Laidojimo papročiai

Klaipėdos kolegijaPedagogikos fakultetasVerslo teisė

REFERATAS

Darbą atliko: Darbą tikrino:

2005 m. Klaipėda Turinys

I. Įvadas……………………………………………………………………………………3II. Lietuvos respublikos autorių tesių ir gretutinių tesių istorija……………….………….4III. Autorių teisių ir gretutinių tesių apsauga Lietuvos Respublikoje……………………..8IV. Išvados……………………………………………………………..…………………26V. Literatūra………………………………………………………………………………27

Įvadas

Poetai, dailininkai, programuotojai, vidiofilmų kūrėjai visi – menininkai, turi teisę į unikalumą ir išskirtinumą, tai jiems turi užtikrinti valstybė ir jos atitinkamos institucijos ir įstatymai. Šiame darbe nagrinėsiu du pagrindinius aspektus autorines teisės atžvilgiu. Pirmiausiai pateiksiu autorinės teisės įstatimo atsiradimo istoriją ir jos visą vystimąsi, o antrojoje dalyje aptarsiu visus autorinės teisės ir gretutinės teisės objektų pagrindinius aspektus. Juos sudaro autorių teisių ir gretutinių teisių objektai, kas nelaikomi ir kas laikomi autorinių teisių objektais, autorinių teisių ir gretutinių teisių subjektai, jų teisės ir pareigos, neturtinės ir turtinės jų teisės, asmeninių neturtinių teisių pažeidimų sankcijos, taip pat turtinių teisių pažeidimo sankcijos, sutartys ir kt. Taigi, visi autorinių teisių ir gretutinių teisių norminiai principai išdėstyti šiame rašomąjąme darbe.

I. Lietuvos Respublikos autorių teisių ir gretutinių teisių istorijaAtkūtus Lietuvos nepriklausomybę 1990 metais, buvo įsteigta Lietuvos autorių teisių gynimo asociacija (LATGA) ir 1994 metaisgegužės 17 d. buvo priimtas birželio 10 dieną įsigaliojęs „ Įstatimas dėl Lietuvos Respublikos civilinio kodekso pakeitimo ir papildymo“, kuriuo buvo pakeistas ir papildytas šio kodekso autorių teisės institutas. Šio instituto autorių teisės normomis buvo reguliuojami bet kokios paskirties, formos, vertės bei atgaminimo autorių ir šių kūrinių vartotojų teisiniai santykiai. Šios normos atitiko ir 1994 metais Lietuvos Respublikos pasirašytuose 1996 metų gegužės 28 d. raifikuotos Berno konvencijos (1886 m.) normas.2003 metais kovo 5 d. Seimas priėmė „ Autorių teisių ir gretutinių teisių įstatimą“, kuris įsigaliojo tų pačių metų kovo 21 dieną.Šio įstatimo teisės normomis reguliuojami literaturos, mokslo, meno kūrinių, kompiuterių programų autorių ir duomenų bazių gamintojų taip pat atlikėjų, fonogramų gamintojų, garso ir vazdo kūrinių bei filmų pirmojo įrašo gamintojų ir trancliuojančių bei jų kūrinių naudotojų teisiniai santykiai, taip pat kolektyvinis administravimas.Įstatimo normos atitiko 1996 m gegužės 28 d. ratifikuotos Berno konvencijos, 1988 m. gruodžio 22 d. ratifikuotos Romos konvencijos normas ir atitinkamus Europos Sąjungos teisės aktus.Dabar Lietuvos Respublikoje, kaip ir daugelyje kitų valstybių, autorių teisių objektai – tai sukurti originalūs ir objektyviai išreikšti literatūros, mokslo ir meno kūriniai, kurie yra kūrybinės veiklos rezultatas.Ojektyvi išraiška – tai kūrinio rankraštis, brėžinys, paveikslas, skulptūra, statinys, vieša kalba, paskaita, viešas atlikimas, pavyzdžiui, vaidyba, dainavimas; filmas, fotografija, mechaninis, magnetinis, optinis įrašas, kompiuterio programa, duomenų bazės ir pan.Teisiškai saugomų autorių teisių objektų sąrašas didelis, tai:• knygos, brošiūros, straipsniai, dienoraščiai, kompiuterių programos ir kiti literatūros kūriniai, išreikši bet kokia forma, įskaitant elektroninę;• paskaitos, kalbos, pamokslai ir kiti žodiniai kūriniai;• žodiniai ir rašytiniai mokslo kūriniai: monografijos, mokslinės pasakaitos, mokslo projektai ir projektinė dokumentacija bei kiti;• dramos, muzikiniai dramos,choreografijos, pantomimos ir kiti kūriniai, skirti scenoje atlikti, scenarijai ir jų planai bei režisuoti spektakliai;• muzikos kūriniai su tekstu ir be jo;• autovizualiniai kūriniai: videofilmai, diafilmai, kino filmai, televizijos ir radio laidos;• skulptūros, tapybos ir grafikos kūriniai, scenografijos kūriniai, monumentaliosios dailės kūriniai;• fotografijos kūriniai bei fotografijai analogiškai būdais sukurti kūriniai;• architektūros kūriniai: pastatų bei kitų statinių projektai, brežiniai, eskizai ir modeliai, pastatai ir kiti kūriniai;• taikomosios dailės kūriniai ir jos kūriniai,teisiškai neapsaugoti, kaip pramonės dizainas;• žemėlapiai, iliustracijos, planai, sodų ir parkų projektai, eskizai ir trimačiai kūriniai, susiję su geografijos, topografijos ir tiksliųjų mokslų sritimis;• kūriniai, sukurti pasinaudojus literatūros, mokslo ir meno kūriniais, pavyzdžiui, vertimai, inscenizacijos, adaptacijos, referatai, anotacijos, apžvalgos, muzikinės oranžuotės, statinės ir interaktyvios interneto svetainės ir kiti išvestiniai kūriniai;• kūrinių ar duomenų rinkimai, duomenų bazės;• teisės aktų, oficialių administracinio teisinio ar norminio pobūdžio dokumentų neoficialūs vertimai.Vertėjai įgyja teisę saugoti vertimus. Jiems mirus, ši teisė pereina jų įpėdiniams.Įpėdiniai įgyja teisę saugoti autoriaus asmenines neturtines teises ir naudotis turtinėmis teisėmis 70 metų po autoriaus mirties.Kolektyvinių kūrinių autoriai – tai enciklopedijų, enciklopedinių žodynų, periodinių mokslo rinkinių, žurnalų, laikraščių ir kitų kolektyvinių kūrinių sudarytojai. Jų turtinės teisės į kolektyvinius kūrinius priklauso fiziniam ar juridiniam asmeniui, kurio iniciatyva ir kuriam vadovaujant kūrinys buvo sukurtas. Į šiuos kūrinius įtrauktų kūrinių autoriams priklauso išimtinės teiės naudoti savo kūrinius atskirai nuo kolektyvinio kūrinio, jeigu kitaip nenumatyta sutartyje.Kompiuterių programų ir duomenų bazių autorių teisės subjektai yra autoriai, bendraautoriai ir autoriaus teisių perėmėjai. Autorius ir bendraautorius – tai fiziniai asmenys sukūrę kompiuterio programą ar duomenų bazę. Jų turtinė teisė priklauso darbdaviui, kai programa ar duomenų bazė sukurta atliekant tarnybines pareigas ar darbo funkcijas, jeigu kitaip nenustatyta sutaryje. Pažymėtina, kad teisiškai saugoma tik originali kompiuterių programa.

Garso ir vaizdo (autovizualinių) kūrinių autorių teisės subjektas yra režisierius, scenarijaus autorius, dialogo autorius, operatorius, dailininkas, muzikantas (su tekstu ar be teksto), sukurtos specialiai šiam audiovizualiniam kūriniui, autorius. Jiems priklauso autorių teisės į šiuos kūrinius. Jų turtinės teisės sudarant sutartį perduodamos prodiuseriui. Jam gali būti perduodama ir teisė subtitruoti as dubliuoti audiovizualinį kūrinį, jeigu kitaip nenustatyta sutartyje.Gretutinių teisių subjektas – tai atlikėjas, fonogramų gamintojas, duomenų bazių gamintojas (sui generis teisių objektas), trancliuojanti organizacija ir audiovizualinio įrašo (filmo) pirmojo įrašo gamintojas, taip pat kitas fizinias ar juridinas asmuo, kuriam yra perėjusios gretutinės teisės (gretutinių tesių perėmėjas). Jų teisės įgyvendinamos nepažeidžiant autorių tesių į literatūros, mokslo ir meno kūrinius.Autorius ar kitas autoriaus teisių subjektas, noredamas pranešti visuomenei apie savo teises, gali naudoti autorių teisių apsaugos ženklą , sudarytą iš apskritime ar lenktiniuose skliaustuose įrašytos lotyniškos raidės „C“ (Copyright), autorius ar kito autoriaus teisių subjekto vardo (pavadinimo) ir kūrinio pirmojo išleidimo metų. Fonogramos gamintojas ir/ar atlikėjas irgi turi teisę ant kikvieno fonogramos egzemplioriaus ar pakuotės naudoti užrašą, sudarytą iš apskritime įrašytos lotynišos raidės „P“, gretutinių teisių subjekto vardo (pavadinimo) ir pirmųjų fonogramos išleidimų metų.Autorių teisės į literatūros, mokslo ar meno kūrinį atsiranda jį sukūrus. Šių kūrinių autoriams ir atlikėjams jos suteikia dvejopas teises – asmenines neturtines ir turtines. Tokia šių autorių teisių apsauga numatyta ir 1948 metų JTO generalinės asamblėjospriimtoje Visuotinėje žmogaus teisių deklaracijoje. Šios deklaracijos 27 straipsnyje nurodyta, kad „kiekvienas žmogus turi teisę į apsaugą jo interesų, kurie yra jo, kaip mokslo, literatūros ir meno darbų autoriaus rezultatai“.Asmeninės neturtinės teisės yra tos, kurios ssusijusiuos tik su autoriumi ar atlikėju, nes jos atspindi autoriaus ar atlikėjo asmenybę. Jos priklauso ir autoriui kūrinio ir atlikimo, sukurto pagal tarnybines pareigas ar darbo funkcijas. Jos negali būti niekam, net įpėdiniams, perleistos. Bet koks susitarimas dėl jų perleidimo juridiškai negalioja. Jos gali būti atimtos tik teisme įrodžius, kad jos autoriui ar atlikėjui nepriklauso, pavyzdžiui, kad jos pasisavintos. Jos saugomos neterminuotai. Pagrindinės asmeninės neturtinės teisės – tai autorystės teisė, teisė į autoriaus vardą ir teisė į kūrinio neliečiamybę.Autorystės teisė – tai teisė vadintis ir save laikyti kūrinio autoriumi ir reikalauti pripažiti kūrinio autorystę. Tai teisė reikalauti, kad išleidžiant kūrinį (ar kitu būdu viešai atliekant) ant visų išleidžiamo kūrinio egzempliorių būtų nurodytas autoriaus vardas, taip pat ir naudojant atlikimą ar jo įrašą.Teisę į autoriaus vardą – tai kūrinio autoriaus teisė reikalauti, kad bet kokiu būdu naudojant kūrinį ar atlikimą būtų nurodomas arba nenurodomas autoriaus ar atlikėjo vardas arba būtų nurodomas pseudonimas. Teisė į kūrinio neliečiamybę reiškia, kad kūrinį išleidžiant, viešai atliekant bei kitaip viešai juo pasinaudojant, draudžiama be autoriaus sutikimo pakeisti pavadinimą, autoriaus vardą, keisti ką nors kitą, dėti kokias nors iliustracijas, komentarus, įžangą, pratarmę, baigiamąjį žodį ir kt. Kitaip tariant, ši teisė reiškia, kad autorius ir atlikėjas turi teisę prieštarauti bet kokiam ar kūrinio ar jo pavadinimo, taip pat atlikimo ar jo įrašo iškraipymo ar bet kokiam pakeitimui, galinčiam pažeisti autoriaus ar atlikėjo garbę ar reputaciją.

II. Autorių teisių ir gretutinių teisių apsauga Lietuvos Respublikoje Autorių teisių ir gretutinių teisių subjektai yra Lietuvos Respublikos piliečiai, joje nuolatos gyvenantys fiziniai asmenys arba juridiniai asmenys, kurių buveinės yra Lietuvos Respublikoje. Jais taip pat laikomi ir užsienio valstybių, su kuriomis Lietuvos Respublika yra pasirašiusi ir ratifikavusi specialias tarptautines sutartis, fiziniai ir juridiniai asmenys. Tai autoriai, bendraautoriai, autoriaus ir bendraautorių teisių perėmėjai, vertėjai, kolektyvinių kūrinių autoriai, kompiuterinių programų ir duomenų bazių kūrėjai, taip pat gretutinių teisių subjektai: atlikėjai, fonogramų gamintojai, trancliuojančios organizacijos ir audiovizualinio kūrinio (filmo) pirmojo įrašo gamintojai. Gretutinių teisių objektai – tai kūrinio atlikimas (tiek tiesioginis, tiek įrašytas į garso ar vaizdo laikmeną), fonogramą, autovizualinio kūrinio (filmo) pirmasis įrašas, trancliuojančios organizacijos radio ir televizijos laida bei programa ir dauomenų bazė. Auturių teisės objektu nelaikomas • idėjos, procedūros, procesai, sistemos, veiklos metodai, koncepcijos, principai, atradimai ar atskiri duomenys; • teisės aktai, oficialūs administracinio, teisinio ar norminio pobūdžio dokumentai (sprendimai, nuosprendžiai, nuostatai, normos, teritorijų planavimo ir kiti oficialūs dokumentai), taip pat jų oficialūs vertimai; • oficialūs valstybės simboliai ir ženklai (vėliavos, herbai, himnai, piniginiai ženklai ir kiti valstybės simboliai bei ženklai); • oficialiai įregistruoti teisės aktų projektai; • įprastinio pobūdžio informaciniai pranešimai apie įvykius; • liaudies meno kūriniai. Taigi, norint sudaryti autorinę sutartį, pirmiausia reikia šsiaiškinti ar veiklos eigoje bus sukurtas objektas, galintis būti autorinės teisės objektu. Pavyzdžiui, teisės akto vertimas, skirtas vidiniam įmonės ar įstaigos naudojimui, bus autorių teisės objektu, tačiau jeigu vertimas bus publikuotas kaip oficialus teisės akto vertimas, dėl jo nebegalėsite sudaryti autorinės sutarties.

Reikia pastebėti, kad autorinės sutarties nepatartina sudaryti dėl pastovaus pobūdžio darbo, pavyzdžiui, jeigu vertėja nuolat dirba įmonėje, sudaryti su ja autorinę sutartį gali būti rizikinga. Institucijos, besirūpinančios darbo įstatymų priežiūra, gali konstatuoti, kad šiuo atveju yra normalūs darbo santykiai ir autorinė sutartis netinka Autorius – tai fizinis asmuo, kurio vardas ar psiaudonimas, nekeliantis jokių abejonių, nurodytas kūrynyje, taip pat kitas fizinis ar juridinis asmuo, kuriam yra parėjusios turtinės autoriaus teisės (autoriaus teisių perėmėjai). Bendraautoriai yra fiziniai asmenys, bendru kūrybiniu darbu sukūrę vieną neišardomą kūrynį. Tokia dalimi laikoma ta kūrinio dalis, kuria gali būti naudojamasi nepriklausomai nuo kitų kūrinio dalių. Tokią dalį nurodyti savo nuožiūra turi teisę kiekvienas benraautorius, jei kitaip nenustatyta bendraautoriu sudarytoje sutartyje. Nei vienas iš bendraautorių neturi teisės uždrausti naudoti bendrą kurinį. Bendraautoriu nelaikomas asmuo, suteikęs organizacinę, techninę ar materialinę pagalbą kuriant kūrinį. Autorių ir bendraautorių teisių perėmėjai – tai įpėdiniai ir darbdaviai. Įpėdiniams pereina autorių teisė, tačiau jie įgyja tik turtines autoriaus teises ir jomis naudojasi 70 metų po jo mirties. Jie taip pat įgyja teisę saugoti autorystę ir kitas asmenines neturtines autoriaus (bendraautorių) teises. Darbdaviui, pagalkurio darbo funkcijas ar tarnybines pareigas buvo sukurtas kūrinys, išskyrus kompiuterių programas, pereina tik turtinės autorių teisės ir tik 5 metams, jei kitaip nenustatyta sutartyje, tačiau tokio kūrinio autoriumi nelaikomas fizinis asmuo ar fiziniai asmenys, sukūrę tą kūrinį. Šias teies autorus ar atlikėjas iki mirties saugo pats. Joms saugoti autorius ta pačia tvarka, kai skiriamas testamento vydytojas, gali nurodyti asmenį, kuriam paveda saugoti asmenines neturtines teises. Jei toks nurodymas nebuvo padarytas, saugoti šias teises perima įpėdiniai ir jas saugo tol kol pasibaigia autoriaus turtinių teisių galiojimo terminas. Po to, arba kai įpėdinių nėra, šių teisių apsaugą vykdo Vyriausybės įgaliota instituticja. Taigi jos saugomos neterminuotai. Asmeninių neturtinių teisių napaisymas užtraukia sankcijas:1. civilinę2. baudžiamąją ir 3. administracinę atsakomybę. Civilinė atsakomybė reiškia, kad asmuo pažeidęs autoriaus ar atlikėjo neturtines teises, privalo atlyginti moralinę žalą. Jos dydį nustato teismas. Jis privalo atsižvelgti į žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį, moralinės žalos pasėkmes, neteiėtų veiksmų priežastis ir kitas, turinčias reukšmę bylai, aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Teismas gali priimti sprendimą:• areštuoti arba išimti iš apyvartos, pavyzdžiui, utilizuoti, perdirbti į kitas prekes ar taikyti kitas priemones;• perduoti nukentėjusiam ar sunaikinti pažeidėjo lėšomis jo turimas neteisėtas kūrinių , kompiuterių programmų, audiovizualinių kūtrinių bei filmų ir fonogramų kopijas ir gamybos priemones ar įrangą, naudotas platinant, gaminant ar tiražuojant neteisėtas kopijas.Teismas gali įpareigoti pažeidėją:• nutraukti veiksmus, dėl kurių realiai pažeidžiamos asmens neturtinės teisės ir jas atkurti (padaryti taisymus, apie pažeidimą paskelbti spaudoje ar kitokiu būdu);• atlyginti nuostolius, įskaitant negautas pajamas ir kitas turėtas išlaidas;• sumokėti kompensaciją;• suteikti pažeistų teisių subjektams informaciją apie kūrinių ar ar kitų objektų neteisėtų kopijų kilmę, jų gamintojų , tiekėjų (platintojų), užsakovų pavadinimus, adresus, pagamintų, gautų ar užsakytų neteisėtų kopijų kiekį. Teismas gali uždrausti tninkui teikti kompiuterių tinklais paslaugas tretiesiems asmenims, pažeidžiantiems autorių teises ar gretutines teises, ir priimti sprendimą dėl atsakomybės už tokių teisių pažeidimą. Baudžiamoji atsakomybė numatyta baudžiamojo kodekso 191 straipsnyje. Tai bauda viešaisiais darbais, arba pinigine bauda arba laisvės apribojimu, arba areštu arba laisves atėmimu iki dviejų metų už svetimos literatūros, mokslo, meno ar kitokio kūrinio ar jo dalies išleidimą savo vardu ar viešą paskelbimą, o už privertimą, pasinaudojant tarnybine padėtimi ar psichologine prievarta, pripažinti kitą asmenį bendraautoriumi ar autoriaus teisių perėmėju arba atsisakyti autorystės teisės – piniginė bauda, arba laisvės apribojimas, arba areštas, arba laisvės atėmimas iki trejų metų Administracinė atsakomybė numatyta Administracinės teisės pažeidimų kodekse 214 – 10 straipsnyje. Literatūros, mokslo ir meno kūrinių autorių turtinės teisės – tai jų išimtinės teisės leisti arba uždrausti kūrinį išleisti, atgamint, versti, adaptuoti, aranžuoti, inscenizuoti ar kitaip perdibti, platinti kūrinio originalą ar jo kopijas (parduodant, nuomuojant, teikiant panaudai ar kitaip perduodant nuosavybėn, taip pat importuojant ar eksportuojant), valdyti, viešai rodyti, višai atlikti, trancliuoti, retransliuoti ar kitaip viešai skelbti, įskaitant jo padarymą viešai prieinamą kompiuterių tinklais (internete). Kaip minėta, sukūrus kūrinį pagal darbdavio tarnybines pareigas ar darbo funkcijas, išskyrus kompiuterių programas, turtinės autorių teisės 5 metams pereina darbdaviui, jeigu kitaiip nenustatyta sutartyje. Turtinės autorių teisės yra susijusios su užmokesčiu už jų kūrinį, su honoraro gavimu už leidimą vienaip ar kitaip kūriniu pasinaudoti. Daugelio valstybių autorių teisių ir gretutinių teisių normose nustatyta, kad autoriams turi tekti nemaža dalis pajamų , gautų už tokį kūrinių naudojimą.ši dalis rinkos sąlygomis yra kūrybos objekto kaina. Lituvos respublikoje autorius turi teisę gauti autorinį atlyginimą už kiekvieną kūrinio naudojimo būdą, susijusį su autorių turtinėmis teisėmis. Šį atlyginimą gauti jis turi teisę, tiek kiek kūrinys atliekamas tiesiogiai (gyvas atlikimas), tiek naudojant fonogramą ar garso ir vaizdo įrašą, radio ir televizijos transliaciją, taip pat už kitokį viešą kūrinio paskelbimą ar padarymą viešai prieinamu perduodant kompiuterių tinklais (internete).Autorinio atlyginimo dydis ir mokėjimo tvarka nustatoma autorinėje ar autorinėje licenzinėje sutaryje, kurias kūrinių naudotojai sudaro su autoriais arba su autorių kolektyvinio administravimo asociacijomis.
Autorius taip pat turi teisę gauti atlyginimą už į fonogramą įrašytą kūrinio nuomą, kai šią teisę jis yra perdavęs fonogramos gamintojui.išimtinė teisė nuomoti ar teikti panaudai kūrinio originalą ar jo kopiją netaikoma taikomosios dailės kūriniams ir pastatams. Atlyginimas kūrinio autoriui priklauso ir tada, kai knygos ar kiti leidiniai teikiami panaudai bibliotekoms, išskyrus švietimo ir mokslo įstaigų bibliotekas. Autoriui ar jo teisių paveldėtojui priklauso 5 procentai pardavimo kainos, kai viešame aukcione ar kitu viešu būdu perparduodamas meno kūrinys, literatūros ar muzikos kūrinio rankraščio originalas po pirmojo paties autoriaus nuosavybės teisių į juos perleidimo ir kai kaina ne mažesnė kaip 500 litų. Duomenų bazių gamintojas turi tesię uždrausti ir leisti bet kokiu būdu ar forma visam laikui ar laikinai perkelti visą duomenų bazės turinį ar esamą jo dalį į kitą laikmeną, padaryti viešai prieinamą duomenų bazės turinį ar esamą jo dalį platinant jos kopijas, jas nuomojant ar perduodant kompiuteriniais tinklais (internetu) ar kitais būdais. Šias teises duomenų bazės gamintojas gali perduoti kitiems asmenims pagal sutartį, paveldėjimo tvarka ar kita įstatymų nustatyta tvarka. Duomenų bazės gamintojo teisės saugomos nepažeidžiant autorių teisių į duomenų bazės sudaryną ir autorių teisių ir gretutinių teisių kūrinių ir getutinių teisių objektus, sudarančius duomenų bazės turinį. Teisė platinti duomenų bazės egzempliorius nustoja galioti, kai duomenų bazės gamintojas ar jo pavedimu jie yra perduoti ir teisėtai yra komercinėje apyvartoje. Duomenų bazės gamintojas turi teisę gauti iš jo teisių pažeidėjo padarytos žalos atlyginimą, jo gautas neteisėtas pajamas ir neteisėtas kopijas bei negautas pajamas. Atlikėjų turtinės teisės – tai teiė leisti arba uždrausti:1. transliuoti ar retransliuoti ir kitaip viešai skelbti neįrašytą (neužfiksiuotą) atlikimą, išskyrus tuos atvejus, kuriais pats atlikimas yra radio ar televizijos laida;2. įrašyti neįrašytą atlikimą;3. atgaminti atlikimo įrašą;4. padaryti atlikimo įrašą viešai prieinamą;5. platinti atlikimo įrašą arba jo kopijas juos parduodant, nuomojant, teikiant panaudai, kitaip perduodant nuosavybėn, ar juos valdyti, taip pat importuojant ar eksportuojant. Pažymėtina, kad teisė padaryti atlikimo įrašą viešai prieinamą apima jo perdavimą laidais ar bevielio ryįio priemonėmis, kad visuomenės nariai galėtų jį pasiekti individualiai pasirinktoje vietoje ir pasirinktu būdu. Kai atlikėjas padaro sutartį su vaizdo ir garso kūrinio gamintoju dėl atlikimo šio įrašo, jis jam perduoda visas savo turtines teises, jeigu sutaryje nenurodyta kitaip. Atlyginimo dydis šalių susitarimu nustatomas atskirai už kiekvienio perduotą turtinę teisę. Išimtinė teisė platinti atlikimo įrašą ar jo kopijas, išskyrus teisę nuomoti ir teikti panaudai, Lietuvos Respublikos teritorijoje prarandama, kai atlikėjo ar jo teisių perėmėjo arba jų pavedimu jis yra parduotas ir teisėtai yra komercinėje apyvartoje. Turtinės teises atlikėjas gali perduoti pagal licenzinę sutarį, paveldėjimo tvarka ar kita įstatymų nustatyta tvarka. Fonogramų gamintojo turtinės teisės – tai teisė leisti ir uždrausti:1. atgaminti ir išleisti fonogramą;2. padaryti fonogramą ar jos kopiją viešai prieinamą:3. platinti fonogramą ar jos kopijas parduodant, nuomojant, teikiant panaudai ar kitaip perduodant nuosavybėn arba valdyti jas importuojant ir eksportuojant. Teisė padaryti fonogramą viešai prieinamą apima jos pardavimą laidais ar bevielio ryšio priemonėmis, pavuzdžiui, kompiuteriu tinklais (internate). Išimtinė teisė platinti fonogramąar jos kopijas Lietuvos Respublikos teritorijoje, išskyrus teisę nuomoti ar teikti panaudai, prarandama, kai fonogramos gamintojo ar jo teisių perėmėjo arba ju pavedimu ji yra parduota ir teisėtai yra komrcinėje apyvartoje. Turtinės fonogramos gamintojo teisės gali būti perleistos pagal sutartį ar kita įstatymų nustatyta tvarka. Už komerciniais tikslais išleistų fonogramų ar jų kopijų tisioginį ar netiesioginį transliavimą, retransliavimą ar kitokį viešą paskelbimą fiziniai ar juridiniai asmenys fonogramų gamintojui tokia pat tvarka kaip ir atlikėjui turi mokėti atlyginimą. Atlikėjo ir fonogramos gamintojo atlyginimo dalis nustatoma fonogramų naudotojų ir gretutinių teisių kolektyvinio administravimo asociacijų sutartyje. Šalims dėl jo nesutariant, bet kuri iš jų gali kreiptis į Lietuvos autorių teisių ir gretutimių tesių tarnybą arba kitą tarpininką. Jeigu šalys nepatenkintos tarpininko siūlymu, atlyginimo dydį ir mokėjimo sąlygas nustato teismas. Pažymėtina, kas fonogramose įrašytų kūrinių autoriai taip pat turi teisę į autorinį atlyginimą už jose įrašytų kūrinių naudojimą. Transliuojančių organizacijų turtinės tesės yra leisti ir uždrausti:1. retransliuoti taip pat ir kabeliniais tinklaissavo transliacijas;2. įrašyti jas atgaminti įrašus;3. platinti įrašus ir jų kopijas importuojant ir eksportuojant, perduodant nuosavybėn ar parduodant;4. valdyti juos, viešai skelbti juos savo translaicijos vietose, prieinamose visuomenei už įėjimo mokestį;5. padaryti viešai prieinamus savo transliacijų įrašus ar jų kopijas, įskaitant perdavimą kompiuterių tinklais (internete). Teisė platinti laidų ir programų įrašus ar jų kopijas Lietuvos Respublikos teritorijoje prarandama, kai transliuojančios organizacijos ar jos teisų perėmėjo arba jų pavedimu jie yra parduoti ir teisėtai yra komercinėje apyvartoje. Turtinės šių organizacijų teisės gali būti perduotos pagal sutartį ar kita įstatymų nustatyta tvarka. Pažymėtina, kad transliuojančių organizacijų teisių neturi kabelinės retransliacijos operatoriai, retransliuojantys jų laidas ar programas.
Audiovizualinio kūrinio (filmo) pirmojo įrašo turtinės teisės – tai jo išimtinė teiė leisti arba uždrausti:1. atgaminti audiovizualinio kūrinio (filmo) įrašą ar jo kopiją;2. transliuoti ir retransliuoti ar kitaip viešai skelbti;3. platinti, parduodant, nuomojant, teikiant panaudai ar kitaip perduodant nuosavybėn arba valdant, taip pat juos importuojant ir eksportuokjant;4. padaryti juos viešsi prieinamus, įskaitant perdavimą kompiuterių tinklais (internete). Teisė platinti, išskyrus teię nuomoti ar teikti panaudai, audiovizualinio kūrinio (filmo) įrašą ar jo kopiją Lietuvos respublikos teritorijoje prarandama, kai gamintojo ar jo teisų perėmėjo arba jų pavedimu yra parduoti ir teisėtai yra komercinėje apyvartoje. Audiovizualinio kūrinio (filmo) pirmojo įrašo gamiontojo turtinės teisės gali būti perleistos pagal sutartį ar kita įstatymų nustatyta tvarka. Autorių turtinės teiės galioja iki 70 metų po jo mirties, nekreipiant dėmesio į teisėto viešo paskelbimo datą. Jos taip pat galioja visą bendraautorių gyvenimą ir 70 metų po paskutinio bendraautoriaus mirties. Jos į pseudonimus ar anonimiškai, taip pat į kolektyvinį viešai paskelbtą kūrynį galioja 70 metų nuo jo padarymo viešai priėmimo datos. Turtinės teisės į audivizualinį kūrinį (filmą) galioja kol gyvi režisierius, scenarijaus, dialogų ir šiamkūriniui sukurtos muzikos autorius, dailininkas ir 70 metų po pakutinio iš jų mirties. Juridinis ar fizinis asmuo ,pirmą kartą išleidęs ar kitaip viešai paskelbęs neišleistč kūrinį, pasibaigus jo autoriaus teisių galiojiomo terminui, įgyja į jį turtines teises, kurios galioja 25 metus nuo kūrinio pirmojo teisėto išleidimo ar viešo paskelimo datos. Minėti turtinių teisių galiojimų terminiai skaičiojami nuo sausio 1 dienos po tų metų, kada įvyko juridinis faktas, kurio pagrindu pradedamas skaičioti šių teisių galiojimo terminas. Kai kūrinys išleidžiamas dalimis (tomais, laidomis ar epizodais), terminai skaičiuojami atskirai nuo kiekvienos dalies teisėto išleidimo datos. Asmeninės neturtinės autorių teisės, kaip buvo minėta galioja neterminuotai. Duomnų bazių gamintojų teisės galioja 15 metų nuo jos sudarymo arba nuo viešo paskelbimo datos. Šis galiojimo terminasskiačiuojamas nuo sausio 1 dienos po tų metų, kuriais duomenų bazė buvo sudaryta ar pirmą kartą tapo viešai prieinama. Gretutinių teisių subjektų turtinės teisės galioja 50 metų. Šie terminai taip pat skaičiojami nuo sausio 1 dienos o tų metų, kada įvyko juridinis faktas, kurio pagrindu pradedamas skaičiuoti teisių galiojimo terminas (įrašo padarymo, jo paskelbimo, pirmosios transliacijos, atlikimo ar jo įrašo išleidimo datos). Autorių turtinės teisės perduodamos sutarimi, paveldėjimo tvarka arba kita įstatymų nustatyta tvarka. Gretutinių teisių subjekto – atlikėjo – paveldėjimo tvarka ar sutarimi, kitų – sutartimi, o visų jų dar ir kita įstatymų nustatyta tvarka, o jų kūrinio pirmojo įrašo gamintojų – licencine sutartimi. Turtinių teisių perdavimo sutaris gali būti autorinė, autorinė licencinė, autorinė kūrinio užsakymo ir leidybos. Jos turi būti sudarytos raštu. Rašytinė sutaris neprivaloma sutarims dėl kūrinio skelbimo periodiniuose leidiniuose. Autorinėje ir autorinėje licencinėje sutaryje turi būti:1. nurodytas kūrinio pavadinimas originalo kalba;2. kūrinio naudijimo būdai (perduodamos ar suteikiamos turtinės teisės)3. licencijos rūšis (paprastoji ar išimtinė);4. galiojimo terminas ir teritorija, jei ji nenurodyta, tai laikoma, kad turtinės teisės perduodamos tik lietvos teritorijoje;5. autorio atlyginimo dydis, mokėjimo tvarka bei terminai;6. ginčų sprendimo tvarka;7. atsakomybė ir kitos esminės sutarties sąlygos, pavyzdžiui, teisių naudojimo būdai. Jei sutaryje nenurodomas terminas, tai bet kuri šalis gali ją nutraukti, prieš vienerius metus apie tai rašu pranešus kitai šaliai. Icenzija gali būti dvejopa – išimtinė ir paprastoji. Pagal išimtinę licenziją teisė naudotis turtinėmis teisėmis konkrečioje apimtyje (teritorija, terminas ir kt.) suteikiama tik jam gavisiam licenziatui. Tokios teisės šioje apimtyje licenciaras nepasilieka net sau, jis taip pat nepasilieka teisės nurodytoje apimtyje išduoti tokias licencijas kitiems subjektams. Pagal paprastąją licenciją teisė naudotis turtinėmis teisėmis suteikima ne tik licenciatui. Tokią teisę pasilieka ir pats licenciaras, be to, jis pasilieka teisę tokias licencijas išduoti ir kitiems subjektams. Autorinė kūrinio sudarymo sutartis sudaroma, kai autorius įsipareigoja sukurti joje nurodytas sąlygas atitinkantį literatūros, mokslo ir meno kūrinį ir užsakovui perduoti sutartyje numatytas autoriaus turtines teises arba jam suteikti teises naudoti kūrinį sutartu būdu, o užsakovas įsipareioja sumokėti sutartyje numatytą autorinį atlyginmią. Kai tokia sutartis sudaroma dėl kūrinio sūkurimo, šis kūrinys perduodamas nuosavybėn užsakovui, jei joje nenumatyta kitaip. Tai reiškia, kad užsakovui pereina nuosavybės teisė į kūrinį. Teisė pirkėjui naudotis per prekybos tinklą platinamą kompiuterių programą ar elektroninę duomenų bazę suteikiama jų pakuotėje talpinama pakuotės licencija. Šios licencijos sąlygos pirkėjui privalomos. Kai kompiuterių programa ar elektroninės duomenų bazės pateikiamos kompiuterių tinklais, teisė naudotis jomis gali būti suteikiama licencine sutartimi, kuri pateikiama alaktronine forma ir kurią naudotojas turi patvirtinti priš pradėdamas naudoti šią programą ar elektroninę duomenų bazę.
Leidybos sutartimi už joje nustatytą atlyginimą perduodama ar suteikiama leidėjui teisė spauzdinti ar kitaip atgaminti visuomenės poreikims pakankamą literatūros, mokslo ir meno kūrynių egsempliorių kiekį ir juos platinti. Kūrinio rankraštis ar kita laikmena priklauso autoriui, jeigu sutartyje nenumatyta kitaip. Šioje raštu sudarytoje sutartyje gali būti:1. nustatyta kūrinio pateikimo tvarka;2. būdas;3. terminai;4. aprobavimo;5. keitimo;6. redagavimo;7. korektūros skaitymo;8. platinimo;9. autoriui perduodamų autorinių teisių ir išleidžiamų egzempliorių skaičius;10. kitos įstatymu numatytos leidėjo ir autoriaus pareigos. Kai kūrinys išledžiamas knyga, sutartyje turi būti:1. numatyta kalba arba kalbos, kuriomis jis bus išleistas;2. formatas;3. iliustracijos;4. viršelis;5. ir kiti dalykai. Kai sutarayje nenurodyta kalba, ledėjas turi teisę kūrinį išleisti tik originalo kalba. Jeigu leidėjas per penkerius metus nuo kūrinio perdavimo jo neišleido visomis sutaryje numatytomis kalbomis, autorius gali nutraukti sutarį dėl kūrinio ar jo vertimo išleidimo likusiomis kalbomis. Pažymėtina, kad kai autorius ar kitas autoriaus teisių subjektas perleidžia nuosavybėn teisę į materialųjį objektą, kuriame išreikštas kūrinys, jis nelaikomas, jei kitaip nenumatyta sutaryje, perleidusiu turtinėes teises ar suteikusiu licenciją. Ir priešingai, autorius ar kitas autorių teisės subjektas, perleidęs turtines teises ar suteikęs liceciją, nelaikomas perleidusiu nuosavybės teisę į materialųjį objektą, kuriame išreikštas kūrinys. Pažymetina ir tai, kad autorinėje sutartyje šalių susitarimu, jei įstatymas nenustato kitaip, autorinis atlyginimas nustatomas procentais nuo naudotojo gaunamų pajamų ir sumokamas už kiekvieną kūrinio naudojimo būdą konkrečia pinigų suma arba sutaryje nurodytu būdu, pavyzdžiui, avansu. Autorių teisių ir sui beneris teisių subjektų turtinių teisių pažeidimu laikomas:1. jų teisių objekto savarankiškas naudojimas (išleidimas, atgaminimas, viešas atlikimas, viešas rodymas, transliavimas bei retrancliavimas, viešas paskelbimas);2. platinimas be šių teisių subjekto licencijos (nesudarius sutaries, taip pat pažeidžiant jo sąlygas);3. teisių objektų neteisėtų kopijų eksportavimas, importavimas, platinimas, laikymas komerciniais tikslais;4. nuorodų į neteisėtai viešai paskelbtus šių subjektų teisių objektus teikiamas interneto svetaines, žinant arba privalant žinoti, kad šie objektai neteiisėtai viešai paskelbti;5. autorinio ar kito atlyginimo nemokėjimas. Svarbus pažeidimas ir autorių teisių, gretutinių teisių ir sui generis teisų subjektų naudojamų techninių apsaugos priemonių šalinimas ar vengimas, paslaugų tai padaryti siūlymas bei tokių apsaugos priemonių šalinimo prietaisų gaminimas, importavimas, pardavimas, laikymas komerciniais tikslais, reklamavimas parduoti ar nuomuoti. Pažeidimu laikomas ir informacijos apie autorių teisių, gretutinių teisių ir sui generis teisių valdymą panaikinimas arba pakeitimas be leidim ir, tai padarius, šių teisių objektų naudojimas (išleidimas, viešas paskelbimas, viešas rodymas, atlikimas ir skelbimas, translaivimas, retrancliavimas, kitoks viešas paskelbimas), platinimas be licencjos (be sutaries ar pažeidžiant jos sąlygas), šių objektų neteisėtų kopijų importavimas, eksportavimas, platinimas, gabenimas ar laikymas komerciniais tikslais, žinant ar privalanr žinoti, kad tuo skatinamas, leidžiamas, lengvinamas ar slepimas saugomų teisių pažeidimas. Kai į Lietuvos Respubliką importuojamos ar iš jos eksportuojamos neteisėtos kūrinių, kompiuterinių programų, audiovizualinių kūrinių (filmų) įrašų ir fonogramų kopijos, gali būti taikomos įstatymų nustatytos muitinės priežiūros priemonės. Autorių teisių, gretutinių teisių ir sui generis teisių pažeidėjai, atgaminantys ir platinantys neteisėtus kūrinius ar kitų objektų kopijas, teismo reikalavimu privalo suteikti visą informaciją, pavyzdžiui, apie kopijų kilmę, kikį, platinimo kanalus ir kt. Už autorių teisių, gretutinių teisių ir duomenų bazių gamintojų teisių subjektų teisių pažeidimą numatytos sankcijos: civilinė, baudžiamoji ir administracinė atsakomybė. Civilinė atsakomybė – tai teisių pažeidimo, neteisėtų veiksmų nutraukimas, už neteisiėtą naudojimąsi kūriniu, gretutinių teisių ar sui generis teisių objektu atlyginimo mokėjimas šių teisių subjektams, turtinės žalos, neskaitant pajamas ir kitas turėtas išlaidas, atlyginimas, kompensacijos mokėjimas (jos dydį nustato teismas nuo 10 iki 1000 minimalių gyvenimo lygių, atsižvelgdamas į pažeidėjo kaltę, jo turtinę padėtį, kitas aplinkybes ir sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus), neteisėtų kūeinių ir kitų objektų kopijų bei gamybos priemonių ar įrangos, naudotų platinimui skirtoms neteisėtoms kopijoms gaminti ar tiražuoti, areštas, išėmimas iš apyvartos, pavyzdžiui, utilizavimas, perdirbimas į kitas prekes ar kitos panašios priemonės, sunaikinimas pažeidėjo lėšomis arba perdavimas nukentėjusiam jo prašymu. Civilinė atsakomybė yra yra ir uždraudimas tarpininkui teikti kompiuterių tinklais paslaugas tretiesiems asmenims, kurie jomis naudojasi pažeizdami autorių teises ar gretutines teises. Autorių teisių ir gretutinių teisiųobjektų interesus atstovaujančios kolektyvinio administravimo asociacijos autorinį atlyginimą šiems subjektams be jų atskiro įgaliojimo už be šoų asociacijų licencijų naudotus kūriniusar gretutinių teisių objektus išieško, paskirsto ir sumoka šios asocijacijos. Teismas, išieškodamas autorinį atlyginimą pagal autorių teises, gretutinių teisių subjektų ar kolektyvinio administravimo asocijacijų ieškinius, jį padidina tris kartus , negu priklausytų mokėti pagal suteiktą licenciją, o kai pažeidimas per vienerius metus pakartojamas – tai net šešos kartus. Baudžiamosios ir administracinės sankcijos už autorių teisių, gretutinių teisių ir sui generis teisių subjektų bei jų teisių perėmėjų pažeidimą numatytos Baudžiamąjame ir Administracinių teisės pažeidimų kodekse.
Baudžiamojo kodekso 192 str. numatyta bausti fizinį ar juridinį asmenį viešaisiais darbais arba bauda, arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki dvieju metų už literatūros, mokslo ir meno ar kitokio kūrinio ar jo dalies neteisėtą atgaminimąarba už jų kopijų neteisėtą importavimą, eksportavimą, platinimą, gabenimą ar laikymą komerciniais tikslais, jeigu jų bendra vertė pagal teisėtų kopijų mažmenines kainas viršijo 10 MGL (minimalaus gyvenimo lygis) sumą. Šio kodekso 193 str. numayta bausti fizinį asmenį ar juridinį, kuris be autorių teisių ar gretutinių teisių subjekto ledimo komercijos tikslams sunaikino ar pakeitė informaciją apie autorių teisių ar gretutinių teisių valdymą, jeigu pagal tą informaciją identifikuojamas kūrinys, kūrinio autoeius, kitas autorių teisių subjektas arba atlikėjas, kūrinio atlikimas, fonograma ar jos gamintojas, kitas gretutinių teisių subjektas, taip pat informacija apie kūrinio, jo atlikimo ar fonogramos naudojimo sąlygas ir tvarką, įskaitant visus skaičius ar kodus, perteikiančius kūrinio atlikimo įrašo ar fonogramos egzemplioriuose pažymėtą arba jų viešo skelbimo metu pateikiamą informaciją. Ši bauda – tai bauda arba areštas, arba laisvės atimimas iki vienerių metų. Baudžiamojo kodekso 194 str. numatyta bausti fizinį ar juridinį asmenį bauda arba areštu arba laisvės atėmimu iki dvejų metų už neteisėtą pašalinimą bet kokiuų techninės saugos priemonių, kurias autorių teisių ar gretutinių teisių subjektas naudoja savo teisėms įgyvendinti ar saugoti, arba komercijos tikslais gabenimą, importavimą, eksportavimą, laikymą ar platinimą galimybės pašalinti tas apsaugos priemones suteikiančius prietaisus (dekoderius, dekodavimo korteles ar kitokius pietaisus). Baudžiamojo kodekso 196 str. numatyta bausti fizinį ar juridinį asmenį viešais darbais arba bauda, arba laisvės atėmimu iki trejų metų už kompiuterinės informacijos sunaikinimą, sugadinimą ar pakeitimą padarius didelę žalą. Baudžiamojo kodekso 197 str. numayta bausti fizinį ar juridinį asmenį viešais darbais arba bauda, arba laisvės atėmimu iki trejų metų už kompiuteryje esančios informacijos sunaikinimą, sugadinimą ar pakeitimą įdiegiamą į kompiuterių tinklą programos, sutrugdžius ar pakeitios kompiuterinio tinklo, duomenų banko ar informacinės sistemos darbą ir tuo padarius didelę žalą. Dar viena baudžiamoji sankcija numatyta Baudžiamojo kodekso 198 strtaipsnyje. Tai bauda fiziniam ar juridiniam asmeniui iki trejų metųuž pasisavinimą įstatymų saugomos kompiuterinės informacijos apie juridinį ar fizinį asmenį ir bauda arba areštasarba laisvės atėmimasiki ketverių metų už šios pasisavintos informacijos viešą skelbimą, skleidimą, platinimą ar kitokį naudojimą. Administracinė ataskomybė numatyta Administracinės teisės pažeidimu kodekso 214 – 10 str., kuris numato įvairias pinigines baudas. Pažymėtina, kad įstatymu yra numatytos ir laikino pobūdžio priemonės, kurios yra būtinos įrodymas užtikrinti, neteisėtiems veiksmams nutraukti ir teismo galutiniam sprendimui įvykdyti. Laikino pobūdžio priemonės, kurias gali taikyti teismas, yra tokios:1. įpareigojimas nutraukti neteisėtą kūrinio ar kitų pagal šį įstatimą saugomų teisių objektų naudojimą;2. draudimas išleisti į apyvartą neteisėtas kūrinių ar kitų pagal šį įstatymą saugomų teisių objektų kopijas;3. areštas neteisėtų kūrinių, vaizdo ir garso (audiovizualinių)įrašųir fonogramų kopijų, jų atgaminimo priemonių ir įrangos bei atitinkamuų dokumentų, kitų Civilinio proceso kodekso nustatytų priemonių taikymas. Kai autorių teisių ar kitų teisių subjektui gali būti padaryta esminė nepataisoma žala ar sunaikinti įrodymai, teismas Civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka šias laikinąsias priemones gali taikyti nepranešęs kitai šaliai ir jos neišklausęs. Įstatymu kai kurios autorių ir kitų autorių teisių subjektų turtinės teisės ribojamos. Taip be kūrinio autoriaus ar kito šio kūrinio autorių teisių subjekto leidimo ir nemokant autorinio atlyginimo, tačiau nurodant, jeio tai įmanoma, naudojamą šaltinį ir autoriaus vardą, leidžiama:• atgaminti nekomerciniais vietimo, mokymo ar mokslini tyrimų tikslais išleistus kūrinius žmonėms, turintiems klausos ar regos negalią, tokiu mastu, kiek pateisinaši negalia, išskyruskūrinius , kurie specialiai buvo sukurti šiam tikslui;• atgaminti nedidelius išleistus kūrinius ar trumpą raįšytiniu, garso ar vaizdo pavidalu kaip pavyzdį mokymo ar mokslinių tyrimų tikslais tiek, kiek tai susiję su mokymo programomis ir ndaugiau negu reikia šiam tikslui pasiekti;• naudoti kūrinius, esančius viešose bibliotekose, mokymo įstaigose arba archyvuose, mokslinių tyrimų ar asmeninių studijų tikslais juos viešai skelbiant ar darant viešai prieinamus kompiuterių tinklais tam skirtose terminaluose tų įstaigų patalpose, jie autoriai ar kiti autorių teisių subjektai nėra uždraudę tokio naudojimo;• cituoti nedidelę išleisto ar kitaip viešai skelbto kūrinio dalį originalo kalba ar išverstą į kitą kalbą, jeigu toks atgaminamasyra sąžiningas ir neviršija citavimui reikalingo masto (kiekio);• atgamonti ir viešai skelbti kūrinį visuomenės saugumo tikslais arba siekiant užtikrinti valstybės valdžios, valdymo ar teismo proceso veismų atlikimą ar pranešimą apie juos• atgaminti ir viešai skelbti kūrinį religinių apeigų metu;• naudoti kūrinį kariktūrai ar parodijai;• fiziniam asmenui savo išimtinai asmeniniam naudojimui, nesiekiant komercių tikslų, vieną kartą atgaminti tik vieną ileisto ar kitaip viešai skelbto kūrinio egzempliorių, išskyrus kompiuterių programas ir elektronines duomenų bazes (išskyrus kai kuriuos įstatymu leidžiamus atvejus), architektūros kūrinius, pastatų ar kitų statinių pavidalu;
• atgaminti spaudoje, viešai skelbti ar daryti viešai prieinamus išleistus straipsiniusaktualiomis ekonomikoks, politikosar religijos temomis, taip pat analogiškoturinio transliuojamuskūrinius, jeigu auoriai ir kiti autorių teisių subjektai taip naudoti kūrinius nera uždraudę;• atgaminti ir viešai skelbti literatūros ir meno kūrinius iš atlikimo vietos ar viešos parodos pateikiant informaciją apie visuomenės gyvenimo įvykius arba dienos įvykių apžvalgos spaudoje, per radiją ir televiziją, jei tai pateisina informacijos pateikimo tikslas ir tai yra pagalbinė informacijos medžiaga;• atgaminti laikraščiuose, periodiniuose leidiniuose ar vieai skelbti politines kalbas, ištrauktas iš viešų paskaitų ar kitų panašių kūrinių, teisme pasakytas kalbas tiek, kiek tai pateisina informavimo tikslai;• reklamuojant meno kūrinių viešą parodymą ar pardavimą ir viešai skelbti tuos kūrinius tiek kiek reikia pranešti apie renginį, išskyrus bet kokį kitą komercinį naudojimą;• atgaminti ir viešai skelbti kūrinį, kai tai susiję su įrangos demonstravimu ar taisymu;• atgaminti ir viešai skelbti architektūros kūrinius ir skulptūras, sukurtus stovėti viešose vietose, išskyrus parodas bei muziejus ir kai šie kūriniai yra pagrindiniai vaizdavimo objektai reprodukcijoje, nesiekiant komercinės naudos;• naudoti pastato ar kito statinio prjektą, brėžinį, eskizą ar modelį to pastato ar statinio rekonstrukcijai;• atlikti laikinus trumpalaikius atsitiktinius kūrinio atgaminimo veiksmus, sudarančius neatskiriamą ir esminę technologinio proceso dalį ir aliekamus tik tam, kad tarpininkas galėtų užtikrinti veiksminą perdavimą kompiuteri tinklais tarp trečiųjų asmenų arba tam, kad paskui būtų teisėtai (leidus autorių teisių subjektui ar neribojant įstatymu) pasinaudoti kūriniu, jeigu tokie veiksmai neturi ekonominės vertės. Be autoriaus ar kito autorių teisių subjekto leidimo ir nesiekiant komercinės naudos galima viešai rodyti parduotą ar kitu būdu perduotą kitam fiziniam ar juridiniam asmeniui dailės kūrinio originalą ar jo kopiją, kai autorius ar kitas autorių teisių subjektas žino ar turi pagrindą žinoti, kad kūrinio pirkėjo įprastinės ūkinės veilos dalis yra viešas kūrinių rodymas (parodos). Be kūrinio autoriaus ar autorių teisių subjekto leidimo, tačiau mokant autoriams ir leidėjams Vyriausybės nustatytą atlyginimą, leidžiama reprografijos būdu:• atgaminti išleistą straipsnį ar kitą trumpą kūrinį ar trumpą rašytinio kūrinio santrauką su iliustracijomis ar be jų, išskyrus visą knygos tekstą ar didesnę jos dalį ir muzikos kūrinius, nesiekiant komercinių tikslų, kai toks atgaminimas yra atskiras vienkartinis veiksmas (pakartoti šio atgaminimo atvejai leidžiami, jeigu jie vienas su kitu nesusiję);• nemokant atlyginimo atgaminti kūrinį, esantį viešose bibliotekose, mokymo įstaigose, muziejuose arba archyvuose, išskyrus kūrinį, paskelbtą kompiuterių tinkliose (internete), nesiekiant koercinės naudos, kai kūrinio kopija daroma tam, kad būtų išsaugotas ar atgamintas prarastas, sunaikintas ar tapęs netinkamu naudoti šių įstaigų egzempliorius, jeigu toks atgaminimas yra atskiras vienkartinis veiksmas (pakartotini šio atgaminimo atvejai leidžiami, jeigu jie vienas su kitu nesusiję). Atlyginimą už reprografijos būdu atgamintus kūrinius autoriams ir leidėjams moka asmenys, teikiantys šias mokamas atgaminimo paslaugas. Jos dydį, paskirsto ir mokėjimo sąlygas nustato Vyriausybė, o ji surenka, paskirsto ir moka autorių kolektyvinio administravimo asociacija. Turint teisę naudoti kompiuterių programą be autoriaus ar kito autori teisių subjekto leidimo, galima:• padaryti vieną teisėtai įgytos programos kopiją ar adaptuoti programą, kad ja būtų galima naudotis pagal paskirtį arba ištaisyti kalidas; padaryti tokią programos kopiją, kai ji prarasta, sunaikinta ar tapo netinkama naudoti, tačiau šiomis kopijomis ar adaptuota programa be autioriaus ar kito autorių teisių subjekto leidimo negalima naudotis kitokiems tikslams;• išbandyti, nagrinėti ar patikrinti teisėtai įgytos programos veikimą, atliekant veiksmus, kuriuos atlikti turima teisę (įdiegti programą, rodyti ekrane ar išsaugoti programos duomenis);• atkurti programos kodą ar jį išversti tam, kad asmuo, turintis licenciją, ar kitas asmuo, turintis teisę naudoti programos kopiją, arba jų įgaliotas asmuo gautų informaciją, reikalingą savarankiškai sukurtos ir kitų programų derinimui, kuri prieš tai jiems nebuvo laisvai prieinama; šią informaciją draudžiama naudoti kitiems tikslams negu savarankiškai sukurtos programos derinimui užtikrinti, iš esmės panašiai programai kurti, gaminti, rinkodarai arba bet kuriam kitam autorių teises pažeidžiančiam veiksmui, taip pat perduoti kitiems asmenims, išskyrus atvejus, aki tai būtina savarankiškai sukurtos programos deriniui užtikrinti. Be duomenų bazės, kuri kuriuo būdu tapo viešai prieinama, gamintojo leidimo, išskyrus pakartotinų ir sistemingų ištraukų darymą bei nedidelių duomenų bazės turinio naudojimą, galima:• perkelti į naują laikmeną ir naujai naudoti asmeniniams poreikiams didesnę neelektroninės duomenų bazės turinio dalį;• ne komerciniu tikslu pateikti duomenų bazės dalį kaip pavyzdį mokymo ar mokslinio tyimo tikslams, nurodan jo šaltinį;• perkelti duomenų bazę ir naudoti visuomenės ir valstybės saugumo interesams, viešojo administravimo ar teismo proceso tikslams. Be duomenų bazės autoriaus ar kito teisių subjekto leidimo galima:• išleistą ar viešai skelbtą duomenų bazę ne komerciniais tikslaisnaudoti kaip pavyzdį mokymo ar mokslinio tyrimo tikslams,tačiau nurodant jos šaltinį, taip pat dėl visuomenės ir valstybės saugumo interesų, viešojo administravimoir teismo proceso tikslams;
• jo teisėtam naudojimui, norint sužinoti duomenų bazės turinį ir juo atitinkamai naudotis, ją ar jos dalį atgaminti, išleisti, perdirbti, platinti, viešai rodyti (sutartys, trukdamčios atlikti šiuos veiksmus negalioja). Įstatimu yra apribos ir kai kurios gretutinių teisių subjektų teisės. Be jų leidimo ir nemokant atlyginimo, jų teisių objektus galima:• naudoti kaip pavyzdį mokomąjame, mokslo tyriamąjame darbe, kritikia ir apžvalgai, nurodant šaltinį, įskaitant atlikėjo vardą, išskyrus atvejus, kai padaryti neimanoma;• atgaminti šiuos objektus viešose bibliotekuose, mokymo įstaigose, muziejuose arba archyvuose, išskyrus kūrinį, skelbtą kompiuterių tinkluose (internete), nesiekiant komercinės naudos, kai yra prarasta, sunaikinta ar tapusi netinkama naudoti kopija, jeigu tai yra vienkartinis veiksmas (pakartotinai galima, kai tokie veiksmai nesusiję);• naudoti vsuomenės saugumo tikslams arba siekiant užtikrinti tinkamą valstybės valdžios valdymo ar teismo proceso veiksmų atlikimą ar pranešimč apie juos;• naudoti atgaminant ir viešai skelbiant religinių apeigų metu;• naudoti karikatūrai ar parodijai;• naudoti, kai tai susiję su įrangos demontravimu ar taisymu;• atgaminti trumpas šių objektų ištraukas aktualių įvykių apžvalgose tiek, kiek to reikia informacijai apie tuos įvykius;• daryti trumpalaikių kūrinių įraus, kuriuos daro transliuojančios organizacijos ar jų vardu ir atsakomybe veikiantis asmuo savo pačių įranga ir savo transliacijomis, tačiau tokie įrašai saugomi tik 30 dienų ir panaudojus transliacijai turi būti ištrinti, o dokumentinio pobūdžio įrašai gali būti perduotisaugoti valstybės archyvams;• nekomerciniais tikslais atgaminti žmonėms, turintiems klausos negalią tokiu mastu, kiek pateisina ši negalia;• naudoti esančius viešosiose bibliotekose, mokymo įstaigose, muziejuose arba archyvuose, padarant viešai prieinamus kompiuterių tinklais tam skirtuose terminaluose, tų įstaigų patalpose asmeninių studijų ar mokslinių tyrimų tikslais, jeigu gretutinių teisių subjektai tokio naudojimo nera uždraudę;• naudoti laikiniems trumpalaikiams ar atsitiktiniams atgaminimo veiksmams, sudarantiems neatskiriamą ir esminę technologinio proceso dalį ir atliekami tik tam, kad tarpininkas galėtų užtikrinti veiksmingą perdavimą kompiuterių tinklaistarp trečiųjų asmenų arba tam, kad paskui būtu teisėtai (leidus gretutinių teisių subjektui ar neribojant įstaymu) pasinaudota gretutinių teisių objektu, jeigu tokie veiksmai neturi ekonominės vertės. Be gretutinių teisių subjektų leidimo, tačiau už atlyginimą, fiziniam asmeniui išišmtinai asmeniniam naudojimui leidžiama atgaminti, nesiekiant komercinių tikslų, tik vieną atlikimo, fonogramos, audiovizualinio kūrinio (filmo) ar transliuojančios organizacijos transliacijos įrašo kopiją. Atlyginimą už audiovizualinio ar fonogramoje įrašytą kūrinį turi teisę gauti jo autorius ar jo teisių perėmėjas. Atlyginimas nustatomas procentais nuo asmeniniam atlyginimui skirtų tusčių laikmenų didmeninės opardavimo kainos. Jį į autorių teisių ir gretutinių teisių kolektyvinio administravimo asociacijos sąskaitą turi mokėti šių laikmenų gamintojai ir importuotojai muitinio įforminimo met iki laikmenų išleidimo laisvai cirkuliuoti, jeigu kitaip nenumatyta importuotojo ir šios asociacijos sutartyje. Jo mokėti nereikia keleiviams, įsivežantiems tokias laikmenas savo asmeniniam naudojimui. Atlyginimas turi būti 6 procentai tusčios laikmenos didmeninės kainos. Jo mokėjimo ir paskirstymo sąlygas nustato Vyriausybė, o paskirsto ir moka autorių teisų ir gretutinių teisių kolektyvinio administravimo asociacijos. Iki 25 procentų šio atlyginimo gali būti skiriama kūrybinės veiklos programoms. Įstatymu yra numatytos kolektyvinio administravimo asociacijųveiklos sritys atstovaujant autorių teisių ir gretutinių teisių subjektus, jų steigimo ir veiklos tvarka. Taip pat numatytos funkcijos Vyriausybės įgaliotos institucijos valstybės politikos autorių teisių ir gretutinių teisių srityje įgyvendinti ir kolektyvinio administravimo asociacijų veiklai kontroliuoti. Įstatymu numatyta ir Lietuvos autorių teisių ir gretutinių teisių taryba, kuriai pavesta, kaip ekspertui ir konsultantui, nagrinėti šio įstatymo nuosstatų ir LietuvosRespublikos tarptautinių įsipareigojimų autorių teisių ir gretutinių teisių srityje įgyvendinimo klausimais ir teikti išvadas bei siūlymus Vyriausybės įgaliotai institucijai. Įsigaliojus Lietuvos Respublikoje naujoms autorių teisių ir gretutinių teisių normoms, padidėjo kūrybinių darbuotojų intelektinio darbo reikšmė, pagerėjo materialinis jo įvertinimas bei teisė apsauga nuo neteisėto literatūros, mokslo ir meno kūrynių, ypač garso ir vaizdo įrašų, kompiuterių programų ir duomenų bazių naudojimo. Teisėtai šiuos kūrinius naudojantys privalo gerbti ne tik auttorių asmenines neturtines , bet ir turtines teises, t.y. mokėti atlyginimą, o neteisėtai – atlyginti moralinę bei materialinę žalą ir mokėti baudas.

Išvados Kiekvienas mūsų esame nors truputį autoriai, nes kiekvienas tikrai esame nors kartą gyvenime ką nors sukūrę: ketureilį, baldą, o galbūt net kompiuterinę programą. Visos teisės į sukurtą kūrinį priklauso autoriui – tiek asmeninės, tiek turtinės, ir dauguma iš jų gali būti perduotos kitiems asmenims, autoriui už tai gaunant atlyginimą. Atrodytų, viskas aišku. Tačiau kaip rodo praktika, Lietuvoje dar kartais klaidinamai suvokiama autorystė, pats autorių teisių objektas ar autorinė sutartis. O autorinės sutartys Lietuvoje yra gana populiarios. Priežastis gana paprasta ir žemiška: tai žymiai mažesnis fizinių asmenų pajamų mokestis, kurį privaloma mokėti už autorinės sutarties pagrindu gautą užmokestį. Nėra ko ir lyginti su mokesčiais už pajamas, gaunamas darbo sutarties pagrindu.Skatinami šios aplinkybės, asmenys, gerai neįsigilinę dėl ko ir kaip turi būti sudaryta autorinė sutartis, bet kokiu būdu bando vieną ar kitą veiklą “įsprausti” į autorinės sutarties rėmus ir tokiu būdu kartais užsitraukia valstybės institucijų nemalonę dėl mokesčių nemokėjimo ar darbo įstatymų pažeidimo.

Bendriausia prasme autorinė sutartis yra susitarimas, kurio pagrindu autorius perduoda arba įsipareigoja ateityje perduoti teisių perėmėjui savo teises į naudojimąsi kūriniu tokia apimtimi ir sąlygomis, kokios nustatomos šalių susitarimu.Reikia iškart pasakyti, kad perduotos gali būti tik turtinės autoriaus teisės, t. y., teisė kūrinį atgaminti, išleisti, versti, adaptuoti, platinti, transliuoti ar kitaip jį naudoti.Autoriaus asmeninės neturtinės teisės negali būti perduodamos. Tai reiškia, kad jeigu asmuo atliko kito autoriaus kūrinio vertimą, jis leidyklai sutartimi gali perduoti visas savo turtines teises į kito autoriaus kūrinio vertimą. Tokiu atveju leidykla galės leisti kūrinį savo nuožiūra, tačiau privalės nurodyti, kas atliko vertimą. Taip pat vertimo autorius pasilieka teisę prieštarauti bet kokiam vertimo pakeitimui ar iškraipymui. Visa kita – autoriaus ir leidyklos susitarimo reikalas. Galima perduoti turtines teises į jau sukurtą kūrinį, kai autorius ir leidykla pasirašo sutartį dėl jau parašytos knygos leidimo, tačiau galima sudaryti ir autorinę kūrinio užsakymo sutartį, kuria autorius įsipareigos sukurti sutartas sąlygas atitinkantį kūrinį ir perduoti užsakovui tam tikras teises į jį. Įsidėmėtina, kad negalima perduoti teisių į visus būsimus neapibrėžtus autoriaus kūrinius. Be to, autorinėje sutartyje visada turi būti nurodytas konkretus kūrinys, kurį autorius perduoda ar įsipareigoja sukurti.Literatūra

• Kasperavičius P., Žilinskas V. Intelektinė nuosavybė ir jos apsauga;

• Internetas.