Įvaizdis

Įvaizdis

Kas yra įvaizdis?

Jūsų išvaizda, elgesio ir kalbos maniera, elgesys dalykiniuosesusitikimuose ir visuomenėje taip pat svarbūs jūsų kilimui karjeroslaiptais kaip jūsų patirtis bei sugebėjimai.Tyrimai patvirtina, kad rastum gerą darbą, padarytum karjerą ar siektumpergalių verslo pasauluje, daug lemia ne tik kvalifikacija bei patirtis,bet ir jūsų įvaizdis.Nesėkmingas įvaizdis griauna mūsų ketinimus. Jis stovi skersai kelio,neleisdamas pareikšti tikrųjų savybių ir bruožų. Galbūt daugelis norėtų,kad juos vertintų pagal tuos rezultatus, kurių jie pasiekė, o ne pagalnereikšmingus, nesvarbius, paviršutiniškus faktorius,pavyzdžiui, išorę.Tačiau šiandieninėje profesinėje veikloje pirmiausia jūs patys esatesvarbiausių savo minčių išraiškos instrumentu. Jūsų išorinis ”apvalkalas”,ar būdas, kaip pristatote save, daug pasako žmonėms apie tai, kaipvertinate save, kaip gerbiate kitus atskleidžia požiūrį kokybėskategoriją, kūrybingumą ir profesionalumą.Jūsų drabužiai, pasitempimas, balsa ir elgesys gali daug ką pasakyti apiejus jau pirmąsias pokalbio akimirkas. Šių indikatorių pagalba mesapsvarstome, ar tinkame vienas kitam ir sprendžiame apie kito žmogaussavybes, visuomeninę padėtį, išsilavinimą ir sugebėjimus.Jei renksitės per daug kasdieniškai ir blankai, ar gali žmonės tarti, kadjūs esate kūrybiškas žmogus? Jūsų balsas skamba nedrąsiai ir nuleidžiateakis žemyna, ar netars, kad nepasitikite savimi? Jei geriate putojančiąkokakolą ar šampaną dešimtą valdą ryte, ar galite sukelti subrendusiožmogaus įspūdį? Jūsų išvaizda, kalbos maniera- visa tai suteikia gyvąinformacią apie tai, kas jūs, koks jūs, ko jūs vertas ir tam tikru mastunetgi apie tai, ką galite pasiekti.Įvaizdis padeda jums sudaryti gerą nuomuonę ne tik aplinkiniams, bet ir

pačiam sau. Sėkmingas įvaizdis turi įtakos jūsų savijautai, jūs labiauvertinate save ir laukiate paramos iš kitų. Tai kelia savigarbą,pasitikėjimą, o tai skatina dirbti našiau.93 procentai darbdavių tvirtina, jog svarbiausias veiksnys įdarbinant-asmens prezentacija. Svarbiausios pozytivaus įvaizdžio priemonės-komunikaciniai sugebėjimai, valyvumas, išvaizda, geros manieros.Įvaizdį reikia tobulinti nuolatos. Tai, kas gelbsti viename lygyje, vienojekultūroje, nebūtinai tiks ar atneš sėkmę kitoje. Šioje situacijojeduagiausiai nepotogumų sukelia neišmanymas kultūrinių skirtumų. Kaippavyzdį galiu pateikti honkongą. Jei jūs susiruošėtė i šią šalį versloreikalais, tai galite būti tikras, jog gero įvaizdžio nesudarysite jeinežinosite kai kūrių specifinų šios šalies bruožų ir įsitikinimų, neskinams labai svarbu spalva. Jeigu atesite su žalia skrybele , tai aprodysjog jūsų žmona neištikima. O balta skirta laidotuvėms.Taip pat svarbu žengti koją į koją su laiku. Tai visiškai nereiškia, kadturite pirkti brangų apdarą- pakaks keltos, detalių, kurios atskleis, kadjūs žinote rinkos poreikius, kad jūsų pirštai apčiuopia užsakovų pulsą.Štai keletas sąvokų, kurios sudaro gerą įvaizdį:

|Patrauklus |Disciplinuotas ||Malonus |Kūrybiškas ||Nuovokus |Mėgstąs tvarką ||Nuolat tobulėjantis |Pasirengęs dirbti ||Patikimas |Išauklėtas ||Darbštus |Gabus ||Susiformavusio charakterio |Pareigingas ||Draugiškas |Kruopštus ||Profesionalus |Stiprus |

Kad geraiu įsivaizduotume, kas suadro įvaizdį, panagrinėkime koks yra,pavyzdžiui, politiko įvaizdis. Ir tai mums padės padaryti internetinėssvetainės www.sociumas.lt vykdyta apklausa apie Lietuvos politiko įvaizdį.Pirmiausiai, buvo paprašyta lankytojų įvertinti poltiko profesijospopuliarumą:[pic]Svetainės respondentai nurodė, kokios savybės, jų nuomone, yra būdingospolitikams:[pic]jų

Šios savybės – teigiamos ir neigiamos (grafike teigiamos savybės žymimosmėlynai, neigiamos – raudonai). Deja , apklausoje dalyvavę asmenys nurodė

daugiau neigiamų, nei teigiamų Lietuvos politikams būdingų savybių.Apibendrinant galima teigti, kad: • pagrindinės teigiamos politikų savybės – išsimokslinimas, diplomatiškumas ir komunikabilumas. • pagrindinės neigiamos – pirmenybė asmeniniams interesams, pažiūrų ribotumas bei nesąžiningumas.Dažnai visuomenėje vyrauja nuomonė, kad viena ar kita profesija yra vyriškaar moteriška. Galbūt pastaruoju metu tokie lyčių stereotipai pradeda nykti,tačiau su jais vis vien susiduriame labai dažnai. Todėl ir buvo paklausta,ar lankytojui politko profesiją sieja su kokia nors viena lytimi: [pic]Dauguma lankytojų atmeta bet kokius lyčių stereotipus – jie mano, kad šiprofesija nesietina su nė viena lytimi. Na, o likę respondentai pasiskirstėakivaizdžiai – dauguma jų politiką sieja su vyrais, ir tik labai maža dalis– su moterimis.

Pirmasis įspūdis

Žmogus žinodams, kad yra ar bus kitų žmonių reagavimo objektas, nori tą reagavimą padaryti kuo naudingesnį sau. Taip kuriame įspūdį apie save. Įspūdžio kūrimas yra teisioginis ar netiesioginis informacijos apie save pateikimas kalba, veiksmais, elgesiu. Įspūdžio kūrimo tikslai: atrodyti kompetentingu, stipriu, teisingu, kelti užuojautą ir t.t. Tikslams realizuoti naudojamos skirtingos strategijos: • Įsiteikimas • Įbauginimas • Savęs aukštinimas • Pavyzdingumas • Kentėjimas

O kaip mes susidarome įspūdį apie kitus? Svarbiausias vaidmuo tenkaišvaizdai ir apranagai. Pirmasis įspūdis formuojasi pagal tam tikrusdėsningumus. Fizškai patraukliam žmogui esame linkę priskirti teigiamssavybes, taigi, formuojantis pirmam įspūdžiui patarauklūs žmonės įgyja tamtikrą privalumą lyginant su mažiau fiziškai patrukliais asmenimis. Toliaulabai svarbus aspektas yra stereotipai. Stereotipas- tai supaprastintas tamtikros grupės žmonių įvaizdis, tikėjimas, kad šioje grupėje visi žmonės yravienodi. Stereotipas- pagrindis prietarų šaltinis. Kuo mažiau pažįstamevienai ar kitai grupei priklausančius žmones, tuo prietairai stipresni. Dar

pirmą įspūdį padade susdaryti socialiniai suvokiamų žmonių vaidmenys.Tikimės tokio elgesio, koks priimtinas tam tikrą padėtį užimančiam žmogui,pavyzdžiui, dvasinikai ir psichologai užjaučia. Ir pabaigai, kalbant apiepirmąjį įspūdį, norėčiau pasakyti, kad pirmais įspūdis yra labai svarbijūsų tolesnio įvaizdžio dalis, tačiau jis gali būti koreguojams.

Kaip pristayti save?

Ankščiau ar vėliau visiems pasitaiko proga pasisakyti prieš auditoriją. Tadpasisakant su tam tikra kalba reikia nepamiršti, kad kartu pateikiate irsave. Jau pirmosiomis minutėmis klausytojai turi nuspręsti, ar jievarginsis jūsų klausydami, ar ne. Todėl gausi literatūra ir treniruočiųprogramos, skirtos pasisakymo meno tobulnimui, akcnetuoja sėkmingą pradžią.Svarbu ne tik jūsų pranešimo turinys, bet ir jūdų įvaizdis.Jūsų pasisakymas gali būti formalus, pavyzdžiui, vadybos posėdyje, arneformalus, pavyzdžiui, auditorijoje, grupiokams. Čia į pirmą vietą iškyladu kalusimai: 1) koks jūsų pasisakymo tikslas? Ar atvykote informuoti dalyvaujančiu, bet neįtraukiant juos į diskusiją? Ar norite pasiūlyti aptarti kokius norsklauimus? 2) Koks jūsų klauytojas? Jūsų kolegos? Jums lygūs, viršininkai ar pavaldiniai? Klientai ar galimi užsakovai? Spauda? Plačioji visuomenė?

Formalus pristatymas

Jei siekiate tik informuoti klausytojus, neįtraukiant juos į diskusijas,turite pabrėžti savo autoritetą ir padėti drabužių stiliumi ir pasitinkičioelgesio maniera. Jūsų gestai, elgesys ir balsas turi būti įtikinami kaip iržodžiai. Venkite apsauginių judesių: nesiimkite rankų už nugaros ir„neapkabinkite savęs“, nekryžiokit jų ant krūtinės- tai apsauginiaijudesiai, reiškiantys nepasitikėjimą tuo, ką sakote. Jūsų gestai turi būtiatviri. Nesinauokite pamokančiais judesiais: pakeltu smiliumi, sustiprinantargumentus, ar- sėdint prie stalo- nemeliu sudėjus pirštus (tai atskleidžia

išdidumą).Nepaisant rimto pasisakymo turinio, šypsena, sušvintanti jūsų veide,pagelbės susilaukti palankios nuomonės. Sąmoningai ir nuolat sutikitesalėje sėdinčių žvilgsnį lyg kreiptumėtės į juos. Nevenkite tokiobendravimo su „nepatogiais“ asmenimis. Tiesioginis kontaktas su jais-pasitikėjimo išraiška ir galimybė ušvengti jų antpuolio. Stebėkite, kadjūsų balsas skambėtų įtikinamai. Mintį baikit žemesniu, lygesniu tonu,reiškiančiu, kad pasakyta- nenuginčijamais faktais.

Neformalus pristatymas

Jei aplinka laisvesnė ir norite, kad žmonės atvirai aptartų savo problemas,jūsų išvaizda ir elgesys gali būti ne tokie orūs, bet privalote rastiindividualų priėimą prie aplinkinių ir mokėti išreikšti jų požiūriosupratimą. Čia jūsų pasisakymas turi būti nuoširdus, paremtas tarpusaviosupratimu.Elgtis reikia kitaip, nei formaliuose renginiuose, jūsų klausimaiir judesiai turi būti nuoširdūs. Nestovėkite lyg prikaltas vienoje vietoje.Judėkite ir ištiesęs ranką pakvieskite ką nors pasisakyti. Jei patogupalieskite kieno nors petį. Kalbant kitiems atisėskite, palikdamikalbėtojui didesnę erdvę. Tai tam taikras signalas, rodantis, jog kalbėtojožodžiai domina visus, tame tarpe ir jus. Būkite aktyvus klausytojas- sekitekalbantįjį, lyg jo žodžiai būtų svarbūs ir įtikinantys. Rašykitės pastabas,kad vėliau galėtume pakartoti svarbiausius pasisakymo punktus. Linktėlėdamigalvą išreiškit pritarimą oratoriui. Jei nesutinkate, nereiškite jausmų.Leiskite ir kitiems išsakyti kartais priešingą požiūrį. Nepamirškit – jūsnevienintelis, kuris, ka nors gina.

Pristaymas prieš didelę auditoriją

Sakyti kalbą prieš didelę žmonių grupę- tai jau vaidybinių pastangųreikalaujantis sugebėjimas. Čia nepakanka būti talentingu specialisu- tenkaprasiskverbti į linksminimo sferą, tam kad visų dėmesys būtų sutelktas ties

jūsų kalba. Klausytojų dėmesį turite patrauti ir sutelkti kurį laiką ne tikkalbos turiniu, bet ir rengiamaisiais efektais. Puikus gaminys tobulameįpakavime- štai teisingas derinys. Geras pasisakymas prieš didelęauditoriją- toli gražu ne vien žodidnis veiksmas. Jis visada reikalauja irgerų vaizdinių priemonių. Kiekviena šiuolaikiška auditorija- ir jūsų-laukia ir vaizdinio informacijos pateikimo. Pavyzdžiui, jūsų kalusytojaidvi valandas per dieną žiūri televizorių, atakuojami įmantriomis radijoreklamomis, skaito laikraščius, kur gausu vaizdinės informacijos.Pagyvinant didelį pranešimą, sisteminant ir pabrėžiant informaciją,prireiks tam tikrų rekvizitų. Bet nepamirškit- svarbiausiu rekvizituliksite jūs. Pristatnt prieš didelę auditoriją reikia naudoti teatrotaktiką: sustiprinti balsą, pabrėžti kiekvieną gestą. Taip pat svarbupatraukti auditorijos dėmsį ne tik pranešimo turiniu, bet ir savo išvaizda.Taip pat labai svarbu išstudijuoti patalpos planą ir nustatyti, kokiu kampujus matys klausytojai. Jei kalbėsit iš vietos, kuri viename aukštyje suklausytojais, reikia būti pakankamai aukštam. Taigi, jei pritūko keliųcentrimetrų, būtų pravartu pasirūpinti pakyla.Didžiausia tikimybė, kad formaliuose renginiuose teks sėdėti prie stalo arjus pakvies į tribūną, iš kurios teks kalbėti. Bet kuriuo atveju turit būtitikra, kad apranga jūsų nepavestu. Taigi drabužiai turi būti ne tik gražūs,bet ir patogūs. Scenoje ir tribūnoje stenkitės, kad gerai matytusi jūsųveidas. O idealu, kai matosi nors dalis biusto. Paprastai iš tribūnossakoma kalba migdo klausytojus, jei trunka ilgiau nei 10 minučių. Jeineturit laiko mintinai išmokti kalbos ir nepavyksta žvilgčioti į užrašus,tai geriau kartkartėmis nutraukti kalbą, nueiti nuo tribūnos ir pradėtiimprovizuoti.. Kartą kitą būtinai nueikite nuo tribūnos, kad kalusytojaiišvystų jus visą, tuo būdų sklaitydami monotonišką kalbančios kalbosvaizdą.Norint didelėje scenoje būti pastebimam, svarbu žinoti, kokia jos fonospalva. Dažnai ją sudaro labai tamsios užuolaidos ir apsirengusi tamsiukostiumu galite pasimesti scenoje, todėl apisrenkite kontrastinga spalva,kad išsiskirtume fone.

Jūsų balso skambesys

Daugelio politkų, aktorių ir verslininkų sėkmė tam tikra dalimi priskiriamajų balso tembrui. Kokį įspūdį kelia jūsų balsas aplinkiniams?Tai svarbu žinoti, nes balsą sudaro 38 procentus bendro, kitiems daromoįspūdžio. 55 procentai priklauso nuo jūsų išvaizdos ir elgesio, ir tik 7procentai- nuo to, ką jūs sakote. Tačiau nemokėdamas pateikti minčiųnegalėsite sulaukti sėkmės taip pat. Geras balsas pabrėžia jūsųprofesionalumą ir palaiko dėmesį. Blogas balsas geriausiu atveju sukelianuobodulį, blogiausiu- erzina, o tai smukdo jūsų įvaizdį.

Pasiruošimas viešam pasisakymui

Taigi padirbėjote su savo balsu, o dabar atėjo metas prašnekti. Daugelisžmonių tokioje situacijoje pradeda nervintis, todėl jūs ne vienintelis.Pirmiausiai, ką turite padaryti, tai – asipalaiduoti. Laukiant pasisakymojūsų organizme kaupiasi adrenalinas. Būtent jis sukėlė neįtikėtiną įtampą.Kai įtampa iš tiesų didelė, net užgniaužia kvapą. Jums turėtų padėtivaikščiojimas, kuris išslaidytų iš jūsų organizmo adrenaliną. Tiknepersistenkit, kad nepradėtumėte dusti. Jei nerimas nugalės, prasidėspaviršutiniškas kvėpavimas tik viršutine plaučių dalimi. Tai priverskvėpuoti dažnai ir sunkiai, vos atgaunant kvapą, nenoromis viena oktavapakils balsas. Taigi kvėpuokite lėtai ir giliai. Įkvėpkit, bet kalbėkitiškvėpdami, taip balsas taps gilesnis, o skmbesys- valdomas. Jei kalbantišdžiūsta burna, o po ranka nėra vandens, akimirką sustokit, lyg norėdamižvilgtelėti į užrašų knygutę ar užrašus, ir dvi ar tris sekundes

pakandžiokite liežuvį. Taip išsiskyrusios seilės padės sušvelninti gerklę.

Kūno kalba

Savo elegesiu galime kitiems kelti teigiamą įspūdį, bet galime irsunaikinti kitą žmogų, pavydžiui, taip:

|Pritariantys signalai |Neigiami signalai ||Sėdėkite tiesiai ir stenkitės |Nuleisti pečiai, sėdint išlenkta ||atrodyti gyvai. Nuoširdų |nugara ||susidomėjimą galima išreikšti | ||lengvai palinsktant į priekį. | ||Nenuleiskit žvilgsnio nuo | ||pašnekovo. | ||Sakykite pastabas, bet ne nuolat,|Žvilgsnis nukreiptas į užrašų ||o pagrindiniams punktams |knygelę, langą ar lubas. || |Bebrasmiškas murmėjimas ||Veidas atgręžtas į oratorių ir |Į šoną nukreiptas lėmuo ||pirmininką. | ||Klausiantis kūnas lyg „atviras“: |Perspėjantys grasinantys judesiai||rankos laisvai guli ant stalo ar | ||nuleistos palei kūną, plaštakos | ||atpalaiduotos | ||Švelnindami įtampą šypsokitės ir |Akmeninis veidas, šalta ar ||būkit geros nuotaikos. |pašaipi išraiška. |

Kaip jūs spaudžiate ranką pasisveikindami? Rankos paspaudimo būdassveikinantis daug ką pasako apie jūsų pasitikėjimą, profesionalumą irpadėtį. Kokius signalus siunčiate? • Spaudžiant abiejomis rankomis dažnai išreiškiame palankumą ir šilumą, bet dauguma laiko šį judesį motinišku, o kai kada net išdidžiu. • Ištiesta ranka perspėja- nesiartinkite. Leidžiate suprsti, kad jaučiate sau pavojų ar kad jūsų padėtis aukštesnė • Teisingas rankos paspaudimas- atviras ir draugiškas. Stipriai suimkite kito žmogaus ranką ir šypsodamiesi pažvelgite į akis.

Punktualumas- ne tik karalių mandagumas

Taip, tai tiesa, mandagumas- karalių privilegija. Bet jūs taip pat siekiate užimti geras pareigas, gauti trokštamą darbą ar sudaryti sandorį su itin svarbiais asmenimis ar verslo partneriais. Todėl punktualumas- tai jūsų įvaizdžio svarbiausioji dalis. Kodėl mes pasipuošę auksiniais laikrodžiais, apsiginklavę kompiuteriniais kalendoriais ir telefonuose pypsinčiomis dienotvarkės atmintinėmis, vis tiek vėluojame į renginius, o

karaliai būdavo punktualūs net ir be visų tų laikmačių. Nors mūsų šalyje autobusai, troleibusai ar kitas viešasis tarnsportas nuolat vėluoja, tačiau žmogiškasis nepunktualumas laikomas vienu didžiausių etiketo nusikaltimų. Tai- savęs sureikšminimas, sukeliant kitam nepatogumą. Kas gali būti šlykščiau? O vėluoti į pokylius, vakarėlius, kokteilius, renginius ar svečius- dvigubai žema, nes taip paniekinamas šeimininko svetingumas. Tai tas pats kaip spjauti į pasisveikinimui ištiestą ranką. Kaip įdomų pavyzdį galių pateikti britų kultūrą, kur, pavyzdžiui, juridinis asmuo ar kompanija vėluoja atisikaityti į jūsų laišką, po 28 valandų jiems gresia administarcinė bauda. Kokios yra nerašytos visuomenės normos dėl vėlavimų į pokylius, vakarėlius ir renginius. Įsivaizdukite, jūs gaunate kvietimą į pokylį. Paprastai tai kvietimo lapelis, pokylio programėlė su RSVP kortele, kuri reiškia prancūziško pasisakymo “prašome atsakyti” trumpinys. Jei jūs išsiunčiate teigiamą atsakymą, jau nuo tos minutės jūs neturite teisės neatvykti. Šios taisyklės jums gali pasirodyti pakankamai griežtos, tačiau supraskite ir šeimininkus. Nesvarbu ar jie organizuoja pokylį penkiems ar penkiems šimtam žmonių. Jų rūpestis, kad vakaras praeitų sklandžiai, kad visiems užtektų gėrimų ir valgių, kad nebūtų spustis tuštumos. Tačiau jei jau atsitiko kokia rimta nelaimė (liga, laidotuvės ar pan.), būtinai praneškite apie tai organizatoriams ar šeiminikams. O taoliau jau viskas labai paprasta. Pasižiūrite programėlėje kelintą valandą reik atvykti. Atvykstate. Šeiminikai pasitinka svečius, bučiuojamasi į skruostelius, sakoma: “Kaip gyvuojate? O, kokia nuostabi suknelė”. Siūloma taurė šampano, svečiai susipažįsta vieni su kitais ir mezgą vadinamąjį “small talk”- elegantišką pokalbį. Tačiau kaip elgtis ne tokų iškilmingų ir formalių renginių metu? Taigi, susižinote atvykimo laiką ir nėvėluojate. Nebijokite, kad ateisite pirmi- juk sudarysite draugiją nekantraujantiems šeiminikams. Ypač jei kviečiama pietų į namus- nėra nieko baisiau, nei žongliruoti patiekalais, šildant juos vėluojantiems svečiams. Žodžiu- nevėluokime. Atminkite: jei jūs pavėluojate ir, jums įžengus pro duris, visi susirinkusieji vienu metu atsisuka, tai veikiausiai ne todėl, kad jūs- nuostabi princesė, kuri visus pakerėjo savo pasirodymu. Veikaiusiai tai tik spontaniška reakciją į “pagadintą ora”. Tikros princesės atvyksta su lig paskutiniu kvietime nurodytu valandos dūžiu.

Litararatūra: www.sociumas.lt Meri Špilen “Vyro įvaizdis” 1997m. Meri Špilen “Moters įvaizdis” 1997m. Gestelan richard “Kaip išgauti “taip”: menas bendrauti ir derėtis įvairiose kultūrose” 1997m. Gertrud Tuesen “Tarnybinis etiketas:knyga moterims” 1999m. Inge Wolkf “Biznio knyga nuo A iki Ž” 2000m.