ĮMONIŲ TIPAI IR JŲ VEIKLOS YPATUMAI
Atliko:Priėmė:
Kaunas, 2000
TURINYS
1. ĮVADAS………………………………..…………………………………………….12. ĮMONIŲ GRUPAVIMO ESMĖ IR PRINCIPAI………………………………….33. JURIDINIAI ĮMONIŲ TIPAI………………………………………………………34. INDIVIDUALIOS (PERSONALINĖS) ĮMONĖS……………………………….55. TIKROSIOS ŪKINĖS BENDRIJOS……………………………………………….76. KOMANDITINĖS (PASITIKĖJIMO) ŪKINĖS BENDRIJOS…………………87. AKCINĖS BENDROVĖS…………………………………………………………..98. VALSTYBINĖS ĮMONĖS…………………………………………………………119. KOOPERATINĖS BENDROVĖS (KOOPERATYVAI)………………………1210. NAUDOTA LITERATŪRA…………………………………………………….14
2. ĮMONIŲ GRUPAVIMO ESMĖ IR PRINCIPAI
Įmonių grupavimas leidžia sujungti pagal vieną ar kelis klasifikavimo kriterijus panašias įmones ir tuo būdu palengvinti kai kurių ekonominių organizacinių klausimų sprendimą. Panašiose įmonėse yra galimybė pritaikyti tipinius sprendimus įvairiems technikos, technologijos, gamybos, darbo, ekonomikos srityse, o tai sumažintų jų paruošimo sunkumą ir padidintų efektyvumą.Įmonių grupavimas yra labai svarbus statistikoje atliekant ekonominę analizę.įmonių grupavimas atliekamas pagal įvairius kriterijus. Galima skirti dalinius – vieno požymio – kriterijus ir kriterijų sistemas, kuriose įmonės grupuojamos pagal visą rodiklių kompleksą. Kiekvieną įmonę galima elementariai apibūdinti pagal vadinamos produkcijos paskirtį, administracinį pavaldumą ir gaminamos produkcijos technologiją, koncentravimo bei specializavimo lygį ir pan. Sudėtingi kompleksiniai grupavimai leidžia suskirstyti įmones į “Vadovaujančių specialistų, tarnautojų apmokėjimo grupes”, sugrupuoti įmonės pagal nuosavybės formas ir pan. Pagal naudojamos žaliavos pobūdį įmonės skirstomos į gyvybinės ir apdirbamosios pramonės įmones, o pagal gatavos produkcijos paskirtį – į gamybos priemones (A grupė) ir vartojimo reikmenis (B grupė) gaminančias įmones. Pagal naudojamos technologijos panašumą įmonės priskiriamos tam tikrai pramonės šakai. Yra skiriama: “grynosios pramonės šakos”, kurioms įmonės skiriama tik pagal paskirtį, apdirbimo technologiją; administracinės pramonės šakos, kurioms įmonės priskiriamos administracinio pavaldumo požiūriu. Panaikinus šakines ministerijas, šakinio klasifikavimo vaidmuo sumažėja, tačiau jis reikšmingas statistiškai, Lietuvos Respublikos ūkio planavimui. Pagal įmonės dydį skiriamos mažos, vidutinės, didelės ir labai didelės įmonės. Įmonės dydis išreiškiamas jos gamybiniu pajėgumu, įrengimų skaičiumi, pagrindinių fondų ir gamybinių plotų dydžiu, darbuotojų skaičiumi. Juo įmonėje daugiau darbuotojų, staklių ar kitų gamybos priemonių, tuo įmonė yra stambesnė. Tačiau kompleksinė mechanizacija, automatizacija ar robotizacija įgalina ir labai stambiose įmonėse turėti nedaug darbuotojų. Stambiose įmonėse galima įrengti labai našius spec. technologinius įrenginius, automatines linijas ir pan. Tuo tarpu smulkiose įmonėse to beveik neįmanoma padaryti. Su įmonės dydžiu glaudžiai susiję gamybos specializavimas. Pagal šį požymį skiriamos specializuotos, universalios ir mišrios įmonės. Pagal gamybos apimtį ir specializacijos laipsnį įmone galima skirstyti į masinės, serijinės ir individualios gamybos.
3. JURIDINIAI ĮMONIŲ TIPAI
Lietuvos Respublikos įmonės dirba besivadovaudamos patvirtintu “Lietuvos Respublikos įmonių įstatymu”, kuris numato šiuos įmonių tipus:• Individualios arba personalinės (IĮ);• Tikrosios ūkinės bendrijos (TŪB);• Komanditinės (pasitikėjimo) ūkinės bendrijos (KŪB);• Akcinės (AB) ir uždarosios akcinės (UAB) bendrovės;• Valstybinės (vietos savivaldybės) įmonės (VĮ), kurios gali būti valstybinės (VAĮ) ir valstybinės akcinės;• Kooperatinės bendrovės (kooperatyvai).
Pramonės įmonių palyginimas pagal atskirus tipus:
1 lentelėKRITE-RIJUS ĮMONIŲ TIPAI INDIVI-DUALI (PERSO-NALINĖ) TIKROJI ŪKINĖ BEND. KOMAN-DITINĖ ŪKINĖ BEND. AKCINĖ BEN-DROVĖ UŽDAROJI AKCINĖ BENDROVĖ VALSTYBI-NĖ ĮMONĖ VALSTY-BINĖ AKCINĖ ĮMONĖSAVININ-KAS 1 asmuo Keli asmenys (2 – 20) Daug asmenų (daugiau už 5) Daug asmenų ( 2 – 50) Valstybė, asmenysKAPITALO APIMTIS Neribota Minimali suma 250 tūkst. Rb. Minimali suma 250 tūkst. Rb. V: 80 – 100%A: 0 – 20% V: 50 – 80%A: 20 – 50%
TURTINĖ ATSAKO-MYBĖ
Visiška Tikrų narių visiška; komanditinių tik ta turto dalimi
DalinėJURIDINIŲ ASMENŲ TEISĖS Neturi TuriSTEBĖTO-JŲ TARYBA Nėra Nėra, visų teisės lygios Teisės lygios nežiūrint kapitalo 2/3 ak.1/3 D 2/3 ak.1/3 D 2/3 D1/3 A 1/3 A2/3 DKiekvienas pramonės įmonių tipas yra skirtingas pagal valdymą.
Valdymo organų ypatumai skirtingo tipo įmonėse.2 lentelėIĮ TŪB KŪB AB UAB VĮ VAĮ1 2 3 4 5 6 71. Savininkas
Fizinis asmuo Keli fiziniai (juridiniai) asmenys Keli tikrieji nariai ir komanditoriai
Akcininkai 21–50% akcininkai, likusi dalis kapitalo – valstybės Iki 20% akcininkai, likusi dalis kapitalo – valstybės2. AtsakomybėVisiška TN – visiškaNK – dalinė Įdėto kapitalo dydžiu3. Kapitalo apribojimaiNėra Ne mažiau 100 tūkst. Lt. Ne mažiau 10 tūkst. Lt. Nėra4. Narių skaičiaus apribojimai1 –2 asmenys 2 < asm. 2 < asm. <50 5 < asm. 2 < asm. <50 Neribotas5. Valdymo organaiSavininkas Tikrųjų narių susirinkimas (kiekvienam po 1 balsą) Visuotinis darbuotojų ir akcininkų susirinkimas, stebėtojų taryba, direktorių valdyba6. Stebėtojų taryba (skaičius ir sudėtis)
2 lentelės tęsinysNėra 3 – 15 narių; 2/3 akcininkai, 1/3 darbuotojai 6 – 15 narių; 2/3 (1/3) akcininkai, 1/3 (2/3) darbuotojai7. Direktorių valdyba (skaičius ir skyrimo tvarka)Nėra Ne mažiau kaip 3 nariai 3 – 9 nariai Stebėtojų taryba arba visuotinis susirinkimas8. AdministracijaSamdo savininkas Samdo tikrieji nariai Samdo direktorių valdyba
Priklausomai nuo įmonės tipo, skiriasi pakopų valdymo skaičius ir dirbančiųjų akcininkų dalyvavimo valdyme lygis. Gana mažai reglamentuotas dirbančiųjų dalyvavimas valdymo individualiuose ir ūkinėse bendrijose, t. y. nedidelėse įmonėse. Čia savininkai atlieka valdymo funkcijas, prireikus samdo nedidelį administracijos aparatą. Todėl šiuo atveju labai svarbu kolektyvinių ir individualių sutarčių sudarymas profsąjungos veiklos klausimas. Akcinėse bendrovėse ir valstybinėse įmonėse yra numatytas darbuotojų ir akcininkų dalyvavimas valdyme: priimant sprendimus susirinkimuose, turint savo atstovus stebėtojų taryboje. Tačiau priimti įstatymai prioritetą atiduoda kapitalo savininkams. Tik valstybinėse įmonėse, kuriose akcinio kapitalo dydis neviršija 20%, darbuotojai stebėtojų taryboje turi ne mažiau kaip 2/3 atstovų ir gali formuoti direktorių valdybą. Valstybinėje ir valstybinėje akcinėje įmonėse darbuotojų atstovų skaičius sumažintas iki 1/3. Be to, numatytos administracijos ir kitų darbuotojų (darbininkų, tarnautojų) kvotos, formuojant stebėtojų tarybą (50% : 50%).Toliau nagrinėsiu atskirus įmonių tipus ir apibūdinsiu jų ypatumus.
4. INDIVIDUALIOS (PERSONALINĖS) ĮMONĖS
Individuali įmonė (dar vadinama personalinė įmonė, pavienis savininkas, privati firma) yra paprasčiausia verslo organizavimo forma. Jei aš nusprendžiau savo namo rūsyje įrengti savo puodų žiedimo dirbtuvę, tai savo sumanymą galiu įgyvendinti tuojau pat. Man nereikia įveikti jokių administracinių ar teisinių kliūčių. Be abejo, tai rizikinga. Dažnai nemaža pradedančiųjų greitai pasitraukia iš verslo. Individuali (personalinė) įmonė yra lanksti ir nesudėtinga verslo organizacija. Savininkas pats perka reikiamas medžiagas, samdo personalą ir įsipareigoja apmokėti sąskaitas. Verslo pajamos priklauso savininkui ir jis su niekuo nesidalina jomis, išskyrus valdžia, renkančią pajamų mokestį už gaunamas grynąsias asmenines įplaukas arba pelną. Individuali (personalinė) įmonė turi kai kurių trūkumų. Akivaizdžiausias iš jų tas, kad vieno asmens galimybės valdyti yra ribotos. Panagrinėkime tipišką įmonę – benzino kolonėlę. Šioje verslo srityje vienas savininkas susiduria su tam tikromis problemomis. Prie benzino siurblių nuolat turėtų dirbti žmogus, kuris greitai ir laiku aptarnautų klientus. Aišku, savininkui tektų visą laiką būti šalia, kad galėtų prižiūrėti, kontroliuoti samdyto asmens darbą. O tai jau sunki našta. Pagrįstas būtų savininko reikalavimas susirasti verslo partnerį, su kuriuo galėtų dalintis atsakomybe už verslo organizavimą.
Individuali (personalinė) įmonė nuosavybės teise priklauso fiziniam asmeniui ar keliems fiziniams asmenims bendrosios jungtinės nuosavybės teise. Individualią (personalinę) įmonę nuosavybės teise gali turėti taip pat ir negamybinės organizacijos, turinčios juridinio asmens teises. Individuali (personalinė) įmonė neturi juridinio asmens teisių, jos turtas neatskirtas nuo įmonininko turto. Pagal įmonės prievoles įmonininkas atsako visu savo turtu. Individuali (personalinė) įmonė privalo turėti firmos vardą, kuriame įvardijamas jos savininkas. Individuali (personalinė) įmonė priklauso vienam ar keliems žmonėms. Ji turi teisę užsiimti bet kokia gamybine ar komercine veikla, išskyrus tai kas draudžiama, pvz., eksploatuoti naudingąsias iškasenas, jų telkinius, gaminti ar realizuoti vaistus, narkotikus ir kt. Individuali (personalinė) įmonė dirba savininko naudai, joms nepriklausomos valstybės valdžios ar valstybinių organų užduotys. Pagamintą produkciją realizuoja savo nuožiūra, pagal tarpusavio susitarimus su gaminių vartotojais. Individualios (personalinės) įmonės steigimą, likvidavimą ir veiklą taip pat reglamentuoja ir Lietuvos Respublikos civilinis kodeksas bei kiti įstatymai. Individuali (personalinė) įmonė gali būti 2 formų:• Kai įmonės veikla pagrįsta paties savininko ir jo šeimos narių darbu;• Kai įmonės veikla pagrįsta paties savininko ir samdomų žmonių darbu.Individualios (personalinės) įmonės turi ir privalumų ir trūkumų.Privalumai:• Individuali (personalinė) įmonė sudaro sąlygas reikštis savininko iniciatyvai;• Paprasta registravimo schema, supaprastinta apskaita ir finansinė atskaitomybė. Viskas ko reikia – tai kas ketvirtį pateikti mokesčių inspekcijai savo veiklos pajamų deklaracijas, o jeigu yra samdomi žmonės, socialinio draudimo skyriui – finansines apyskaitas. Tai leidžia visą apyskaitą bei sąskaitybą tvarkyti pačiam. • Savininkas atsako už visus savo sprendimus ir pelnas lieka savininkui.Trūkumai:• Savininkams būdinga neribota atsakomybė už visas verslo skolas. Tai reiškia, kad skoloms padengti savininkai naudoja ne tik pradines investicijas į verslą, bet ir savo asmeninį turtą. Atsiskaitant su kreditoriais, t.y. tais, iš kurių buvo skolintasi pinigų verslo organizavimui, gali būti prarastas asmeninis savininkų įnašas. Pavyzdžiui, kad būtų sumokėtos skolos bankui ar paskolos teikėjui, ūkininko žemė gali būti parduota aukcione.
• Vadovavimo sunkumai. Bizniui augant ir plėtojantis darosi vis sunkiau tvarkyti reikalus, todėl gali prireikti didesnių biznio valdymo sugebėjimų negu turi savininkas ar jo šeimos nariai.5. TIKROSIOS ŪKINĖS BENDRIJOS
Tikroji ūkinė bendrija tai visiškos teisinės atsakomybės įmonė, įsteigta bendrosios jungtinės veiklos sutartimi, sujungus kelių fizinių ar juridinių asmenų turtą, į bendrąją dalinę nuosavybę komercinei – ūkinei veiklai su bendru firmos vardu. Jos nariai solidariai atsako visu savo turtu. Jos turtas neatskirtas nuo narių turto. Tikrojoje ūkinėje bendrijoje turi būti ne mažiau kaip 2 ir ne daugiau kaip 20 narių. Kai tikrosios ūkinės bendrijos yra įkurtos tik dviejų asmenų. Kitose yra daugybė partnerių. Tikroji ūkinė bendrija neatsako už savo narių prievoles nesusijusias su bendrijos ūkine veikla. Tikroji ūkinė bendrija turi vardą, kuriame turi būti įvardytas bent vienas jos savininkas. Bendrijos steigimą, likvidavimą ir jos veiklą reglamentuoja Lietuvos Respublikos bendrijų įstatymas ir bendrosios jungtinės veiklos sutartis. Tipiškoje ūkinėje bendrijoje kiekvienas partneris atlieka tam tikrą dalį darbo, taip pat iš dalies finansuoja verslą. Kiekvienas partneris gauna sutartą dalį pelno, bet taip pat padengia ir dalį susidariusių nuostolių. Įsteigti ūkinę bendriją nesunku. Kartais pakanka žodinio susitarimo. Tačiau toks atsitiktinis metodas nerekomenduotinas, nes šitaip galima prarasti draugus ir verslą. Juridiškai ir oficialiai įformintas susitarimas dėl tikrosios ūkinės bendrijos įsteigimo atrodo dalykiškiau, apsaugo nuo galimų nesusipratimų. Privalumai:• Nesudėtinga registracija. Tokia pati tvarka kaip ir registruojant individualias (personalines) įmones, išskyrus tai, kad papildomai reikia pateikti jungtinės veiklos sutartį, pasirašytą kiekvieno steigiamojo nario ir patvirtinta notariškai. Tačiau tai kainuoja 3 kartus daugiau negu steigiant individualią (personalinę) įmonę.• Supaprastintos apskaita ir finansinė atskaitomybė. Kaip ir individualioje (personalinėje) įmonėje kas ketvirtį reikia pateikti pelno deklaracijas mokesčių inspekcijai. Vykdo supaprastintą buhalterinę apskaitą. • Galimybė sutraukti daugiau kapitalo. Du ar daugiau partneriai paprastai gali surinkti daugiau kapitalo negu vienas.biznyje kartu partneriai sueina kartu dėl to, jog jų sugebėjimai papildo vienas kitą. Vienas, pavyzdžiui, gali būti puikus komersantas, o kitas daugiau techniškai mąstantis. Tam tikrus verslus sunku įsteigti ir vykdyti vienam žmogui. Todėl partnerio įtraukimas leidžia kai kurių problemų parenkant ir samdant darbuotojus.
Tačiau jos turi ir trūkumų:• Paprastoje tikrojoje ūkinėje bendrijoje jos dalyviai taip pat neribotai atsakingi už firmos įsiskolinimus. Partneriai gali prarasti visus savo asmeninius įnašus į verslą. Dar daugiau, ūkinė bendrija susijusi su tam tikra rizika: pirmiausia, kiekvienas partneris yra atsakingas už kito partnerio arba partnerių prisiimtus įsipareigojimus; antra, kiekvienas partneris visiškai atsako už kitų partnerių įsiskolinimus, jeigu jie, firmai įsiskolinus, negali išmokėti savųjų dalių. • Tęstinumo problema arba nelankstumas. Mirus vienam iš bendrijos partnerių, nustoja gyvavusi pirminė firma. Vietoj jos praktiškai reikia įforminti kita bendriją. Nauja ūkinės bendrijos steigimo sutartis reikalinga ir tada, kai į ją priimamas kitas partneris. Tai nieko keisto. Sudarius sutartį, visi partneriai bus atsakingi už priimtojo partnerio veiksmus. • Finansavimo galimybių problema. Tikroji ūkinė bendrija turi nemažai finansavimo šaltinių: savininkų asmeninis turtas; verslo pajamos, kurios gali būti sugrąžintos į verslą ir panaudotos naujiems įrenginiams ar pastatams įsigyti; nekilnojamojo turto užstatai; pinigų skolinimasis bankuose, pas klientus, draugus ar giminaičius. Tačiau tikroji ūkinė bendrija, skolindamosi pinigų verslui plėsti, gali susidurti su sunkumais. Bankai nelinkę skolinti didelių sumų, nes verslas nėra apsaugotas nuo rizikos, praradimų. Naujiems savininkams visada iškyla finansinių sunkumų. Nors potencialius investitorius ir vilioja būsimos pajamos, bet jie yra atsargūs. Naujas partneris, įnešdamas savo dalį į verslą, įgyja teisę gauti ne tik pajamas, bet neribotai įsipareigoja padengti ir galimas skolas. Potencialūs investitoriai stos į bendriją tik kruopščiai išsiaiškinę bendrijos ūkinę – finansinę būklę ir įsigiję pasitikėjimą būsimais partneriais. Kaip matyti, ūkinei bendrijai gan sudėtinga gauti naujų finansinių lėšų.6. KOMANDITINĖS (PASITIKĖJIMO) ŪKINĖS BENDRIJOS
Komanditinę (pasitikėjimo) ūkinę bendriją sudaro bendros firmos vardu veikiantys tikrieji nariai ir nariai komanditoriai. Jų turtas atskirtas nuo komanditorių turto, tačiau neatskirtas nuo tikrųjų narių turto. Pagal komanditinės (pasitikėjimo) ūkinės bendrijos prievoles jos tikrieji nariai solidariai atsako visu savo turtu, o nariai komanditoriai – tik tuo savo turtu, kurį perdavė arba turėjo perduoti bendrijai, bet jo neperdavė sutartyje numatytais terminais. Paprastai tokia bendrija turi savo pavadinimą. Komanditinės (pasitikėjimo) ūkinės bendrijos teisės ir pareigos nusakytos Lietuvos Respublikos ūkinių bendrijų įstatyme.
Komanditinė (pasitikėjimo) ūkinė bendrija turi savo kapitalą, kurį sudaro nuosavas ir skolintas kapitalas. Įnašus įmoka pinigais arba materialinėmis vertybėmis, kurios yra bendrijos nario nuosavybės teisės objektas. Nepiniginiai įnašai įvertinami bendru visų narių susitarimu. Pasibaigus ūkiniams metamas, sudaromas bendrijos buhalterinis balansas. Bendrijos veiklą, be jos pačios narių, gali tikrinti finansų, teismo ir tardymo įstaigos. Likvidavimo tvarką reglamentuoja Lietuvos Respublikos įstatymai bei bendrosios jungtinės veiklos sutartis. Visumoje komanditinė (pasitikėjimo) ūkinė bendrija turi tokius privalumus:• Nesudėtinga registracija. Tokia pati tvarka kaip ir registruojant tikrąsias ūkines bendrijas, išskyrus tai, kad papildomai reikia pateikti jungtinės veiklos sutartį, pasirašytą kiekvieno steigiamojo nario ir patvirtinta notariškai. • Supaprastintos apskaita ir finansinė atskaitomybė. Kaip ir tikrojoje ūkinėje bendrijoje kas ketvirtį reikia pateikti pelno deklaracijas mokesčių inspekcijai. Vykdo supaprastintą buhalterinę apskaitą. • Galimybė sutraukti daugiau kapitalo. Du ar daugiau partneriai paprastai gali surinkti daugiau kapitalo negu vienas. Biznyje kartu partneriai sueina kartu dėl to, jog jų sugebėjimai papildo vienas kitą. Vienas, pavyzdžiui, gali būti puikus komersantas, o kitas daugiau techniškai mąstantis. Tam tikrus verslus sunku įsteigti ir vykdyti vienam žmogui. Todėl partnerio įtraukimas leidžia kai kurių problemų parenkant ir samdant darbuotojus. Taip pat turi ir tokius trūkumus:• Paprastoje komanditinėje (pasitikėjimo) ūkinėje bendrijoje jos dalyviai taip pat neribotai atsakingi už firmos įsiskolinimus. Partneriai gali prarasti visus savo asmeninius įnašus į verslą. Dar daugiau, komanditinė (pasitikėjimo) ūkinė bendrija susijusi su tam tikra rizika: pirmiausia, kiekvienas partneris yra atsakingas už kito partnerio arba partnerių prisiimtus įsipareigojimus; antra, kiekvienas partneris visiškai atsako už kitų partnerių įsiskolinimus, jeigu jie, firmai įsiskolinus, negali išmokėti savųjų dalių. • Finansavimo galimybių problema. Komanditinė (pasitikėjimo) ūkinė bendrija turi nemažai finansavimo šaltinių: savininkų asmeninis turtas; verslo pajamos, kurios gali būti sugrąžintos į verslą ir panaudotos naujiems įrenginiams ar pastatams įsigyti; nekilnojamojo turto užstatai; pinigų skolinimasis bankuose, pas klientus, draugus ar giminaičius. Tačiau komanditinė (pasitikėjimo) ūkinė bendrija, skolindamosi pinigų verslui plėsti, gali susidurti su sunkumais. Bankai nelinkę skolinti didelių sumų, nes verslas nėra apsaugotas nuo rizikos, praradimų. Naujiems savininkams visada iškyla finansinių sunkumų. Nors potencialius investitorius ir vilioja būsimos pajamos, bet jie yra atsargūs. Naujas partneris, įnešdamas savo dalį į verslą, įgyja teisę gauti ne tik pajamas, bet neribotai įsipareigoja padengti ir galimas skolas. Potencialūs investitoriai stos į bendriją tik kruopščiai išsiaiškinę bendrijos ūkinę – finansinę būklę ir įsigiję pasitikėjimą būsimais partneriais. Kaip matyti, ūkinei bendrijai gan sudėtinga gauti naujų finansinių lėšų.Taigi visumoje komanditinė (pasitikėjimo) ūkinė bendrija turi tokius pat privalumus ir trūkumus kaip ir tikroji ūkinė bendrija. Tokios rūšies bendriją vertėtų steigti, jeigu yra tam tikrų visuomeninių organizacijų arba akcinių bendrovių, kurios pasiruošę įnešti savo dalį konkrečiu turtu, pavyzdžiui, suteikia patalpas arba kontoros įrangą. Būdami ribotos atsakomybės nariais (komanditoriais), jie yra biznio dalininkai, tačiau atsako tik už savo įnešto turto dalį. Komanditinės (pasitikėjimo) ūkinės bendrijos registravimo tvarka tokia pati kaip ir tikrosios ūkinės bendrijos.7. AKCINĖS BENDROVĖS
Akcinės bendrovės ir uždarosios akcinės bendrovės yra ribotos turtinės atsakomybės įmonės, turinčios juridinio asmens teises, kurių kapitalas padalytas į akcijas. Akcinis kapitalas nuosavybės teise priklauso bendrovei kaip juridiniam asmeniui. Akcininkai turi nuosavybės teises į akcijas. Uždarosios akcinės bendrovės akcijų cirkuliavimo sfera yra uždara. Akcinės bendrovės įstatinis kapitalas negali būti mažesnis nei 100 tūkst. litų. Jos akcijos gali būti platinamos ir jomis prekiaujama viešai (biržoje). Uždarosios akcinės bendrovės įstatinis kapitalas negali būti mažesnis kaip 10 tūkst. litų. Joje negali būti daugiau negu 50 akcininkų, o akcijų cirkuliavimo sfera uždara, tai yra akcijos negali būti platinamos bei jomis prekiaujama.Bendrovės steigėjų skaičius neribojamas. Kiekvienas bendrovės steigėjas turi būti jos akcininkas. Steigėjai sudaro bendrovės steigimo sutartį, tačiau jei bendrovę steigia vienas asmuo tada turi būti rengiamas bendrovės steigimo aktas. Akcininkas yra fizinis ar juridinis asmuo, kuris įstatymo numatyta tvarka turi įsigijęs bent vieną bendrovės akciją. Kiekvienas akcininkas bendrovėje turi tokias teises, kokias jam suteikia turimos akcijos. Uždaroji akcinė bendrovė gali būti steigiama tik uždaruoju, o akcinės bendrovės – atviruoju arba uždaruoju būdu. Uždaruoju būdu bendrovė steigiama formuojant jos įstatinį kapitalą iš įnašų, gautų už išleidžiamas akcijas, kurias įgyja tik bendrovės steigėjai. Atviruoju būdu bendrovė steigiama formuojant jos įstatinį kapitalą iš įnašų gautų už išleidžiamas akcijas, kurių dalį įsigyja bendrovės steigėjai, o likusios platinamos kietiems asmenims. Bendrovės steigėjai per 60 dienų nuo paskutinės akcijų pasirašymo dienos privalo sušaukti steigiamąjį akcininkų susirinkimą, kuris tvirtina bendrovės steigimo ataskaitą, bendrovės steigėjų sudarytus sandorius, priima bendrovės įstatus, renka valdymo organus.
Bendrovės gali steigti filialus. Jie steigiami bendrovės valdybos sprendimu. Filialas yra bendrovės padalinys; jis naudojasi bendrovės vardu, tačiau turi savo nuostatus, atskirą balansą. Prireikus bendrovė gali būti reorganizuota. Reorganizavimas – tai bendrovės, kaip juridinio asmens pertvarkymas be likvidavimo procedūros. Bendrovės gali būti reorganizuojamos šiais būdais: • Bendroves jungiant; galimas prie veiklą tęsiančios bendrovės prijungiant kitas bendroves, kurios kaip juridiniai asmenys baigia veiklą įsteigiant naują bendrovę. • Bendroves skaidant; 1. Bendrovę, kuri baigia savo veiklą išdalijant kitoms, tęsiančioms savo veiklą bendrovėms.2. Iš veiklą baigiančios bendrovės steigiant naujas bendroves.3. Iš savo veiklą tęsiančios bendrovės atskiriant dalį, kuri jungiama prie kitos bendrovės arba iš kurios steigiama nauja bendrovė.• Keičiant bendrovės rūšį ar statusą;keičiant bendrovės rūšį ji gali būti reorganizuojama iš uždarosios akcinės bendrovės į akcinę bendrovę – įregistruojant akcijas Vertybinių popierių komisijoje ir atvirkščiai. Keičiant bendrovės statusą – tai bendrovės specialios paskirties panaikinimas keičiant jos įstatus.Po reorganizavimo veikiančių bendrovių įstatai registruojami po pirmojo visuotinio akcininkų susirinkimo. Bendrovė gali būti likviduojama, jei baigėsi įstatuose nurodytas jos veiklos terminas, teismas ar kreditorių susirinkimas nutaria likviduoti bankrutavusią įmonę. Tai gali padaryti ir visuotinis akcininkų susirinkimas savo nutarimu. Apie bendrovės likvidavimą skelbiamą ne mažesniais kaip 2 mėnesių laikotarpiais arba kiekvienam akcininkui ar kreditoriui pranešama raštu. Privalumai:• Ribota atsakomybė; nesėkmingos veiklos atveju rizikuojama netekti tik savo indėlio, įnešto į bendrovę, apmokant už akcijas. Todėl likviduojant bendrovę akcininko asmeninis turtas yra apgintas, jeigu bankui ar finansų įstaigai nebuvo duota kokių nors asmeninių garantijų.• Lankstumas; akcininkui mirus arba pasitraukus iš biznio, bendrovė egzistuoja ir toliau, kadangi jo arba jos akcijos, jeigu sutinka įmonės valdyba arba direktoriai, gali būti perleidžiami kitam asmeniui.Trūkumai:• Didesnės steigimo išlaidos ir sudėtingesnė registracija; steigiant akcinę bendrovę reikia sudaryti sutarti ir paruošti bendrovės įstatus. Tam paprastai reikia teisininkų konsultantų pagalbos. Bendrovės steigėjai turi patvirtinti savo parašų pavyzdžius pas notarą.• Sudėtingesnė apskaita; kiekvieną ketvirtį teks sudaryti ir pateikti mokesčių inspekcijai Balansą, savo veiklos Finansinių rezultatų ir Pelno mokesčio ataskaitas. Sudarant šias ataskaitas patartina naudotis profesionalių buhalterių paslaugomis.• Akcijų pardavimo apribojimas; uždarosios akcinės bendrovės akcininkai negali parduoti savo akcijų viešai, kadangi bendrovė yra uždarojo tipo. Tik akcininkų susirinkimui pritarus galima parduoti šias akcijas kitam žmogui. Lietuvoje dabar steigiamos specialiosios paskirties akcinės bendrovės arba jas perregistruojamos valstybinės įmonės arba valstybinės akcinės įmonės. Specialios paskirties bendrovių statuso suteikimo tvarką nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybė. Specialiosios paskirties akcinės bendrovės priklauso vyriausybei arba savivaldybėms, tačiau dalis jų kapitalo gali atitekti ir privatiems asmenims. O šių įmonių sąrašą ir statuso suteikimo tvarką numato Lietuvos Respublikos vyriausybė.8. VALSTYBINĖS ĮMONĖS
Valstybės įmonė yra iš valstybės lėšų įsteigta arba įstatymų nustatyta tvarka valstybės nuosavybėn perduota įmonė, kurios visas turtas nuosavybės teise priklauso Lietuvos Respublikai, o įmonė turtą valdo, naudoja bei disponuoja juo turto patikėjimo teisėmis.Savivaldybės įmonė yra iš savivaldybei nuosavybės teise priklausančių lėšų įsteigta arba įstatymų nustatyta tvarka savivaldybės nuosavybėn perduota įmonė, kurios visas turtas nuosavybės teise priklauso savivaldybei, o įmonė turtą valdo, naudoja bei disponuoja juo turto patikėjimo teisėmis. Kai šio įstatymo nuostatos taikomos ir valstybės, ir savivaldybės įmonei, vartojamas žodis “įmonė”. Įmonė nuo įregistravimo dienos yra juridinis asmuo. Įmonė pagal savo prievoles atsako tik tuo įmonės turtu, į kurį gali būti nukreipiamas išieškojimas. Įmonės teises valdyti, naudotis ir disponuoti jai patikėtu valstybės ar savivaldybės turtu nustato šis įstatymas, įmonės įstatai ir kiti Lietuvos Respublikos įstatymai. Įmonė neatsako už valstybės ar savivaldybės prievoles. Valstybės įmonės pavadinime privalomi žodžiai “valstybės įmonė”, o savivaldybės įmonės – “savivaldybės įmonė” arba atitinkamos šių žodžių santrumpos – “VĮ”, “SĮ”. Įmonės pavadinimas turi atitikti Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintų Firmų vardų nuostatų reikalavimus. Ginčus dėl įmonės pavadinimo sprendžia teismas.
Įmonė turi Lietuvos Respublikos Konstitucijos, šio ir kitų Lietuvos Respublikos įstatymų bei Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimų suteiktą veikimo, iniciatyvos bei sprendimų priėmimo laisvę ir savo veiklą grindžia šio įstatymo nustatyta tvarka įregistruotais įstatais.Valstybės įmonės steigimo teisinis pagrindas yra įmonės steigimo aktas, priimtas Lietuvos Respublikos Seimo, Lietuvos Respublikos Vyriausybės arba kurio nors iš jų pavedimu – įgaliotos jiems atskaitingos ar pavaldžios institucijos. Savivaldybės įmonės steigimo teisinis pagrindas yra įmonės steigimo aktas, priimtas savivaldybės tarybos. Institucija, priėmusi nutarimą (sprendimą) įsteigti įmonę, yra tos įmonės steigėja. Seimas, Vyriausybė ar savivaldybės taryba, jeigu kuris nors iš jų yra įmonės steigėjas, gali įgalioti jiems atskaitingas ar pavaldžias institucijas vykdyti visas ar dalį įmonės steigėjos funkcijų, taip pat susigrąžinti šias funkcijas. Įmonės steigėjo funkcijos iš Seimo Vyriausybei arba iš Vyriausybės Seimui bei tarp šioms institucijoms atskaitingų ar pavaldžių valstybės institucijų yra perduodamos Lietuvos Respublikos Seimo nutarimu.Įmonių steigimą reglamentuoja Lietuvos Respublikos įmonių įstatymas, šis įstatymas ir kiti teisės aktai. Būtinas valdymo organas yra administracija. Steigėjo sprendimu įmonėje gali būti sudaroma valdyba. Valstybės įmonės kapitalas skirstomas į valstybės ir skolintą, savivaldybės įmonės – į savivaldybės ir skolintą Įmonės įstatiniu kapitalu laikomas Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka įvertintas įmonės turimas valstybės ar savivaldybės kapitalas. Įstatinio kapitalo dydis įrašomas įmonės įstatuose. Įmonė neturi teisės sumažinti įstatinio kapitalo naudodama valstybės (savivaldybės) kapitalą darbo užmokesčiui, premijoms ar kitoms išmokoms. Įmonė privalo užtikrinti jai patikėto valstybės (savivaldybės) kapitalo išsaugojimą ir efektyvų naudojimą. Įmonės įstatinis kapitalas gali būti sumažintas tik šio įstatymo nustatytais atvejais. Įmonė, nuslėpusi lėšas, iš kurių turėjo būti padidintas įstatinis kapitalas, privalo atitinkamai padidinti įstatinį kapitalą ir sumokėti į biudžetą nuslėpto kapitalo dydžio baudą. Baudą skiria valstybės kontrolės institucija įstatymų nustatyta tvarka. 50 procentų baudos turi asmeniškai sumokėti įmonės administracijos vadovas ir vyriausiasis finansininkas (buhalteris). Likusi baudos dalis mokama iš kitoms įmonės reikmėms (premijoms, socialinėms ir kultūrinėms priemonėms ir kt.) skirtos pelno dalies (pagal šio įstatymo 18 straipsnio trečiąją dalį). Įmonė privalo apdrausti turimą valstybės (savivaldybės) kapitalą Lietuvos Respublikoje įregistruotoje draudimo įstaigoje ar įmonėje įstatymų nustatyta tvarka. Įmonei draudžiama investuoti kapitalą kitose įmonėse, jeigu kiti įstatymai ypatingais atvejais nesuteikia įmonei tokių investicijų teisės. Įmonės lėšos kaupiamos ir saugomos Lietuvoje įregistruotose banko įstaigose. Įmonės turtu negali būti užtikrinamas kitų asmenų prievolių įvykdymas.Įmonės pelnas skiriamas:1. įstatymų nustatytiems mokesčiams į biudžetą;2. draudimo įmokoms už įmonėje turimą valstybės ar savivaldybės kapitalą;3. atskaitymams į įmonės pelno rezervą.Įmonės likvidavimo pagrindas gali būti:1. pasibaigęs įstatuose nurodytas įmonės veiklos terminas;2. teismo ar kreditorių susirinkimo sprendimas likviduoti bankrutavusią įmonę. Šiuo atveju įmonė likviduojama Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo nustatyta tvarka;3. teismo sprendimas likviduoti įmonę už Lietuvos Respublikos įstatymų nustatytus teisės pažeidimus;4. Lietuvos Respublikos Vyriausybės (valstybės įmonėms) nutarimas ar savivaldybės tarybos (savivaldybės įmonėms) sprendimas (jeigu įmonei nekeliama bankroto byla).9. KOOPERATINĖS BENDROVĖS (KOOPERATYVAI)
Lietuvos valstybė palaiko kooperacijos judėjimą, skatina kooperacijos veiklą, įteisina kooperatinių bendrovių (kooperatyvų) nepriklausomumą. Kooperacija – tai įstatymu pagrįstas pastangų ir išteklių sutelkimas jos dalyvių bendriems tikslams įgyvendinti. Tuo tikslu gali būti steigiamos kooperatinės bendrovės (kooperatyvai). Kooperatinė bendrovė – tai grupės fizinių arba fizinių ir juridinių asmenų (toliau – narių) savanoriškai įsteigtas ūkinis subjektas, kurio kapitalo ir narių sudėtis yra kintama, skirtas narių ekonominiams, ūkiniams ir socialiniams poreikiams tenkinti, veikiantis narių iniciatyva ir rizika. Kooperatinė bendrovė yra juridinis asmuo ir gali užsiimti veikla, kurios nedraudžia Lietuvos Respublikos įstatymai. Pagal savo prievoles kooperatinė bendrovė yra ribotos turtinės atsakomybės ūkinis subjektas, kuris atsako tik turimu turtu ir neatsako už savo narių prievoles, nesusijusias su kooperatinės bendrovės veikla.Kooperatinę bendrovę sudaro ne mažiau kaip trys fiziniai arba fiziniai ir juridiniai asmenys. Kooperatinės bendrovės teisinis pagrindas yra šis įstatymas ir bendrovės įstatai, kuriuos parengia steigėjai ir priima steigiamajame susirinkime. Pagal šį įstatymą gali būti steigiamos pelno siekiančios ir jo nesiekiančios kooperatinės bendrovės. Kooperatinė bendrovė nuo įregistravimo dienos įgyja juridinio asmens teises. Kooperatinės bendrovės kapitalą sudaro nuosavos ir skolintos lėšos. Nuosavos lėšos sudaromos iš narių stojamųjų mokesčių, pajų, ūkinės veiklos pelno bei kitų įstatymuose neuždraustų pajamų šaltinių. Kooperatinės bendrovės kapitalas negali būti sudaromas leidžiant bendrovės akcijas. Kooperatinės bendrovės nuosavas kapitalas, išskyrus pajus, gali būti nedalomas arba priskirtas (visas arba jo dalis) bendrovės nariams. Nuosavos lėšos sudaro pagrindinį ir rezervinį kapitalą. Pagrindinis kapitalas naudojamas kooperatinės bendrovės ūkinei veiklai ir įsigyti turtui. Rezervinis kapitalas narių (įgaliotinių) susirinkimo nutarimu naudojamas nenumatytoms išlaidoms ir nuostoliams padengti bei kooperatinės bendrovės nariams ir tarnautojams mokyti. Kooperatinės bendrovės minimalaus nuosavo kapitalo įstatymai nereglamentuoja, tačiau jo turi užtekti įstatuose numatytai veiklai plėtoti. Atskaitymai į kapitalo rezervo fondą pelną gaunančioms kooperatinėms bendrovėms yra privalomi. Atskaitymų į šį fondą dydis ir jo formavimo tvarka nustatomi įstatuose.
Valdymo organai yra narių susirinkimas ir valdyba arba valdytojas. Kooperatinėje bendrovėje, kurioje yra daugiau kaip 100 narių, narių susirinkimą galima pakeisti įgaliotinių susirinkimu. Įgaliotinių rinkimo tvarka nustatoma kooperatinės bendrovės įstatuose.Kooperatinė bendrovė likviduojama:1. narių (įgaliotinių) susirinkimo nutarimu;2. pasibaigus įstatuose numatytam veiklos terminui;3. likus mažiau narių negu nustatyta įstatyme; 4. teismo sprendimu pripažinus kooperatinę bendrovę nemokia;5. teismo sprendimu už Lietuvos Respublikos įstatymų nustatytus teisės pažeidimus.Kooperatinės bendrovės likvidavimo tvarką nustato Lietuvos Respublikos įstatymai bei kooperatinės bendrovės įstatai.Kooperatinės bendrovės gali jungtis į sąjungas (asociacijas) įstatuose numatytiems uždaviniams spręsti. Sąjungų (asociacijų) nariais gali būti ir kiti juridiniai asmenys (bendrovės, asociacijos, draugijos ir kt.), jei jų narystė atitinka kooperatinių bendrovių sąjungų (asociacijų) tikslus. Kooperatinių bendrovių sąjungą (asociaciją) gali sudaryti du ir daugiau juridinių asmenų. Kooperatinių bendrovių sąjungos (asociacijos) steigiamos, registruojamos, valdomos, veikia ir likviduojamos tokia pat tvarka, kaip ir kooperatinės bendrovės. Kooperatinių bendrovių sąjungos (asociacijos) veikia pagal savo įstatus, kuriuos priima jų delegatų (įgaliotinių) suvažiavimai, konferencijos ar susirinkimai. Sąjunga (asociacija) laikoma įsteigta, kai nustatyta tvarka įregistruojama. Kooperatinės bendrovės ir jų sąjungos (asociacijos) gali dalyvauti tarptautinių kooperacijos organizacijų veikloje ir plėtoti kitą tarptautinę veiklą.10. NAUDOTA LITERATŪRA:
1. Lietuvos Respublikos Seimo Informacijos technologijų skyrius.2. R. Kuvykaitė, K. Levisauskaitė ir kt. Įmonių ekonomika. K. 1992.3. E. Bagdonas. E. Kazlauskaitė, Biznio įvadas. K. 1997.4. B. Martinkus. Mažųjų įmonių vadyba. K. 1995.5. K. Usevičius. Įmonės veiklos analizė ir verslo plano pagrindai. V. 1998