Likvidatoriaus įgaliojimai

Turinys:

Likvidatoriaus pareigos ir įgaliojimai 3 psl.Bendrovės steigimas, reorganizavimas ir likvidavimas 3 psl.Viešosios įstaigos likvidatoriaus įgaliojimai 5 pslĮmonės likvidavimas 5 psl.Įmonės likvidatoriaus kompetencija 7 psl.Bendrovės likvidavimas 7 pslBendrovės likvidatoriaus kompetencija 9 psl.Naudota literatūra 11 psl.

Likvidatoriaus pareigos ir įgaliojimai

Paskyrus likvidatorių, jis nedelsdamas perima visą likviduojamos bendrovės dokumentaciją.Likvidatorius atstovauja likviduojamai bendrovei teisme, santykiuose su valdžios ir valdymo institucijomis, kitais juridiniais ir fiziniais asmenimis. Likvidatorius apie bendrovės likvidavimą viešai spaudoje skelbia tris kartus su ne mažesniais kaip 2 mėnesių intervalais arba kiekvienam akcininkui ir kreditoriui praneša raštu. Likvidatorius per 30 dienų pasibaigus kiekvienam ūkinių metų ketvirčiui informuoja Vertybinių popierių komisiją apie likvidavimo eigą bei veiksmus, kurių likvidatorius ketina imtis per ateinančius tris mėnesius. Jei bendrovės likvidavimas trunka daugiau nei metus nuo likvidatoriaus paskyrimo, likvidatorius pateikia Vertybinių popierių komisijai finansinę atskaitomybę, taip pat ataskaitą apie likvidavimo eigą ir informaciją apie tai, kada numatoma baigti bendrovės likvidavimą. Metinė ataskaita turi būti pristatoma per 3 mėnesius po ūkinių metų pabaigos.Kitas likvidatoriaus pareigas ir įgaliojimus reglamentuoja Akcinių bendrovių įstatymas, Investicinių bendrovių įstatymas. 13. Investicinės akcinės bendrovės likvidavimo eigą prižiūri Vertybinių popierių komisija.

Bendrovės steigimas, reorganizavimas ir likvidavimas

Uždaroji akcinė bendrovė gali būti steigiama tik uždaruoju, o akcinė bendrovė – atviruoju arba uždaruoju būdu.Uždaruoju būdu bendrovė steigiama formuojant jos įstatinį kapitalą iš įnašų, gautų už išleidžiamas akcijas, kurias įsigyja tik bendrovės steigėjai.Atviruoju būdu akcinė bendrovė steigiama formuojant jos įstatinį kapitalą iš įnašų, gautų už išleidžiamas akcijas, kurių dalį įsigyja bendrovės steigėjai, o likusios platinamos kitiems asmenims.Bendrovės ūkiniais metais yra laikomi kalendoriniai metai. Jos įstatuose gali būti nustatomi ir kiti 12 mėnesių trukmės ūkinių metų pradžios ir pabaigos terminai. Jei bendrovė buvo įregistruota ūkiniams metams prasidėjus, tai pirmųjų ūkinių metų pabaiga laikoma įstatuose numatyta bendrovės ūkinių metų pabaigos diena. Jei bendrovė išregistruojama nepasibaigus ūkiniams metams, tai paskutinieji ūkiniai metai baigiasi iki bendrovės išregistravimo dienos.

Akcinės bendrovės steigėjai privalo parengti steigimo ataskaitą, kurioje turi būti nurodyta:1) steigimo išlaidos;2) už akcijas gauti pinigai;3) nepiniginiai (turtiniai) įnašai, susirinkimui siūloma tvirtinti šių įnašų vertė ir įvertinimo metodai;4) akcijų, kurias įsigijo kiekvienas steigėjas, skaičius;5) kompensuojamos steigimo išlaidos, atlyginimas už steigimą;6) sandoriai, kuriais pagrįstas prievoles steigėjai ar kiti asmenys perduoda bendrovei.Akcinės bendrovės steigimo ataskaitą turi patikrinti ir pateikti išvadas steigiamajam akcininkų susirinkimui nepriklausomas auditorius arba revizorius, kurie turi teisę kviestis turto įvertinimo ekspertus. Nepriklausomas auditorius naudojasi šio įstatymo nustatytomis revizoriaus teisėmis. Jeigu steigėjai atsisako pateikti auditoriui duomenis ir paaiškinimus, auditorius apie tai raštu informuoja steigiamąjį akcininkų susirinkimą. Kiekvienas akcininkas turi teisę susipažinti su ataskaita bei auditoriaus išvadomis ir daryti jų nuorašus.Jeigu steigiant akcinę bendrovę per akcijoms pasirašyti skirtą laiką išplatintos ne visos akcijos, tai steigiamojo akcininkų susirinkimo nutarimu įstatinio kapitalo dydis gali būti sumažintas, tačiau ne daugiau kaip 50 procentų. Sumažintasis įstatinis kapitalas negali būti mažesnis už 2 straipsnio trečiojoje dalyje numatytą minimalų dydį. Jei per akcijų pasirašymo laiką išplatintos ne visos akcijos ir įstatinis kapitalas nesumažintas, tai akcinė bendrovė negali būti įregistruota. Šiuo atveju visiems akcijas pasirašiusiems asmenims per 15 dienų turi būti grąžinti jų įnašai be jokių atskaitymų. Už įnašų grąžinimą atsako solidariai visi steigėjai.Bendrovės steigėjai per 60 dienų nuo akcijų pasirašymo termino pabaigos arba paskutinės akcijos pasirašymo dienos (jei visos akcijos išplatintos anksčiau nustatyto laiko) privalo sušaukti steigiamąjį akcininkų susirinkimą. Jei per šį laiką akcininkų susirinkimas nesušaukiamas, tai visi akcijas pasirašiusieji asmenys atleidžiami nuo įsipareigojimų bendrovei ir turi teisę reikalautikad jiems per 15 dienų būtų grąžinti visi įnašai už akcijas.
Steigiamajam akcininkų susirinkimui taikomos šio įstatymo nustatytos visuotinio akcininkų susirinkimo nuostatos. Steigiamajame akcininkų susirinkime taip pat privalo dalyvauti visi bendrovės steigėjai. Jeigu kvorumo nėra, šaukiamas pakartotinis susirinkimas.Steigiamasis akcininkų susirinkimas tvirtina bendrovės steigimo ataskaitą, bendrovės steigėjų sudarytus sandorius, renka valdymo organus, revizorių, gali keisti arba papildyti įstatus, spręsti kitus visuotinio akcininkų susirinkimo kompetencijos klausimus.Pirmoji bendrovės stebėtojų taryba arba valdyba renkama ne ilgiau kaip 2 ūkiniams metams.Atlyginimą už bendrovės steigimą ar steigimo kaštų kompensaciją gali gauti jos steigėjai arba tretieji asmenys, jeigu su jais buvo sudarytos civilinės sutartys, o steigimo kaštai yra pagrįsti dokumentais. Steigėjų, akcininkų ir trečiųjų asmenų ginčai su bendrove dėl steigimo kaštų kompensavimo ir atlyginimo už steigimą sprendžiami teismo.

Viešosios įstaigos likvidatoriaus įgaliojimai

Viešosios įstaigos likvidatorius turi įstaigos administracijos vadovo teises ir pareigas. Jis atstovauja likviduojamai įstaigai valstybės ar savivaldybių institucijose, teisme, santykiuose su kitais juridiniais ir fiziniais asmenimis. Viešosios įstaigos likvidatorius parengia: 1. likvidavimo laikotarpio pradžios įstaigos finansinę ataskaitą (likvidavimo balansą); 2) įstatymų nustatyta tvarka atsiskaito su kreditoriais; 3) baigia vykdyti prievoles pagal anksčiau sudarytus įstaigos sandorius ir sudaro sandorius, susijusius su įstaigos likvidavimu; 4) likusį viešosios įstaigos turtą perduoda steigėjui (steigėjams); 5) sudaro viešosios įstaigos likvidavimo aktą; 6) likviduotą įstaigą išregistruoja įstatymų nustatyta tvarka. Likvidatorius yra atsakingas įstaigai ir steigėjui (steigėjams) už nuostolius, kurie susidarė dėl jo kaltės.

Įmonės likvidavimas

Įmonė gali būti likviduojama Civilinio kodekso nustatytais juridinių asmenų likvidavimo pagrindais.Įmonės savininko teises ir pareigas įgyvendinanti institucija priimti sprendimą likviduoti įmonę gali tik po to, kai yra Vyriausybės nutarimas nutraukti valstybės įmonės veiklą arba savivaldybės tarybos sprendimas nutraukti savivaldybės įmonės veiklą. Sprendimą likviduoti įmonę priėmusi įmonės savininko teises ir pareigas įgyvendinanti institucija, teismas arba juridinių asmenų registro tvarkytojas, kai jų iniciatyva teismas priima sprendimą likviduoti įmonę, privalo paskirti likvidatorių. Nuo likvidatoriaus paskyrimo įmonės valdymo organainetenka savo įgaliojimų.

Jei įmonė įsteigta ribotam laikui, likus ne mažiau kaip 3 mėnesiams iki nustatyto laikotarpio pabaigos, įmonės savininko teises ir pareigas įgyvendinanti institucija privalo paskirti likvidatorių arba priimti sprendimą pratęsti veiklos laikotarpį ir pakeisti įmonės įstatus. Jeigu šio Įstatymo 5 straipsnio 3 dalyje nurodytame teisės akte yra nustatytas laikotarpis, kuriam steigiama įmonė, sprendimas pratęsti šį valstybės įmonės veiklos laikotarpį gali būti priimamas gavus išankstinį Vyriausybės sutikimą, savivaldybės įmonės – gavus išankstinį savivaldybės tarybos sutikimą. Jei įmonės savininko teises ir pareigas įgyvendinanti institucija nepriima sprendimo pratęsti įmonės veiklos laikotarpį ir nepaskiria likvidatoriaus, įmonės vadovas ar juridinių asmenų registro tvarkytojas turi teisę kreiptis į teismą, kad šis paskirtų likvidatorių. Jei įmonės likvidavimo pagrindas yra teismo ar kreditorių susirinkimo sprendimas likviduoti bankrutavusią įmonę, ji likviduojama Įmonių bankroto įstatymo nustatyta tvarka.Apie sprendimą likviduoti įmonę turi būti viešai paskelbta įstatuose nustatyta tvarka ir įstatuose nurodytame dienraštyje tris kartus ne mažesniais kaip 30 dienų intervalais arba viešai paskelbta vieną kartą įstatuose nurodytame dienraštyje ir pranešta visiems kreditoriams raštu. Skelbime arba pranešime turi būti nurodyta:1) įmonės pavadinimas;2) įmonės buveinė;3) įmonės kodas;4) registras, kuriame kaupiami ir saugomi duomenys apie likviduojamą įmonę;5) sprendimo likviduoti įmonę priėmimo diena.Apie likvidavimą pranešama juridinių asmenų registrui teisės aktų nustatyta tvarka ne vėliau kaip pirmą viešo paskelbimo dieną. Nuo sprendimo likviduoti įmonę priėmimo įmonė įgyja likviduojamos įmonės statusą, o jo netenka įmonę likvidavus ar įstatymų nustatytais atvejais atšaukus sprendimą ją likviduoti. Likvidavimo atšaukimą patvirtinantis dokumentas turi būti pateiktas juridinių asmenų registrui. Likviduojamos įmonės kreditorių reikalavimai tenkinami įstatymų nustatyta tvarka. Patenkinus visus likviduojamos valstybės įmonės kreditorių reikalavimus, likęs turtas perduodamas valstybės įmonės savininko teises ir pareigas įgyvendinančiai institucijai, jeigu Vyriausybė nenutaria kitaip. Patenkinus visus likviduojamos savivaldybės įmonės kreditorių reikalavimus, likęs turtas savivaldybės tarybos sprendimu perduodamas kitiems savivaldybės administravimo subjektams.

Įmonės likvidatoriaus kompetencija

Likvidatorius turi įmonės valdymo organų teises ir pareigas nuo jo paskyrimo dienos. Be kitų šiame Įstatyme ir Civiliniame kodekse nustatytų pareigų, likvidatorius privalo: 1) pranešti juridinių asmenų registrui apie sprendimą likviduoti įmonę, pateikti sprendimą patvirtinantį dokumentą ir pranešti duomenis apie likvidatorių;2) sudaryti likvidavimo laikotarpio pradžios įmonės balansą;3) baigti vykdyti įmonės prievoles, atsiskaityti su likviduojamos įmonėskreditoriais;4) pareikšti reikalavimus įmonės skolininkams;5) perduoti likusį įmonės turtą šio Įstatymo nustatyta tvarka;6) sudaryti įmonės likvidavimo aktą;7) perduoti dokumentus saugoti Archyvų įstatymo nustatyta tvarka;8) pateikti juridinių asmenų registrui įmonės likvidavimo aktą bei kitus teisės aktų nustatytus dokumentus, reikalingus likviduotai įmonei išregistruoti.

Bendrovės likvidavimas

Bendrovė gali būti likviduojama Civilinio kodekso nustatytais juridinių asmenų likvidavimo pagrindais. Sprendimą likviduoti bendrovę priima visuotinis akcininkų susirinkimas arba teismas Civilinio kodekso nustatytais atvejais. Visuotinis akcininkų susirinkimas negali priimti sprendimo likviduoti nemokią bendrovę. Bankrutavusi bendrovė likviduojama Įmonių bankroto įstatymo nustatyta tvarka. Visuotinis akcininkų susirinkimas ar teismas, priėmę sprendimą likviduoti bendrovę, arba juridinių asmenų registro tvarkytojas, kai jo iniciatyva teismas priima sprendimą likviduoti bendrovę, privalo išrinkti (paskirti) jos likvidatorių. Nuo visuotinio akcininkų sprendimo likviduoti bendrovę priėmimo dienos bendrovė įgyja likviduojamos bendrovės statusą. Nuo išrinkimo (paskyrimo) likvidatorius įgyja bendrovės vadovo ir valdybos teises ir pareigas. Bendrovės vadovas ir valdyba netenka savo įgaliojimų nuo likvidatoriaus paskyrimo. Visuotinis akcininkų susirinkimas gali būti šaukiamas šio Įstatymo nustatyta tvarka. Likviduojamos bendrovės dokumentuose, kuriuos ji naudoja turėdama santykių su kitais asmenimis, be kita ko, turi būti nurodomas jos teisinis statusas “likviduojama”. Visuotinis akcininkų susirinkimas gali nustatyti kitą (ne sprendimo priėmimo dienos) datą, nuo kurios įsigalioja sprendimas dėl bendrovės likvidavimo, tačiau ši data negali būti ankstesnė kaip sprendimo likviduoti bendrovę priėmimo diena. Jei likvidavimo pagrindas yra laikotarpio, kuriam buvo įsteigta bendrovė, pabaiga, likus ne mažiau kaip 3 mėnesiams iki šio laikotarpio pabaigos, visuotinis akcininkų susirinkimas turi priimti sprendimą dėl bendrovės likvidavimo ir išrinkti likvidatorių arba priimti sprendimą pratęsti veiklos laikotarpį ir pakeisti bendrovės įstatus. Šiuo atveju priėmus sprendimą likviduoti bendrovę, bendrovė likviduojamos bendrovės statusą įgyja kitą dieną po įstatuose nustatyto veiklos laikotarpio pabaigos. Jei visuotinis akcininkų susirinkimas per nustatytą terminą likvidatoriaus neišrenka, akcininkai, kuriems priklausančios akcijos suteikia ne mažiau kaip 1/10 visų balsų, taip pat juridinių asmenų registro tvarkytojas turi teisę kreiptis į teismą, kad šis paskirtų likvidatorių.

Apie bendrovės likvidavimą likvidatorius turi viešai paskelbti įstatuose nurodytame dienraštyje 3 kartus ne mažesniais kaip 30 dienų intervalais arba viešai paskelbti įstatuose nurodytame dienraštyje vieną kartą ir pranešti visiems bendrovės kreditoriams raštu. Skelbime ar pranešime turi būti nurodyti visiCivilinio kodekso 2.44 straipsnyje nurodyti duomenys apie bendrovę. Likvidatorius ne vėliau kaip pirmą viešo paskelbimo apie bendrovės likvidavimą dieną turi pateikti juridinių asmenų registro tvarkytojui dokumentus, patvirtinančius sprendimą likviduoti bendrovę, ir duomenis apie save. Likviduojant bendrovę, akcijas pasirašę, bet jų neapmokėję asmenys turi jas apmokėti akcijų pasirašymo sutartyje nustatyta tvarka. Akcijas pasirašę asmenys gali būti atleisti nuo neįmokėtų įnašų tokios dalies, kurią jie atgautų skirstant likviduojamosbendrovės turtą, tik tuo atveju, kai bendrovės likvidavimo pagrindas yra bendrovės steigimo pripažinimas negaliojančiu vadovaujantis Civilinio kodekso 2.114 straipsniu ir bendrovė gali patenkinti prisiimtus įsipareigojimus kreditoriams. Likviduojama bendrovė pirmiausia turi atsiskaityti su bendrovės kreditoriais, laikantis Civilinio kodekso nustatytos kreditorių reikalavimų tenkinimo eilės. Atsiskaičius su likviduojamos bendrovės kreditoriais, išmokamas sukauptas dividendas privilegijuotųjų akcijų su kaupiamuoju dividendu savininkams. Likęs likviduojamos bendrovės turtas padalijamas akcininkams proporcingai jiems nuosavybės teise priklausančių akcijų nominaliai vertei. Analogiškai dalijamas ir vėliau išaiškėjęs bendrovės turtas. Jei bendrovės akcijos suteikia nevienodas teises, dalijant turtą į jas turi būti atsižvelgta. Bendrovės turtas akcininkams gali būti dalijamas ne anksčiau kaip praėjus 2 mėnesiams po to, kai buvo atlikti visi šio straipsnio 10 dalyje nustatyti veiksmai. Jeigu dėl bendrovės skolų mokėjimo kyla teisminių ginčų, bendrovės turtas negali būti dalijamas akcininkams tol, kolteismas neišspręs šių ginčų ir nebus atsiskaityta su kreditoriais. Sprendimą atšaukti bendrovės likvidavimą gali priimti sprendimą likviduoti bendrovę priėmęs visuotinis akcininkų susirinkimas ar teismas. Sprendimas likviduoti bendrovę negali būti atšauktas, jei bent vienas akcininkas gavo dalį likviduojamos bendrovės turto.
Dokumentai, patvirtinantys sprendimą likviduoti bendrovę, taip pat atšaukti likvidavimą, turi būti pateikti juridinių asmenų registro tvarkytojui.

Bendrovės likvidatoriaus kompetencija

Likvidatorius turi bendrovės valdybos ir bendrovės vadovo teises ir pareigas. Likvidatoriumi gali būti tik fizinis asmuo, jam keliami tie patys reikalavimai kaip ir bendrovės vadovui. Lietuvos Respublikos 2005 m. birželio 23 d. įstatymo Nr. X-271 (nuo 2005 m. liepos 12 d.) (Žin., 2005, Nr. 84-3109) redakcija Be kitų šiame Įstatyme ir Civiliniame kodekse nustatytų pareigų, bendrovės likvidatoriaus kompetencijai priskiriamos šiosfunkcijos: 1) sudaryti likvidavimo laikotarpio pradžios balansą; 2) atsiskaičius su bendrovės kreditoriais, paskirstyti akcininkams likusį bendrovės turtą ir surašyti jo perdavimo aktus; 3) jeigu likviduojama akcinė bendrovė, uždaryti bendrąją vertybinių popierių sąskaitą akcinėje bendrovėje Lietuvos centriniame vertybinių popierių depozitoriume. 4) perduoti likviduotos bendrovės dokumentus saugoti Archyvų įstatymo nustatyta tvarka; 5) sudaryti bendrovės likvidavimo aktą. Likvidavimo akte aprašoma likvidavimo eiga ir patvirtinama, kad atlikti visi su likvidavimu susiję veiksmai; 6) pateikti juridinių asmenų registro tvarkytojui bendrovės likvidavimo aktą ir kitus dokumentus, reikalingus likviduotai bendrovei išregistruoti. Jei bendrovės likvidavimas trunka ilgiau nei metus, po kiekvienų finansinių metų pabaigos ne vėliau kaip per 3 mėnesius likvidatorius sudaro metinę finansinę atskaitomybę ir likvidavimo ataskaitą. Metinę finansinę atskaitomybę ir likvidavimo ataskaitą tvirtina visuotinis akcininkų susirinkimas. Su šiais dokumentais turi teisę susipažinti visi akcininkai ir kreditoriai. Likvidatorius gali būti atšauktas Civilinio kodekso nustatyta tvarka. Sprendimą dėl likvidatoriaus laikino pavadavimo jo atostogų ar laikino nedarbingumo metu priima visuotinis akcininkų susirinkimas, teismas ar juridinių asmenų registro tvarkytojas, šio Įstatymo nustatyta tvarka išrinkę (paskyrę) likvidatorių.Asmeniui, pavaduojančiam likvidatorių, keliami tokie pat reikalavimai kaip ir likvidatoriui.

Naudota literatūra:

1. http://www.vvspt.lt/aktai/teises/16_sveikatos_prieziuros_istaigu_istatymas.php2. http://www3.lrs.lt/cgi-bin/preps2?Condition1=19881&Condition2=3. http://www.turtas.lt/Istatymai/FMIsak19980422Nr97.htm

4. http://skelbimas.lt/istatymai/valstybes_ir_savivaldybes_imoniu_istatymas.htm5. http://www.lsc.lt/lt/print.php?part=tb2&id=154