Filipinai

2483 0

Filipinai

Geografija

Filipinai yra salos prie pietryčių azijos krantų . Respubliką išviso

sudaro 7109 salos . Didžiausios iš jų Mindano ir Lusono . Sostinė –

Manila . Ramiojo vandenyno dalyje, apie 100 kilometrų į pietryčius nuo

žemyninės Azijos. Tai šalis, neturinti žemės sienų, tačiau kranto linija

siekia 36 tūkst. 289 km.

Filipinuose dabar gyvena beveik 88 mln. gyventojų (vidutiniškai per

dieną gimsta apie 5 tūkst. mažylių. Prognozuojama, kad iki 2015 m. šis

skaičius perkops 111 mln.).

Šalies vėliavoje, kurią pirmą kartą sukūrė Filipinų generolas,

politikas ir nepriklausomybės vedlys Emilio Aguinaldo (1869-1964),

atvaizduota auksinė aštuonių spindulių saulė ir trys žvaigždės baltame

lygiakraščiame trikampyje; likusi vėliavos dalis padalinta pusiau –

viršutinioji mėlyna ir apatinė raudona. Baltas trikampis reiškia lygybę ir

brolybę, mėlyna spalva simbolizuoja taiką, tiesą ir teisingumą, raudona –

patriotizmą ir drąsą. Trys žvaigždės reiškia tris geografines salų grupes,

kurių didžiausia ir svarbiausia yra Luzon (104 tūkst. 688 kvadratiniai

km.), kitos dvi –Visayas ir Mindanao (pastarojoje paplitęs islamas).

Aštuoni saulės spinduliai reiškia aštuonias provincijas: Manila, Cavite,

Bulacan, Pampanga, Nueva Ecija, Bataan, Laguna ir Batangas.

Tumpa istorija

Filipinai turi tokią margą ir turtingą istoriją, kad bet kuri didžioji

nacija pavydėtų. Įdomioji istorija prasideda 1521 metais, kai didysis

keliautojas ir atradėjas F.Magelanas išsilaipino Ceebu saloje ne tik su

kryžiumi, bet ir kardu rankoje. Jo tikslas buvo atrasti naujas žemes ir

atversti kitatikius į krikščionybę. Gi Lapu Lapu genties vado tikslas

pamačius „karingai“ nusiteikusį Magelaną, buvo nudobti jį.

Nuo 1565 metų Filipinai, išskyrus griežtai valdomą musulmonišką Sulu

sultonatą buvo po Ispanijos ra

anka.

Išsivadavimo iš ispanų jungo frontas pradėjo plėstis 19a., kada

filipiniečiai palaikė Amerikos pusę kare su Ispanija. Išsivadavimo iš

kolonijinės sistemos ir revoliucijos vardas siejamas su Jose Rizaliu –

nacionaliniu didvyriu, pradėjusiu ridenti taikos ir laisvės akmenį. XX a.

pradžioje J.Rizalis buvo ištremtas į Europą, kur daugiausia laiko praleido

Vokietijoje ir Austrijoje. Nenuostabu, kad netyla ironiškos spekuliacijos,

jog nacių lyderio A.Hitlerio tėvas buvo būtent J.Rizalis.

1946 metais Filipinai tapo nepriklausoma valstybe, nors prieš tai patyrė

Amerikos išdavystę ( jie už 20 mln. USD nusipirko šalį iš Ispanijos) bei

Japonijos bombardavimą per II pasaulinį karą.

1965 metais į valdžią atėjęs F.Markosas atsinešė su savimi korupciją, bei

iš to sekusį ekonominį krachą. Dar po septynerių metų jis paskelbė karo

įstatymą ir pavertė Mindanao salą, ypač Liguasu pelkyną kovos arena tarp

filipiniečių musulmonų – Moro ir vyriausybinės armijos. Aršus konfliktas

tęsėsi ilgai, susikūrę musulmonų išsivadavimo frrontai greit pradėjo

skilinėti dėl kitokio požiūrio į konflikto sprendimą, taip atsirado

sukilėlių judėjimas MILF dar vadinamas Filipinų Robin Hudu, bei džihado

(šventojo karo prieš kitatikius) principu besivadovaujanti teroristų

grupuotė Abu – Sayaf (kardo tėvas).

Diktatoriškas režimas išsilaikė iki 1986 metų, kada nuverstas F.Markosas

turėjo bėgti iš šalies, palikdamas ją giliose skolose. Nauji prezidentai –

F.Ramos ir kino žvaigždė J.Estrada nedarė nieko kito kaip gilino tą skolų

duobę.

Nauja era prasidėjo 2001 metais prezidente tapus G.Aroyo, kuri po 4 metų

buvo perrinkta antrai kadencijai. Nors 1996m. kovojančios pusės pasirašė

taikos sutartį, vis dar 2003 metais dauguma nacionalinių ke

elių Mindanao

saloje buvo neįmanomi pravažiuoti, o evakuotų žmonių skaičius perkopė pusę

milijono.

Beja šios salos buvo pavadintos filipinais , nuo jį valdžiusio

monarcho Filipo .

Filipinų kultūra

Filipinų kultūra – spalvotas mišinys susiformavęs per įvairius šalies

gyvavimo laikotarpius: ispanų kolonijinę erą, Amerikos periodą, japonų

okupaciją ir XX – ąjį nepriklausomybės laikmetį. Užsienio šalių įtaka

sumišusi su vietiniais elementais sukūrė savitą, vaivorykštinę dabartinių

Filipinų kultūrą. Šiandien, tik keletas izoliuotų genčių grupių išliko

nepakitę ir neįtakoti musulmonų, ispanų kolonistų, bei amerikiečių

invazijos.

Ispanai paliko audringus ir nepaprastai spalvingus karnavalus,

kurie vyksta kasdien kurioje nors šalies vietoje. Giliausias ispanų įmintas

pėdsakas – religija, kurią misionieriai įdiegė 16 – ajame amžiuje, o

filipiniečiai priėmė, su savotiškais elementais. Jie labai religingi.

Praktikoje tai pasireiškia tuo , kad beveik visuose namuose yra bo mažą

altoriuką , žegnojimosi pamačius bažnyčią, privalomu bažnyčio lankymu ,

maldomis prieš bet kokio renginio pradžią, savanorišku patarnavimu

bažnyčioje, bei keistomis religingumo išraiškomis, kaip masinis

nusikryžiavimas per Velykas ir piešiniais ant transporto priemonių.

Religiniai fanatikai kasmet nukryžiuojami Luzono saloje, perkalant jiems

rankas ir kojas, kaip kažkada Kristui. Šis reginys, jau tapęs tikra

komercija pritraukia tūkstančius smalsuolių. Kitaip minima(švenčiama) Visų

Šventųjų diena, filipiniečiai kapinėse (atminimo parkuose) ne gedi savo

artimųjų, bet.linksmina juos – pasiėmę į kapines gitaras, karaoke

aparatus, alkoholinius gėrimus, palapines, ir daug daug maisto.

Filipinai yra vienintelė krikščioniška šalis Azijos žemyne.

Apie 90 proc. gyventojų išpažįsta šį tikėjimą. Didžiausia religinė mažuma

yra musulmonai iš Mindanao salos ir Sulu Archipelago, taipogi nepriklausoma

bažnyčia bei sentikiai –

animistai.

Amerikiečiai paliko pop kultūrą bei dabartinį šalies polinkį į

vakarus.

Bet svarbiausia – šiandien Filipinai yra antra didžiausia anglakalbių šalis

po JAV. Be anglų kalbos Tagalogas (Filipinų) yra oficialios valstybinės

kalbos, o neįprasta šalies geografinė sudėtis sukūrė net 80 skirtingų

dialektų. Populiariausi yra visajų ir Ilocano dialektai tarp krikščionių,

tarp musulmonų – maranao ir magindanao. Senosios gentys turi savo

dialektus. Mišri anglų – filipiniečių kalba vadinama Taglish. Anglų kalba

vartojama mokyklose ir universitetuose ir kitose valstybinėse įstaigose.

Pagrindiniai laikraščiai leidžiami anglų kalba, taip pat radijas ir

televizija vartoja pastarąją kalbą. Turbūt filipiniečiai labiausiai panašūs

į lietuvius sportu . Filipiniečių nacionalinis sportas yra krepšinis .

Meilę šiam sportui jie paveldėjo iš amerikiečių , ir tai tiesiog

neįtikėtina, jis populiaresnis nei Europoje. Kiekvienas nedidelis miestelis

turi dengtą krepšinio areną, kiekviename kieme būna sukalta improvizacinė

lenta, o aikštės visada pilnos driblinguojančių filipiniečių , tačiau jie

nėra daug pasieke šioj sporto šakoj . Galbūt dėl savo žemo ūgio .

Filipinų visuomenė laibai įvairi . Ją sudaro keturios etninės

grupės , kurios skiriasi savo kalba, maistu , įpročiais . Jas sudaro

daugiau kaip 60 senųjų genčių grupių, gyvenančių įvairiose šalies vietose

ir kartais kalbančių visiškai skirtingomis kalbomis. Nuo jūros čigonais

vadinamų Badžao iš Sulu archipelago iki Ilongo genčių gyvenančių kalnuose

Šiaurės Luzone, nuo T‘boli katalikų, apsistojusių aplink Sebu ežerą iki

tamsiaodžių Negrito, suleidusių savo šaknis Negros saloje. Filipiniečiai

vieni svetingiausių ir labiausiai gyvenimu besidžiaugiantys žmonės

Pietryčių Azijoje. Net 40 proc. gyventojų padėtis yra žemiau skurdo ri

ibos,

nepaisant to, jie nenustoja šokti, dainuoti ir sutikti svečią su šypsena.

Filipinuose gyvena per 85 mln. žmonių, tai dvyliktas rodiklis pasaulyje.

Kasmet čia gimsta apie 1,5 mln. naujagimių, o šeimoje vidutiniškai auga po

penkis vaikus.

Kiekvienas filipinietis išėjęs pasilinksminti tiesiai suka į

pirmą pasitaikiusią karaokę užeigą, o kiekvienas vyras sekmadieniais po

bažnyčios kulniuoja į gaidžių kovos arena. Be šių dviejų reiškinių

filipiniečiai neįsivaizduojami.

Viena iš svarbiausių temų bet kuriam filipiniečiui – maistas. Čia gyvuoja

tikras maisto kultas ir tikros tradicijos. Vakarais filipiniečiai tiesiog

užgula gatvės restoranus, kuriuose ištisą dieną garuoja karšti patiekalai.

Viskas sudėta į didelius puodus. Pakeli puodo dangtį, pasižiūri, įsidedi.

Filipiniečiai maistą valgo rankomis netgi ryžių košę Pusryčius valgo

labai anksti, apie 7 val. Vėliau laikas „meriendai“ (užkandžiams) kurie per

dieną kartojasi 2-3 kartus.

Maistas labai pigus, ypač gatvėse, kainuojantis centus. Vaisių

ir žuvų turgų prekystaliai tiesiog lūžta nuo gausos ir įvairovės.

Daugiuasiai filipiniečiai valgo jūros gėrybes ir ryžius , tai pat daug

vaisių .

Tarp keisčiausių valgių pirmauja „balut“. Ne kiekvienas, sužinojęs kas tai

yra ryžtasi pabandyti. „Balut“ – tai išvirtas viščiukas kiaušinyje jau

susiformavusiame embrione. Verta pabandyti „Pancit“ – ypatingo skonio

smulkūs makaronai, „bibingka“ – filipinietiškas pyragas iš ryžių miltų, bei

delikatesai – įdomiausias – virti makaronai su jogurtu ir žele.

Vandens ir arbatos filipiniečiai negeria. Tačiau „Coca- Cola“ ir

„Calamansi“ sultys tampa kasdieniniais gėrimais.

Filipiniečiai mėgsta vaikščioti į milžiniškus prekybos centrus, kurie

čia kartais didesni nei Europoje ar Amerikoje, kur dažnai girdisi

populiariausia daina „I‘m dreaming off a white christmas“ (aš svajoju apie

baltas kalėdas). Filipiniečiai jaučia tikrą simpatiją Vakarams ir jų

žmonėms (baltaodžiams). Merginos perka balinimosi priemones, vaikinai

slepiasi nuo kaitrios saulės po skėčiais, visa tai, kad turėtų kuo

šviesesnę odą. Nemažai filipiniečių svajoja išvykti iš šalies dėl sunkios

ekonominės padėties, net 10 mln. jų dirba užsienyje, daugiausia Honkonge,

JAV ir Singapūre.

Filipinai tai pat išsiskiria ir savo transportu . Gatvėse eismas

haotiškas . O jame važinėja tik autobusai išpaišyti įvairiais religiniais

piešiniais ir triviečiai motoroleriai .

Skiriasi ir supratimas apie šeimą . Flipinuose žymiai didesnis šeimos

branduolys , jei čia europoje šeima laikoma tik tėvas motina ir vaikai ,

tai ten prie jų prisideda dar visa giminė : visos dėdės , tetos ,

pusbroliai . Kartais jie visi gyvena net vienam name , valdo verslą. Ten

yra toleruojama net jei koks svarbų postą užimantis pareigūnas į postus

skiria šeimos narius , kadangi ten labai vertinama pagalba šeimai.

Kiekviena vyras turi rūpintis žmonos tetos ar kokios kitos giminės

finansine padėtim , teisinėm problemom ir tt..

Filipinuose tai pat griežtai vertinamos skirybos . Jos laikomos

nelegaliomis , kai ir vedybos su kitatikiais.

Etiketas ir protokolas

Viešo elgesio etiketas:

• Bendraujant reiktų būti kiek galiam daugiau pozityviam . Negatyvumas

nepripažystamas filipinuose viešai. Jei būsi neigiamai nusiteikęs busi

nesuprastas.

• Filipinuose , kuo esi svarbesnis žmogus tuo labiau turi pabrėžti savo

kuklumą ir mandagumą . Nesiskaitymas su skirtingo statuso žmonėmis

netoleruojamas. Pvz: Spoksojimas į valkatą laikomas nemandangiu

gestu.

• Jei pakele akis į tave , tai laikoma gestu , kad esi suprastas.

• Kelti balsą kalbant yra filipinuose nepriimtina , reiktų kalbėti žemu

balsu ir vienodu tembru.

• Šypsena filipiniečio veide nieko neparodo . Dažnai šypsena naudojama

užmaskuoti susinervinimą ar sutrikimą.

• Užsienės turėtų vegti spoksoti filipinietį , tai laikoma priešiškumo

gestu.

• Negalima rodyti į žmogų ar daiktąviduriniu pirštu, tai laikoma

nešvankiu gestu

• Kadangi filipiniečiai nerodo pirštais , nes tai nemadagu , jie

dažniausiai naudoja žvilgsnį arba žiurėdami į objektą išpūčia lūpas.

• Atsisveikinant reikėtų mojuoti , nuleidus delną , mojuojant ti su

pirštais ,

. . .

Join the Conversation

×
×