Filipinai

Filipinai

Geografija

Filipinai yra salos prie pietryčių azijos krantų . Respubliką išviso
sudaro 7109 salos . Didžiausios iš jų Mindano ir Lusono . Sostinė –
Manila . Ramiojo vandenyno dalyje, apie 100 kilometrų į pietryčius nuo
žemyninės Azijos. Tai šalis, neturinti žemės sienų, tačiau kranto linija
siekia 36 tūkst. 289 km.

Filipinuose dabar gyvena beveik 88 mln. gyventojų (vidutiniškai per
dieną gimsta apie 5 tūkst. mažylių. Prognozuojama, kad iki 2015 m. šis
skaičius perkops 111 mln.).

Šalies vėliavoje, kurią pirmą kartą sukūrė Filipinų generolas,
politikas ir nepriklausomybės vedlys Emilio Aguinaldo (1869-1964),
atvaizduota auksinė aštuonių spindulių saulė ir trys žvaigždės baltame
lygiakraščiame trikampyje; likusi vėliavos dalis padalinta pusiau –
viršutinioji mėlyna ir apatinė raudona. Baltas trikampis reiškia lygybę ir
brolybę, mėlyna spalva simbolizuoja taiką, tiesą ir teisingumą, raudona –
patriotizmą ir drąsą. Trys žvaigždės reiškia tris geografines salų grupes,
kurių didžiausia ir svarbiausia yra Luzon (104 tūkst. 688 kvadratiniai
km.), kitos dvi –Visayas ir Mindanao (pastarojoje paplitęs islamas).
Aštuoni saulės spinduliai reiškia aštuonias provincijas: Manila, Cavite,
Bulacan, Pampanga, Nueva Ecija, Bataan, Laguna ir Batangas.

Tumpa istorija

Filipinai turi tokią margą ir turtingą istoriją, kad bet kuri didžioji
nacija pavydėtų. Įdomioji istorija prasideda 1521 metais, kai didysis
keliautojas ir atradėjas F.Magelanas išsilaipino Ceebu saloje ne tik su
kryžiumi, bet ir kardu rankoje. Jo tikslas buvo atrasti naujas žemes ir
atversti kitatikius į krikščionybę. Gi Lapu Lapu genties vado tikslas
pamačius „karingai“ nusiteikusį Magelaną, buvo nudobti jį.

Nuo 1565 metų Filipinai, išskyrus griežtai valdomą musulmonišką Sulu
sultonatą buvo po Ispanijos ra

anka.

Išsivadavimo iš ispanų jungo frontas pradėjo plėstis 19a., kada
filipiniečiai palaikė Amerikos pusę kare su Ispanija. Išsivadavimo iš
kolonijinės sistemos ir revoliucijos vardas siejamas su Jose Rizaliu –
nacionaliniu didvyriu, pradėjusiu ridenti taikos ir laisvės akmenį. XX a.
pradžioje J.Rizalis buvo ištremtas į Europą, kur daugiausia laiko praleido
Vokietijoje ir Austrijoje. Nenuostabu, kad netyla ironiškos spekuliacijos,
jog nacių lyderio A.Hitlerio tėvas buvo būtent J.Rizalis.

1946 metais Filipinai tapo nepriklausoma valstybe, nors prieš tai patyrė
Amerikos išdavystę ( jie už 20 mln. USD nusipirko šalį iš Ispanijos) bei
Japonijos bombardavimą per II pasaulinį karą.

1965 metais į valdžią atėjęs F.Markosas atsinešė su savimi korupciją, bei
iš to sekusį ekonominį krachą. Dar po septynerių metų jis paskelbė karo
įstatymą ir pavertė Mindanao salą, ypač Liguasu pelkyną kovos arena tarp
filipiniečių musulmonų – Moro ir vyriausybinės armijos. Aršus konfliktas
tęsėsi ilgai, susikūrę musulmonų išsivadavimo frrontai greit pradėjo
skilinėti dėl kitokio požiūrio į konflikto sprendimą, taip atsirado
sukilėlių judėjimas MILF dar vadinamas Filipinų Robin Hudu, bei džihado
(šventojo karo prieš kitatikius) principu besivadovaujanti teroristų
grupuotė Abu – Sayaf (kardo tėvas).

Diktatoriškas režimas išsilaikė iki 1986 metų, kada nuverstas F.Markosas
turėjo bėgti iš šalies, palikdamas ją giliose skolose. Nauji prezidentai –
F.Ramos ir kino žvaigždė J.Estrada nedarė nieko kito kaip gilino tą skolų
duobę.

Nauja era prasidėjo 2001 metais prezidente tapus G.Aroyo, kuri po 4 metų
buvo perrinkta antrai kadencijai. Nors 1996m. kovojančios pusės pasirašė
taikos sutartį, vis dar 2003 metais dauguma nacionalinių ke

elių Mindanao
saloje buvo neįmanomi pravažiuoti, o evakuotų žmonių skaičius perkopė pusę
milijono.

Beja šios salos buvo pavadintos filipinais , nuo jį valdžiusio
monarcho Filipo .

Filipinų kultūra

Filipinų kultūra – spalvotas mišinys susiformavęs per įvairius šalies
gyvavimo laikotarpius: ispanų kolonijinę erą, Amerikos periodą, japonų
okupaciją ir XX – ąjį nepriklausomybės laikmetį. Užsienio šalių įtaka
sumišusi su vietiniais elementais sukūrė savitą, vaivorykštinę dabartinių
Filipinų kultūrą. Šiandien, tik keletas izoliuotų genčių grupių išliko
nepakitę ir neįtakoti musulmonų, ispanų kolonistų, bei amerikiečių
invazijos.

Ispanai paliko audringus ir nepaprastai spalvingus karnavalus,
kurie vyksta kasdien kurioje nors šalies vietoje. Giliausias ispanų įmintas
pėdsakas – religija, kurią misionieriai įdiegė 16 – ajame amžiuje, o
filipiniečiai priėmė, su savotiškais elementais. Jie labai religingi.
Praktikoje tai pasireiškia tuo , kad beveik visuose namuose yra bo mažą
altoriuką , žegnojimosi pamačius bažnyčią, privalomu bažnyčio lankymu ,
maldomis prieš bet kokio renginio pradžią, savanorišku patarnavimu
bažnyčioje, bei keistomis religingumo išraiškomis, kaip masinis
nusikryžiavimas per Velykas ir piešiniais ant transporto priemonių.
Religiniai fanatikai kasmet nukryžiuojami Luzono saloje, perkalant jiems
rankas ir kojas, kaip kažkada Kristui. Šis reginys, jau tapęs tikra
komercija pritraukia tūkstančius smalsuolių. Kitaip minima(švenčiama) Visų
Šventųjų diena, filipiniečiai kapinėse (atminimo parkuose) ne gedi savo
artimųjų, bet.linksmina juos – pasiėmę į kapines gitaras, karaoke
aparatus, alkoholinius gėrimus, palapines, ir daug daug maisto.

Filipinai yra vienintelė krikščioniška šalis Azijos žemyne.
Apie 90 proc. gyventojų išpažįsta šį tikėjimą. Didžiausia religinė mažuma
yra musulmonai iš Mindanao salos ir Sulu Archipelago, taipogi nepriklausoma
bažnyčia bei sentikiai –

animistai.

Amerikiečiai paliko pop kultūrą bei dabartinį šalies polinkį į
vakarus.

Bet svarbiausia – šiandien Filipinai yra antra didžiausia anglakalbių šalis
po JAV. Be anglų kalbos Tagalogas (Filipinų) yra oficialios valstybinės
kalbos, o neįprasta šalies geografinė sudėtis sukūrė net 80 skirtingų
dialektų. Populiariausi yra visajų ir Ilocano dialektai tarp krikščionių,
tarp musulmonų – maranao ir magindanao. Senosios gentys turi savo
dialektus. Mišri anglų – filipiniečių kalba vadinama Taglish. Anglų kalba
vartojama mokyklose ir universitetuose ir kitose valstybinėse įstaigose.
Pagrindiniai laikraščiai leidžiami anglų kalba, taip pat radijas ir
televizija vartoja pastarąją kalbą. Turbūt filipiniečiai labiausiai panašūs
į lietuvius sportu . Filipiniečių nacionalinis sportas yra krepšinis .
Meilę šiam sportui jie paveldėjo iš amerikiečių , ir tai tiesiog
neįtikėtina, jis populiaresnis nei Europoje. Kiekvienas nedidelis miestelis
turi dengtą krepšinio areną, kiekviename kieme būna sukalta improvizacinė
lenta, o aikštės visada pilnos driblinguojančių filipiniečių , tačiau jie
nėra daug pasieke šioj sporto šakoj . Galbūt dėl savo žemo ūgio .

Filipinų visuomenė laibai įvairi . Ją sudaro keturios etninės
grupės , kurios skiriasi savo kalba, maistu , įpročiais . Jas sudaro
daugiau kaip 60 senųjų genčių grupių, gyvenančių įvairiose šalies vietose
ir kartais kalbančių visiškai skirtingomis kalbomis. Nuo jūros čigonais
vadinamų Badžao iš Sulu archipelago iki Ilongo genčių gyvenančių kalnuose
Šiaurės Luzone, nuo T‘boli katalikų, apsistojusių aplink Sebu ežerą iki
tamsiaodžių Negrito, suleidusių savo šaknis Negros saloje. Filipiniečiai
vieni svetingiausių ir labiausiai gyvenimu besidžiaugiantys žmonės
Pietryčių Azijoje. Net 40 proc. gyventojų padėtis yra žemiau skurdo ri

ibos,
nepaisant to, jie nenustoja šokti, dainuoti ir sutikti svečią su šypsena.
Filipinuose gyvena per 85 mln. žmonių, tai dvyliktas rodiklis pasaulyje.
Kasmet čia gimsta apie 1,5 mln. naujagimių, o šeimoje vidutiniškai auga po
penkis vaikus.

Kiekvienas filipinietis išėjęs pasilinksminti tiesiai suka į
pirmą pasitaikiusią karaokę užeigą, o kiekvienas vyras sekmadieniais po
bažnyčios kulniuoja į gaidžių kovos arena. Be šių dviejų reiškinių
filipiniečiai neįsivaizduojami.

Viena iš svarbiausių temų bet kuriam filipiniečiui – maistas. Čia gyvuoja
tikras maisto kultas ir tikros tradicijos. Vakarais filipiniečiai tiesiog
užgula gatvės restoranus, kuriuose ištisą dieną garuoja karšti patiekalai.
Viskas sudėta į didelius puodus. Pakeli puodo dangtį, pasižiūri, įsidedi.
Filipiniečiai maistą valgo rankomis netgi ryžių košę Pusryčius valgo
labai anksti, apie 7 val. Vėliau laikas „meriendai“ (užkandžiams) kurie per
dieną kartojasi 2-3 kartus.

Maistas labai pigus, ypač gatvėse, kainuojantis centus. Vaisių
ir žuvų turgų prekystaliai tiesiog lūžta nuo gausos ir įvairovės.

Daugiuasiai filipiniečiai valgo jūros gėrybes ir ryžius , tai pat daug
vaisių .

Tarp keisčiausių valgių pirmauja „balut“. Ne kiekvienas, sužinojęs kas tai
yra ryžtasi pabandyti. „Balut“ – tai išvirtas viščiukas kiaušinyje jau
susiformavusiame embrione. Verta pabandyti „Pancit“ – ypatingo skonio
smulkūs makaronai, „bibingka“ – filipinietiškas pyragas iš ryžių miltų, bei
delikatesai – įdomiausias – virti makaronai su jogurtu ir žele.

Vandens ir arbatos filipiniečiai negeria. Tačiau „Coca- Cola“ ir
„Calamansi“ sultys tampa kasdieniniais gėrimais.

Filipiniečiai mėgsta vaikščioti į milžiniškus prekybos centrus, kurie
čia kartais didesni nei Europoje ar Amerikoje, kur dažnai girdisi
populiariausia daina „I‘m dreaming off a white christmas“ (aš svajoju apie
baltas kalėdas). Filipiniečiai jaučia tikrą simpatiją Vakarams ir jų
žmonėms (baltaodžiams). Merginos perka balinimosi priemones, vaikinai
slepiasi nuo kaitrios saulės po skėčiais, visa tai, kad turėtų kuo
šviesesnę odą. Nemažai filipiniečių svajoja išvykti iš šalies dėl sunkios
ekonominės padėties, net 10 mln. jų dirba užsienyje, daugiausia Honkonge,
JAV ir Singapūre.

Filipinai tai pat išsiskiria ir savo transportu . Gatvėse eismas
haotiškas . O jame važinėja tik autobusai išpaišyti įvairiais religiniais
piešiniais ir triviečiai motoroleriai .

Skiriasi ir supratimas apie šeimą . Flipinuose žymiai didesnis šeimos
branduolys , jei čia europoje šeima laikoma tik tėvas motina ir vaikai ,
tai ten prie jų prisideda dar visa giminė : visos dėdės , tetos ,
pusbroliai . Kartais jie visi gyvena net vienam name , valdo verslą. Ten
yra toleruojama net jei koks svarbų postą užimantis pareigūnas į postus
skiria šeimos narius , kadangi ten labai vertinama pagalba šeimai.
Kiekviena vyras turi rūpintis žmonos tetos ar kokios kitos giminės
finansine padėtim , teisinėm problemom ir tt..

Filipinuose tai pat griežtai vertinamos skirybos . Jos laikomos
nelegaliomis , kai ir vedybos su kitatikiais.

Etiketas ir protokolas

Viešo elgesio etiketas:

• Bendraujant reiktų būti kiek galiam daugiau pozityviam . Negatyvumas

nepripažystamas filipinuose viešai. Jei būsi neigiamai nusiteikęs busi

nesuprastas.

• Filipinuose , kuo esi svarbesnis žmogus tuo labiau turi pabrėžti savo

kuklumą ir mandagumą . Nesiskaitymas su skirtingo statuso žmonėmis

netoleruojamas. Pvz: Spoksojimas į valkatą laikomas nemandangiu

gestu.

• Jei pakele akis į tave , tai laikoma gestu , kad esi suprastas.

• Kelti balsą kalbant yra filipinuose nepriimtina , reiktų kalbėti žemu

balsu ir vienodu tembru.

• Šypsena filipiniečio veide nieko neparodo . Dažnai šypsena naudojama

užmaskuoti susinervinimą ar sutrikimą.

• Užsienės turėtų vegti spoksoti filipinietį , tai laikoma priešiškumo

gestu.

• Negalima rodyti į žmogų ar daiktąviduriniu pirštu, tai laikoma

nešvankiu gestu

• Kadangi filipiniečiai nerodo pirštais , nes tai nemadagu , jie

dažniausiai naudoja žvilgsnį arba žiurėdami į objektą išpūčia lūpas.

• Atsisveikinant reikėtų mojuoti , nuleidus delną , mojuojant ti su

pirštais , ištiesus ranką .

• Restoranuose tai pat galima pastebėti kad filipiniečiai šnypčia , tai

jie dar norėdami atkreipti padavėjo dėmesį . Tai ten įprasta.

• Rodydami filipiniečia skaičių du naudoja du kraštinius pirštus

.Skaičiuodami ant rankos filipiniečiai nykščio nenaudoja .

• Bendraudamas su filipiniečiu niegada nedėk rankos ant kelių , tai gali

būti suprasta kaip iššukis jam.

• Filipinietis gali bandyti atkreipti tavo dėmesį glostydamas alkūnę.

Susitikimo etiketas :

• Per pirmą susitikimą reikia pirmiausiai pasisveikinti su vyriausiu

arba svarbiausiu žmogum.

• Filipinuose įprastas rankos paspaudimas besišypsant . Užsienėtis

turėtų pirmas paduoti ranką .

• Filipiniečiai dažnai sveikinasi akių kontaktu . Pakeldaimi ir tada

nuleisdami žvilgsnį.

• Reikia naudoti akademinius , garbės vardus ar pavardes , kol tau

nepasiūlo kreiptis į Filipinietį vardu , dažnai jie gali pasisiūlyti

vadinami pravarde , daž-nas filipnietis ją turi. Ten įprasta viena

skitą vadinti pavarde.

• Reiktų bendraujant su filipiniečiu kartas nuo karto nutraukti akių

kontaktą , nes per nelyg įtemtas žiurėjimas įyra laikomas nemandagiu.

• Kalbėti su filipiniečiu geriausiai apie filipinų papročius ir kutlūrą

, šeimą , šventes , sportą ypatingai apie krepšinį, reikėtų vengti

politikos , korupcijos , užsienio paramos , religijos , bet kokois

kritikos ir neigiamų emocijų.

Dovanų etiketas

• Jei esi pakviečiamas pietų ar vakarienės geriausiai dovanoti arba

gėlių arba saldainių dėžutę . Įprasta filipinuose davanoti gėlių arba

maisto. Tai pat ir verslo partneriams .

• Pasirašius ir baigus derybas reiktu pakviesti filipinietį į prabangų

restoraną , padavanoti viskio , moterims prabangios parfumerijos.

• Jei dovanoji gėles reikėtų vengti chrizantemų ir lelijų , jos gali

reikšti rmantiškus juasmus.

• Dovanojant dovaną krikštynoms reiktų prie dovanos primesti saujalią

monetų , tai paprotys.

• Vedybų dovana gali būti nuo pinigų iki rūbų jauniesiems.

• Po vakarienės ar kokio įvykio būtų gerai išsiųsti krepšelį vaisių

šeimininkams , bet būtinai po nes , jei prieš , tai šeimininkai

pagalvos kad tu manai , kad jie tavęs nepriims svetingai.

• Įvinioti dovana reiktų alegntiškai. Nėra jokių spalvos aprobojimų.

• Davanos neatitdaromos, kai gaunamos.

Jeigu jūs pakviečiamas namus :

• Reiktu atvykti 15 – 30 min vėliau negu susitarta ypatingai jei tai

didesnis vakarėlis. Kuo svarbesnis asmuo , tuo jis vėliau atvyksta ,

Tačiau į vetuves reikėtų tavykti laiku.

• Negalima vadinti šeimininko žmonos šeimininke . Tai turi skirtingą

prasmę Filipinuose.

• Apranga Filipiniečiams laibai svarbi . Jie sprendžia apie žmogų iš jo

aprangos

• Komplimentai šeimininkei. Nuolat reikšti komplimentus šeimininkei.

Stalo etiketas:

• Reiktų sėtis prie stalo tik tada , kai būsite keltą kartų pakviestas .

Tai pat ir valgyti.

• Bet kur nesėsti , palaukti kol parodys. Dažniausiai Filipiniečiai

suplanuoja sėdėjimo vietas.

• Šakutė ir šaukštas yra naudojami įprastai. Šakutė laikoma kairėje

rankoje , oaukštas dešinėje ir su šakute maistas sustumiamas ant

šaukšto.

• Galima palikti maito lėkštei ir galima ir neplikti, tai nesvarbu.

Derybos :

• Filipiniečiams patinka asmeniniai santykiai , todėl derybose turėtų

dalyvauti trečioji pusė.

• Filipiniečiams bisnio santykiai , yra kaip ir asmeniniai santykiai ,

už paslaugą jie atsilygins paslauga , todėl pakeitus pakeitus

derybininką viską reiktų pradėti iš naujo.

• Susitikimas turi būti suplanuotas 4 – 3 savaites.

• Vengti paskirti susitikimus savaitė prieš velykas.

• Punktualumas priimtinas. Daugeliu atveju Filipinietis ateis laiku .

• Filipiniečiai labiau vertina susitikima akis į akį , o ne laiškus,

faksą ir panašiai

• Geriau būtum išsiųsti susitikimo planus ir klusimus kurie bus aptarti

iš anksto

• Niekada neatmesti pasiūlymo išgerti ar užkasti ar bet kokio kito

pasiūlymo.

• Filipiniečiai vengia ginčų , jiems sunku pasakyti ne , todėl jei jie

sako taip gali reikšti nebūtinai sutikimą , todėl gale susitikimo

reikia stengtis viską patvirtinti raštiškai.

• Galbėjima apie apie dalykus nesusijusius derybomis yra svabus , tai

padeda užmegsti artimesnius santykius su filipiniečiu.

• Filipinietis mieliau reiškia kitų idėjas negu savo.

• Negalima kelti balso , ar prasti savitvardą ,filipiniečiai to

nesupras.

• Jie veda derybas daugiau su asmenimis , o ne su kompanija , todėl

geriau nekeisti derybininkų , bei išvystyti gilius asmeninius

santykius.

• Niekada nenusirengti švarko , kol svarbiausias asmuo to nepadarys.

• Apranga konservatyvi , tamsus švarkas , moterys taipat niekuo

neišsiskiriančia apranga .

• Vizitinę kortelę įteikti pradžioje susitikimo ir ją įteikt abiem

rankom.

Leave a Comment