Bendravimo problemos

Įvadas

Bendraujame kasdien ir visur: parduotuvėje, mokykloje, namuose, gatvėje, važiuodami autobusu. Taigi nenuostabu, kad susiduriant su šiuo itin dažnu reiškiniu mums bent retkarčiais iškyla problemų. Jos žinoma neaplenkia ir mokyklų, kur kasdien susirenka įvairūs bei labai skirtingi žmonės.
Šiuo tyrimu mes norėjome klasių auklėtojoms ir patiems antrokams padėti išsiaiškinti ir spręsti tarpusavio bendravimo problemas, nes geriausiai jas išspręsti galima tik jas išanalizavus.
Mes manėme, kad nors ir ne visi gimnazistai yra draugiški ir pasiruošę padėti kitiems, konfliktai kyla retai ir jie išsprendžiami taaikiai, kad bendravimas su klasės draugais, nors ir nėra labai puikus, bet nesukelia didelių problemų, tik 2-osios klasės tarpusavyje nėra draugiškos.
Taigi iš mums rūpimų klausimų sudarėme anketas, kurias išdalinome gimnazijos antrokams. Surinkti ir susumuoti duomenys patvirtino dalį hipotezės, bet antrokų santykiai vis dėlto kai kuriose klasėse yra blogesni, nei mes manėme.
Sudarydamos klausimus mes rėmėmės perskaityta literatūra bei tuo kas mums pačioms atrodo aktualiausia ir problematiškiausia gimnazistų gyvenime.

Kodėl žmonės bendrauja?

Trumpai į šį klausimą galima atsakyti taip: todėl, kad bendraudami gali sėkmingiau tenkinti daaugelį svarbiausių savo poreikių.Pirma, bendraujant keičiamasi informacija. Vieni iš kitų sužinome, kokia įstaiga ieško darbuotojo, kur galima pažiūrėti įdomų filmą ir kas laimėjo krepšinio varžybas. Bendraudami su pardavėjais, barmenais ir taksi vairuotojais perduodame jiems savo prašymus, pageidavimus. Taigi bendravimas padeda mu

ums gauti reikalingųžinių ir tiesiog tvarkyti kasdieninius reikalus. Antra, bendravimas suteikia mums galimybę geriau suprasti ir pažinti mus pačius. Lygindami save su kitais, darome išvadas, kas mes esame, kokie ir kokios esame: kokie mūsų gebėjimai, vertybės, temperamentas ir pan. Savo laimėjimus taip pat galime įvertinti tik palyginę su tuo, ką yra pasiekę aplinkiniai. Trečia, bet anaiptol ne mažiau svarbu yra tai, jog bendraudami mes galime dalytis savo mintimis ir jausmais, atskleisti kitiems savo individualybę, daryti aplinkiniams įtaką ir pan. Kitaip sakant, bendrauti mus skatina ir vadinamieji socialiniai poreikiai.( KTU ,,Bendravimo psichologija” 11, 21)

Kas yra bendravimas?

Bendravimas yra daugialypis reiškinys. Bendravimu vadiname ir daugelį metų trunkančių draugystę, ir susirašinėjimą elektroniniu paštu, ir aktoriaus pasirodymą publikai. Todėl skiriamos įvairios bendravimo rūšys, sudėtinės dalys ir asspektai.
Galima skirti bendravimą su savimi (jis dar vadinamas intrapersonaliniu) ir bendravimą su kitais (tarpusavio, tarpasmeninis, interpersonalinis).
Svarbiausi tarpasmeninio bendravimo aspektai – tai tarpusavio suvokimas (socialinė percepcija), keitimasis informacija (komunikacija), tarpusavio sąveika (socialinė interakcija) ir santykiai.( KTU ,,Bendravimo psichologija” 9,17)

Socialinė percepcija

Dar tik ketindami susitikti su nepažįstamu žmogumi, mes imame svarstyti, koks jis galėtų būti, kokių poelgių galime iš jo tikėtis. Susitikę stengiamės šį vaizdinį papildyti, patikslinti, remdamiesi viskuo, ką matome ir girdime: naujo pažįstamo išvaizda, elgesiu, kalbos tonu, turiniu
ir t.t. Mūsų bendravimo pa

artneris taip pat stengiasi susidaryti nuomonę apie mus, o mes savo ruožtu – padaryti tam tikrą įspūdį. Abi pusės bando įvertinti besiformuojančius santykius, savo jausmus viena kitos atžvilgiu. Tai – tarpusavio suvokimo (socialinės percepcijos) procesai. Jie leidžia bendraujant numatyti kito elgesį ir planuoti savąjį, padeda pasiekti norimų tikslų.( KTU ,,Bendravimo psichologija” 9,32)

Komunikacija

Vos tik atsiranda koks nors ryšys tarp dviejų ir daugiau žmonių, prasideda komunikacijos procesai. Bendravimas susideda iš jų lyg statinys iš plytų. Komunikacija – tai keitimasis informacija, naudojant kokią nors ženklų sistemą. Bendraudami žmonės dalijasi žiniomis, nuomonėmis, praneša vieni kitiems apie savo jausmus. Šiai informacijai perduoti naudojami įvairūs būdai: kalba (žodinis bendravimas), mimika, gestai, kai kada net ir aprangos detalės ar aksesuarai (nežodinis bendravimas). Ar keitimasis informacija vyksta sėkmingai, priklauso nuo to, kaip informacijos siuntėjas ir gavėjas supranta tų pačių ženklų – žodžių, gestų ir kt. – prasmę. (KTU ,,Bendravimo psichologija” 10,8)

Tarpusavio sąveika

Kitas svarbus bendravimo aspektas – tarpusavio sąveika. Tai bendraujančiųjų poveikis vienas kitam. Bendraudami žmonės daro vieni kitiems tam tikrą įtaką: keičia jausmus, požiūrius ir elgesį. Supaprastintai galima sakyti, kad vieno žmogaus elgesys kaip stimulas veikia kito žmogaus elgesį, pvz., prekybos agentas, sąmoningai naudodamas veiksmingus įtikinėjimo būdus, gali įsiūlyti jums visai nereikalingą prekę. Nemandagi, pikta pardavėja , su kuria bendravote tik keletą minučių, gali ilgam su

ugadinti nuotaiką, netgi suformuoti mūsų nuomonę apie kurią nors šalį.
Turint galvoje svarbiausius čia paminėtus bendravimo aspektus, galima sakyti, jog sąvoka bendravimas apima dviejų ir daugiau žmonių tarpusavio suvokimą, keitimąsi informacija, sąveiką ir santykius.( KTU ,,Bendravimo psichologija”10,21)

Konfliktai

Konfliktas – tai priešingų tikslų, interesų, pozicijų, nuomonių ar požiūrių susidūrimas, rimti nesutarimai, kurių metu žmogų užvaldo nemalonūs jausmai arba išgyvenimai. Konflikto terminas yra kilęs iš lotynų kalbos žodžio conflictus, kuris reiškia susidūrimą.
Pagrindiniai konfliktų tipai yra tokie:
1. Vidiniai asmenybės konfliktai
2. Socialiniai konfliktai:
• Tarpasmeniniai
• Tarpgrupiniai
• Tarptautiniai
Dėl ko dažniausiai kyla konfliktai? Viena dažniausiai pasitaikančių konfliktų priežasčių – nesugebėjimas pažvelgti į situaciją lanksčiai, be išankstinių nuostatų. Į konfliktus su aplinkiniais lengviausiai įsivelia užsispyrę, inertiški žmonės, nepakenčiantys prieštaraujančio elgesio. Konfliktiški yra ir tie žmonės, kurių pagrindinis gyvenimo tikslas – bet kokia kaina išsikovoti aplinkinių pripažinimą, užimti prestižinę vietą visuomenėje.Konfliktams palankios sąlygos ir tuomet, kai keliami nerealūs reikalavimai aplinkai, sąlygoti per didelio savojo Aš idealizavimo. Tokiu atveju žmogus ima jaustis pranašesnis už kitus, mano esąs teisuolis, neklystantis, galintis nurodinėti. Konfliktus taip pat gali sąlygoti pernelyg didelis konformizmas.
Tyrimai rodo, kad žmonės situaciją ima vertinti kaip konfliktinę, jeigu ižvelgia tris dalykus:
1. Tam tikrą tipišką tarpusavio sąveiką, elgesį (,,kovoja tarpusavyje”, ,,nori pasiekti savo”, ,,nori įrodyti savo tiesą”, ,,rašo skundus” ir t.t.);
2. Egzistuojančius prieštaravimus (,,nori skirtingų dalykų”, ,,skirtingi interesai”, ,,skirtingi tikslai” ir t.t.);
3. Tam tikras emocijas (,

,,išgyvena”, ,,kenčia”, ,,jaučia nervinę įtampą”, ,,nusiteikęs karingai” ir t.t.).
( KTU ,,Bendravimo psichologija”164,26)

Kodėl nesiseka bendrauti?

Bendravimas sutrinka jei bent viena iš dviejų pusių (kalbėtojas ar klausytojas) blogai funkcionuoja. Pastebėta, jog dauguma žmonių, kuriems nesiseka bendrauti, pirmiausia yra prasti klausytojai. Jie mėgsta kalbėti, tačiau nemėgsta klausyti. Kai nesiklausoma, nesugebama suteikti pašnekovui būtino atgalinio ryšio. Kita bendravimo problema gali būti ir prastas kalbėtojas. Jis kalba pernelyg trumpai, lakoniškai, renkasi nuobodžias temas, šneka apie netinkamus arba aplinkinius erzinančius dalykus. Jo kalba gali stokoti įvairumo, būna perdėm monotoniška, vienodo tembro, gali trūkti humoro jausmo. Kartais nesiseka naudoti nežodinius signalus, reguliuojančius pokalbio laiką ir trukmę.
Nesėkmingas bendravimas išsiskiria ir tuo, kad neduoda pašnekovui tinkamo atlygio. Bendravimo partneris nieko iš mūsų negauna.Jis nesulaukia tų mažų, tačiau malonių pokalbio detalių, rodančių, jog jį suprantame, juo domimės. Nesulaukiama padėkos, komplimentų, simpatijos, paramos išreiškimo ir pan. Blogas bendravimas yra ir nepasitikėjimo savimi bei savikontrolės įgūdžių neturėjimo pasekmė. Dažnai bendravimo problemos kyla dėl nemokėjimo deramai pasirodyti, tinkamai save pateikti (žmonės apsimeta ne tais, kuo yra iš tikrųjų). (R. Želvys ,,Bendravimo psichologija” 181,4)
Apklausos rezultatai

Tyrime dalyvavo 210 Juozo Balčikonio gimnazijos antrokų.
47% tyrime dalyvavusių mokinių mano, kad tik su kai kuriais 2-ųjų klasių mokiniais lengva bendrauti, jais galima pasitikėti. 26% mano, kad yra nemažai moksleivių negerbenčių savo klasiokų. Tik 18% apklaustųjų teigė, kad dauguma 2-ųjų klasių gimnazistų yra draugiški ir pasiruošę padėti vieni kitiems.
Net 75% apklaustųjų teigė, kad jie yra patenkinti klasės bendravimu. Moksleiviams klasės bendravime patinka draugiškumas, santarvė, pagalba vieni kitiems, pasitikėjimas, nesierzinimas, nuoširdumas bei paslaugumas, linksmumas, paprastumas, bendradarbiavimas, galimybė nuoširdžiai pasikalbėti, geranoriškumas. 25% apklaustųjų (beveik visi moksleiviai iš 2e ir 2d klasių, iš kitų klasių tik po kelis) klasės bendravimas nepatinka dėl to, kad apie žmogų sprendžia iš išorės, kad klasė susiskirsčiusi į grupeles, nevieningumo, kai kurių mokinių atstūmimo, pašaipumo, negerbimo, netolerancijos, nedraugiškumo, neatsakingumo, neorganizuotumo, požiūrio į kito nuomonę, nesupratingumo, apkalbų, nešvankių pasiūlymų, savęs išaukštinimo, nešiltų santykių, nemandagumo, veidmainiavimo, priekabiavimo, kivirčų, melavimo, muštynių, lyderių vadovavimo, ,,kietų” klasiokų, bendravimo dėl naudos.

Ir net 87% moksleivių santykius tarp vaikinų ir merginų laiko draugiškais. Santykius tarp 2-ųjų klasių tik 48% mokinių apibūdino kaip pakankamai draugiškus.
Draugus 47% apklaustųjų renkasi, kad nebūtų vieniši, 40% nurodo kitas priežatis: kad juos kas nors gerbtų, kad būtų linksmiau, kad turėtų su kuo bendrauti, su draugais linksmiau. Keista, bet net 10% mokinių draugus renkasi dėl naudos (nusirašinėja namų darbus, dėl pinigų). Ir 3% moksleivių draugus renkasi, kad neišsiskirtų iš kitų.
Bendravimas su klasės draugais yra problematiškas 8,5% apklaustų mokinių, kartais sukelia problemų 55,5%, o visai jokių broblemų bendraujant nekyla 36% mokinių. Nustebino, kad net 41,5% apklaustųjų moksleivių, jų pačių nuomone, nėra draugiški su visais bendraklasiais. Draugiškai nusiteikę visų klasiokų atžvilgiu yra 58,5% moksleivių.
Klasėje sprendžiant svarbius klausimus atsižvelgiama į 63% apklaustųjų nuomonę, visai neatsižvelgiama į 25% moksleivių. Dažniausiai savo nuomonės klasėje sprendžiant klausimus neturi 12% apklaustųjų. Bendraudami su klasiokais linkę nusileisti 14%, linkę dominuoti 23%, o neturi savo nuomonės 63% apklaustų moksleivių.
Kad klasiokai gerai juos pažįsta mano 20% 2-ųjų klasių moksleivių, kad nevisai 53%, o manančių, kad klasiokai iš vis jų nepažįsta yra 27%. Bendraudami 53% mokinių labiausiai kreipia dėmesį į bendravimo stilių, 38% į išvaizdą, o 9% į apsirengimo stilių.
Konfliktų atsiradimą sąlygoja ir tai, kaip žmonės reaguoja į įžeidimus. Net 55% apklaustųjų į įžeidimus atsako tuo pačiu, nekreipia dėmėsio 22%, o 23% sako, kad tai labai priklauso nuo situacijos.
Konfliktų dažnumas klasėse labai nevienodas. 2e ir 2h jie kyla dažniau nei kartą į savaitę. Kitose klasėse konfliktai kyla daug rečiau. 32% apklausoje dalyvavusių moksleivių teigia, kad jie kyla rečiau nei kartą į mėnesį, 23%, kad kartą į mėnesį, 24%, kad kartą į savaitę, o 21%, kad dažniau nei kartą į savaitę. 54% moksleivių konfliktus klasėse sprendžia ieškodami kompromisų, 16% pasitelkdami smurtą, 15% darydami psichologinį spaudimą, 4% teigia, kad sprendimą priima klasės lyderis, o 11% nurodo kitus būdus.
Klasėse dažniausiai yra susidariusios 3-6 grupelės, tik 2e – 8. Jos susiskirsčiusios pagal simpatijas, mokslo lygį, lyderiavimą, draugus, stilių, bendrus interesus, pomėgius, bendravimą už mokyklos ribų, charakterį, požiūrį į gyvenimą, poreikius, draugus, kurie pažystami iš anksčiau.
Didžiausia bendravimo problema moksleiviams yra apkalbinėjimas. Antroje vietoje išnaudojimas, trečioje – melas, ketvirtoje – nesupratingumas, penktojoje – neišklausymas.
Antrokų pasiūlyti problemų sprendimo būdai: rengti daugiau popamokinės veiklos, kad būtų galima daugiau ir atvirai bendrauti, neturėti išankstinio neigiamo nusistatymo, būti tolerantiškesniems, daryti bendrus projektus, rengti vakarėlius su alkoholiu, ,,nuleisti ant žemės” lyderius, rengti daugiau vakarėlių nemokyklinėje aplinkoje, ieškoti kompromisų ir kartais nusileisti, problemų sprendimui pasitelkti psichologo pagalbą, rengti daugiau ekskursijų, dažniau organizuoti klasės valandėles, išklausyti visus norinčius pasireikšti. 2h klasėje buvo siūlymai pakeisti auklėtoją.

Naudotos literatūros sąrašas:
1. Kauno Technologijos Universitetas ,,Bendravimo psichologija”, ,,Technologija”, Kaunas 2001
2. Rimantas Želvys ,,Bendravimo psichologija”, Valstybinis leidybos centras, Vilnius 1995

Turinys

Įvadas.............................. 2
Kodėl žmonės bendrauja?.............................. 3
Kas yra bendravimas?.............................. 3
Socialinė percepcija.............................. 4
Komunikacija.............................. 4
Tarpusavio sąveika.............................. 4
Konfliktai.............................. 5
Kodėl nesiseka bendrauti.............................. 6
Apklausos rezultatai.............................. 7
Literatūros sąrašas.............................. 9
Diagramos..............................

Leave a Comment