Atmintis

ATMINTIS
Atmintis yra vienas iš psichikos procesų, kurių dėka mes suvokiam save kaip egzistuojančius laiko tėkmėje, ryšyje su praeitim, dabartim ir ateitim. Šnekant bendriau, atmintis gali būti apibūdinama kaip gebėjimas įsiminti, išsaugoti ir atgaminti bei panaudoti patyrimo teoriją. Atmintis jau senovės filosofams buvo įdomus tyrimų objektas. Platonas teigė, jog mintys ir jausmai atmintyje palieka antspaudus, panašiai kaip paliekami įspaudai vaško lentelėje. Ši idėja nepajudinamai gyvavo iki 19 a. Tada Hermanas Ebbinghausas sugalvojo ištirti taip vadinamą “grynąją atmintį”. Pirmas klausimas, į kurį bandė atsakyti saavo eksperimentais buvo:”Kaip bendras medžiagos mokymosi laikas siejasi su vėlesniu atsiminimu?”. Eksperimentuodamas su beprasmiškais skiemenimis, aptiko, kad ryšys tarp mokymosi medžiagos pakartojimų skaičiaus pirmą dieną ir pakartojimų antrą dieną yra tiesinis: kuo daugiau kartojama pirmą, tuo mažiau reiks kartoti antrą dieną. Atmintyje išlikusios medžiagos kiekis yra tiesiogiai proporcingas mokymosi laikui – dvigubai ilgiau mokykis ir dvigubai ilgiau atsiminsi. nors Nėra duomenų, koks mokymosi laikas yra kritinis – kiek reiktų mokytis, kad atsimintum visam laikui. Kitas Ebbinghauso tyrimų objektas buvo užmiršimas. Tyrimai parodė, kaad užmiršimas vyksta kitaip. Čia nėra tiesinės priklausomybės kaip tarp kartojimo ir atsiminimo. Užmiršimas iš pradžių vyksta greitai, po to procesas lėtėja. Apie pusė išmoktos medžiagos užmirštama per pirmą valandą, bet tarp 5 ir 31 dienos užmirštama tik 5% išmoktos medžiagos. Už tam ti

ikros ribos užmiršimas jau nebevyksta – nėra taško, kur atsiminimas pasiektų nulį.
Atminties procesai
Psichologai pabrėžia, kad net paprasčiausiam atminties veikimui būdingi 3 procesai: įsiminimas, saugojimas ir atsiminimas.
• įsiminimas arba kodavimas. Gauta informacija yra parengiama saugojimui. Kartais informacija užkoduojama labai greitai, kartais reikia pastangų ieškant loginių ryšių tarp elementų.
• saugojimas.
• atsiminimas – atkūrimas to, kas įsiminta. Yra keli atsiminimo būdai. Tai atpažinimas ir atgaminimas.
Atminties rūšys
Kadangi aplinkos informacija mus pasiekia skirtingais informaciniais kanalais, tai ir atmintis skirstoma į motorinę, emocinę, vaizdinę bei žodinę.
Motorinė atmintis – tai sugebėjimas įsiminti, laikyti atmintyje judesius ir jų seką. Be motorinės atminties nevaikščiotume, nešoktume, nerašytume. Tai darbinių ir sportinių įgūdžių pagrindas. Geri šokėjai ar sportininkai yra imlesni judesiams. Motorinėje atmintyje turi būti ir elgsena avarinėse bei ekstrinėse situacijose.
Vaizdinė atmintis – tai objektų, reiškinių ir jųų ypatybių įsiminimas, saugojimas bei atgaminimas. Informacija atsimenama vaizdiniu pavidalu – atsimename, kaip atrodo draugai, koks pažįstamo žmogaus balsas, koks mūsų namas, koks švelnus yra kačiuko pilvas ir t.t.
Emocinė atmintis – jausmų, išgyvenimų laikymas atmintyje ir atgaminimas. Mes atsimename ne vien tai, kad pykome ar džiaugėmės, bet ir savo vidinę būseną tuo metu. Jei tamsioje gatvėje mus kas nors išgąsdino, stengsimės vakare ten neatsidurti. O savo priešo prisiminimas iškart atgamina ir pyktį.
Žodinė atmintis – tai informacijos kodavimas žodžiais, jie ir atsimenami. Žodis tai ne
e garsų rinkinys, o prasmingas informacinis vienetas. “SITNIMTA” – “ATMINTIS”; “SAMINIMISĮ” – “ĮSIMINIMAS”.
Septintojo dešimtmečio pabaigoje Atkinsonas ir Šifrinas pasiūlė atminties modelį, kuris iki šių dienų išlieka dominuojančiu atminties tyrimuose. Jame išskiriami 3 atminties komponentai – jutiminė atmintis, trumpalaikė atmintis ir ilgalaikė atmintis.
Jutiminė atmintis – informaciją išsaugo apie 1 sekundę po to, kai nustojo veikti fizinis stimulas (garsas, kvapas, šviesa). Jutiminės atminties užduotis – išlaikyti informaciją tiek, kad aukštesni smegenų centrai nuspręstų ar konkretus stimulas vertas dėmesio, ar ne. Jutiminė atmintis egzistuoja visiems jutimams, tačiau skiriasi jos trukmė ir apimtis. Regėjimo jutimui ji apie 0,5 s, klausai – apie 2 s.
Stimulai, kurie pasirodo verti dėmesio, iš jutiminės atminties yra perkeliami į trumpalaikę atmintį. Trumpalaikė atmintis yra informacijos laikymas sąmonės lauke. Čia informacija saugoma 10-20 sekundžių. Informacija preliminariai tvarkoma ir organizuojama, o jos apimtis – 7 objektai. Per šį 20 sekundžių laiką trumpalaikėje atmintyje saugomi 7 objektai yra organizuojami į prasmingas visumas, įvertinamas jų reikšmingumas (kaip pavyzdys – skaitomo sakinio galas susiejamas su pradžia). Mokslininkai nustatė, kad informacija trumpalaikėje atmintyje saugoma ne išskaidyta į mažiausius vienetus, bet prasminiu pagrindu organizuojama į didesnius vienetus. Sunkiau atsiminti 156497628096, bet lengviau 1564 9762 8096. Arba telefono numeriai, gamos įsiminimas.
Ilgalaikė atmintis – pasižymi didele, gal net neribota apimtimi ir ilgu saugojimo laiku. Informacija iš trumpalaikės į ilgalaikę pervedama kartojimo pagalba. Prireikus informacijos, ji iš ilgalaikės gali būti gražinama ir panaudota mąstymo operacijoms (skaičiavimui re
eikalingų formulių prisiminimas).
Ilgalaikės atminties rūšys
Squire su kolegomis siūlo ilgalaikę atmintį skirti į sąmoningą ir nesąmoningą. Sąmoningoje saugomi konkretūs įvykiai, konkrečios sąvokos. O nesąmoningos atminties dėka mes galime pakartoti išmoktus sudėtingus veiksmus – plaukimas, važiavimas dviračiu.
Atsiminimas
Atsimenant informacija ištraukiama iš ilgalaikės atminties ir patenka į trumpalaikę. Paprastai yra lengviau atpažinti objektą, nei visiškai jį atgaminti.tai vadinama “liežuvio galo” fenomenu, kai žinom koks tai daiktas, bet negalim atgaminti pavadinimo. Kai informacija atgaminama ne visai tiksliai, bet savais žodžiais, susiduriama su informacijos atkūrimu. Paprastai atkuriama tada, kai dalis informacijos užmirštama. Tokiu atveju padeda užuominos, nuorodos, pavyzdžiui, pirmos pavadinimo raidės pasakymas. Dėstytojai užuominų pagalba išsiaiškina, ar studentas žinojo bet užmiršo, ar net nežinojo.

Leave a Comment