Kanceliarinė kalba

Visais laikais bendravimas buvo svarbiausias, nes tik nuo jo priklauso perduodama informacija ir žmonių santykiai. Bendravimas nėra vienos rūšies. Jis yra tikrai labai įvairus ir kiekvienu momentu reikia jausti, kur ir kaip reikia bendrauti. Tikrai visi gerai žino, kaip skiriasi darbdavio su darbuotoju ir gerų draugų bendravimas.

Mano specialybė yra telekomunikacijos ir čia bendravimas bei informacijos perdavimas yra tikrai labai svarbu. Šios specialybės aš noriu pasirinkti vadybinę pakraipą, kur reikės daug bendrauti su įvairiais žmonėmis. Tad kalbos taisyklingumas čia bus tikrai svvarbus.

Kai dėstytoja liepė pasirinkti: ar rinkti kalbos kultūros klaidas, ar rašyti referatą apie kanceliarinę kalbą, net nedvejodama pasirinkau rašyti referatą. Pamaniau, kad tikrai bus naudinga praplėsti savo žinias ir sužinoti, kas yra kanceliarinė kalba, kur ir kada ji vartojama bei ištaisyti savo, nuolatos daromas klaidas.

Tik atsivertus knygą „ Kanceliarinės kalbos patarimai “, pratarmėje radau kanceliarinės kalbos apibrėžimą ir jos paaiškinimą.

Kanceliarinė kalba — tai kanceliarijos (raštinės) ir čia rengiamų dokumentų kalba. Ja rašomi valdžios įstaigų administraciniai ir tarnybiniai dokumentai, reikalų raštai. Kanceliarinė kalba kartais tiiesiog ir vadinama reikalų raštų kalba.

Kanceliarinė kalba yra bendrinės kalbos atmaina, turinti tam tikrų savo ypatybių. Kadangi tai bendrinės kalbos dalis, jai privalomi bendrieji norminės kalbos reikalavimai, taisyklės ir dėsniai.

Sritys, kur kanceliarinė kalba vartojama, turi savo poreikių, kuriuos kalba privalo te

enkinti, vadinasi, privalo į juos atsižvelgti. Kadangi dokumentai konkrečius dalykus ar reiškinius spaudžia į tam tikrus rėmus, čia vartojamos ne tik apibrėžtos sąvokos ir terminai, bet ir standartiniai posakiai. Kanceliarinę kalbą veikia ir dokumentų įforminimo reikalavimai.

Valdymo dokumentams ir raštvedybai prireikia tokių raiškos būdų, kurių tradicinė kalba neturėjo. Kanceliarinė kalba verčiama jų ieškoti pati ir plėsti kalbos išgales. Šiai kalba būtina derinti bendruosius lietuvių kalbos ir specialiuosius tos srities kalbos reikalavimus.

Reikalų raštų tvarkytojams reikia konkrečių kalbos patarimų, iš kurių aiškėtų, kaip rašyti dokumentų tekstus ir atskiras jų dalis, kaip formuluoti reikalų raštų teiginius, kur ir kaip vartoti kanceliarinės kalbos štampus, kuo keisti netinkamus kanceliarizmus, kaip taisyti paplitusias klaidas ir apskritai kas tinkas ir kas netinka kanceliarinei kalbai.

„ Kanceliarinės kalbos patarimai“ tikrai labai gera knyga, nees ji sudaryti kaip žodynas. Visi žodžiai paaiškinti, aprašytos jų dažniausiai pasitaikančios klaidos ir parašyta, kaip taisyklingai vartoti tuos žodžius.

Kai tik atsiverčiau pirmąją abėcėlės raidę, ir į akis krito žodis, kurį visada vartodavau netaisyklingai, tai abonentas. Aš galvodavau, kad už telefoną moku abonentinį mokestį, bet aš klydau. Abonentas yra abonementą turintis asmuo. Taigi aš esu abonentas, o kas mėnesį už telefoną moku abonementinį mokestį.

Bendrauti galima ne tik telefonu, bet ir laiškais. Tikrai yra daug žmonių, kurie gana dažnai rašo laiškus. Kartais la

aiškus rašau ir aš, bet niekada nesusimąstydavau, apie ant voko rašomą adresą. Tik iš šios knygos sužinojau, kad adresą reikia rašyti pagal taisykles. Adresas rašyti pradedamas nuo adresato, o po to nuo siauriausios reikšmės žodžių — gatvės ar kaimo pavadinimo; toliau eina miestas ar rajonas su priekyje rašomu indeksu; pabaigoje rašoma valstybė.

Ši knyga man padėjo ne tik ištaisyti klaidas, bet ir sužinoti kitų žodžių reikšmes. Vienas iš tų žodžių buvo agentūra. Aš žinojau jos pirmąją reikšmę, kad tai savarankiška ar kieno nors reikalams atstovaujanti ir juos tvarkanti įstaiga. O antros reikšmės nežinojau, bet dabar jau žinau, kad tai įstaigos ar atskiro padalinio statuso neturinti darbuotojų tarnyba.

Labai dažnai pati save “pagaunu“ ir girdžiu iš kitų žmonių, kaip netaisyklingai vartoja prielinksnį ant. Jis dažniausiai vartojamas paviršiaus vietai nusakyti, kai neturimas galvoje paviršiaus plotas. Aš dažnai sakydavau žodžių junginius ant dienų ir ant kieno vardo, bet dabar jau žinau, kad mano draugas gali išvykti pas senelę dviem dienoms ir, kad namą galima užrašyti savo vardu.

Dabar sesijos metas ir dėstytojai tikrai turi labai daug darbo. Aš manau, kad jie labai norėtų pailsėti ir išeiti apmokamų atostogų, bet tokių atostogų jie turėti negali. Tik atsivertus knygą supratau kodėl. Dėstytojai gali išeiti tik mokamų atostogų. Dabar žinosiu, ka
ad šis žodis nevartojamas reikšme „ už pinigus gaunamas, toks už kurį reikia mokėti “.

Dabar yra 21 amžius ir mūsų miestai ir kaimai pilni viskių parduotuvių ar šiaip įvairių įstaigų. Žodis atidaryti vartojamas reikšme „ įsteigti “ kalbant apie įstaigas ar tas patalpas, kur jos įsikuria. Dabar žinau, kad turint galvoje ne steigimą, o šiaip veiklos pradžią, galima vartoti ir kitus žodžius: Pradėjo dirbti nauja parduotuvė. Pradėjo veikti automatinė telefonų stotis.

Taip pat labai daug klaidų darau vartodama žodį bėgyje. jis nevartojamas vietininko su laiko reikšmės daiktavardžių kilmininku: Tą sumą užsakytojas gali išreikalauti trejų metų bėgyje. Aš dabar žinau, kad šią sumą gali išreikalauti per trejus metus.

Jau tiek metų mokausi ir rašau įvairiausius tekstus, bet niekada nežinojau, tiksliau, niekada net nesusimąsčiau, kuo skiriasi brūkšnys nuo brūkšnelio. Bet perskaičius apie tai knygoje, šį skirtumą supratau. Brūkšnelis — žodžio dalių ar kitokių kalbos vienetą sudarančių dalių jungimo ženklas, o brūkšnys — dviejų savarankiškų žodžių jungimo ženklas: Sudarė pirkimo — pardavimo sutartį.

Dažnai kalbėdama į savo sakinius įterpdavau žodžių junginį tokiu būdu. Bet dabar jau žinau, kad tai yra įnagininkas būdu su pažyminiu gali reikšti darbo ar veiklos atžvilgį: Turtą paduoda aukciono būdu. Tuo (tokiu) būdu — nevartojama kaip išvadinių žodžių: Tokiu būdu pereiname prie kito punkto. Ne tokiu būdu, bet taigi reikia sakyti.

Kai nu
ueidavau į ligoninę, ne tik iš paprastų žmonių, bet ir daktarų bei slaugių girdėdavau, kaip dažnai vartoja žodį būklė. Pvz.: Šis ligonis sunkioje būklėje. Aš iš pradžių net nesusimąstydavau, kad šis sakinys yra netaisyklingas, bet knygoje perskaičiau taisyklę, kad būklėje — būviui reikšti netinka vietininko forma. Taip pat gydytojai ir slaugės dažnai vartoja žodį pastovus. Jis reiškia vienodas nekintamas. Sveiko žmogaus temperatūra yra pastovi (visą laiką tokia pati). Mano kambario draugės labai dažnai pykstasi. Ir kai kitiems apie tai pasakodavau, vartodavau žodį pastoviai. Įgriso pastovūs jų nesutarimai. Šis žodis nevartojamas, kai norima pasakyti šiaip ilgą laiką trunkantį ar nuolatinį dalyką. Dabar jau aš žinau, kad man įgriso nuolatiniai kambario draugių nesutarimai. Šis žodis dar nevartojamas, kai kalbama apie ilgą trukmę be pokyčių, netinka nė prieveiksmis pastoviai: Sudaromos pastoviai veikiančios (= nuolat veikiančios, nuolatinės) komisijos.

Man yra padėję daug žmonių ir norėdama kam nors tuo pasigirti netaisyklingai vartodavau žodį dėka. Šis žodis vartojamas su asmenų pavadinimų kilmininku kaip polinksnis: Tėvų dėka baigė mokslus. Prieš kilmininką jo vartoti neįprasta. Dabar jau tikrai žinau, kad kolegiją baisiu ne dėka dėstytojų, o dėstytojų dėka. taip pat ši žodį vartodavau veiksmo priežasčiai ir veiksmui reikšti. Pvz.: Didelių pastangų dėka (Didelėmis pastangomis) įstojau į aukštąją mokyklą

Kadangi aš esu studentė mane labai domina žodis diplomas. Kol neperskaičiau šios knygos, niekada nebuvau susimąsčiusi apie diplomo tikrąją reikšmę. Diplomas — aukštojo mokslo baigimą ar mokslo laipsnį patvirtinantis dokumentas. Kai baigiau anglų kursus, gavau tai patvirtinantį dokumentą, kurį visada vadindavau diplomu, bet taip netaisyklinga sakyti. Knygoje radau parašyta, kad diplomais netinka vadinti įvairių kursų baigimą patvirtinančių pažymėjimų: Išklausiusiems audito kursą išduoti pažymėjimai.

Mano specialybė susijusi su įvairiais, informaciją perduodančiais prietaisais. Vienas iš jų yra faksas. Bet dauguma šį žodį vartoja netaisyklingai. Jų tarpe esu ir aš. Kol neperskaičiau šios knygos, aš niekada nežinojau, kad faksas yra telefakso trumpinys. Faksu šnekamojoje kalboje pavadinama šiuo aparatu perduodama informacija: Gavo faksą. Oficialiai šios informacijos dokumentas yra faksograma.

Turiu dėdę, kuris yra vienos firmos generalinis direktorius. Tai svarbiausias žmogus pagal užimamas pareigas. Nekartą iš jo lūpų esu girdėjusi, kad važiuoju į generalinį susirinkimą. Dabar ir aš žinau, ir dėdei galėsiu pasakyti, kad šiaip svarbiausiems dalykams nusakyti vartojami lietuviški žodžiai, o generalinį susirinkimą galima pakeisti visuotiniu.

Ne kartą teko vartyti laikraščių puslapius ir rasti sakinį: reiškiame gilią užuojautą. Gilus, -i — dažnai be reikalo vartojamas visokiam didumui stiprumui ar svarumui reikšti. Tam reikalui patartina vartoti raiškesnius atitinkamos reikšmės žodžius išsamus, nuodugnus nuoširdus. Taigi, kai man reikės kam nors reikšti užjautą, jau niekada nesakysiu: reiškiu gilią užuojautą — reškiu nuoširdžią užuojautą.

Dažnai vartodavau žodžių junginį iki tiek: Nusigyveni iki tiek (iki tokio laipsnio, tiek), kad nepajėgia mokėti atlyginimų. Šį žodžių junginį labai dažnai girdžiu, kai vartoja pagyvenę žmonės. Dabar ne tik pati žinosiu, bet ir kitiems pasakysiu, kad šis žodžių junginys neteiktina kokybės laipsniui nusakyti.

Mano tėtė dirba kultūros namų administratoriumi ir gana dažnai iš jo lūpų girdžiu, kai sako važiuoju į kadrų skyrių. Aš niekada nežinojau, kas tas kadrų skyrius, o tėtė nemokėjo man paaiškinti. Knyga buvo vienintelė mano pagalba. Joje aš radau aiškų ir lengvai suprantamą paaiškinimą. Kadrai — įmonės, įstaigos, organizacijos ar kurios nors darbo srities darbuotojai. Gali reikšti ne vien esamus, o ir šiaip apibendrintai nusakytus ar būsimus, rengiamus darbuotojus: Įstaigų vadovai privalo rūpintis kadrais.

Tikrai kiekvienas turime įvairių problemų ir jas norime visi kuo greičiau ir lengviau išspręsti. Taigi į savo žodyną įtraukiame žodį kelias ir dažnai sakome sakinį: Apsvarstė problemas ir jų sprendimo kelius. Kelias — nevartojamas kokio nors darbo ar veiklos būdui nusakyti. Taigi: apsvarstė problemas ir jų sprendimo būdus. Kai žodį vartoji taisyklingai, jau vienos problemos ir nėra.

Man teko dalyvauti ne viename konkurse, kur būna vertinimo komisija, kitaip dar vadinama žiuri. Bet ne kartą teko girdėti, kai vedantieji sako: pristatysim jums žiuri komisija. Liaudiškai tariant, tai būna sviestas sviestuotas. Užtenka vien žiuri arba gali būti vertinimo komisija.

Dabar politika labai aktualus dalykas. Ten tiesiog viskas verda ir kunkuliuoja. Tad dažnai tenka girdėti žodį mandatas, nors jis dažniau girdimas per kokius nors rinkimus, bet kokia jo tikroji reikšmė, aš nežinojau. Taigi man dar kartą padėjo knyga „Kanceliarinės kalbos patarimai“. Mandatas — įgaliojimas veikti kieno vardu ir tokį galiojimą rodantis dokumentas.

Mano šnekamojoje kalboje labai dažnai pasitaiko įterpinių ir vienas iš jų yra matomai, bet aš jį visada vartodavau netaisyklingai. Šis žodis yra dalyvio matomas prieveiksmis, vartojamas reikšme „kad būtų matomas“: Padėk raštą matomai. Šis žodis nevartojamas įterpiniu žodžiu nuomonei reikšti; manymas su abejonės atspalviu nusakomas bendraties forma matyt arba prieveiksminis tikriausiai, greičiausiai; Matomai (Matyt) reikės pasitarti.

Šiais laikais vyksta įvairiausi nusikaltimai. Žmonės nori apsisaugoti nuo nusikaltėlių arba juos nubausti už padarytus nusikaltimus. Vienintelė jų bausmė yra kaltinimų pateikimas. Bet dažniausiai jie sako nepateikti kaltinimus, o pareikšti. Bet tai yra netaisyklinga, nes kaltimą galima tik pateikti.

Artėja šventės. Visi gerai žino, kad reikia įvairiausių dovanų ir skanumynų. Kadangi aš esu studentė, tai mano pinigų suma tikrai nėra didelė. Viskas turi būti apskaičiuota. Dažnai sakydavau, kad prieš ką nors pirkdama, reikia paskaičiuoti pajamas. Dabar jau žinau, kad šis žodis yra netaisyklingas. Jis vartojamas tik tam tikrą laiką skaičiuoti arba nevisiškai, apytikriai skaičiuoti: Paskaičiavę pamatėme, kad šiemet patirsime daug nuostolių. Šis žodis nevartojamas tikslaus apskaičiavimo ir galutinio suskaičiavimo reikšme. Taigi, prieš man planuojant išlaidas, reikia apskaičiuoti pajamas.

Gerai atsimenu tą laiką, kai dirbantys žmonės turėjo draustis, kad vėliau gautų pensiją, taigi labai dažnai girdėjau žodį pensijinis, kuris, kaip vėliau paaiškėjo, yra netaisyklingas. Pensijinis – yra neteiktina forma, vartotina pensinis: Suėjo pensijinis (=pensinis, pensijos) amžius. Ir kiti tokios darybos būdvardžiai dažniausiai yra be formato –ij: istorija – istorinis.

Dabar labai dažnai pastebiu, kad mūsų miestų ir kaimų keliai yra dažnai taisomi. Vadinasi valstybė tam skyrė daugiau lėšų, bet kodėl ji nesirūpina kalbos taisyklingumu? Mes ne tik kalbame netaisyklingai, bet ir mūsų užrašai tokie yra: Praėjimo nėra. Tokį užrašą sutikdavau dažnai, kur būdavo taisomi keliai. Bet žodžiu praeiti nevartotini užrašai Praėjimas. Reikia rašyti neiti, eiti draudžiama. Aš dar drįstu kaltinti kitus, nors šį žodį pati vartodavau netaisyklingai.

Vieną kartą paklausiau dviejų vyrų pokalbio apie darbą. Jie skundėsi, kad labai sunku dirbti prie tokių sąlygų. Aš po to nuolat galvojau, ar šis sakinys buvo taisyklingas, ar ne. Bet kai atsiverčiau “Kanceliarinės kalbos patarimus“, įsitikinau, kad ne. Turi būti tokiomis sąlygomis: Tokiomis sąlygomis sunku dirbti.

Aš esu ne Vilnietė ir kai į šį miestą atvažiavau mokytis, man ne vieno žmogaus reikėjo klausti kelio. Mano klausimo pradžia buvo vienoda. Aš klausdavau, kur randasi ta ir ta gatve arba tas ir tas objektas. Man niekas nieko nesakydavo ir aš maniau, kad mano klausima taisyklingas, bet iš tikrųjų ne. Rastis – vartotina tik atsiradimo reikšme: Randasi (Atsiranda) vis naujų darbų. Šis žodis nevartojamas buvimo ir būvio reikšme – tai didelė klaida: Atstovas randasi (yra, gyvena) kitame mieste.

Jaunimo tarpe, tiksliau jų šnekamojoje kalboje, yra dažnai vartojamas žodžių junginys reikalas tame. Netaisyklingai šį junginį vartodavau ir aš. Man jis buvo tarsi koks įterpinys. Šis žodžių junginys nevartojamas pasakymams su įvardžio vietininku: Reikalas tame (Reikalas tas), kad turime rinkti naują valdybą.

Labai dažnai vartodavau žodį sekantis, bet tikrai žinau, kad netaisyklingai. Kai važiuodavau troleibusu nuolat sakydavau sekanti stotelė, bet šis žodis yra esamojo laiko dalyvis, vartojamas asmeniui ar kokiam kitam aktyviam ko nors sekėjui apibūdinti: Paskui šeimininką sekantis šuo. Jis nevartojamas šiaip po ko nors esančiam ar iš eilės einančiam dalykui nusakyti: Sekančiais (Kitais, ateinančiais) metais pradėsime mokyklos statybą.

Iš savo tėtės lūpų gana dažnai girdžiu žodį šeimyna. Visada galvodavau, kad tai geras žodis, tiksliau, kad tai šeimos sinonimas. Bet “Kanceliarinės kalbos patarimai“ man dar kartą padėjo ištaisyti savo klaidas ir sužinoti tikrąją žodžio reikšmę. Šeimyna – gali reikšti našlaičius globojančią šeimą; vartojama kaip šeimyninių globos namų sinonimas. Aš jau savo tėtei pasakiau, kad nevartotų daugiau žodžio šeimyna, jeigu kas nors klaus apie mus.

Ne kartą teko skaityti skelbimus laikraščiuose ar skelbimų lentoje. Dažniausiai skelbimo pabaigoje būna sakinys: telefonas pasiteiravimui ir šalia šio sakinio telefono numeris. Aš žinau, kad šio sakinio naudininko linksniu rašyti negalima, nes tai yra netaisyklinga. Veiksmažodinio daiktavardžio naudininkas keistinas bendratimi: telefonas pasiteirauti.

Labai dažnai netaisyklingai vartodavau vietininko linksni. Jį vartodavau, kai norėdavau pasakyti tam tikrą laiko trukmę. Bet knygoje radau, kad vietininko linksnio negalima vartoti su žodžiais bėgyje, eigoje, laikotarpyje, laike su laiko reikšmės daiktavardžiais; su jais laiko tarpas nusakomas prielinksnio per konstrukcija: Savaitės bėgyje (Per savaitę) viskas paaiškės.

Kai aš mokausi, mėgstu išsirinkti tai, kas svarbiausia. Jeigu mokausi iš knygos, tai visada svarbiausius sakinius pasiryškinu, tiksliau pasižymiu. Visada galvodavau, kad tas daiktas, kuriuo žymiu, vadinamas žymekliu, bet aš ir vėl buvau neteisi. Žymeklis – pašto siuntų spaudas ir įrankis, kuriuo jis spaudžiamas. Netgi sužinojau, kad kiti spaudai kanceliarinėje kalboje žymekliais nevadinami. Aš savo penale turiu teksto žymiklį arba spalviklį – rašiklis, kuriuo paryškinama tam tikra teksto vieta. Jo negalima vadinti markeriu arba žymekliu.

Kai aš rašiau prašymą, kur noriu stoti, niekada nežinojau, tikrosios telekomunikacijos reikšmės ir niekas negalėjo paaiškinti, kas tai iš tikrųjų yra. Bet tik atsivertus knygos pabaigą, radau atsakymą, į man rūpimą klausimą. Telekomunikacija – tekstų, vaizdų, garsų ir kitokios informacijos perdavimas elektromagnetinėmis sistemomis. Šis terminas vartojamas specialiuose tekstuose; paprastoje raštvedyboje dažniausiai užtenka žodžio ryšiai; pabrėžiant, kad tai vien telekomunikacijos ryšiai, vartojama elektroniniai ryšiai.

Lietuvių kalba yra tikrai labai sudėtinga. Ji turi labai daug gramatinių taisyklių, kurias tikrai ne visi žino ir dėl to daro labai daug ne tik gramatinių, bet ir kalbos kultūros klaidų. Kalbos kultūros klaidos skirstomos net į 6 grupes. Man tikrai buvo labai naudinga perskaityti knygą “Kanceliarinės kalbos patarimai“, nes ne tik galėjau išsitaisyti nuolatos daromas savo klaidas, bet ir sužinoti man rūpimų žodžių tikrąsias reikšmes. Aš tikrai nesigailiu, kad perskaičiau visą knygą, nes tik ji atsakė man į visus rūpimus klausimus.

Leave a Comment