ECB ir jo veikla

DĖSTYMAS

Europos centrinis bankas (ECB)
Kartu su pinigų sąjunga į Europą atkeliavo ir naujas piniginis vienetas – euras, bei naujas bankas – Europos centrinis bankas (ECB).

Europos centrinis bankas (ECB) įsteigtas 1998 m. pagal Europos Sąjungos sutartį, kad būtų galima šią naują valiutą įvesti ir valdyti atliekant valiutų keitimo operacijas ir užtikrinant sklandžią mokėjimo sistemų veiklą. ECB taip pat yra atsakingas už ES ekonominės ir pinigų politikos formavimą bei vykdymą.
Nuo 1999 m. sausio 1 d. Europos centrinis bankas (ECB) yra atsakingas už pinigų politikos įgyvendinimą euro zonoje, antroje paagal dydį po Jungtinių Valstijų ekonominėje zonoje.

ECB įsteigtas kaip Euro sistemos ir ECBS pagrindas. ECB ir nacionaliniai centriniai bankai kartu vykdo jiems pavestus uždavinius. Pagal viešąją tarptautinę teisę ECB yra juridinis asmuo.

Bendros pinigų politikos teisinis pagrindas – Europos Bendrijos steigimo sutartis ir Europos centrinių bankų sistemos ir Europos centrinio banko statutas. Pagal Statutą ECB ir Europos centrinių bankų sistema (ECBS) pradėjo veikti nuo 1998 m. birželio 1 d.
Įsteigtas Europos centrinis bankas pakeitė savo pirmtaką – Europos pinigų institutą (EPI), atlikusį pagrindinį vaidmenį rengiantis 19999 m. sausio 1 d. numatytam euro įvedimui.
ECB veikla

ECB veikia visiškai nepriklausomai. Nei ECB, nei Eurosistemos nacionaliniai centriniai bankai, nei kuris nors jų sprendžiamųjų organų narys negali gauti jokios kitos įstaigos nurodymų ir jų neklauso. ES institucijos ir valstybių narių vyriausybės pr

rivalo gerbti šį principą ir nesistengti paveikti ECB ar nacionalinių centrinių bankų.

Europos centrinio banko veikla vykdoma per sprendimo galią turinčias institucijas, kurių posėdžiai paprastai vyksta ECB.

Europos centrinis bankas yra Euro sistemos šerdis. ECB garantuoja, jog jam patikėtas užduotis atliks pats arba per nacionalinius centrinius bankus.
Siekdamas pagrindinio tikslo – kainų stabilumo, ECB atlieka šias toliau vardijamas misijas:
• formuoja ir įgyvendina euro zonos pinigų politiką;
• atlieka užsienio valiutos keitimo operacijas, saugo ir valdo oficialias euro zonos šalių užsienio valiutų atsargas;
• euro zonoje leidžia banknotus;
• rūpinasi, kad mokėjimo sistemos veiktų sklandžiai.

Pinigų kiekis kontroliuojamas, be kitų priemonių, ir palūkanų normų nustatymu euro zonoje. Tai, ko gero, plačiausiai žinoma banko veikla.
Be to, ECB atsako už:
• reikiamos statistinės informacijos surinkimą iš nacionalinių institucijų arba tiesiogiai iš ūkio suubjektų, pavyzdžiui, finansinių institucijų;
• situacijos bankų ir finansų sektoriuose stebėjimą ir keitimąsi informacija tarp ECBS ir bankų administravimo institucijų.
Kiti uždaviniai
• Banknotai: ECB turi išimtinę teisę duoti leidimą leisti banknotus euro zonoje.
• Statistika: bendradarbiaudamas su NCB, ECB iš kompetentingų nacionalinių institucijų arba tiesiogiai iš ūkio subjektų renka užduotims vykdyti reikalingą statistinę informaciją.
• Finansinis stabilumas ir priežiūra: Euro sistema padeda kompetentingoms institucijoms sklandžiai įgyvendinti politiką riziką ribojančios kredito įstaigų priežiūros ir finansų sistemos stabilumo srityse.
• Bendradarbiavimas tarptautiniu ir Europos lygiu: darbo klausimais ECB pa
alaiko ryšius su atitinkamomis institucijomis, įstaigomis ir forumais tiek ES, tiek tarptautiniu lygiu, vykdant Euro sistemai patikėtus uždavinius.
Pagrindinis „Euro sistemos” uždavinys yra euro zonoje palaikyti stabilias kainas ir taip išsaugoti perkamąją euro galią. Šios strategijos pagrindą sudaro:
• pinigų cirkuliacijos tvarkymas, kai nurodoma kiekybinė pamatinė vertė, kuria plačiąja prasme didėja pinigų pasiūla, infliaciją suvokiant kaip perteklinės pinigų pasiūlos, palyginti su prekių ir paslaugų pasiūla, pasekmę;
• bendro pobūdžio būsimųjų kainų tendencijų ir grėsmės kainų stabilumui vertinimas visoje euro zonoje (atlyginimų, valiutų keitimo kursų, ilgalaikių palūkanų normų, įvairių ekonominės veiklos priemonių ir kt. vertinimas).

Siekdamas suteikti visuomenei galimybę įvertinti bendros valiutos politikos įgyvendinimo sėkmę, ECB paskelbė tikslų pagrindinio savo veiklos uždavinio apibrėžimą. Kainų stabilumas apibrėžiamas kaip mažesnis nei 2 proc. kasmetinis vartotojiškų kainų padidėjimas.
ECB darbo organizavimas
Glaudžiai bendradarbiaudamas su nacionaliniais centriniais bankais, ECB rengia ir vykdo Euro sistemos sprendžiamųjų organų – valdytojų tarybos, valdybos ir bendrosios tarybos priimamus nutarimus.
Rengdamos ir įgyvendindamos sprendimo galią turinčių institucijų, t.y. valdytojų tarybos, vykdomosios valdybos ir generalinės tarybos, sprendimus, ECB artimai bendradarbiauja su nacionaliniais centriniais bankais. ECB pirmininką ir dar penkis vykdomosios valdybos narius aštuonerių metų neatnaujinamai kadencijai skiria valstybės narės.

ECB darbas organizuojamas per šiuos sprendžiamuosius organus:
Valdyba
Jai priklauso ECB pirmininkas, pirmininko pavaduotojas ir keturi nariai. Visus juos bendru sutarimu skiria eu

uro zonos valstybių prezidentai arba ministrai pirmininkai. Valdybos nariai skiriami tik vienai aštuonerių metų kadencijai.

Valdyba yra atsakinga už valdytojų tarybos nustatytos pinigų politikos įgyvendinimą ir už nurodymų perdavimą nacionaliniams centriniams bankams. Be to, ji rengia bendrosios tarybos posėdžius ir atsako už ECB einamųjų reikalų tvarkymą.
Valdytojų taryba
Valdytojų taryba yra ECB aukščiausias sprendžiamasis organas. Ją sudaro 6 valdybos nariai ir 12 euro zonos valstybių centrinių bankų valdytojai. Tarybai pirmininkauja ECB pirmininkas. Jos svarbiausias uždavinys – suformuoti euro zonos pinigų politiką ir, svarbiausia, nustatyti palūkanų, už kurias komerciniai bankai gali pirkti pinigų iš Centrinio banko, normas.

Pareigos
• nustatyti gaires ir priimti sprendimus, būtinus Euro sistemai patikėtų uždavinių atlikimui užtikrinti;
• nustatyti euro zonos pinigų politiką. Tai apima su pinigų politikos tikslais, pagrindinėmis palūkanų normomis ir atsargų pasiūla Euro sistemoje susijusius sprendimus bei jiems įgyvendinti būtinų gairių nustatymą.
Posėdžiai ir sprendimai
Paprastai Valdančioji taryba posėdžiauja du kartus per mėnesį Eurotaueryje (Eurotower) Frankfurte prie Maino, Vokietijoje.

Per pirmą kiekvieno mėnesio posėdį Valdančioji taryba įvertina pinigų ir ekonomikos pokyčius ir priima sprendimą dėl pinigų politikos. Antrame posėdyje taryba aptaria su kitais ECB ir Euro sistemos uždaviniais ir pareigomis susijusius klausimus.

Posėdžių protokolai neskelbiami, tačiau iškart po pirmojo posėdžio šaukiamoje spaudos konferencijoje paskelbiamas sprendimas dėl pinigų politikos. Šią spaudos konferenciją veda pirmininkas, padedamas sa
avo pavaduotojo.
Nariai
• Jean-Claude Trichet, ECB pirmininkas (nuo 2003 m. lapkričio 1 d.)
• Lucas D. Papademos, ECB pirmininko pavaduotojas (nuo 2002 m. birželio 1 d.)
• Lorenzo Bini Smaghi, ECB vykdomosios valdybos narys
• José Manuel González-Páramo, ECB vykdomosios valdybos narys
• Otmar Issing, ECB vykdomosios valdybos narys
• Gertrude Tumpel-Gugerell, ECB vykdomosios valdybos narė
• Guy Quaden, valdytojas, Nationale Bank van België / Banque Nationale de Belgique
• Axel A. Weber, pirmininkas, Deutsche Bundesbank
• Nicholas C. Garganas, valdytojas, Bank of Greece
• Jaime Caruana, valdytojas, Banco de España
• Christian Noyer, valdytojas, Banque de France
• John Hurley, valdytojas, Central Bank and Financial Services Authority of Ireland
• Antonio Fazio, valdytojas, Banca d’Italia
• Yves Mersch, valdytojas, Banque centrale du Luxembourg
• Nout Wellink, pirmininkas, De Nederlandsche Bank
• Klaus Liebscher, valdytojas, Oesterreichische Nationalbank
• Vítor Manuel Ribeiro Constâncio, valdytojas, Banco de Portugal
• Erkki Liikanen, valdytojas, Suomen Pankki – Finlands Bank

Generalinė taryba
Bendroji taryba yra trečiasis ECB sprendžiamasis organas. Ją sudaro ECB pirmininkas, pirmininko pavaduotojas ir visų 25 ES valstybių narių nacionalinių centrinių bankų valdytojai. Bendroji taryba prisidEuropos centrinis bankas
Europos centrinis bankas ir nacionaliniai centriniai bankai kartu formuoja ir įgyvendina vadinamąją “Euro sistemą” (Eurosystem) – centrinę euro zonos pinigų politiką. Pagrindinis “Euro sistemos” uždavinys – išlaikyti kainų stabilumą, bei saugoti euro vertę.
Buveinė
Europos centrinio banko (ECB) Eurotower pastatas įsikūręs Frankfurte prie Maino (Vokietijoje). Jame dirba visų ES valstybių narių atstovai.
Europos centrinių bankų sistema
ECBS sudaro ECB ir visų ES valstybių narių (Sutarties 107 straipsnio 1 dalis), įsivedusių eurą ir ne, nacionaliniai centriniai bankai (NCB). „Pagrindinis ECBS tikslas – palaikyti kainų stabilumą“ nepažeisdama kainų stabilumo tikslo, ECBS remia Bendrijos bendrąsias ekonominės politikos kryptis. aukšto lygio užimtumas bei tvarus ir neinfliacinis augimas.
Euro sistema

Europos centrinis bankas ir eurą įsivedusių valstybių narių centriniai bankai sudaro naują subjektą, vadinamą „Euro sistema”. Kadangi kai kurios ES valstybės narės euro dar nėra įsivedusios, svarbu aiškiai atskirti dvylikos valstybių narių Euro sistemą nuo Europos centrinių bankų sistemos (ECBS), apimančios penkiolika valstybių narių.
Euro sistemą sudaro ECB ir eurą įsivedusių šalių NCB. Euro sistema ir ECBS egzistuos paraleliai tol, kol bus euro neįsivedusių ES valstybių narių.

Euro zona
Euro zoną sudaro eurą įsivedusios ES šalys.
Europos Sąjungos 13 ne euro zonos NCB privalo apmokėti minimalų savo pasirašyto kapitalo procentinį dydį kaip įnašą, skirtą ECB veiklos išlaidoms, susijusioms su šių bankų dalyvavimu Europos centrinių bankų sistemoje (ECBS), padengti. Nuo 2004 m. gegužės 1 d. šie įnašai sudaro 7% jų pasirašyto kapitalo, o bendra suma, kuri sudaro 111 050 987,95 eurus, pasiskirsčiusi taip:
Bendra Euro zonos nacionalinių centrinių bankų (NCB) pasirašyto ir apmokėto ECB kapitalo (kurio vertė 5 564 669 247,19 eurų) suma yra 3 978 226 562,17 eurų.
Ne euro zonos NCB neturi teisės gauti jokios skirstomojo ECB pelno dalies bei nėra įsipareigoję padengti jokių ECB nuostolių. Euro zona egzistuoja nuo 1999 m. sausio, kuomet 11 ES valstybių narių nacionalinių centrinių bankų atsakomybė už pinigų politiką buvo perduota ECB. Graikija prie euro zonos prisijungė po dvejų metų ir tapo dvylikta nare. Euro zonos sukūrimas ir viršvalstybinės institucijos – ECB – įsteigimas buvo labai svarbūs įvykiai ilgame ir sudėtingame Europos integracijos procese.

12 valstybių privalėjo tenkinti konvergencijos kriterijus. Juos turės tenkinti ir kitos ES valstybės narės prieš įsivesdamos eurą Šie kriterijai nustato ekonomines ir teisines prielaidas sėkmingam šalių dalyvavimui ekonominėje ir pinigų sąjungoje.

Leave a Comment