Projektuojami itaisai

Turinys

Įvadas..............................2

1. Projektuojamo įtaiso analizė.......................3

1. Prisijungimo prie linijos būdai....................3

2. Galimi linijos panaudojimo būdai..................4

1. Trumpalaikis prisijungimas.................4

2. Ilgalaikis prisijungimas....................4

3. Savavališkas prisijungimas nutraukiant liniją..........5

4. Savavališkas prisijungimas be linijos nutraukimo.......5

5. Bekontaktis prisijungimas...................5

6. Telefoninės linijos panaudojimas ne pagal paskirtį.......5

3. Apsaugos būdai nuo savavališko telefoninės linijos

panaudojimo.......5

4. Tarpmiestinių pokalbių blokavimas..................6

2. Struktūrinės schemos sudarymas ir aptarimas.................8

3. Elektrinės principinės schemos sudarymas ir aptarimas...........10

3.1 Telefoninės linijos analizatoriaus principinės schemos
sudarymas.....10

3.2 Integratoriaus principinės schemos sudarymas..............10

3.3 Skaitliuko – dešifratoriaus principinės schemos
sudarymas.......11

3.4 Telefoninės linijos blokavimo grandinės principinės schemos
sudarymas..12

3.5 Tarpmiestinių pokalbių blokatoriaus principinės schemos
sudarymas...13

4. Įtaiso konstravimas ir įrengimas.................

5. Eksperimentinis tyrimas...................

6. Išvados..........................

7. Literatūra..........................

ĮVADAS:

Šiais laikais kai telefoninių tinklų pagalba galime susisiekti
praktiškai su visu pasauliu ir esant gana brangioms paslaugoms už šį ryšį,
abonentai irr telefoninės kompanijos neišvengiamai susiduria su telefoninio
piratavimo problema. Dauguma abonentų, net nežinodami apmoka savo sąskaitas
už pokalbius, tuo pačiu apmokėdami, piratinio prisijungimo metu, padarytus
jam nuostolius. Tuo labiau, kad skambino ne abonentas, įrodyti ganėtinai
sudėtinga.

Pateiksiu keletą telefoninio piratavimo pavyzdžių:

Nuomininkas išsinuomojo kambarį, per mėnesį apskambino visas
aplinkines šalis ir dingo kaip į vandenį, palikęs neapmokėtas sąskaitas už
telefoninius pokalbius. Yra buvę atvejų kai nuomininkai išnuomotame
kambaryje prisijungę radio telefoną ir dirbdami automobilyje šalia
taksofono aparatų, visiems pageidaujantiems pardavinėjo galimybę
paskambinti į užmiestį už pusę kainos.

Štai dar vienas pavyzdys: visi žinome apie inntymių pokalbių paslaugas
telefonu į kurių tinklą dažnai patenka vaikai ir patiklūs abonentai.
Sąskaita už tokius pokalbius gali tapti nepakeliama ne tik šeimos
biudžetui, bet ir smulkesnei įmonei.

Čia tik keletas pavyzdžių ir visais atvejais telefoninės kompanijos
reikalaus sumokėti įsiskolinimą, o nesumokėjus pagrasins atjungti telefono
liniją.

Visiškai išvengti pi

iratinio prisijungimo yra praktiškai neįmanoma dėl
prastai apsaugotų telefoninių linijų. Tačiau, finansiškai brangiau
kainuojančių skambučių į užmiestį skaičių, galima sumažinti panaudojant
mano projektuojamąjį įrenginį – tarpmiestinių pokalbių blokatorių.

1. Projektuojamo įtaiso analizė

Kad sumažintume nelegalaus prisijungimo prie telefoninės linijos
galimybę turime atidžiau išanalizuoti tokios linijos pažeidžiamiausias
vietas.

1.1. Prisijungimo prie linijos būdai

Tam, kad peržiūrėti visas galimas prisijungimo prie telefoninės
linijos vietas išanalizuokime struktūrinę schemą pateiktą 1.1 paveiksle.

Shemoje pavaizduota paskirstymo dėžutė kurioje pajungtos trys poros:

✓ Radiotelefonas.

✓ Paprastas telefonas.

✓ Antras paprastas telefonas su įrengtu piratiniu prietaisu –

automatinės

telefonų stoties signalų imitavimui.

1.1 pav. Struktūrinė telefoninės linijos schema

Iš schemos matyti, kad galima išskirti penkias pagrindines piratinio
prisijungimo zonas:

1) ATS zona (ATS įrenginių salė)

2) Kabelinė zona nuo ATS iki paskirstymo dėžutės įskaitant visas

paskirstymo spintas ir ryšių šuliniukus.

3) Linija nuo paskirstymo dėžutės iki telefono aparato,

įskaitant ir
paskirstymo dėžutę.

4) Telefono aparatas

5) Radiotelefono radiokanalo zona

Šiose zonose nelegalus prisijungimas labiausiai tikėtinas.
1.2. Galimi linijos panaudojimo būdai.

1.2. paveiksle parodyta gaalimų linijos panaudojimų būdų struktūra.

1.2 pav. Galimų linijos panaudojimo būdų struktūra

1.2.1. Trumpalaikis prisijungimas harakterizuojamas trumpalaikiu
piratinio telefono aparato prijungimu prie linijos. Gana dažnai
pasitaikantis skirtingose telefoninėse linijose, nežymiai maskuojant arba
visai nemaskuojant prisijungimo vietos. Tokie prisijungimai dažniausiai
neatneša didelių finansinių nuostolių ir yra gana greitai išaiškinami.

1.2.2 Ilgalaikis prisijungimas. Jau pats faktas ilgalaikio
linijos panaudojimo kalba apie tai, kad asmenys yra kažkur šalia (šeimos
nariai, kaimynai, kolegos ir kt.), arba parodo šio abonento linijos
pažeidžiamumą piratiniam prisijungimui (pasleptos telefoninės spintos ir
paskirstymo dėžutės, nekontroliuojamas telefono naudojimas, elementarių
apsaugos priemonių nebuvimas).

Piratiniam prisijungimui naudojamas arba pa

aprastas telefono aparatas,
arba specialus prisijungimo įtaisas, užtikrinantis paslėptą prisijungimą
prie dvilaidės linijos ir imituojantis linijos šeimininkui visus
pagrindinius automatinės telefonų stoties (ATS) signalus. Tuo momentu kai
savavališkai naudojamasi linija, abonentinės linijos šeimininkui siunčiamas
užimtumo signalas. Kitu laiku linijos šeimininkas telefonu gali naudotis
neribotai. Tokių prietaisų išaiškinimas gana sudėtingas, bet įmanomas,
analizuojant pokalbių išklotines. Kaip taisyklė, dažniausiai nelegalai
perdaug nepiktnaudžiauja telefoniniu laiku, bijodami išaiškinimo. Jiems
svarbi, pati nuolatinė telefono pasinaudojimo galimybė.

Taip pat ilgalaikiams prisijungimams priskiriamas telefono aparato
panaudojimas ne pagal paskirtį, pavyzdžiui: įmonės darbuotojai įmonėje,
vaikai kambaryje.

1.2.3 Savavališkas prisijungimas nutraukiant liniją. Dažniausiai
pasitaiko paskirstymo dėžutėje, kabelinėje zonoje, panaudojant spec.
įrenginius imituojančius užimtumo signalą.

Jeigu po prisijungimo, linijos veiksmingumas atstatomas ir
prisijungimo vieta maskuojama, tai galima įtarti, kad linija pasinaudojama
pastoviai.

1.2.4. Savavališkas prisijungimas be linijos nutraukimo. Tokiam
prisijungimui priskiriami: lygiagretus prisijungimas paskirstymo dėžutėje,
lygiagretus prisijungimas kabelinėje zonoje ar panaudojant neveikiantį
taksofono aparatą. Šiems prisijungimams būdinga numerio rinkimo girdimumas
šeimininko telefono aparate, kas verčia nelegalus naudotis linija tik
šeimininkams išvykus. Svetimų pokalbių perėmimas, neįprastas telefono
skambučio skambtelėjimas, parodo apie savavališką prisijungimą, todėl tokie
prisijungimai greitai išaiškinami.

Dažniausiai prisijungimas įvykdomas panaudojant paprasčiausia telefono
aparatą su prijungtais “krokodilais”, atidarytose paskirstymo spintose,
šuliniuse, po kurio praktiškai nepaliekama jokių prisijungimo pėdsakų
(išskyrus finansinius).

Neapmokamas taksofono panaudojimas gana stipriai finansiškai veikia
telefonines kompanijas. Todėl jos nemažai investuoja taksofonų tobulinimui.
Ankstesni monetiniai taksofonai būdavo prastai apsaugoti, dėl prasto monetų
kasavimo mechanizmo, dažnas piratas galėdavo kalbėti nemokamai. Atsiradus
korteliniams taksofonams su magnetine juostele, ne

elegalių pokalbių skaičius
sumažėjo, tačiau šie aparatai taip pat turėjo nemažai trūkumų. Dabar
naudojami korteliniai taksofonai, su mikroprocesoriniu pagrindu
pagamintomis kortelėmis. Tokių kortelių padirbimas gana sudėtingas ir
reikalauja aukštų elektronikos ir programavimo žinių, todėl pasitaiko
retokai. Be viso to taksofonams kaip ir paprastiems telefono aparatams,
būdingas prisijungimas prie linijos.

1.2.5. Bekontaktis prisijungimas Įvykdomas radiokanalo zonoje
tarp stacionaraus ir nešiojamo radiotelefono blokų. Elektroninio skanavimo
būdu nustatomas ragelio pakėlimo kodinis signalas, ir toliau, ryšys vyksta
įprastu būdu tik vietoj linijos šeimininko nešiojamo bloko naudojamas
piratinis.

1.2.6. Telefoninės linijos panaudojimas ne pagal paskirtį. Ši
prisijungimo sritis apjungia savyje visus galimus telefoninės linijos
panaudojimo būdus. Kaip taisyklė, tai viena iš labiausiai tikėtinų
situacijų įmonėse ir organizacijose. Tai papildomos išlaidos įmonės
biudžetui ir galvos skausmas vadovams.

Namų telefonas, neapgalvotai naudojant, taip pat gali pridaryti
didelių finansinių nuostolių. Padidėjusios išlaidos už tarpmiestinius
pokalbius gali tapti pagrindine telefono nutraukimo priežastimi už
neapmokėtas sąskaitas.

1.3. Apsaugos būdai nuo savavališko telefoninės linijos panaudojimo.

Kaip matome 1.3 paveiksle visus apsaugos nuo savavališko telefoninės
linijos panaudojimo būdus galime išskirti į dvi pagrindines grupes:

✓ Organizacines

✓ Technines

Organizacinė apsaugos grupė, apima telefono linijų reglamentavimą ir
kontrolę įmonėse. Įpatingai didelį efektą pasiekia įmonės turinčios daug
telefoninių linijų. Techniniai apsaugos būdai suprantami priimant
specialius apsaugos įrenginius, ribojančius nelegalių abonentų prisijungimo
galimybę.

Pagal tai, kaip paveikiama telefoninė linija, techniniai apsaugos

būdai skirstomi į:

✓ Aktyvius

✓ Pasyvius

Pasyvūs apsaugos įrenginiai skirti savavališko prisijungimo ir linijos
panaudojimo registracijai. Jie nemaišo ryšio procesui, o tik informuoja
linijos savininką, kad šis reaguotu ir im

mtūsi atitinkamų veiksmų.

Aktyviniai apsaugos įrenginiai numato įsikišimą į ryšio pradžią
ir eiga, kad išvengtų realių finansinių nuostolių, esant savavališkam
prisijungimui.

1.3 pav. Apsaugos būdų struktūra

1.4. Tarpmiestinių pokalbių blokavimas

Vienas paprasčiausių ir efektyviausių apsaugos būdų, siekiant
sumažinti finansinius nuostolius, yra tarpmiestinių telefoninių pokalbių
blokavimas.

Pats paprasčiausias šios problemos sprendimas būtų, kai automatinėje
telefonų stotyje uždraustų skambučius į užmiestį. Tačiau linijos
šeimininkas, reikalui esant, taip pat nebegalės paskambinti į užmiestį.

Kitas sprendimas surandamas išanalizavus vietinio ir tarpmiestinio
abonentinio ryšio numerių pirmojo skaičiaus skirtumą. T.y. vietinio ryšio
numeris niekada neprasideda aštuonetu (būna 7,6,5,4,3,2,1), o tarpmiestinio
ryšio numerio pirmasis skaičius visada aštuonetas. Dėl šio skirtumo reikia
sugalvoti prietaisą kuris analizuotų renkamo numerio pirmąjį skaičių ir
uždraustų rinkimą jei šis skaičius didesnis nei septyni. Tokio įrenginio
principinė schema pateikta 1.4 paveiksle.

1.4 pav Tarpmiestinių pokalbių blokatorius

Šio prietaiso veikimo principas: Pakėlus telefono ragelį, mikroschemos
DD1.1 išėjime 3 atsiranda loginis “1”. Po 1,5-2 sekundžių skaitliukas DD2
pasiruošęs skaičiuoti impulsus. Surinkus “aštuonetą” ir po ilgokos pauzės
(ištisinio signalo iš ATS laukimas) DD2 įėjime 9 atsiranda loginis “1” kas
įjungia raktą DA1 per DD1.3 – DD1.4. Linija šuntuojama rezistoriumi R5 ir
tolimesnis numerių rinkimas blokuojamas.
Surinkus bet kokį kitą numerį neprasidedantį “aštuonetu” ir esant trumpoms
pauzėms tarp numerių linija lieka laisva. Integruojanti grandinė
susidedanti iš R8, C4 atsiradus trumpalaikiui loginio “1” impulsui DD2
išėjime 9 neleidžia suveikti raktui DA1.
Pagrindinis šios schemos trūkumas tas, kad ji blokuoja liniją atsiradus
aštuonetui ir ilgokai pauzei (ištisinio signalo iš ATS laukimas), kas
naudojama analoginėse linijose, kurių Lietuvoje jau gerokai sumažėjo. O
ateityje tokių linijų išvis nebeliks, nes visos keičiamos skaitmeninėmis.

Dar vienas būdas uždrausti tarpmiestinius pokalbius surandamas
išanalizavus vietinio ir tarpmiestinio abonentinio ryšio numerių skaičių
kiekio skirtumą. Vietinio ryšio numeris dažniausiai susideda iš 6 arba 5
skaitmenų. Tarpmiestinio ryšio numeris susideda iš: 8 + miesto kodas
(mažiausiai trys skaičiai) + abonento numeris (mažiausiai penki skaičiai)
kas bendoje sumoje sudaro devynis skaičius ir daugiau. Dėl to reikia
sugalvoti prietaisą kuris analizuotų renkamo numerio skaičių kiekį ir
uždraustų rinkimą jei šis kiekis didesnis nei aštuoni. Norint linijos
šeimininkui paskambinti į užmiestį perjungėjo pagalba draudimas pašalinamas
ir šeimininkas gali skambinti neribojamai.

Pats linijos blokavimas gali būti įvykdytas keliais būdais:

Telefoninės linijos šuntavimas rezistoriumi kaip pavaizduota 1.4
paveiksle. Tokiu būdu blokuojant liniją, rezistoriaus pagalba sumažinama
numerio rinkimo amplitudė, kas neleidžia automatinei telefonų stočiai
nustatyti renkamo numerio ir įvykdyti sujungimą.

Telefoninės linijos šuntavimas RC grandinę kaip pavaizduota 1.5
paveiksle. Kondensatorius reikalingas tam, kad gesintų toninį rinkimą, o
taip pat šuntuoja pokalbį jei vis dėl to įvyko sujungimas.

Sukeliami trukdžiai impulsiniam rinkimui. Iškraipomos numerių rinkimo
impulsų formos, jų skaičiaus mažinimas ir panašiai, kas taip pat neleidžia
automatinei telefonų stočiai teisingai nustatyti renkamą numerį ir įvykdyti
sujungimą. Tokio prietaiso principinė schema pavaizduota 1.6 paveiksle.

1.5 pav TL šuntavimo rezistoriumi schema 1.6 pav TL
šuntavimo RC grandine schema

1.7 pav Principinė schema įnešanti trukdžius į TL

2. Struktūrinės schemos sudarymas ir aptarimas

2.1 pav. Struktūrinė įrenginio schema

Telefoninės linijos analizatorius analizuoja įtampą telefoninėje
linijoje. Kai telefono ragelis padėtas įtampa linijoje yra apie 60V ir
telefoninės linijos analizatorius neatlieka jokių veiksmų. Kai tik
pakeliamas telefono ragelis įtampa linijoje nukrenta iki 5.15V (kaip
pavaizduota 2.2 pav.) tai fiksuoja telefoninės linijos analizatorius.

2.2 pav.Įtampos linijoje epiūra

Maitinimo grandinė užtikrina integratoriaus ir skaitliuko –
dešifratoriaus maitinimą.

Kai renkamas numeris, telefono linijoje formuojami impulsai su
intervalu ne mažiau 0,5s (2.3 pav.). Impulsų skaičius atitinka renkamą
numerį. Integratorius šią impulsų seką paverčia į ištisinius impulsus (kaip
parodyta 2.4 paveiksle) ir šiuos impulsus paduoda į sakitliuką –
dešifratorių.

Skaitliukas – dešifratorius skaičiuoja integratoriaus išėjime esančius
impulsus ir paduoda blokavimo signalą į telefoninės linijos blokavimo
grandinę esant uždraustam impulsų skaičiui.

Telefoninės linijos blokavimo grandinė gavusi blokavimo signalą
blokuoja liniją taip sustabdydama sekančių numerių rinkimą.

3. Elektrinės principinės schemos sudarymas ir aptarimas

3.1 Telefoninės linijos analizatoriaus principinės schemos sudarymas.
Telefoninės linijos analizatorius turi registruoti įtampos kritimą
linijoje.
Telefoninės linijos analizatoriaus schemą sudarome iš trijų n-p-n tipo
tranzistorių sujungtų pagal bendro emiterio schema ir dirbančių jungiklio
režimu.
Elektronics WorkBench programa suprojektuojame telefoninės linijos
analizatoriaus principinę schemą kaip pavaizduota 3.1 paveiksle ir
parenkame rezistorius R1, R2, R3, R4, R5 taip, kad esant telefoninės
linijos įtampai V1 lygiai 15V ir mažiau (t.y. kai telefono ragelis
pakeltas), tranzistorius Q1 būtų atkirtos režime (uždarytas), o Q2 ir Q3
būtų įsotinti (atidaryti). Padidėjus maitinimo šaltinio įtampai daugiau
kaip 15V, tranzistorius Q1 įsisotina (atsidaro) tuo pačiu uždarydamas
tranzistorius Q2 ir Q3.

3.1 pav Telefoninės linijos analizatoriaus principinė schema

Elektronics WorkBench programos pagalba, keisdami telefoninės linijos V1
įtampą gauname išėjimo įtampos priklausomybę nuo telefoninės linijos
įtampos, gautus duomenis surašomę į 3.2 pav.

|Uin |0 |1 |2 |3 |4 |5 |6 |7 |8 |9 |10 |11 |
|Uiš |0,74|0,74|0,74|0,73|0,71|0,70|0,70|0,7 |0,69|0,69|0,69|0,69|
| |8 |8 |8 |2 |9 |9 |4 | |7 |6 |5 |5 |
|Uin |12 |13 |14 |15 |15,1|15,2|15,3|15,4|15,5|15,6|15,7|15,8|
|Uiš |0,69|0,69|0,7 |0,71|0,71|0,72|0,73|2,96|4,18|5,06|5,69|6,15|
| |5 |5 | |2 |2 | |8 | |2 |4 |9 |6 |
|Uin |15,9|16 |16,1|16,2|16,3|16,4|16,5|16,6|16,7|16,8|16,9|17 |
|Uiš |6,48|6,72|6,88|7,01|7,09|7,1 |7,14|7,15|7,15|7,15|7,15|7,15|
| |4 | |9 | |7 | | | | |1 |1 |1 |
|Uin |18 |19 |20 |21 |22 |23 |24 |25 |26 |27 |28 |29 |
|Uiš |7,15|7,15|7,15|7,15|7,15|7,15|7,15|7,15|7,15|7,15|7,15|7,15|
| |2 |8 |8 |8 |8 |8 |8 |8 |8 |8 |8 |8 |
|Uin |30 |31 |32 |33 |34 |35 |36 |37 |38 |39 |40 |41 |
|Uiš |7,15|7,15|7,15|7,15|7,15|7,15|7,15|7,15|7,15|7,15|7,15|7,15|
| |8 |8 |8 |8 |8 |8 |8 |8 |8 |8 |8 |8 |
|Uin |42 |43 |44 |45 |46 |47 |48 |49 |50 |51 |52 |53 |
|Uiš |7,15|7,15|7,15|7,15|7,15|7,15|7,15|7,15|7,15|7,15|7,15|7,15|
| |8 |8 |8 |8 |8 |8 |8 |8 |8 |8 |8 |8 |
|Uin |54 |55 |56 |57 |58 |59 |60 | | | | | |
|Uiš |7,15|7,15|7,15|7,15|7,15|7,15|7,15| | | | | |
| |8 |8 |8 |8 |8 |8 |8 | | | | | |

3.2 pav. Modeliavimo duomenys

3.2 Integratoriaus principinės schemos sudarymas.
Integratorius renkamų impulsų seką paverčia į ištisinius impulsus.
Integratoriaus principinė schema pavaizduota 3.2 paveiksle.
Integratoriaus grandinė sudaryta iš dviejų “išskiriantis-arba” (exclusive-
or) loginių elementų kurių loginių reikšmių lentelė pateikta 3.5 paveiksle
ir rezistoriaus R7 bei kondensatoriaus C2.

|X |Y |Z |
|0 |0 |0 |
|1 |0 |1 |
|0 |1 |1 |
|1 |1 |0 |

3.5 pav “IŠSKIRIANČIO-ARBA” loginių reikšmių lentelė

Renkami impulsai per D1.1 patenka į integratoriaus, sudaryto iš DD1.2; R7;
C2; VD1, įėjimą, kuris išėjime D1.2 /10 formuoja ilgą impulsą, šio impulso
ilgumas priklauso nuo impulsų skaičiaus integratoriaus įėjime. Kol linijoje
egzistuoja trumpi impulsai atitinkantys renkamo numerio skaičių, elemento
DD1.2/9 įėjime bus loginio vieneto lygis, išėjime DD1.2/10 taip pat bus
loginio vieneto lygis. Pauzės metu tarp renkamų numerių elemento DD1.2/10
išėjime bus loginio nulio lygis. Pauzės metu per diodą VD2 išsikrauna
kondensatorius C2. Taip suformuojami stačiakampiai impulsai kurių skaičius
atitinka renkamo telefono numerio skaičių kiekį.

Rezistoriaus R8 ir kondensatoriaus C2 reikšmių skaičiavimas:
Kiekvienas skaitmuo perduodamas užtrumpinant ir atitrumpinant telefoninę
liniją. Atitrumpinimo laikas yra 50-70ms; užtrumpinimo laikas yra 34-46ms
tarp skaičių sudaroma 0,4s-1s pauzė. Tada minimali integravimo grandinės
laiko pastovioji τ, kuriai esant kondensatorius pasikrauna, renkant skaičių
1 bus:

čia : ti=50ms – minimali impulso trukmė renkant numerį 1.

– nusistovėjusi impulso reikšmė.

– pradinė įtampa.

Uex(ti)=4,5v – elemento DD1.2 slenksčio įtampa, prie kurios jis

persijungia.

Rezistoriaus R8 varžą parenkame 220KΩ ir randame kondensatoriaus C2 talpį:

Parenkame kondensatoriaus C2 talpį 0,68μF

Tada laiko pastovioji:
Ši laiko pastovioji yra mažesnė už reikalaujamą, todėl kondensatorius C2
pasikraus iki slenkstinės įtampos truputi greičiau.

Per rezistorių R6 paduodamas loginis “vienetas” į D1.1 /5 įėjimą.

3.3 Skaitliuko – dešifratoriaus principinės schemos sudarymas.
Skaitliukas – dešifratorius skaičiuoja impulsus ir paduoda blokavimo
signalą į telefoninės linijos blokavimo grandinę esant uždraustam impulsų
skaičiui.
Skaitliuko – dešifratoriaus schema pateikta 3.6 paveiksle.

Atsiradęs loginio “vieneto” lygio signalas DD2/6 išėjime, perduotas į
DD2/13 įėjimą sustabdo skaitiklio tolesnį darbą tik tada, kai DD2/15 įėjime
atsiras skaitiklio pervedimo į nulinę būseną lygis. Skaitiklio pervedimo į
nulinę būseną lygis DD2/15 įėjime atsiranda tik tada kai kondensatorius C5
užsikrauna per rezistorių R11 iki įtampos, kuriai esant elementas DD1.3
persijungia į aukštos įtampos lygį.
Grandinėlės R11 ir C5 laiko pastovioji apytikriai gali būti paskaičiuota
pagal formulę:
Čia: to=10.15s – praktinių bandymų metu nustatytas telefono numerių
rinkimo laikas.

Parenkame rezistoriaus R11 varžą 3MΩ, tada:

Parenkame C2 – 4,7μF

3.4 Telefoninės linijos blokavimo grandinės principinės schemos
sudarymas.
Telefoninės linijos blokavimo grandinė gavusi blokavimo signalą blokuoja
liniją taip sustabdydama sekančių numerių rinkimą.
Telefoninės linijos blokavimo grandinei panaudosime šuntavimo rezistoriumi
principinę schemą pavaizduotą 3.7 paveiksle.

3.7 Blokavimo grandinės principinė schema

Atsiradus impulsui skaitiklio išėjime, elemento DD1.4/11 išėjime
formuojamas impulsas kuris atidaro tranzistorių Q4. Pastarojo kolektoriaus
srovė pratekėdama pro tranzistoriaus Q5 bazė-emiteris sandūrą jį taip pat
atidaro. Atsidaręs tranzistorius Q5 trumpina rezistoriumi R15 diodinį
tiltelį, kuris šuntuoja telefoninę liniją. Tokiu budu numušama renkamo
numerio impulsų amplitudė ir blokuojamas tolimesnių numerių rinkimas.

3.5 Tarpmiestinių pokalbių blokavimo principinės schemos sudarymas.
Tarpmiestinių pokalbių blokavimo principinė schema pateikta 3.8 paveiksle.
Tarpmiestinių pokalbių blokatoriaus darbo režimų indikacijai prijungiame du
šviesos diodus HD1(žalias) ir HD2(raudonas) Iš kurių HD1 indikuoja apie
telefoninės linijos būseną (kai ragelis pakeltas šviesos diodas HD1
šviečia) ir HD2 indikuoja apie tarpmiestinių pokalbių blokatoriaus darbą
(kai linija šuntuojama rezistoriumi R15 šviesos diodas HD2 šviečia).
Jungtuko SA1 pagalba perjungiami blokatoriaus darbo režimai. Įrenginys
maitinamas nuo 9V baterijos.

3.8 pav Tarpmiestinių pokalbių blokatoriaus principinė schema

4. Įtaiso konstravimas ir įrengimas.

4.1 Montažinės plokštės gamyba.
Visi elementai, išskyrus jungiklį ir šviesos diodus, montuojami ant stiklo
tekstolito plokštės padengtos vario sluoksniu, su matmenimis 7x5cm, kurios
eskizas pateiktas 4.1 paveiksle.

4.1 pav Montažinės plokštės eskizas

Detalių išdėstymo eskizas pateiktas 4.2 paveiksle.

4.2 pav Detalių išdėstymo eskizas

Pagal šiuos eskizus išpjauname montažinę plokštę kurios matmenys 7x5cm,
išgrežiojame skylutes elementams. Po to lako pagalba išvedžiojame sujungimo
takelius ir montažinę plokštę įdedame į geležies chlorido (FeCl3) tirpalą,
kad išėsdintu nepadengtas laku vietas. Ištraukus iš tirpalo nuvalome lako
ir geležies chlorido likučius. Sulituojame elementus į montažinę plokštę.
Gautas rezultatas pavaizduotas 4.3 ir 4.4 paveiksle.

4.3 pav Montažinės plokštės apatinės dalies vaizdas

4.4 pav Montažinės plokštės viršutinės dalies vaizdas

4.2 Prietaiso konstravimas.
Pagamintą prietaiso montažinę plokštę ir maitinimo bateriją montuojame į
elektros dėžutę kurios matmenys 8x8x4 kaip pavaizduota 4.5 paveiksle.

4.5 pav Prietaiso vaizdas iš vidaus
Ant viršutinės dėžutės sienelės sumontuojame telefoninę rozetę 4, o taip
pat jungiklį 1 ir šviesos diodus 2 ir 3, kaip pavaizduota 4.6 paveiksle.
Taip pat dėžutės šoninėje sienelėje išvedame prijungimui prie telefoninės
linijos laidą 5.

Panaudoti elementai pateikti 4.7pav.

|Rezistoriai |
|Pozicija |Varža |Išsklaidoma |Tikslumo klasė |
| | |galia | |
|R1 |5MΩ |0,125w |±5% |
|R2; R11 |3 MΩ |0,125w |±5% |
|R3 |680 kΩ |0,125w |±5% |
|R4 |1 MΩ |0,125w |±5% |
|R5; R14; R16 |1 kΩ |0,125w |±5% |
|R6; R13 |10 kΩ |0,125w |±5% |
|R7; R8; R10;R12 |220 kΩ |0,125w |±5% |
|R9 |110 kΩ |0,125w |±5% |
|R15 |200 Ω |0,5w |±5% |
|Kondensatoriai |
|Pozicija |Talpa |Leistina įtampa |Tikslumo|Pastabos |
| | | |klasė | |
|C1 |0,01µF |63V |±10% | |
|C2 |0,68µF |63V |±10% | |
|C3 |0,1µF |63V |±10% | |
|C4 |22µF |25V |±10% |Elektroli|
| | | | |tinis |
|C5 |2,2µF |63V |±10% | |
|C6 |68µF |50V |±10% |Elektroli|
| | | | |tinis |
|Diodai, diodiniai tilteliai, šviesos diodai |
|Pozicija |Markė |
|VD1 |KЦ405A |
|VD2; VD3; VD4; VD5; VD6 |KД102Б |
|HD1 |AЛ307ВМ |
|HD2 |АЛ307АМ |
|Tranzistoriai |
|Pozicija |Markė |Rusiškas analogas |
|Q1; Q2; Q3 |BC547 |KT3102 |
|Q4 |BC556 |KT3107 |
|Q5 | |KT940A |
|Mikroshemos |
|Pozicija |Markė |Rusiškas analogas |
|DD1 |CD4030M |K561ЛП2 |
|DD2 |CD4017A |К561ИЕ8 |

4.7 pav Panaudotų elementų sarašas

4.3 Prietaiso įrengimas.
Pagamintas prietaisas jungiamas lygiagrečiai telefono linijai, o į jo
rozetę kišasi telefono aparato kištukas. Prietaisą rekomenduotina įrengti
rakinamoje spintelėje, kad apriboti pašalinių asmenų prėjimą prie
blokatoriaus. Trijų padėčių jungiklis turi galimybę visai išjungti
blokatorių (pavyzdžiui kai norima paskambinti į užmiestį), blokuoti
tarpmiestinių numerių rinkimą ir blokuoti visų numerių, išskyrus pagalbos
dviženklius numerius, rinkimą. Du šviesos diodai indikuoja blokatoriaus
būklę, kai abu indikatoriai nešviečia telefono linija laisva (telefono
ragelis padėtas) ir blokatorius neveikia arba jis išjungtas. Žalias šviesos
diodas indikuoja telefono linijos būklę, kai jis šviečia tai telefono
linija užimta (pakeltas telefono ragelis). Kai įsijungia telefoninės
linijos blokavimas užsidega raudonas šviesos diodas.

5 EKSPERIMENTINIS TYRIMAS
Patikriname pagaminto prietaiso veikimą. Prijungiame įtaisą prie
telefoninės linijos, į prietaiso rozetę įkišame telefono kištuką, nustatome
jungiklio padėtį į “4” , renkame numerį.

Pajungiame prietaisą prie reguliuojamo maitinimo šaltinio ir keisdami
maitinimo šaltinio įtampą surandame išėjimo įtampos priklausomybę nuo
telefoninės linijos įtampos. Gautus duomenis suvedame į 5.1 pav.

Išmatuojame telefono linijos įtampą ir prietaiso naudojamą srovę esant
pakeltam ir padėtam telefono rageliui. Gautus duomenis suvedame į 5.2 pav.

Išmatuojame prietaiso vartojamą srovę nuo vidinės baterijos esant pakeltam
ir padėtam telefono rageliui. Gautus duomenis suvedame į 5.3 pav.

———————–

4.6 pav Bendras prietaiso vaizdas

[pic]

[pic]

[pic]

[pic]

[pic]

[pic]

[pic]
[pic]

[pic]

[pic]

Uin

Uiš

3.3 pav Išėjimo įtampos priklausomybė nuo telefono linijos įtampos

[pic]

3.6 pav Skaitliuko – dešifratoriaus principinė schema

2.4 pav Impulsų forma integratoriaus išėjime

2.3 pav. Renkamų numerių impulsų formos

Telefoninė linija

Maitinimo grandinė

Telefoninės linijos blokavimo grandinė

3.4 pav Integratoriaus principinė schema

Renkamo numerio skaitliukas – dešifratorius

Integratorius

Telefoninės linijos analizatorius

Pokalbių laiko skaitliukai

Prisijungimo ir nutraukimo signalizatoriai

Įrenginiai ribojantys pokalbio laiką

Įrenginiai koduojantys priėjimą prie telefono linijos

Įrenginiai apsaugantys nuo lygiagretaus pasijungimo

Tarpmiestinių pokalbių blokatoriai

Pasyvūs

Aktyvūs

ATS tarmiestinių pokalbių atjungimas

Telefono aparato naudojimo kontrolė įmonėse

Paskirstymo spintų, dėžučių, šulinių apsaugojimas

Telefono aparato perkėlimas į svetimiems nepasiekiamą vietą

Techniniai

Organizaciniai

Apsaugos būdai nuo savavališko telefino linijos panaudojimo

Sugedusio taksofono aparato panaudojimas

Prisijungimas prie radiotelefono radiokanalo zonos

Lygiagretus prisijungimas kabelinėje zonoje

Lygiagretus prisijungimas paskirstymo dėžutėje

Spec. įrenginio imituojančio užimtumo signalą prijungimas

Prisijungimas kabelinėje zonoje

Prisijungimas paskirstymo dėžutėje

Bekontaktis

Be linijos nutraukimo

Nutraukiant liniją

TA panaudojimas mokamiems pokalbiams (pvz.: intymūs pokalbiai)

Įmonių darbininkų ir lankytojų tarmiestiniai pokalbiai

Išoriniu prisijungimu

Be išorinio prisijungimo (panaudojnt TA ne pagal paskirtį)

Galimi linijos panaudojimo būdai (trumpalaikis ir 汩慧慬歩獩ഩ഍
ilgalaikis)

Leave a Comment