas”, ,,Svetimi I” ir ,,Svetimi II”.

Kompiuteriai – dalykas, su kuriuo galbūt norėčiau susieti savo ateitį. Man patinka naršyti po Internetą, susirašynėti su draugais iš atokiausių pasaulio kampelių. Gali susirasti bendraminčių kitame pasaulio kampe, ir susirašynėjant leisti laiką su juo. Internete galima rasti įvairiausių dalykų, gali susikūrti savo svetainę, kažką nusipirkti ir smagiai leisti laiką.
Mūsų mokyklos šventės Mano mokykla turi labai daug švenčių. Kai prasideda mokslo metai, tai yra rugsėjo 1-ąją dieną, tai prasideda ir šventės. Rugsėjo pirmoji yra mokinių ir mokytojų šventė, tada prasideda dar vieni mokslo metai. Mokytojai turi atskirą šventę, spalio 5-ąją dieną. Per mokytojų dieną mokytojai nemoko vaikų, o atvirkščiai vyresni moksleiviai veda pamokas mokytojams.
Jauniesnius moko vyresnieji. Pamokos visada yra sutrumpintos iki 30-ties minu- čių.

Mokykloje vyksta įvairūs renginiai Kalėdų ir Naujųjų metų proga. Atostogų metų būna karnavalas, kuriame privalo dalyvauti kiekviena klasė. Klasė sugalvo- ja vaidinimą ir pristato visiems. Prieš atostogas, mokyklos foje stovi ,,Kalėdinis paštas”, visi norintis moksleiviai gali vieni kitiems siųsti laiškus, atvirukus, linkė- jimus. Paskutinę dieną, prieš atostogas, mokyklos aktų salėje vyksta vaidinimas, kuriame dalyvauja mokytojai ir moksleiviai.

Vasario 14 dieną, mokykloje švenčiame šv. Valentino dieną. Moksleiviai bei mokytojai klijuoja vieni kitiems širdeles, siųnčia laiškus, sveikinimus, atvirukus ,,Valentino” paštu. Vakare, po visų pamokų, būna diskoteka.

Ateina pavasaris, prasideda egzaminai. Po visų egzaminų, visi susirenkame atsisveikinti su mokykla iki rudens. Direktorė dalija diplomus už moksleivių nuo- pelnus moksluose ir užklasinėje veikloje.
Mūsų mokyklos mokinių laisvalaikis Mokykloje veikia įvairus būreliai, kurių yra labai daug, ir kiekvienas moksleivis gali išsirinkti pagal savo pomėgius. Išskyrus tuos būrelius, kuriems vadovauja mūsų mokyklos mokytojai, yra būrelių kurių vadovai atvažiuoja iš Vilniaus. Kaikurie moksleiviai lanko būrelius kituose mies- tuose. Vaikinai sportuoja ,,Vilniaus sporto mokykloje”, ,,Vilniaus Aukštesniojoje Žemės Ūkio Mokykloje”. Mūsų mokykloje veikia keletas sporto, dailės, keramikos, kalbų būrelių. Daug moksleivių nelanko jokių būrelių, laiką leidžia lauke, nieko

neveikdami. Yra mokskeivių, kurie savo laisvalaikį praleidžia prie knygų. Pažįstu keletą, kurie lanko įvairius kursus. Aš esu viena iš jų.
Diskotekoje Mūsų mokykloje diskotekos nėra labai dažnas įvykis, nes neturime aparatūros. Diskotekoje lankosi ir jau mokyklą pabaigę ir kurie čia visai nesimo- kę mokiniai. Dažniausiai diskoteka vyksta iki 10, 11 valandos vakaro. Visada budi daug mokytojų. Vyresni moksleiviai mieliau vaikšto į diskotekas Vilniaus klubuose, tokiuose kaip: ,,Karolina”, ,,Indigo”, ,,Brodvėjus”, ,,Bix”, ,,Muzikinis angaras”.
Įsimintina išvyka Kaip jau ankščiau rašiau, kelionės yra mano mėgstamiausias užsiėmimas, todėl būtų sunku išsirinkti vieną išvyką, kurį man labiausiai patiko. Parašysiu apie kelionę į Latvijos sostinę, Rygą. Tai buvo prieš kelerius metus, tik- riausiai buvau aštuntoje klasėje, keli mokytojai ir moksleiviai važiavome vienai dienai į Latviją. Buvome Rygoje, aplankėme senų mašinų muziejų, kuriame matė- me mašiną, varoma ne benzinu, o vandeniu. Pusę dienos praleidome baseine. Pa- matėme miesto centrą, įspūdingą tiltą, parką. Buvome restorane, mūsų gidas išmokė mus keletą latviškų žodžių, kurie skambėjo taip pat kaip keli, lietuviški keiksmažodžiai. Grįžome naktį. Mokykloje, apie išvyką kalbėjome labai ilgai.
Laisvalaikis su knyga Laisvalaikio turiu labai mažai, todėl nelabai norisi jį praleisti prie knygų. Mokytojai užduoda daug namų darbų, dar po pietų lankau
kursus Vilniuje, iš kurių grižtų vėlai vakare. Dažniausiai knygas skaitau savaitga-liais ir atostogų metu, kai turiu daugiau laiko. Namie turiu nedidelę biblioteką.
Mokykloje yra didžiausia biblioteka Vilniaus rajone.Kai turiu laisvą pamoką, einu ten pavartyti knygų, išsiversti žodyne nežinomus žodžius, paskaityti laikraščius. Mano mėgstamiausia knyga tai Ernesto Hemingvėjaus ,,Senas žmogus ir jūra”. Mėgstu fantastines knygas. Skaitau knygas , pagal kurias yra pastatyti filmai. Viena iš tokių knygų tai Nikolaso Evanso ,,Arklių užkalbėtojas”.
Teatre, kine, muziejuje Į teatrus beveik nevaikštau. Ten dažniausiai nueidavau su klase, kai buvau jaunesnė. Visą laiką važiuodavome į ,,Operos ir Baleto” teatrą.

Mano mėgstamiausi kinoteatrai tai: ,,Akropolio kinas” ir ,,Vingis”. Dažniau- siai ten važiuoju su geriausiais drugais. Praleidžiame kine apie pusę dienos. Kar- tais pasižiūrime po keletą filmų. Mėgstamiausi filmai žiūrėti kinoteatre tai: ,,Ding-ti per 60 sekundžių”, ,,Trigubas X”, ,,Qvo vadis” ir kiti. Jeigu filmas labai patinka dažniausiai nusiperku vaizdajuostę. Namie pasižiūriu kelis kartus. Anksčiau į kiną dažnai važiuodavau su klase, tačiau dabar nustojome, nes skoniai dėl filmų nesu- tampa.

Muziejus nėra ta vieta, kur lankausi labai dažnai, galima sakyti visai ten ne- vaikštau. Man labiau patinka parodų rūmai, tokie kaip ,,Litexpo”. Lankiausi ten keliose parodose. Viena iš jų, tai ,,Žiemos puokštė”, kurioje buvau grudžio mėnesį. Mačiau daug gražių, naujų dalykų, kurie raikalingi puošiant kalėdinę eglutę bei namus šventėms.

Taip pat buvau šunų parodoje, kurį vyko parodų rūmuose ,,Litexpo”. Tai buvo tarptautinė paroda. Suvažiavo daug dresuotojų ir šunų augintojų iš užsienio šalių. Susipažinau su keliais iš jų, kurie augina šunis, tokios pačios veislės, kaip ir mano. Man labai patiko ir kiti augintiniai. Vyko gražiausio , paklusniausio, greičiausio šuns konkursas. Mačiau vieną savo pažįstamą, kuris augina vokiečių aviganį. Tas šuo užemė kelias prizines vietas. Tai buvo įspūdingas renginys.

Labiausiai iš šitų parodų, man patiko ,,Pelenė”. Tai kosmetikos, perfumerijos, grožio salonų, juvelyrinių dirbinių, madingų aksesuarų, sporto ir sveikatingumo paroda, kur galima išsirinkti sau patinkančius daiktus ir juos visai nebrangiai nusipirkti. Pamatai visas mados naujoves ir išsirenki kas tau patinka.

Leave a Comment