Graikijos ekonominė analizė

GRAIKIJOS EKONOMINĖ ANALIZĖ

TURINYS

ĮVADAS 3
1. GRAIKIJOS GEOGRAFINĖ IR DEMOGRAFINĖ PADĖTIS 4

1.1 Geografinė padėtis 4

1.2 Demografinė padėtis 4
2. PAGRINDINIAI GRAIKIJOS EKONOMINIAI RODIKLIAI 5

2.1 Bendrasis vidaus produktas (BVP) 5

2.2 Nedarbo lygis 6

2.3 Užimtumas 6

2.4 Infliacija 6
3. GRAIKIJOS VALIUTOS SFERA IR EKONOMINĖS SĄJUNGOS 7

3.1 Valiutos sfera 7

3.2 Graikijos ekonominės sąjungos 7
4. GRAIKIJOS PREKYBA IR PAGRINDINIAI PARTNERIAI 8
5. GRAIKIJOS SANTYKIAI SU LIETUVA IR UŽSIENIO INVESTICIJOS 9
IŠVADOS 10
LITERATŪROS SĄRAŠAS 11
PRIEDAI 12

ĮVADAS

Ekonomika – šį žodį girdime kiekvienoje valstybėje. Vienoje valstybėje ekonominė situacija yra geresnė, kitoje blogesnė, tokia situacija šalyje priklauso nuo įvairių aplinkybių.
Jeigu šalyje ekonomika yra labiau išsivysčiusi, pragyvenimo lygis yra geresnis, tai toje šalyje gyventojai gyvena geriau ir jokių nepriteklių jiems nestinga, nevyksta į kitas šalis, kad gaalėtų pragyventi. Daugelis juk nori gyventi savoje šalyje, kur gimė, užaugo, kaip sakoma „visur gerai, bet namuose, tėviškėje yra geriausia“, tačiau kai kurios aplinkybės, kaip pinigų trūkumas, verčia vykti į kitas šalis užsidirbti pragyvenimui. Kaip tik į tokią situaciją pakliūna ekonomiškai mažiau išsivysčiusios šalies gyventojai. Todėl šios šalies valdžiai tenka susimąstyti, dėl ekonomikos augimo skatinimo, kad neprarastų šalies gyventojų, kurie vyks į tą šalį, kur galės pragyventi ir daugiau uždirbti.
Ekonomikos augimą lemia technologijų ir mokslo šakų tobulinimas, naudojamų išteklių kiekybinis ir kokybinis paadidėjimas, darbuotojų darbo skatinimas ir geresnis uždarbis už darbą, sugebėjimas organizuoti ir kurti verslą.
Šiame darbe sužinosite apie Graikijos ekonominę situaciją, bet pirmiausia trumpai aptarsime ir jos kilmę.

Graikijai pavadinimą davė romėnai. Tikrasis valstybės pavadinimas – “Ellas” arba “Elada”. Šis vietovardis kilo iš Se

enovės Graikijos gyventojų helenų, III – II tūkstantmetyje prieš Kristų sukūrusių savo civilizaciją, žinomą Helados vardu. Helenus lietuviškai būtų galima vadinti “Saulės žmonėmis”. Dabartinė valstybė vadinama ir kitais epitetais, pvz. “Europos kultūros ir demokratijos lopšys”, “Pasaulio stebuklų tėvynė”.
Šalis tapo dešimtąja ES nare 1981 m. sausio 1 d. Per 25 narystės metus, ir ypač per paskutinįjį dešimtmetį, Graikija padarė didelę ekonominę pažangą.
Šio darbo tikslas išanalizuoti Graikijos ekonominę situaciją.
Darbo uždaviniai:
1) apibūdinti pagrindinius Graikijos ekonominius rodiklius;
2) išanalizuoti Graikijos tarptautinę prekybą;
3) apibūdinti Graikijos santykius su Lietuva.
Darbo struktūra – įvadas, šalies ekonominė analizė, išvados ir pasiūlymai, literatūros sąrašas ir priedai.

1. GRAIKIJOS GEOGRAFINĖ IR DEMOGRAFINĖ PADĖTIS

1.1 Geografinė padėtis
Valstybė išsidėsčiusi Balkanų pusiasalio pietuose ir daugybėje salų. Didžiausios salos: Kreta (Viduržemio jūra), Euboja, Lesbas, Chijas, Kikladų, pietų ir šiaurės Sporadų salynai (Egėjo jūra), Jonijos salynas (Jonijos jūūra). Šiaurėje ribojasi su Albanija, Jugoslavija, Bulgarija, Turkija, vakaruose skalauja Jonijos, pietuose — Viduržemio, rytuose — Egėjo jūros. (1 priedas).
· Bendras sausumos sienų ilgis: 1210 km
· Pakrantės ilgis: 13 676 km
· Graikijos provincija – Graikijos Makedonija
1.2 Demografinė padėtis
Apie 98% Graikijos gyventojų yra graikai, ypač šiaurės Graikijoje gyvena albanai (0,85 %), valakai (0,22 %) , turkai (0,18 % ), ir slavų makedonai (0,03 %).
Gyventojų skaičius: 10 645 343 (2002 liepos mėn.)
Amžius:
0-14 metai: 14.88% (vyrai 814 605; moterys 765 613)
15-64 metai: 67.1% (vyrai 3 579 945; moterys 3 564 068)
65 m. ir vyresni: 18.1% (vyrai 851,087; moterys 1,070,025) (2002 liepos mėn.)
Natūralus prieaugis: 0.2% (2002)
Gimimų skaičius: 9.82/1 000 gyventojų (2002)
Mirčių skaičius: 9.79/1 000 gyventojų (2002)
Migracijos saldo: 1.96 migrantai/1 000 gyventojų (2002)
Gyvenimo trukmė: 78.72 metai
vyrai: 76.17 metai
moterys: 81.48 metai (2002)

2. PAGRINDINIAI GR

RAIKIJOS EKONOMINIAI RODIKLIAI
2.1 Bendrasis vidaus produktas (BVP)
Po Italijos, Graikija antroji iš pietinių Europos valstybių įstojo į Europos Bendrijas – 1981 metais. Tai buvo pirmas, kai plėsdamos Bendrijas šalys narės nepaisė neigiamos Europos Komisijos nuomonės. Nes Komisija, ištyrusi Graikijos ekonomiką, nusprendė, kad ji dar per silpna atlaikyti konkurenciją Europos Bendrijose.
Tačiau priimdamos į savo tarpą Graikiją šalys narės norėjo sutvirtinti jos demokratiją, atsigaunančią po “juodųjų pulkininkų” režimo. Vakarų Europai kartu rūpėjo stabilizuoti Pietų Balkanų regioną. Graikijos įstojimas į Bendrijas turėjo ir simbolinę prasmę. Antikos laikais Graikija buvo pirmosios Europoje demokratijos lopšys. O Europos Bendrijoms priėmus Graikiją į modernių demokratijų gretą, Europa tarsi grąžino Graikijai demokratijos skolą.
Graikija nėra skurdi valstybė lyginant su BVP. 1 lentelės duomenimis Graikijos BVP auga kiekvienais metais, tačiau tik 2002 m. BVP buvo sumažėjęs iki 3,8 proc., o 2003 m. išaugo iki 4,6 proc. Toks pasikeitimas rodo, kad Graikijos ekonominė situacija pagerėjo.

1 lentelė
Bendrasis vidaus produktas (BVP) nuo 2000 m. – 2004 m.

2000 m. 2001 m. 2002 m. 2003 m. 2004 m.
BVP (mlrd. eurų) 126,5 129,3 106,8 129,3 132,1
BVP pokyčiai (proc.) 4,5 4,6 3,8 4,6 4,7
BVP vienam gyventojui (eurais) 11 601 12 255 13 398 14 216 15 033
Pagal BVP 1 gyv. augimo tempus, šalis priskiriama prie pasiturinčių valstybių, augimas matomas 1 pav. Nepaisant to, ekspertai pripažįsta, jog vyriausybė privalo dar sparčiau spręsti iškylančius ekonominius klausimus ir taip išnaudoti šalies potencialą, jog ji pasiektų turtingiausių valstybių lygį.

1 pav. Bendrasis vidaus produktas vienam gyventojui per 2000 m. – 2004 m. (tūkst. eurų)
2.2 Nedarbo lygis
2 lentelė
Nedarbo lygis (gyventojų už

žimtumo tyrimo duomenimis, proc.)

2000 m. 2001 m. 2002 m. 2003 m. 2004 m. 2005 m.
Nedarbo lygis, proc. 11,3 10,8 10,3 9,7 10,5 9,8

Nedarbo lygis Graikijoje yra gana aukštas, tačiau nepastovus. 2 lentelės duomenimis matomi pokyčiai, tai didesni, tai mažesni. Mažiausiais nedarbo lygis buvo 2003 m. siekė 9,7 proc., o didžiausias buvo 2000 m. – 11,3 proc.

2.3 Užimtumas
Graikija tradiciškai ilgą laiką buvo žemės ūkio šalimi, tačiau paskutiniu metu šio sektoriaus svarba ekonomikoje mažėja. Graikijos pramonės sektorius sukuria 25% BVP ir samdo 24% dirbančių. Svarbiausios pramonės šakos yra gamyba (sukuria 12% BVP) ir statyba (7% BVP). Gamybos sektorių daugiausia sudaro vidutinio dydžio ir smulkios įmonės. Dauguma gamybinių įmonių yra mažos šeimos verslo įmonės, gaminančios maisto produktus ir gėrimus, drabužius ir tekstilės dirbinius, chemikalus ir plastikų gaminius, naftos ir anglies produktus, stiklo dirbinius, cementą.
Graikijos ekonomikos pagrindas – gerai išvystytas paslaugų sektorius, kuris sukuria apie 70% BVP. Pačios svarbiausios Graikijos paslaugų sektoriaus sritys yra turizmas, laivyba, bankininkystė ir prekyba. Pagal atvykstančiųjų turistų skaičių Graikija pasaulyje užima 15-tą vietą, 2001 m. šalį aplankė virš 14 mln. turistų. Turizmo sektoriuje dirba apie 10% šalies dirbančių, sektorius sukuria apie 8% BVP. Laivyba irgi yra vienas svarbiausių šalies sektorių. Graikijos prekybos laivynas yra pats didžiausias Europos Sąjungoje (sudaro puse viso ES šalių prekybos laivyno) ir penktas pagal dydį pasaulyje.

2.4 Infliacija
3 lentelė
Vidutinė metinė infliacija, 2004 – 2005 m. ketvirčiais

2004 m. 2005 m. 2006 m

Kovas Birželis Rugsėjis Gruodis Kovas Birželis Rugsėjis Gruodis Kovas
Vidutinė metinė infliacija, proc. 3,2 3,1 3,0 3,0 3,2 3,2 3,4 3,5 3,4

Infliacijos kitimas Graikijoje yra labai nežymus, kinta po 0,1 proc. Di

idžiausia infliacija buvo 2005 m. gruodį 3,5 proc., mažiausia – 2004 m. rugsėjį ir gruodį po 3,0 proc.. Šie rodikliai rodo, kad gyventojų pajamos nežymiai keičiasi.
3. GRAIKIJOS VALIUTOS SFERA IR EKONOMINĖS SĄJUNGOS
3.1 Valiutos sfera
Euras keičia valiutas turinčias ilgą istoriją. Seniausia valiuta – tai Graikijos drachma (2 priedas). Ji pradėta naudoti prieš 2 500 metų, o 1981 m. Graikijai prisijungus prie Europos Bendrijos pasikeitė ir valiuta. Senovės Graikijos drachmos prisimenamos iki šių dienų. Jų „Atėnų pelėdos“ simbolis pavaizduotas ant graikiškųjų vieno euro monetų.
Eurų banknotų dizainas sukurtas vadovaujantis tema „Europos amžiai ir stiliai“. Eurų banknotai visoje euro zonoje yra vienodi, o eurų monetų dizainas vienodas tik vienoje pusėj. Kitos pusės vaizdas skiriasi priklausomai nuo valstybės, kurioje išleistos monetos. Visos euro zonos narės pasirinko savo dizainą, kad būtų perteikta jų istorija ar kultūra.
Ūkio ministras ir Graikijos centrinio banko valdytojas išrinko šalies eurų monetų dizainus iš nacionalinio technikų ir meno veikėjų komiteto pateiktų siūlymų. Išrinktus motyvus sukūrė skulptorius Georges Stamatopoulos, kurį rėmė Graikijos centrinis bankas. Kiekvieno nominalo monetai sukurtas atskiras dizainas (3 priedas).
3.2 Graikijos ekonominės sąjungos
Graikija dalyvauja šiose ekonominėse sąjungose:
ES – Europos sąjunga
EWG – Europos valiutos sąjunga
NATO – Šiaurės Atlanto sutarties organizacija
OSCE – Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacija
WTO – Pasaulio prekybos organizacija
OECD – Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacija

4. GRAIKIJOS PREKYBA IR PAGRINDINIAI PARTNERIAI
Nuo seno Graikija yra aktyviai prekiaujanti šalis. 2002 m. šalies eksportas sudarė 11,3 mlrd. EUR (per metus išaugo 6%), importas siekė 31,4 mlrd. EUR (išaugo 7%). Graikijos eksporto struktūroje vyrauja maisto produktai, tekstilės gaminiai, chemikalai, pusiau apdirbti mineraliniai produktai, cementas ir naftos produktai. Graikija daugiausia importuoja mašinų ir įrengimų, elektronikos prietaisų, transporto priemonių ir dalių, farmacijos pramonės gaminių, įvairių metalų, mineralinio kuro, maisto produktų ir kt.
Eksportas: EUR 12.5 mlrd. (2001)
Eksporto šalys: ES 44% (Vokietija 12%, Italija 9%, D. Britanija 6%), JAV 6% (2000)
Importas: EUR 30.3 mlrd. (2001)
Importo šalys: ES 59% (Vokietija 13%, Italija 13%, Prancūzija 7%, Olandija 6% D. Britanija 5%) JAV 3% (2000)

Graikija yra patvirtinusi ir įgyvendina 2005-2006 metams 10 punktų eksporto rėmimo planą. Šie punktai yra:
1. Eksporto rėmimo organizacija (OPE) padengs iki 40 proc. įmonių dalyvavimo parodose užsienyje bei prekybos misijų ir panašių priemonių įmonių išlaidų.
2. Šiais metais bus padaryta užsienio rinkų apžvalga, tikslu nustatyti tinkamiausias rinkas Graikijos produktams realizuoti.
3. Numatoma padidinti tradicinių Graikijos produktų eksporto rėmimą. OPE bus įkurtas žemės ūkio produktų rėmimo padalinys.
4. Bus remiamas aukštų technologijų produktų eksportas. Tam tikslui OPE bus įkurtas specialus padalinys.
5. Planuojama paskirti 6 mln. eurų Graikijos alyvų aliejaus eksporto į JAV, Kanadą ir Australiją remti.
6. Bus paremtas 900 įmonių dalyvavimas 45 parodose užsienyje (2 kartus daugiau nei 2004 m.).
7. Siunčiamos 8 delegacijos į JAV, Kanadą, Japoniją, Jungtinius Arabų Emyratus, Kiniją, Lenkiją, Rusiją ir Egiptą.
8. Organizuojamas pasaulinis kongresas, Viduržiemio jūros šalių užsienio prekybos problematika.
9. Bus atnaujinta Nacionalinė Eksporto Taryba ir įsteigtas padalinys delegacijų išvykoms į užsienį organizuoti;
10. Geriau bus panaudojami ES fondai produktų ir paslaugų atnaujinimui bei marketingui remti.

5. GRAIKIJOS SANTYKIAI SU LIETUVA IR UŽSIENIO INVESTICIJOS

Ų 1922 05 13 Graikija pripažino Lietuvą.
Ų 1992 08 29 atkurti diplomatiniai santykiai.
Diplomatinis atstovavimas
Pirmasis LR ambasadorius Graikijai buvo R. Podagėlis, reziduojantis Italijoje.
1997 09 01 atidaryta LR ambasada Atėnuose. Dabartinis LR ambasadorius Graikijoje yra D. Junevičius.
Pirmasis Graikijos ambasadorius Lietuvai buvo E. Kalpadakis, rezidavęs Stokholme. Dabartinis Graikijos ambasadorius Stokholme yra N. Couniniotis.

Lietuvos ir Graikijos prekybos apyvarta 2002 metais sudarė 407.7 mln. Lt (118,1 mln. EUR), prekybos balansas buvo teigiamas: 296,7 mln. litų (85,9 mln. EUR)
Lietuvos eksportas į Graikiją 2002 m. buvo 352,2 mln. Lt (101,8 mln. EUR). Lyginant su 2001 metais, eksportas į šią šalį padidėjo 83,5 mln. litų (24,13 mln. EUR). Lyginant su 2001 m. jis išaugo net 22 kartus, tačiau atmetus vienkartinį sandorį laivais (78,19 mln. Lt.) augimas būtų 186 proc. Pagal eksporto apimtis Graikija yra 28 vietoje Lietuvos importo partnerių sąraše. Lietuva į Graikiją eksportavo laivus, valtis ir plaukiojančiuosius įrenginius (93,6 proc.), mineralinį kurą, durpes (1,9 proc.) ir kitas prekes.
Lietuvos importas (pagal prekės kilmę) iš Graikijos sudarė 55,5 mln. litų (16,04 mln. EUR). Lyginant su 2001 m. jis išaugo 107 proc. Pagal importo apimtis Graikija yra 39 vietoje Lietuvos importo partnerių sąraše. Lietuva iš Graikijos importavo laivus, valtis ir plaukiojančiuosius įrenginius (46,1 proc.), vaisius ir riešutus (13,5 proc.) ir kitas prekes.
Graikijos Respublikos investicijos Lietuvoje
Ų LR Statistikos departamento duomenimis 2003 m. sausio 1 d. tiesioginės Graikijos investicijos Lietuvoje siekė 69 tūkst. Lt., tai sudarė 0,001 proc. visų tiesioginių užsienio investicijų.
Ų 2003 balandžio 1 d. Įmonių rejestro duomenimis Lietuvoje buvo įregistruota 20 įmonių su Graikijos kapitalu. Graikijos kapitalas sudarė 7,9 mln. Lt. (2.3 mln EUR) arba 3,2% viso įmonių įstatinio kapitalo.
Užsienio kapitalas (ypač JAV, Prancūzijos, D. Britanijos) daugiausiai investuojamas į kalnakasybos, laivų statybos, chemijos pramonės, transporto sritis. Nacionalinės pajamos vienam gyventojui vidutiniškai yra 685 dolerių.

IŠVADOS
Prieš įstojant į Europos sąjunga Graikija buvo ekonomiškai silpna valstybė, todėl kaip ir Ispanija, Portugalija ir Airija, sulaukė didelės finansinės Europos Sąjungos paramos. Tačiau graikai netapo dideliai euroentuziastais, jie nejaučia jokių saitų su Europa.
Graikija yra vienintelė Europos Sąjungos šalis, neturinti žemės sienos su kita Sąjungos šalimi. Tačiau Graikija iš šalių narių turi ilgiausią jūros pakrantės ruožą – dėl begalės jos salų ir išraižytos pakrantės.
Per 25 narystės metus, ir ypač per paskutinįjį dešimtmetį, Graikija padarė didelę ekonominę pažangą. Plačiau paplito investicijos į pramonės įmones, o su ES struktūrinių fondų parama buvo plėtojama infrastruktūra. Sparčiai augo biudžeto pajamos iš turizmo, laivininkystės bei aptarnavimo sektorių. 2001 m. Graikija įsivedė bendrą Europos valiutą – eurą.
Kas Graikiją išskiria iš kitų ES šalių?
· didžiausias žemės ūkio indėlis į BVP (21 proc. BVP, 1999)
· mažiausia BVP dalis vienam gyventojui (14,277 dolerių) (1999)
· didžiausias BVP procentas skiriamas karinėms išlaidoms (4.91 proc., 1999/2000)
· mažiausias BVP procentas skiriamas moksliniams tyrimams (0,51 proc., 1997)
· didžiausias procentas žmonių, dirbančių žemės ūkyje (18,2 proc., 1998)
· didžiausias prekybos laivynas
· didžiausias jūrų uostuose pakrautų krovinių kiekis
· išauginama ir parduodama daugiausia medvilnės ir tabako
· eksportuojama daugiausia alyvuogių aliejaus tiek ES, tiek pasaulyje
· mažiausia asmeninių kompiuterių 100 gyventojų (6,1, 1999)
· mažiausias automobilių skaičius 1000 gyventojų (254, 1998)
· ilgiausia kranto linija (13,676 tūkst. km)
· Graikijai priklauso 2000 salų, užimančių 1/5 Graikijos teritorijos, tačiau tik 136 jų yra apgyvendintos
· apie aštuntadalį šalies teritorijos užima kalnai
· Graikijoje yra unikalus Korinto kanalas – iškastas ne lygumoje, bet kalnuotoje vietovėje
· graikai labiausiai iš visų ES šalių gyventojų nepasitiki savo parlamentu (-42 proc.), profesinėmis sąjungomis (-76 proc.), policija (-26 proc.), valstybės tarnautojais (-60 proc.), socialinės apsaugos sistema (-50 proc.), sveikatos apsaugos sistema (-46 proc.), švietimo sistema (-26) (1999)
LITERATŪROS SĄRAŠAS

1. ANUŠKEVIČIŪTĖ, Girma; BUDREIKAITĖ, Danutė; MOCKUTĖ, Asta;. Verslo steigimas Europos Sąjungos šalyse. Vilnius, 2002. 400 p. ISBN 9955-9553-1-7.
2. BALTRŪNIENĖ, Violeta. Bendrosios studijų darbų ir reikalų raštų rengimo rekomendacijos. Vilnius, 2001. 73 p. ISBN 9955-519-16-9.
3. http://www.ukmin.lt/files/Pramone/Moksliniaidarbai/ataskaita%20_%2010_10.doc
4. http://ec.europa.eu/economy_finance/publications/general/2005/onecurrency_lt.pdf#search=%22valiuta%20graikijoje%22
5. http://lt.wikipedia.org/wiki/Europos_Ekonomin%C4%97_Bendrija
6. http://www.lrt.lt/europaplius/item_1030.php?strid=1030&id=3185>.

Leave a Comment