Projektuojami itaisai

Turinys

Įvadas…………………………………………….……………………………………….2

1. Projektuojamo įtaiso analizė………………………………………………………….3 1. Prisijungimo prie linijos būdai………………………………………………..3 2. Galimi linijos panaudojimo būdai…………………………………………….4 1. Trumpalaikis prisijungimas………………………..………………4 2. Ilgalaikis prisijungimas……………………………………..……..4 3. Savavališkas prisijungimas nutraukiant liniją…………………..…5 4. Savavališkas prisijungimas be linijos nutraukimo…………………5 5. Bekontaktis prisijungimas…………………………………..……..5 6. Telefoninės linijos panaudojimas ne pagal paskirtį…………….…5 3. Apsaugos būdai nuo savavališko telefoninės linijos panaudojimo.…………..5 4. Tarpmiestinių pokalbių blokavimas…………………………………………..6

2. Struktūrinės schemos sudarymas ir aptarimas…………………………….………..8

3. Elektrinės principinės schemos sudarymas ir aptarimas………………………….10 3.1 Telefoninės linijos analizatoriaus principinės schemossudarymas……….…10 3.2 Integratoriaus principinės schemos sudarymas………………….…………..10 3.3 Skaitliuko – dešifratoriaus principinės schemossudarymas…………………11 3.4 Telefoninės linijos blokavimo grandinės principinės schemossudarymas.…12 3.5 Tarpmiestinių pokalbių blokatoriaus principinės schemossudarymas………13

4. Įtaiso konstravimas ir įrengimas………………………………………….

5. Eksperimentinis tyrimas…………………………………………………

6. Išvados……………………………………………………………………

7. Literatūra………………………………………………………………..

ĮVADAS:

Šiais laikais kai telefoninių tinklų pagalba galime susisiektipraktiškai su visu pasauliu ir esant gana brangioms paslaugoms už šį ryšį,abonentai ir telefoninės kompanijos neišvengiamai susiduria su telefoniniopiratavimo problema. Dauguma abonentų, net nežinodami apmoka savo sąskaitasuž pokalbius, tuo pačiu apmokėdami, piratinio prisijungimo metu, padarytusjam nuostolius. Tuo labiau, kad skambino ne abonentas, įrodyti ganėtinaisudėtinga. Pateiksiu keletą telefoninio piratavimo pavyzdžių: Nuomininkas išsinuomojo kambarį, per mėnesį apskambino visasaplinkines šalis ir dingo kaip į vandenį, palikęs neapmokėtas sąskaitas užtelefoninius pokalbius. Yra buvę atvejų kai nuomininkai išnuomotamekambaryje prisijungę radio telefoną ir dirbdami automobilyje šaliataksofono aparatų, visiems pageidaujantiems pardavinėjo galimybępaskambinti į užmiestį už pusę kainos. Štai dar vienas pavyzdys: visi žinome apie intymių pokalbių paslaugastelefonu į kurių tinklą dažnai patenka vaikai ir patiklūs abonentai.Sąskaita už tokius pokalbius gali tapti nepakeliama ne tik šeimosbiudžetui, bet ir smulkesnei įmonei. Čia tik keletas pavyzdžių ir visais atvejais telefoninės kompanijosreikalaus sumokėti įsiskolinimą, o nesumokėjus pagrasins atjungti telefonoliniją. Visiškai išvengti piratinio prisijungimo yra praktiškai neįmanoma dėl

prastai apsaugotų telefoninių linijų. Tačiau, finansiškai brangiaukainuojančių skambučių į užmiestį skaičių, galima sumažinti panaudojantmano projektuojamąjį įrenginį – tarpmiestinių pokalbių blokatorių.

1. Projektuojamo įtaiso analizė

Kad sumažintume nelegalaus prisijungimo prie telefoninės linijosgalimybę turime atidžiau išanalizuoti tokios linijos pažeidžiamiausiasvietas.

1.1. Prisijungimo prie linijos būdai Tam, kad peržiūrėti visas galimas prisijungimo prie telefoninėslinijos vietas išanalizuokime struktūrinę schemą pateiktą 1.1 paveiksle. Shemoje pavaizduota paskirstymo dėžutė kurioje pajungtos trys poros: ✓ Radiotelefonas. ✓ Paprastas telefonas. ✓ Antras paprastas telefonas su įrengtu piratiniu prietaisu – automatinės telefonų stoties signalų imitavimui. 1.1 pav. Struktūrinė telefoninės linijos schema

Iš schemos matyti, kad galima išskirti penkias pagrindines piratinioprisijungimo zonas: 1) ATS zona (ATS įrenginių salė) 2) Kabelinė zona nuo ATS iki paskirstymo dėžutės įskaitant visas

paskirstymo spintas ir ryšių šuliniukus. 3) Linija nuo paskirstymo dėžutės iki telefono aparato, įskaitant irpaskirstymo dėžutę. 4) Telefono aparatas 5) Radiotelefono radiokanalo zona Šiose zonose nelegalus prisijungimas labiausiai tikėtinas.1.2. Galimi linijos panaudojimo būdai.

1.2. paveiksle parodyta galimų linijos panaudojimų būdų struktūra.

1.2 pav. Galimų linijos panaudojimo būdų struktūra

1.2.1. Trumpalaikis prisijungimas harakterizuojamas trumpalaikiupiratinio telefono aparato prijungimu prie linijos. Gana dažnaipasitaikantis skirtingose telefoninėse linijose, nežymiai maskuojant arbavisai nemaskuojant prisijungimo vietos. Tokie prisijungimai dažniausiaineatneša didelių finansinių nuostolių ir yra gana greitai išaiškinami.

1.2.2 Ilgalaikis prisijungimas. Jau pats faktas ilgalaikiolinijos panaudojimo kalba apie tai, kad asmenys yra kažkur šalia (šeimosnariai, kaimynai, kolegos ir kt.), arba parodo šio abonento linijospažeidžiamumą piratiniam prisijungimui (pasleptos telefoninės spintos irpaskirstymo dėžutės, nekontroliuojamas telefono naudojimas, elementariųapsaugos priemonių nebuvimas). Piratiniam prisijungimui naudojamas arba paprastas telefono aparatas,arba specialus prisijungimo įtaisas, užtikrinantis paslėptą prisijungimąprie dvilaidės linijos ir imituojantis linijos šeimininkui visus

pagrindinius automatinės telefonų stoties (ATS) signalus. Tuo momentu kaisavavališkai naudojamasi linija, abonentinės linijos šeimininkui siunčiamasužimtumo signalas. Kitu laiku linijos šeimininkas telefonu gali naudotisneribotai. Tokių prietaisų išaiškinimas gana sudėtingas, bet įmanomas,analizuojant pokalbių išklotines. Kaip taisyklė, dažniausiai nelegalaiperdaug nepiktnaudžiauja telefoniniu laiku, bijodami išaiškinimo. Jiemssvarbi, pati nuolatinė telefono pasinaudojimo galimybė. Taip pat ilgalaikiams prisijungimams priskiriamas telefono aparatopanaudojimas ne pagal paskirtį, pavyzdžiui: įmonės darbuotojai įmonėje,vaikai kambaryje. 1.2.3 Savavališkas prisijungimas nutraukiant liniją. Dažniausiaipasitaiko paskirstymo dėžutėje, kabelinėje zonoje, panaudojant spec.įrenginius imituojančius užimtumo signalą. Jeigu po prisijungimo, linijos veiksmingumas atstatomas irprisijungimo vieta maskuojama, tai galima įtarti, kad linija pasinaudojamapastoviai.

1.2.4. Savavališkas prisijungimas be linijos nutraukimo. Tokiamprisijungimui priskiriami: lygiagretus prisijungimas paskirstymo dėžutėje,lygiagretus prisijungimas kabelinėje zonoje ar panaudojant neveikiantįtaksofono aparatą. Šiems prisijungimams būdinga numerio rinkimo girdimumasšeimininko telefono aparate, kas verčia nelegalus naudotis linija tikšeimininkams išvykus. Svetimų pokalbių perėmimas, neįprastas telefonoskambučio skambtelėjimas, parodo apie savavališką prisijungimą, todėl tokieprisijungimai greitai išaiškinami. Dažniausiai prisijungimas įvykdomas panaudojant paprasčiausia telefonoaparatą su prijungtais “krokodilais”, atidarytose paskirstymo spintose,šuliniuse, po kurio praktiškai nepaliekama jokių prisijungimo pėdsakų(išskyrus finansinius). Neapmokamas taksofono panaudojimas gana stipriai finansiškai veikiatelefonines kompanijas. Todėl jos nemažai investuoja taksofonų tobulinimui.Ankstesni monetiniai taksofonai būdavo prastai apsaugoti, dėl prasto monetųkasavimo mechanizmo, dažnas piratas galėdavo kalbėti nemokamai. Atsiraduskorteliniams taksofonams su magnetine juostele, nelegalių pokalbių skaičiussumažėjo, tačiau šie aparatai taip pat turėjo nemažai trūkumų. Dabarnaudojami korteliniai taksofonai, su mikroprocesoriniu pagrindupagamintomis kortelėmis. Tokių kortelių padirbimas gana sudėtingas ir

reikalauja aukštų elektronikos ir programavimo žinių, todėl pasitaikoretokai. Be viso to taksofonams kaip ir paprastiems telefono aparatams,būdingas prisijungimas prie linijos.

1.2.5. Bekontaktis prisijungimas Įvykdomas radiokanalo zonojetarp stacionaraus ir nešiojamo radiotelefono blokų. Elektroninio skanavimobūdu nustatomas ragelio pakėlimo kodinis signalas, ir toliau, ryšys vykstaįprastu būdu tik vietoj linijos šeimininko nešiojamo bloko naudojamaspiratinis.

1.2.6. Telefoninės linijos panaudojimas ne pagal paskirtį. Šiprisijungimo sritis apjungia savyje visus galimus telefoninės linijospanaudojimo būdus. Kaip taisyklė, tai viena iš labiausiai tikėtinųsituacijų įmonėse ir organizacijose. Tai papildomos išlaidos įmonėsbiudžetui ir galvos skausmas vadovams. Namų telefonas, neapgalvotai naudojant, taip pat gali pridarytididelių finansinių nuostolių. Padidėjusios išlaidos už tarpmiestiniuspokalbius gali tapti pagrindine telefono nutraukimo priežastimi užneapmokėtas sąskaitas.

1.3. Apsaugos būdai nuo savavališko telefoninės linijos panaudojimo. Kaip matome 1.3 paveiksle visus apsaugos nuo savavališko telefoninėslinijos panaudojimo būdus galime išskirti į dvi pagrindines grupes: ✓ Organizacines ✓ Technines Organizacinė apsaugos grupė, apima telefono linijų reglamentavimą irkontrolę įmonėse. Įpatingai didelį efektą pasiekia įmonės turinčios daugtelefoninių linijų. Techniniai apsaugos būdai suprantami priimantspecialius apsaugos įrenginius, ribojančius nelegalių abonentų prisijungimogalimybę. Pagal tai, kaip paveikiama telefoninė linija, techniniai apsaugos būdai skirstomi į: ✓ Aktyvius ✓ Pasyvius Pasyvūs apsaugos įrenginiai skirti savavališko prisijungimo ir linijospanaudojimo registracijai. Jie nemaišo ryšio procesui, o tik informuojalinijos savininką, kad šis reaguotu ir imtūsi atitinkamų veiksmų. Aktyviniai apsaugos įrenginiai numato įsikišimą į ryšio pradžiąir eiga, kad išvengtų realių finansinių nuostolių, esant savavališkamprisijungimui.

1.3 pav. Apsaugos būdų struktūra

1.4. Tarpmiestinių pokalbių blokavimas Vienas paprasčiausių ir efektyviausių apsaugos būdų, siekiantsumažinti finansinius nuostolius, yra tarpmiestinių telefoninių pokalbiųblokavimas.

Pats paprasčiausias šios problemos sprendimas būtų, kai automatinėjetelefonų stotyje uždraustų skambučius į užmiestį. Tačiau linijosšeimininkas, reikalui esant, taip pat nebegalės paskambinti į užmiestį. Kitas sprendimas surandamas išanalizavus vietinio ir tarpmiestinioabonentinio ryšio numerių pirmojo skaičiaus skirtumą. T.y. vietinio ryšionumeris niekada neprasideda aštuonetu (būna 7,6,5,4,3,2,1), o tarpmiestinioryšio numerio pirmasis skaičius visada aštuonetas. Dėl šio skirtumo reikiasugalvoti prietaisą kuris analizuotų renkamo numerio pirmąjį skaičių iruždraustų rinkimą jei šis skaičius didesnis nei septyni. Tokio įrenginioprincipinė schema pateikta 1.4 paveiksle.

1.4 pav Tarpmiestinių pokalbių blokatorius

Šio prietaiso veikimo principas: Pakėlus telefono ragelį, mikroschemosDD1.1 išėjime 3 atsiranda loginis “1”. Po 1,5-2 sekundžių skaitliukas DD2pasiruošęs skaičiuoti impulsus. Surinkus “aštuonetą” ir po ilgokos pauzės(ištisinio signalo iš ATS laukimas) DD2 įėjime 9 atsiranda loginis “1” kasįjungia raktą DA1 per DD1.3 – DD1.4. Linija šuntuojama rezistoriumi R5 irtolimesnis numerių rinkimas blokuojamas.Surinkus bet kokį kitą numerį neprasidedantį “aštuonetu” ir esant trumpomspauzėms tarp numerių linija lieka laisva. Integruojanti grandinėsusidedanti iš R8, C4 atsiradus trumpalaikiui loginio “1” impulsui DD2išėjime 9 neleidžia suveikti raktui DA1.Pagrindinis šios schemos trūkumas tas, kad ji blokuoja liniją atsiradusaštuonetui ir ilgokai pauzei (ištisinio signalo iš ATS laukimas), kasnaudojama analoginėse linijose, kurių Lietuvoje jau gerokai sumažėjo. Oateityje tokių linijų išvis nebeliks, nes visos keičiamos skaitmeninėmis. Dar vienas būdas uždrausti tarpmiestinius pokalbius surandamasišanalizavus vietinio ir tarpmiestinio abonentinio ryšio numerių skaičiųkiekio skirtumą. Vietinio ryšio numeris dažniausiai susideda iš 6 arba 5skaitmenų. Tarpmiestinio ryšio numeris susideda iš: 8 + miesto kodas(mažiausiai trys skaičiai) + abonento numeris (mažiausiai penki skaičiai)kas bendoje sumoje sudaro devynis skaičius ir daugiau. Dėl to reikia

sugalvoti prietaisą kuris analizuotų renkamo numerio skaičių kiekį iruždraustų rinkimą jei šis kiekis didesnis nei aštuoni. Norint linijosšeimininkui paskambinti į užmiestį perjungėjo pagalba draudimas pašalinamasir šeimininkas gali skambinti neribojamai. Pats linijos blokavimas gali būti įvykdytas keliais būdais: Telefoninės linijos šuntavimas rezistoriumi kaip pavaizduota 1.4paveiksle. Tokiu būdu blokuojant liniją, rezistoriaus pagalba sumažinamanumerio rinkimo amplitudė, kas neleidžia automatinei telefonų stočiainustatyti renkamo numerio ir įvykdyti sujungimą. Telefoninės linijos šuntavimas RC grandinę kaip pavaizduota 1.5paveiksle. Kondensatorius reikalingas tam, kad gesintų toninį rinkimą, otaip pat šuntuoja pokalbį jei vis dėl to įvyko sujungimas. Sukeliami trukdžiai impulsiniam rinkimui. Iškraipomos numerių rinkimoimpulsų formos, jų skaičiaus mažinimas ir panašiai, kas taip pat neleidžiaautomatinei telefonų stočiai teisingai nustatyti renkamą numerį ir įvykdytisujungimą. Tokio prietaiso principinė schema pavaizduota 1.6 paveiksle. 1.5 pav TL šuntavimo rezistoriumi schema 1.6 pav TLšuntavimo RC grandine schema

1.7 pav Principinė schema įnešanti trukdžius į TL

2. Struktūrinės schemos sudarymas ir aptarimas

2.1 pav. Struktūrinė įrenginio schema

Telefoninės linijos analizatorius analizuoja įtampą telefoninėjelinijoje. Kai telefono ragelis padėtas įtampa linijoje yra apie 60V irtelefoninės linijos analizatorius neatlieka jokių veiksmų. Kai tikpakeliamas telefono ragelis įtampa linijoje nukrenta iki 5…15V (kaippavaizduota 2.2 pav.) tai fiksuoja telefoninės linijos analizatorius. 2.2 pav.Įtampos linijoje epiūra

Maitinimo grandinė užtikrina integratoriaus ir skaitliuko –dešifratoriaus maitinimą. Kai renkamas numeris, telefono linijoje formuojami impulsai suintervalu ne mažiau 0,5s (2.3 pav.). Impulsų skaičius atitinka renkamąnumerį. Integratorius šią impulsų seką paverčia į ištisinius impulsus (kaipparodyta 2.4 paveiksle) ir šiuos impulsus paduoda į sakitliuką –dešifratorių.

Skaitliukas – dešifratorius skaičiuoja integratoriaus išėjime esančiusimpulsus ir paduoda blokavimo signalą į telefoninės linijos blokavimograndinę esant uždraustam impulsų skaičiui.

Telefoninės linijos blokavimo grandinė gavusi blokavimo signaląblokuoja liniją taip sustabdydama sekančių numerių rinkimą.

3. Elektrinės principinės schemos sudarymas ir aptarimas

3.1 Telefoninės linijos analizatoriaus principinės schemos sudarymas.Telefoninės linijos analizatorius turi registruoti įtampos kritimąlinijoje.Telefoninės linijos analizatoriaus schemą sudarome iš trijų n-p-n tipotranzistorių sujungtų pagal bendro emiterio schema ir dirbančių jungikliorežimu.Elektronics WorkBench programa suprojektuojame telefoninės linijosanalizatoriaus principinę schemą kaip pavaizduota 3.1 paveiksle irparenkame rezistorius R1, R2, R3, R4, R5 taip, kad esant telefoninėslinijos įtampai V1 lygiai 15V ir mažiau (t.y. kai telefono ragelispakeltas), tranzistorius Q1 būtų atkirtos režime (uždarytas), o Q2 ir Q3būtų įsotinti (atidaryti). Padidėjus maitinimo šaltinio įtampai daugiaukaip 15V, tranzistorius Q1 įsisotina (atsidaro) tuo pačiu uždarydamastranzistorius Q2 ir Q3.

3.1 pav Telefoninės linijos analizatoriaus principinė schema

Elektronics WorkBench programos pagalba, keisdami telefoninės linijos V1įtampą gauname išėjimo įtampos priklausomybę nuo telefoninės linijosįtampos, gautus duomenis surašomę į 3.2 pav.

|Uin |0 |1 |2 |3 |4 |5 |6 |7 |8 |9 |10 |11 ||Uiš |0,74|0,74|0,74|0,73|0,71|0,70|0,70|0,7 |0,69|0,69|0,69|0,69|| |8 |8 |8 |2 |9 |9 |4 | |7 |6 |5 |5 ||Uin |12 |13 |14 |15 |15,1|15,2|15,3|15,4|15,5|15,6|15,7|15,8||Uiš |0,69|0,69|0,7 |0,71|0,71|0,72|0,73|2,96|4,18|5,06|5,69|6,15|| |5 |5 | |2 |2 | |8 | |2 |4 |9 |6 ||Uin |15,9|16 |16,1|16,2|16,3|16,4|16,5|16,6|16,7|16,8|16,9|17 ||Uiš |6,48|6,72|6,88|7,01|7,09|7,1 |7,14|7,15|7,15|7,15|7,15|7,15|| |4 | |9 | |7 | | | | |1 |1 |1 ||Uin |18 |19 |20 |21 |22 |23 |24 |25 |26 |27 |28 |29 ||Uiš |7,15|7,15|7,15|7,15|7,15|7,15|7,15|7,15|7,15|7,15|7,15|7,15|| |2 |8 |8 |8 |8 |8 |8 |8 |8 |8 |8 |8 ||Uin |30 |31 |32 |33 |34 |35 |36 |37 |38 |39 |40 |41 ||Uiš |7,15|7,15|7,15|7,15|7,15|7,15|7,15|7,15|7,15|7,15|7,15|7,15|| |8 |8 |8 |8 |8 |8 |8 |8 |8 |8 |8 |8 ||Uin |42 |43 |44 |45 |46 |47 |48 |49 |50 |51 |52 |53 ||Uiš |7,15|7,15|7,15|7,15|7,15|7,15|7,15|7,15|7,15|7,15|7,15|7,15|| |8 |8 |8 |8 |8 |8 |8 |8 |8 |8 |8 |8 ||Uin |54 |55 |56 |57 |58 |59 |60 | | | | | ||Uiš |7,15|7,15|7,15|7,15|7,15|7,15|7,15| | | | | || |8 |8 |8 |8 |8 |8 |8 | | | | | |

3.2 pav. Modeliavimo duomenys

3.2 Integratoriaus principinės schemos sudarymas.Integratorius renkamų impulsų seką paverčia į ištisinius impulsus.Integratoriaus principinė schema pavaizduota 3.2 paveiksle.Integratoriaus grandinė sudaryta iš dviejų “išskiriantis-arba” (exclusive-or) loginių elementų kurių loginių reikšmių lentelė pateikta 3.5 paveiksleir rezistoriaus R7 bei kondensatoriaus C2.

|X |Y |Z ||0 |0 |0 ||1 |0 |1 ||0 |1 |1 ||1 |1 |0 |

3.5 pav “IŠSKIRIANČIO-ARBA” loginių reikšmių lentelė

Renkami impulsai per D1.1 patenka į integratoriaus, sudaryto iš DD1.2; R7;C2; VD1, įėjimą, kuris išėjime D1.2 /10 formuoja ilgą impulsą, šio impulsoilgumas priklauso nuo impulsų skaičiaus integratoriaus įėjime. Kol linijojeegzistuoja trumpi impulsai atitinkantys renkamo numerio skaičių, elementoDD1.2/9 įėjime bus loginio vieneto lygis, išėjime DD1.2/10 taip pat busloginio vieneto lygis. Pauzės metu tarp renkamų numerių elemento DD1.2/10

išėjime bus loginio nulio lygis. Pauzės metu per diodą VD2 išsikraunakondensatorius C2. Taip suformuojami stačiakampiai impulsai kurių skaičiusatitinka renkamo telefono numerio skaičių kiekį. Rezistoriaus R8 ir kondensatoriaus C2 reikšmių skaičiavimas:Kiekvienas skaitmuo perduodamas užtrumpinant ir atitrumpinant telefoninęliniją. Atitrumpinimo laikas yra 50-70ms; užtrumpinimo laikas yra 34-46mstarp skaičių sudaroma 0,4s-1s pauzė. Tada minimali integravimo grandinėslaiko pastovioji τ, kuriai esant kondensatorius pasikrauna, renkant skaičių1 bus:

čia : ti=50ms – minimali impulso trukmė renkant numerį 1.

– nusistovėjusi impulso reikšmė.

– pradinė įtampa.

Uex(ti)=4,5v – elemento DD1.2 slenksčio įtampa, prie kurios jis persijungia.

Rezistoriaus R8 varžą parenkame 220KΩ ir randame kondensatoriaus C2 talpį:

Parenkame kondensatoriaus C2 talpį 0,68μF

Tada laiko pastovioji:Ši laiko pastovioji yra mažesnė už reikalaujamą, todėl kondensatorius C2pasikraus iki slenkstinės įtampos truputi greičiau.

Per rezistorių R6 paduodamas loginis “vienetas” į D1.1 /5 įėjimą.

3.3 Skaitliuko – dešifratoriaus principinės schemos sudarymas.Skaitliukas – dešifratorius skaičiuoja impulsus ir paduoda blokavimosignalą į telefoninės linijos blokavimo grandinę esant uždraustam impulsųskaičiui.Skaitliuko – dešifratoriaus schema pateikta 3.6 paveiksle.

Atsiradęs loginio “vieneto” lygio signalas DD2/6 išėjime, perduotas įDD2/13 įėjimą sustabdo skaitiklio tolesnį darbą tik tada, kai DD2/15 įėjimeatsiras skaitiklio pervedimo į nulinę būseną lygis. Skaitiklio pervedimo įnulinę būseną lygis DD2/15 įėjime atsiranda tik tada kai kondensatorius C5užsikrauna per rezistorių R11 iki įtampos, kuriai esant elementas DD1.3persijungia į aukštos įtampos lygį.Grandinėlės R11 ir C5 laiko pastovioji apytikriai gali būti paskaičiuotapagal formulę:Čia: to=10…15s – praktinių bandymų metu nustatytas telefono numeriųrinkimo laikas.

Parenkame rezistoriaus R11 varžą 3MΩ, tada:

Parenkame C2 – 4,7μF

3.4 Telefoninės linijos blokavimo grandinės principinės schemossudarymas.Telefoninės linijos blokavimo grandinė gavusi blokavimo signalą blokuoja

liniją taip sustabdydama sekančių numerių rinkimą.Telefoninės linijos blokavimo grandinei panaudosime šuntavimo rezistoriumiprincipinę schemą pavaizduotą 3.7 paveiksle. 3.7 Blokavimo grandinės principinė schema

Atsiradus impulsui skaitiklio išėjime, elemento DD1.4/11 išėjimeformuojamas impulsas kuris atidaro tranzistorių Q4. Pastarojo kolektoriaussrovė pratekėdama pro tranzistoriaus Q5 bazė-emiteris sandūrą jį taip patatidaro. Atsidaręs tranzistorius Q5 trumpina rezistoriumi R15 diodinįtiltelį, kuris šuntuoja telefoninę liniją. Tokiu budu numušama renkamonumerio impulsų amplitudė ir blokuojamas tolimesnių numerių rinkimas.

3.5 Tarpmiestinių pokalbių blokavimo principinės schemos sudarymas.Tarpmiestinių pokalbių blokavimo principinė schema pateikta 3.8 paveiksle.Tarpmiestinių pokalbių blokatoriaus darbo režimų indikacijai prijungiame dušviesos diodus HD1(žalias) ir HD2(raudonas) Iš kurių HD1 indikuoja apietelefoninės linijos būseną (kai ragelis pakeltas šviesos diodas HD1šviečia) ir HD2 indikuoja apie tarpmiestinių pokalbių blokatoriaus darbą(kai linija šuntuojama rezistoriumi R15 šviesos diodas HD2 šviečia).Jungtuko SA1 pagalba perjungiami blokatoriaus darbo režimai. Įrenginysmaitinamas nuo 9V baterijos.

3.8 pav Tarpmiestinių pokalbių blokatoriaus principinė schema 4. Įtaiso konstravimas ir įrengimas.

4.1 Montažinės plokštės gamyba.Visi elementai, išskyrus jungiklį ir šviesos diodus, montuojami ant stiklotekstolito plokštės padengtos vario sluoksniu, su matmenimis 7x5cm, kurioseskizas pateiktas 4.1 paveiksle. 4.1 pav Montažinės plokštės eskizas

Detalių išdėstymo eskizas pateiktas 4.2 paveiksle. 4.2 pav Detalių išdėstymo eskizas

Pagal šiuos eskizus išpjauname montažinę plokštę kurios matmenys 7x5cm,išgrežiojame skylutes elementams. Po to lako pagalba išvedžiojame sujungimotakelius ir montažinę plokštę įdedame į geležies chlorido (FeCl3) tirpalą,kad išėsdintu nepadengtas laku vietas. Ištraukus iš tirpalo nuvalome lakoir geležies chlorido likučius. Sulituojame elementus į montažinę plokštę.Gautas rezultatas pavaizduotas 4.3 ir 4.4 paveiksle. 4.3 pav Montažinės plokštės apatinės dalies vaizdas

4.4 pav Montažinės plokštės viršutinės dalies vaizdas

4.2 Prietaiso konstravimas.Pagamintą prietaiso montažinę plokštę ir maitinimo bateriją montuojame įelektros dėžutę kurios matmenys 8x8x4 kaip pavaizduota 4.5 paveiksle. 4.5 pav Prietaiso vaizdas iš vidausAnt viršutinės dėžutės sienelės sumontuojame telefoninę rozetę 4, o taippat jungiklį 1 ir šviesos diodus 2 ir 3, kaip pavaizduota 4.6 paveiksle.Taip pat dėžutės šoninėje sienelėje išvedame prijungimui prie telefoninėslinijos laidą 5.

Panaudoti elementai pateikti 4.7pav.

|Rezistoriai ||Pozicija |Varža |Išsklaidoma |Tikslumo klasė || | |galia | ||R1 |5MΩ |0,125w |±5% ||R2; R11 |3 MΩ |0,125w |±5% ||R3 |680 kΩ |0,125w |±5% ||R4 |1 MΩ |0,125w |±5% ||R5; R14; R16 |1 kΩ |0,125w |±5% ||R6; R13 |10 kΩ |0,125w |±5% ||R7; R8; R10;R12 |220 kΩ |0,125w |±5% ||R9 |110 kΩ |0,125w |±5% ||R15 |200 Ω |0,5w |±5% ||Kondensatoriai ||Pozicija |Talpa |Leistina įtampa |Tikslumo|Pastabos || | | |klasė | ||C1 |0,01µF |63V |±10% | ||C2 |0,68µF |63V |±10% | ||C3 |0,1µF |63V |±10% | ||C4 |22µF |25V |±10% |Elektroli|| | | | |tinis ||C5 |2,2µF |63V |±10% | ||C6 |68µF |50V |±10% |Elektroli|| | | | |tinis ||Diodai, diodiniai tilteliai, šviesos diodai ||Pozicija |Markė ||VD1 |KЦ405A ||VD2; VD3; VD4; VD5; VD6 |KД102Б ||HD1 |AЛ307ВМ ||HD2 |АЛ307АМ ||Tranzistoriai ||Pozicija |Markė |Rusiškas analogas ||Q1; Q2; Q3 |BC547 |KT3102 ||Q4 |BC556 |KT3107 ||Q5 | |KT940A ||Mikroshemos ||Pozicija |Markė |Rusiškas analogas ||DD1 |CD4030M |K561ЛП2 ||DD2 |CD4017A |К561ИЕ8 |

4.7 pav Panaudotų elementų sarašas

4.3 Prietaiso įrengimas.Pagamintas prietaisas jungiamas lygiagrečiai telefono linijai, o į jorozetę kišasi telefono aparato kištukas. Prietaisą rekomenduotina įrengtirakinamoje spintelėje, kad apriboti pašalinių asmenų prėjimą prieblokatoriaus. Trijų padėčių jungiklis turi galimybę visai išjungtiblokatorių (pavyzdžiui kai norima paskambinti į užmiestį), blokuotitarpmiestinių numerių rinkimą ir blokuoti visų numerių, išskyrus pagalbosdviženklius numerius, rinkimą. Du šviesos diodai indikuoja blokatoriausbūklę, kai abu indikatoriai nešviečia telefono linija laisva (telefonoragelis padėtas) ir blokatorius neveikia arba jis išjungtas. Žalias šviesos

diodas indikuoja telefono linijos būklę, kai jis šviečia tai telefonolinija užimta (pakeltas telefono ragelis). Kai įsijungia telefoninėslinijos blokavimas užsidega raudonas šviesos diodas.

5 EKSPERIMENTINIS TYRIMASPatikriname pagaminto prietaiso veikimą. Prijungiame įtaisą prietelefoninės linijos, į prietaiso rozetę įkišame telefono kištuką, nustatomejungiklio padėtį į “4” , renkame numerį.

Pajungiame prietaisą prie reguliuojamo maitinimo šaltinio ir keisdamimaitinimo šaltinio įtampą surandame išėjimo įtampos priklausomybę nuotelefoninės linijos įtampos. Gautus duomenis suvedame į 5.1 pav.

Išmatuojame telefono linijos įtampą ir prietaiso naudojamą srovę esantpakeltam ir padėtam telefono rageliui. Gautus duomenis suvedame į 5.2 pav.

Išmatuojame prietaiso vartojamą srovę nuo vidinės baterijos esant pakeltamir padėtam telefono rageliui. Gautus duomenis suvedame į 5.3 pav.

———————–

4.6 pav Bendras prietaiso vaizdas

[pic]

[pic]

[pic]

[pic]

[pic]

[pic]

[pic][pic]

[pic]

[pic]

Uin

Uiš

3.3 pav Išėjimo įtampos priklausomybė nuo telefono linijos įtampos

[pic]

3.6 pav Skaitliuko – dešifratoriaus principinė schema

2.4 pav Impulsų forma integratoriaus išėjime

2.3 pav. Renkamų numerių impulsų formos

Telefoninė linija

Maitinimo grandinė

Telefoninės linijos blokavimo grandinė

3.4 pav Integratoriaus principinė schema

Renkamo numerio skaitliukas – dešifratorius

Integratorius

Telefoninės linijos analizatorius

Pokalbių laiko skaitliukai

Prisijungimo ir nutraukimo signalizatoriai

Įrenginiai ribojantys pokalbio laiką

Įrenginiai koduojantys priėjimą prie telefono linijos

Įrenginiai apsaugantys nuo lygiagretaus pasijungimo

Tarpmiestinių pokalbių blokatoriai

Pasyvūs

Aktyvūs

ATS tarmiestinių pokalbių atjungimas

Telefono aparato naudojimo kontrolė įmonėse

Paskirstymo spintų, dėžučių, šulinių apsaugojimas

Telefono aparato perkėlimas į svetimiems nepasiekiamą vietą

Techniniai

Organizaciniai

Apsaugos būdai nuo savavališko telefino linijos panaudojimo

Sugedusio taksofono aparato panaudojimas

Prisijungimas prie radiotelefono radiokanalo zonos

Lygiagretus prisijungimas kabelinėje zonoje

Lygiagretus prisijungimas paskirstymo dėžutėje

Spec. įrenginio imituojančio užimtumo signalą prijungimas

Prisijungimas kabelinėje zonoje

Prisijungimas paskirstymo dėžutėje

Bekontaktis

Be linijos nutraukimo

Nutraukiant liniją

TA panaudojimas mokamiems pokalbiams (pvz.: intymūs pokalbiai)

Įmonių darbininkų ir lankytojų tarmiestiniai pokalbiai

Išoriniu prisijungimu

Be išorinio prisijungimo (panaudojnt TA ne pagal paskirtį)

Galimi linijos panaudojimo būdai (trumpalaikis ir 汩慧慬歩獩ഩ഍ilgalaikis)