TURINISI. UŽDAVINIAI1 uždavinys……………………………………………………………………………..22 uždavinys……………………………………………………………………………..53 uždavinys………………………………………………………………………………………………………64 uždavinys……………………………………………………………………………105 uždavinys……………………………………………………………………………116 uždavinys……………………………………………………………………………13II PRIEDAI 1 priedas………………………………………………………………………………15 2 priedas………………………………………………………………………………16 3 priedas………………………………………………………………………………17 1 uždavinys: pagal žemiau pateiktus šalies ekonomikos rodiklius apskaičiuoti: a) bendrąjį nacionalinį produktą; d) grynąjį nacionalinį produktą; b) nacionalines pajamas; e) asmenines pajamas;c) disponuojamos pajamos.1 lentelėPagrindiniai rodikliai Mln. Lt Pagrindiniai rodikliai Mln. LtЁ grynosios privačios vidaus investicijos 33 Ёnepaskirstytas korporacijų pelnas 21Ёvyriausybės išlaidos prekėms ir paslaugoms pirkti 72 Ёsocialinio draudimo mokesčiai 20Ёrenta 45 Ёpalūkanos 13Ёasmeniniai mokesčiai 26 Ёdividendai 16Ёtransferiniai mokėjimai 12 Ёdarbuotojų darbo užmokestis 221Ёgrynasis eksportas 3 Ёkorporacijų pajamų mokesčiai 19Ёvartojamosios išlaidos 245 Ёkorporacijų pelnas 56Ёamortizacija 27 Ёasmeninės santaupos 16Ёnetiesioginiai mokesčiai 18 Sprendimas:1.1. Bendras nacionalinis produktas – visų galutinių prekių ir paslaugų pagamintų šalies piliečių per tam tikrą laikotarpį rinkos kainų suma; tai konkrečios šalies piliečių gautos pajamos.BNP yra sukurtos prekės ir paslaugos. Jos kuriamos pardavimui. Taigi BNP vieniems yra pajamos, kitiems – išlaidos.Išlaidos = BNP = PajamosIšlaidų metodų BNP nustatomas kaip galutinė įvairios paskirties prekių paklausa, t. y. kaip visų ekonomikos sektorių išlaidos.BNP = C + I + G + NX1.1.1.Namų ūkio vartojimo išlaidos (C – consumption) – vartotojų piniginių išlaidų galutinėms prekėms bei paslaugoms pirkti suma.Namų ūkio vartojimo išlaidos yra:a) trumpalaikio vartojimo prekės (maistas, drabužiai ir pan.)b) ilgalaikio vartojimo reikmenys (šaldytuvai, automobiliai, baldai ir pan.)c) paslaugos (juridinės konsultacijos, bankų, kirpyklų paslaugos ir pan.)1.1.2. Investicijos (I – investment) – tai firmų išlaidos naujoms įmonėms statyti, įrenginiams pirkti, gatavų prekių atsargoms papildyti; tai nupirkti kapitaliniai ištekliai prekėms ir paslaugoms kurti.Pagal kilmę investicijos gali būti vidaus ir išorinės. Firmų investicijos vadinamos bendrosiomis privačiomis vidaus investicinėmis išlaidomis.Bendrosios privačios vidaus investicijos (Ig – gross investment) – tai visos per metus pagamintos investicinės prekės.
Bendrosios privačios vidaus investicijos pagal savo paskirtį susideda iš dviejų dalių: atstatymo investicijų ir grynųjų privačių vidaus investicijų.Atstatomosios investicijos (amortizacija ) (De – depreciation) – investicijos, atstatančios nusidėvėjusias darbo priemonesGrynosios privačios vidaus investicijos, arba neto investicijos (Jn – investment) – investicijos, skirtos naujoms papildomoms darbo priemonėms įsigyti.Jg = In + De1.1.3. Vyriausybės išlaidos (G government spending) – tai centrinės ir vietinės valdžios institucijų išlaidos baigtinėms prekėms bei paslaugoms, tai pat darbo jėgai įsigyti ir naudoti. Šios išlaidos susideda iš dviejų dalių:a) išlaidų esamajam vartojimui valstybės finansuojamose įstaigose ir organizacijose ( įvairių prekių pirkimas);b) investicinių išlaidų (valstybinių ligoninių statyba, kelių tiesimas ir pan.).1.1.4. Prekių ir paslaugų grynasis eksportas (NX – net exports) – tai šalies eksporto ir importo skirtumas.Eksportas (X – exports) – tai prekės ar paslaugos, pagamintos šalyje, bet parduotos užsienyje.Importas (Z – imports) – tai prekės ar paslaugos, pagamintos užsienyje ir nupirktos naudoti kitoje šalyje.Pagal duotus rodiklius apskaičiuojame BVP:C = 245Ig=In +De In =33 De =27 Ig =33+27=60G= 72NX =3BNP=245+60+72+3=380Nustatant BNP apimtį pajamų būdu, sudedamos visos šalyje uždirbtos pajamos, kurias gauna gamybos veiksnių savininkai už savo paslaugas.BNP=W+R+I+Π+De+Ti-Ttr1.1.5.Darbo užmokestis (W – wages) – išmokos darbuotojams už jų darbo jėgos kaip gamybos veiksnio panaudojimą.Į šią pajamų grupę įtraukiami ir firmų savininkų įnašai į valstybinius bei privačius draudimo, medicinos aptarnavimo ir kitus specialius fondus, kurių lėšos panaudojamos darbo jėgai atstatyti.1.1.6.Nuomos pajamos (R – rent income) – tai žemės ar kito nekilnojamo turto nuosavybės pajamos.Į ši pajamų elementą įskaičiuojama ir nuosavų namų, butų tariama nuoma patiems sau. Tai skaičiuojama dėl to, kad BVP parodytų visų namų paslaugas, nepaisant nuosavybės formos.1.1.7.Palūkanos (I – interests) – pajamos, gautos už paskolintus pinigus; tai pinigų skolinimosi kaina.Nustatant BVP pajamų būdu, prie vidaus pajamų dar pridedami du elementai, nesusiję su pajamų paskirstymu gamybos veiksniams: tai kapitalo nusidėvėjimo išlaidos (amortizacija) ir netiesioginiai mokesčiai.1.1.8.Netiesioginiai mokesčiai (Ti – taxes indirect) – mokesčiai, kurios vyriausybė uždeda prekėms ir paslaugoms.Šie mokesčiai apima: pridėtinės vertės mokestį, pardavimo mokestį, akcizas, muitus ir t.t.Taigi BVP, apskaičiuojant pajamų metodu, rinkos kainomis yra per metus gautų darbo užmokesčio, palūkanų, rentos, pelno, amortizacijos bei netiesioginių mokesčių sumą:BNP = W+R+i+Π+De+TiTačiau jeigu vyriausybė teikia subsidijos iš valstybės biudžeto konkrečioms prekėms ar paslaugoms, tai tų subsidijų suma atimama iš netiesioginių mokesčių sumos, kadangi jos yra įskaitomos į pajamas, bet nėra pagaminto produkto kainos dalis:BNP = W+R+i+Π+De+Ti-TtrApskaičiavimas:Darbo užmokestis W – 221Nuomos pajamos R – 45Palūkanos i – 13 Pelnas Π – 56Netiesioginiai mokesčiai Ti – 18Amortizacija – 27BNP = 221+45+13+56+27+18 =3801.2.Grynosios vidaus pajamos (nacionalinės pajamos) – tai visų gamybos veiksnių, dalyvaujančių tam tikrų metų bendrojo vidaus produkto gamybos procese, gaunamų pajamų suma.NI = BNP-De-Ti 380-18-27 = 3351.3.Asmeninės pajamos (AP – personal income) – tai pajamos kurias gauna šeimos bei atskiri individai iki jiems sumokant asmeninius mokesčius.AP=NI-Wi-ΠT-ΠN+TPNI – nacionalinės pajamos 335Wi – mokėjimai į socialinio draudimo ir kitus specialus fondus 20ΠT – akcinių bendrovių pelno mokesčiai 19ΠN – nepaskirstytas akcinių bendrovių pelnas 21Tp – transferiniai išmokėjimai namų ūkiams 12AP = 335-20-19-21+12 = 2871.4.GNP – grynasis nacionalinis produktas skiriasi nuo bendro nacionalinio produkto, nes iš BNP atimama dalis, skirta amortizacijai, nusidėvėjimui.GNP = BNP-De = 380-27 = 3531.5.Grynosios asmeninės (disponuojamos ) pajamos – tai pajamos kurias gauna šeimos bei atskiri individai iki jiems sumokant asmeninius mokesčius.Di = AP – TdAP – grynosios asmeninės pajamos 287Td – asmeniniai mokesčiai – tai pajamų, turto bei paveldėjimo mokesčiai 26Di = 287-26=2612 uždavinys: pagal pateiktus duomenis apskaičiuoti : 1. darbo jėgos dydį 2. nedarbo lygis 3. užimtumo lygisGyventojų skaičius šalyje – 5000 tūkst. žm.Asmenys, neturintys 16 metų, – 1000 tūkst. žm.Asmenys, esantys specialiose įstaigose, – 200 tūkst.žm.Darbingi, bet darbo neieškantys asmenys, – 500 tūkst.žm.Pensininkai – 1000 tūkst. žm.Asmenys dirbantys ne visą darbo dieną, – 100 tūkst. žm.Bedarbiai – 230 tūkst. žm.2.1. Bet kurios šalies darbo jėgą galima apibūdinti kaip visų užimtųjų ir bedarbių skaičiaus suma. LF = E+UE – užimtų (dirbančių) gyventojų skaičius:U – bedarbių skaičius5000-3030 = 1970 (iš viso dirbančiu tūkst. žm.)E = 1970+100 = 2070 tūkst. žm.U = 230+200+500 = 930 tūkst. žm.LF = 2070+930 =3000 tūkst. žm.
2.2 Ur – faktiškas nedarbo lygisUr = U / LF x 100% Ur = 930 / 3000 x 100 = 31% 2.3. Užimtumo lygis (Er) – užimtų gyventojų ir tiriamojo amžiaus grupės (darbingo amžiaus ir vyresnių gyventojų skaičiaus santykis).Er = E / P x 100% E – užimtų gyventojų skaičius P – darbingo amžiaus ir vyresnių gyventojų skaičius – 4000 tūkst. žm.Er = 2070 / 4000 x 100 = 51.75%
3 uždavinys: 2 lentelėY Yd C S AE I ▲N Io G C0260 240 244 -4 280 -4 -20 16 20 0.8280 260 260 0 296 0 -16 16 20 0.8300 280 276 4 312 4 -12 16 20 0.8320 300 292 8 328 8 -8 16 20 0.8340 320 308 12 344 12 -4 16 20 0.8360 340 324 16 360 16 0 16 20 0.8380 360 340 20 376 20 4 16 20 0.8400 380 356 24 392 24 8 16 20 0.8Sprendimas:Y – bendras nacionalinis produktasYd – grynosios asmeninės pajamosC – vartojimo išlaidos S – santaupos AE – visuminės išlaidos I – faktinės investicijos ▲N – nepageidaujami atsargų pokyčiaiIo – planinės investicijos G – vyriausybės išlaidos lygios surenkamų mokesčių sumaiCo – ribinis polinkis vartuoti
Yd – grynosios asmeninės (disponuojamos) pajamos – šeimų arba atskirų individų pajamos, likusios atskaičius jų asmeninius mokesčius.Yd1 = 260-20 = 240Yd2 = 280-20 = 260Yd3 = 300-20 = 280Y4d = 320-20 = 300Yd5 = 340-20 = 320Yd6 = 360-20 = 340Yd7 = 380-20 = 360Yd8 = 400-20 = 380 Vartojimas tiesiogiai priklauso nuo grynųjų (disponuojamų) pajamų kuo jos didesnės, tuo daugiau vartojama.Dž. M. Keinsas, analizuodamas bendrąją paklausą, plačiai analizavo vartojimo funkciją, užrašė jos formulę ir išskyrė šiuos jos bruožus:
1) vartojimas C yra disponuojamų pajamų funkciją;2) ribinio polinkio vartoti c didis svyruoja tarp nulio ir vieneto, t. y.O < c < 13) didėjant pajamoms, vidutinis polinkis vartoti APC mažėja, vadinasi c < APC;4) didėjant pajamoms, ribinis polinkis vartoti mažėja.Remiantis pirmąja taisykle, Dž. M. Keinso vartojimo funkcija užrašoma taipC = a+co x Ya > 0, 0 < c < 1Čia a – autonominis vartojimas244 = a+0.8×240244 = a+192a = 52C = 52+0.8xYdC2 = 52+0.8×260 =260C3 = 52+0.8×280 =260C4 = 52+0.8×300 =260C5 = 52+0.8×320 =260C6 = 52+0.8×340 =260C7 = 52+0.8×360 =260C8 = 52+0.8×380 =260Nesuvartotas pajamų likutis (1-c)xY yra taupomasS = Yd – c Ši lygtis apibrėžia, kad taupymas yra lygus pajamoms minus vartojimas. Reiškia, taupymas taip pat susijęs su pajamomis, bet sudaro mažesnę jų dalį. Jei didėjant pajamoms, namų ūkiai suvartoja vis mažesnę jų dalį, tai sutaupo vis didesnę ir didesnę pajamų dalį. Taupymo funkcija – taupymo apimties priklausomybė nuo disponuojamų pajamų. Į taupymo lygtį įstačius vartojimo funkcijos išraišką, gaunama kad:S = Yd-C = Yd-(a-CoYd) = -a+(1-Co) YdS1=-52+(1-0.8) 240 = 240-244 = -4S2=-52+(1-0.8) 260 = 260-260 = 0S3=-52+(1-0.8) 280 = 280-276 = 4S4=-52+(1-0.8) 300 = 300-292 = 8S5=-52+(1-0.8) 320 = 320-308 = 12S6=-52+(1-0.8) 340 = 340-324 = 16S7=-52+(1-0.8) 360 = 360-340 = 20S8=-52+(1-0.8) 380 = 380-356 = 24 Bendrosios išlaidos (AE) – tai prekių ir paslaugų įsigijimo išlaidų visuma, esant tam tikram nacionalinio produkto lygiui.AE = C+I+GAE = 52+0.8Yd+16+20 = 52+0.8(Y-20)+36 = 72+0.8 YAE1 = 72+0.8×260=244+16+20=280AE2 = 72+0.8×280=260+16+20=296AE3 = 72+0.8×300=276+16+20=312AE4 = 72+0.8×320=292+16+20=328AE5 = 72+0.8×340=308+16+20=344AE6 = 72+0.8×360=324+16+20=360AE7 = 72+0.8×380=340+16+20=376AE8 = 72+0.8×400=356+16+20=392DN – nepageidaujami atsargų pokyčiaiDN=Y-AEDN1=260-280= -20DN2=280-296= -16DN3=300-312= -12DN4=320-328= -8DN5=340-344= -4DN6=360-360= 0DN7=380-376= 4DN8=400-392= 8Numatoma bendroji paklausa, apima vartotojo numatomą vartojimo apimtį ir firmų numatytas investicijas.Jei nustatant vartotojišką vartotojiška paklausą, suklydom, tai numatyta bendroji paklausa nesutampa su faktiška. Atsiranda nepageidaujamas atsargų pokyčiai, remiantis NSS, atsargų padidėjimas sudaro faktiškos investicijos.
Ifakt.=I0 + DNIfakt1.=16-20= -4Ifakt2.=16-16= 0Ifakt3.=16-12= 4Ifakt4.=16-8= 8Ifakt5.=16-4= 12Ifakt6.=16+0= 16Ifakt7.=16+4= 20Ifakt8.=16+8= 24Pusiausvyros bendrasis nacionalinis produktas – bendrojo nacionalinio produkto didis, atitinkantis bendrąją paklausą.Pusiausvyros nacionalinis produktas yra gamybos produkto dydis, kuris lygus bendrai paklausai, arba kai neplanuotų atsargų prieaugis lygus nuliui, t.y. produktas yra pusiausvyras, kai Y =ADTai yra pirmoji pusiausvyros sąlyga.1. Nacionalinio produkto pusiausvyros lygį sąlygoja bendroji paklausa;2. Esant pusiausvyros nacionaliniam produktui, nenumatytų atsargų pasikeitimas yra lygus nuliui. Namų ūkis sunaudoja tokį prekių kiekį , kokį nori;3. Pusiausvyros nacionalinio produkto susidarymo procesas pagrįstas nenumatytų atsargų panaudojimų.1. paveikslas
Šalies ekonomikos pusiausvyra bus, esant BNP = 360
4. uždavinys: Grafiškai pavaizduoti ir paaiškinti, kaip kito realusis bendrasis vidaus produktas Lietuvoje 1995 – 2000 metais.Sprendimas: 3 lentelė BENDRASIS VIDAUS PRODUKTAS (BVP)Metai Palyginamosiomis kainomis 1995=100 Mln.Lt Pokytis, %1991 41564 –1991 39204 -5,71992 30870 -21,31993 25861 -16,21994 23335 -9,81995 24103 3,31996 25238 4,71997 27075 7,31998 28459 5,11999 27350 -3,92000 28252 3,3
LIETUVOS STATISTIKOS METRAŠTIS 2001
Ekonominės veiklos apimties ir aktyvumo intensyvumo reguliarūs svyravimai, vadinami ekonominiu (verslo) ciklu. Vadinasi, ekonominis ciklas yra ekonomikos augimo ir nuosmukio laikotarpių kaitos procesas. Ekonominio ciklo bendras vaizdas atsiskleis, ištyrus ir įvertinus įvairių ekonominio aktyvumo rodyklių (bendrojo nacionalinio ar bendrojo vidaus produkto augimo tempų, bendrosios pardavimų apimties, bendrojo kainų lygio, nedarbo lygio, gamybinių pajėgumų naudojimo ir kt.) svyravimai. Ekonominį ciklą sudaro nacionalinio produkto augimo tempų svyravimas, susidedantis iš 4 stadijų (1 priedas, 2paveikslas).I stadija – pakilimas; tai stadija, kai nacionalinio produkto apimtis pasiekia potencialiojo nacionalinio produkto lygi intervale nuo 1995-1998 m. Ji baigiasi aukščiausiu pakilimu arba bumu nacionalinio produkto apimties svyravimo 1998m.;II stadija – nuosmukis; tai gamybos mažėjimo stadija, kai ekonomika praėjo aukščiausia pakilimo tašką. Tai vyksta 1998-2000m. III stadija – krizė; tai žemiausia potencialiojo nacionalinio produkto požiūriu ciklo stadija – 1999m. Jei gilus ciklo „įdubimas“ kurį laiką užtrunka, tai vadinama depresija.IV stadija – pagyvėjimas; tai stadija, einanti po krizės ar depresijos, kai gamybos apimtis pradeda didėti – 2000m.
5 uždavinys: a) Rasti metinį gamybos augimo lygį A, B ir C šalyje ir pavaizduoti grafiškai; b) Kiek procentų išaugo gamyba kiekvienoje šalyje per visą duotą laikotarpį ir kurios šalies ekonomika vystosi sparčiau.Sprendimas:
4 lentelėMetai A šalis B šalis C šalis1996 71,9 92,6 91,71997 87,2 96,6 96,21998 100,0 100,0 100,01999 103,2 117,2 100,22000 104,1 120,4 99,72001 106,2 125,5 99,52002 107,1 138,2 102,32003 110,0 155,3 104,0
A šalis:
B šalis:
C šalis:
Metinis gamybos augimo lygis kiekvienoje šalyje 1996 -2003m. grafiškai pavaizduotas 2 priede.A šalyje gamyba išaugo 5,7%, B šalyje – 6,81%, C šalyje – 1,6%. B šalyje ekonomika vystosi sparčiausiai (žr. 3 priedas).
6 uždavinys:Patvirtinti arba paneikti šį teiginį: krašto apsaugos išlaidos neprisideda prie visuomenės poreikių tenkinimo. Jos tik apsaugo laisvę naudotis kitomis prekėmis ir paslaugomis. Todėl apsaugos išlaidos yra tik tarpinis produktas ir neįeina į BNP.Atsakymas:Mano nuomonė šis teiginys yra neteisingas todėl, kad kai kurios baigtinės prekės ir paslaugos (dažniau) yra kuriamos ir teikiamos vartotojui be jų pirkimo – (pavyzdžiui, valstybės biudžeto lėšomis teikiamas nemokamas švietimas, kiti nemokamai patarnavimai piliečiams, įskaitant ir policijos, gaisrininkų, ginkluotojų pajėgų paslaugas). Dabar tokios rūšies paslaugos daugelyje šalių sudaro žymią nacionalinio produkto dalį. Jų apimtis (taigi indėlis į BNP) apskaičiuojamas, pagal tų paslaugų kaštus. Ekonomistai pripažįstą, kad tai išeitis, bet ne ideali.Viena svarbiausių šiuolaikinės valstybės funkcijų yra piliečių saugumo užtikrinimas. Rinka šios funkcijos tobulai atlikti negali, todėl neatsitiktinai išleidžiamieji pinigai kariuomenei bei teisėsaugos organams išlaikyti visais laikais rūpėjo ir dabar turi rūpėti vyriausybėms. XIXa. gynybos išlaidos bei su ankstesniais karais susijusių išlaidų padengimas (pvz. Valstybės skolos aptarnavimas ir gražinimas) retai sudarydavo mažiau nei 70% išlaidų. XXa. antrojoje pusėje gynybos išlaidos, skaičiuojant absoliučiais dydžiais, labai išaugo, bet dar sparčiau didėjo išlaidos socialinėms programoms. Dėl šių procesų sąveikos gynybai dabartiniu metu naudojama 20-40% biudžeto lėšų.
Nagrinėjant gynybos (karines) išlaidas vyriausybės pirkimų aspektu, galima išskirti dvi pirkimų grupes. Apie 60-70% karinių išlaidų sudaro personalo išlaikymas, kuris, esant samdomai kariuomenei, daugiausia reiškiasi algų kariškiams forma. Galima sakyti, kad valstybė prekių mainų sferoje už ypatingą prekę, atliekančia visuotinio ekvivalento vaidmenį,įsigyja darbą, kuris vėliau naudojamas gynybinėms paslaugoms kurti. Likusi karinių pirkimų dalis – tai prekių ir paslaugų, reikalingų krašto apsaugai užtikrinti, pirkimas iš privačių firmų. Ką veikti samdytam kariškiui, per kariuomenės valdymo struktūrą nurodo vyriausybė, taigi ji, o ne rinka sprendžia, ką ir kaip gaminti. Privati firma pati renkasi ką ir kaip gaminti. Jos požiūriu organizuota politinė bendruomenė, turinti savo aukščiausią valdžia – tik vienas iš potencialių pirkėjų, tačiau šios organizuotos politinės bendruomenės finansinė galia paprastai užtikrina vyriausybinių planų įgyvendinimą. Jei gynybinės paskirties produkcija gaminama valstybinėse įmonėse, skirtumas tarp pirkimo grupių sumažėja, bet tai, kad dabartiniu metu gynybos išlaidos sudaro nuo 4% (Vakarų Europoje) iki 40% (kai kuriose Artimųjų Rytų šalyse) bendrojo nacionalinio produkto (BNP), rodo organizuotos politinės bendruomenės, turinčios savo aukščiausią valdžią, poveikio gamybos išteklių pasiskirstymui mastą.1 priedas
2 priedas
3 priedas
LITERATŪRA1. A.JAKUTIS, V.PETRAŠKEVIČIUS, A.STEPANOVAS, L.ŠEČKUTĖ, S.ZAICAVAS.Ekonomikos teorijos pagrindai. Vilnius, 2003. 344p. ISBN 9986-35-7.2. Lietuvos statistikos metraštis. Vilnius, 2001.