Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacija

TURINYS

Įvadas 3
1. Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos veikla 4
2. OECD Rekomendacijos daugiašalėms įmonėms 6
3. OECD kovos su korupcija veiksmai 7
4. Lietuvos narystė OECD 8
5. Narystės OECD privalumai 8
6. Lietuvos dalyvavimas OECD struktūrų veikloje 9
Išvados 11
Informacijos šaltiniai 12Įvadas
Tarptautinė organizacija gali būti laikoma žmonių grupė, kurios nariai yra bent dviejų valstybių atstovai ir, kuri turi formalią organizacinę struktūrą, sudarančią prielaidas tų narių bendrai veiklai. Jos gali būti labai įvairios pagal veiklos sritis ir tikslus, taip pat pagal jų įtaką tarptautinių santykių raidai [3].

Tačiau šiame darbe aptariama ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacija (angl. – Organization for Economic Cooperation and Deevelopment, OECD) įsteigta 1961 metais ekonominei pažangai ir pasaulinei prekybai skatinti.1961 m. JAV ir Kanadai prisijungus prie Europos ekonominio bendradarbiavimo organizacijos (angl. OEEC – Organisation for European Economic Co-operation), vienijusios Europos šalis bendram tikslui – atstatyti po II-ojo Pasaulinio karo sugriautą ekonomiką, buvo įkurta Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacija (angl. Organisation for Economic Co-operation and Development – OECD). EBPO centrinė būstinė yra Paryžiuje [4].
Darbo tikslas – išnagrineti Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos veiklą ir veiklos principus bei pateikti narystės šioje organizacijoje privalumus.1. Ekonominio bendradarbiavimo ir pllėtros organizacijos veikla
Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacija 1961 metais industrinių demokratinių pasaulio valstybių atstovams suorganizavo forumą, kuriame buvo siekiama apsvarstyti ir pradėti koordinuoti šių šalių ekonominę politiką. OECD sudaro apie 200 specializuotų padalinių, atliekančių tyrimus ir rengiančių ekonominius ir socialinius statistinius duomenis. Ši

iuose padaliniuose dirba šalių narių valstybės tarnautojai. Organizacijos valdomasis organas (sudarytas iš šalių narių ministrų) susitinka kartą per metus.

OECD 1962 metais įkūrė organizaciją G-10, kuri veikia kaip forumas diskusijoms dėl tarptautinių piniginių susitarimų ir bendradarbiauja su Tarptautinio aprūpinimo banku. Septynių didžiausių G-10 narių grupė – žinoma kaip G-8. Šių šalių vadovai reguliariai susitinka aptarti pasaulinių ekonominių ir politinių problemų [2, 29-30 p.].
OECD dėl savo veiklos sričių įvairovės ir svarbos – makroekonomika, finansų politika ir kapitalo rinka, prekyba, švietimas, plėtros politika, mokslas ir inovacinės technologijos – vaidina išskirtinį vaidmenį vykstant globalizacijos procesams pasaulyje. Tokia OECD veikla leidžia siekti ir apibrėžtų tikslų:
• tolygios rinkos ekonomikos plėtros ir demokratinių valdymo principų įdiegimo globaliu mastu, tuo pačiu prisidedant prie gyvenimo lygio bei socialinės gerovės kilimo OECD narėse irr kitose šalyse;
• pažangių valstybės ir privataus sektoriaus valdymo metodų taikymo.

Šiuo metu OECD priklauso 30 labiausiai pasaulyje išsivysčiusių industrinių valstybių: Airija, Australija, Austrija, Belgija, Čekija, Danija, Didžioji Britanija, Graikija, Islandija, Ispanija, Italija, Japonija, JAV, Kanada, Lenkija, Liuksemburgas, Meksika, Naujoji Zelandija, Nyderlandai, Norvegija, P. Korėja, Portugalija, Prancūzija, Slovakija, Suomija, Švedija, Šveicarija, Turkija, Vengrija ir Vokietija. Būsimosios ES narės aktyviai vienokia ar kitokia forma dalyvauja OECD veikloje – Čekija, Lenkija, Vengrija ir Slovakija yra OECD narėmis, Bulgarija, Rumunija ir Slovėnija, panašiai kaip ir Li
ietuva, Latvija bei Estija turi specialias bendradarbiavimo programas [5].

Organizacijos būstinė įkurta Paryžiuje, jai atstovauja 1000 asmenų. OECD šalių narių atstovai yra sukūrę valdžios tarybą, kuri rengia ataskaitas, teikia patarimus bei konsultacijas komitetams ir paskirsto kasmetinį biudžetą. OECD turi šiuos komitetus: apskaitos, neprekybinių operacijų, pagalbos vystimuisi, ekonominės padėties ir vystimosi problemų tyrimų, techninės pagalbos, turizmo, darbo jėgos, mokslinių tyrimų, kadrų rengimo, energetikos ir pramonės.

Vienas svarbiausių OECD komitetų – Prekybos Komisija – nagrinėja tarptautinės prekybos aspektus, skatina prekybinę paramą ir siekia stiprios, laisvos ir normomis paremtos prekybos sistemos. Svarstant gamybinių veiklų globalizavimą ir prekybos susipynimą su kitomis veiklos sritimis, Prekybos Komisijos centre atsiduria ne tik tarptautinė prekyba prekėmis, bet ir įvairios prekybos problemos. Ši komisija nustato prekybos mastą ir pateikia tai specialiuose OECD projektuose. Skatindama geresnį prekybos liberizavimo naudos supratimą, Prekybos Komisija organizuoja privačias ir viešas konsultacijas su įvairiomis pilietinėmis organizacijomis ir sąjungomis, taip pat paliko glaudžius ryšius su šalimis nepriklausančiomis šiai organizacijai, ir kviečia jas dalyvauti kuriant bendrus planus. OECD patirtis leidžia išspręsti daugelį prakybos konfliktų, kylančių dėl stiprėjančios konkurencijos.

OECD veikla neapsiriboja tik ekonomika. Ši organizacija renka duomenis, juos analizuoja ir kaupia įvairių sričių patirtį, nes visiškai išspręsti problemas galima tik įvertinus sąsajas su kitomis veiklos sritimis. OECD yra ir informacijos bazė, nes turi su
ukaupusi daug statistinių duomenų, kurie leidžia palyginti šalių vystimosi etapus ir įžvelgti veiklos tendencijas. Be to, OECD garsėja savo publikacijomis, kurios yra naujų tyrimų ir informacijos šaltinis [1, p.84-85].

OECD sprendimai nėra privalomi, tačiau valstybės gali susitarti “.įforminti” sprendimus, sukurdamos “minkštosios teisės” instrumentus (pvz. Deklaracija dėl tarptautinių investicijų ir daugiašalių įmonių veiklos) ar net teisiškai įpareigojančius susitarimus (pvz. Konvencija dėl kovos su užsienio viešųjų pareigūnų papirkinėjimu tarptautiniuose verslo sandoriuose).

OECD vis labiau savo veiklą nukreipia ne tik į valstybes – nares, bet ir siūlo savo sukauptą analitinę ekspertizę besivystančioms ar kitoms bendradarbiavimu su OECD besidominčioms valstybėms. Šiuo metu OECD palaiko ryšius su daugiau nei 70 valstybių, siekiančių daugiau ar mažiaus glaudesnio bendradarbiavimo su OECD ar net tikros narystės šioje organizacijoje. Viena iš šių valstybių yra ir Lietuva [4].

OECD dažnai vadinama turtingiausių valstybių klubu, dalyvavimas jo veikloje valstybei suteikia prestižo bei padidina jos įtaką tarptautinėje bendruomenėje. OECD priklauso 30 valstybių, sukuriančių 2/3 pasaulio BVP. Pati OECD organizacija turi šiek tiek akademinį atspalvį, ten dirba geriausi specialistai iš įvairių šalių, o valstybių lyderiai susirenka ne derėtis dėl ko nors, bet aptarti naujausių ekonominės plėtros tendencijų. Svarstomos pačios įvairiausios problemos, tiek makroekonominės, tiek socialinės, skelbiamos apžvalgos ir prognozės, rengiamos statistinių duomenų lentelės ir grafikai, jie analizuojami ir t.t. Organizacijos skelbiamos id
dėjos dažnai būna žingsnis priekyje prieš vykdomą praktiką. Tačiau sprendimai nėra privalomi, tai yra susitarimo reikalas. Šiuo metu pagrindinė veiklos kryptis tausojanti plėtra (sustainable development), rekomendacijų šiuo klausimu ruošimas [6].2. OECD Rekomendacijos daugiašalėms įmonėms
OECD rekomendacijos daugiašalėms įmonėms (angliškai – The OECD Guidelines for Multinational Enterprises) – (toliau Rekomendacijos) – tai vyriausybių rekomendacijos daugiašalėms įmonėms. Jose pateikti taikytinus teisės aktus atitinkantys įmonės elgesio principai ir normos, kurių laikomasi savanoriškai. Rekomendacijomis siekiama užtikrinti, kad tokių įmonių veikla neprieštarautų vyriausybės vykdomai politikai, stiprinti įmonių ir visuomenės tarpusavio pasitikėjimą, padėti gerinti užsienio investicijoms palankų klimatą ir didinti daugiašalių įmonių indėlį į subalansuotos plėtros procesus. Rekomendacijos sudaro OECD Deklaracijos dėl tarptautinių investicijų ir daugiašalių įmonių dalį.
Rekomendacijomis nesiekiama daugiašalėms ir nacionalinėms įmonėms taikyti skirtingo režimo. Iš daugiašalių įmonių bei nacionalinių įmonių tikimasi vienodo elgesio visais atvejais, kai Rekomendacijos taikomos abiem įmonių tipams. Vyriausybės nori paskatinti Rekomendacijas taikyti kiek įmanoma plačiau. Prisijungusios prie Rekomendacijų vyriausybės, vykdydamos savo įsipareigojimus, privalo su įmonėmis elgtis sąžiningai ir laikytis tarptautinių teisės normų bei savo sutartinių įsipareigojimų.
Rekomendacijos veikia šiose srityse:
Bendroji politika. Įmonės turėtų deramai atsižvelgti į šalių, kuriose jos vykdo veiklą, nustatytas politikos kryptis ir kitų suinteresuotų asmenų nuomonę.
Informacijos teikimas. Įmonės turėtų užtikrinti, kad apie jų veiklą, struktūrą, finansinę padėtį bei veiklos rezultatus nustatytu laiku būtų teikiama tiksli, patikima ir tinkama informacija.
Darbas ir darbo santykiai. Įmonės turi pripažinti savo darbuotojų teisę būti atstovaujamiems profesinių sąjungų ir kitų savanoriškų darbuotojų atstovų, laikytis tokių darbo santykių normų, kurios būtų ne mažiau palankios negu tos, kurių laikosi panašūs priimančiosios šalies darbdaviai.
Aplinka. Įmonės turi deramai atsižvelgti į poreikį saugoti aplinką, visuomenės sveikatą bei saugą.
Kova su papirkinėjimu. Įmonės neturėtų tiesiogiai ar netiesiogiai siūlyti, žadėti, duoti ar reikalauti kyšio arba kitos neteisėtos naudos, kad gautų ar išlaikytų su verslu susijusią ar kitokią netinkamą naudą.
Vartotojų interesai. Santykiuose su vartotojais įmonės turėtų vykdyti sąžiningą verslą, laikytis rinkodaros ir reklamos normų bei imtis visų įmanomų veiksmų, kad būtų užtikrinta jų teikiamų paslaugų ir prekių sauga bei kokybė.
Mokslas ir technologijos. Įmonės turi stengtis užtikrinti, kad jų veikla atitiktų mokslo bei technologijų politiką ir planus tų šalių, kuriose jos veikia.
Konkurencija. Įmonės turėtų dirbti konkurencingai, vengti sudaryti ar vykdyti antikonkurencinius susitarimus, teikti darbuotojams daugiau informacijos apie tai, kaip svarbu laikytis visų taikytinų konkurencijos įstatymų ir politikos.
Mokesčiai. Svarbu, kad įmonės prisidėtų prie priimančiųjų šalių valstybės finansų, laiku mokėdamos privalomus mokesčius [7].3. OECD kovos su korupcija veiksmai
1997 m. OECD rekomendacija dėl kovos su kyšininkavimu tarptautiniuose verslo sandoriuose. Ši rekomendacija ragina:

– paspartinti 1996 m. rekomendacijos įgyvendinimą;

– patraukti baudžiamojon atsakomybėn užsienio valstybių tarnautojus už kyšininkavimą;

– kontroliuoti buhalterijos reikalavimus, išorinį auditą ir vykdyti vidinę įmonių kontrolę;

– sustabdyti užsienio valstybių tarnautojus papirkusių asmenų viešųjų sandorių konkursus.

Pagal 1997 m. OECD konvenciją dėl kovos su užsienio valstybių pareigūnų kyšininkavimu tarptautiniuose verslo sandoriuose nusikaltimu laikoma tokia asmens veikla, kai jis siūlo, žada ar duoda kokią nors piniginę ar kitą naudą užsienio valstybės pareigūnui. Pagal šią konvenciją šalys įsipareigojo savo valstybės pareigūnų kyšininkavimą laikyti baudžiamuoju nusikaltimu. Ši konvencija teisiškai sujungia visas prieš tai priimtas OECD rekomendacijas dėl kovos su kyšininkavimu tarptautiniuose verslo sandoriuose.

Lietuva yra išreiškusi suinteresuotumą prisijungti prie 1997 m. gruodžio 1 d. Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (OECD) konvencijos dėl kovos su užsienio valstybių pareigūnų kyšininkavimu tarptautiniuose verslo sandoriuose ir tapti šios organizacijos antikorupcinės darbo grupės nare. Pažymėtina, kad minėtą konvenciją Lietuvos Respublika galės pasirašyti tik tapusi OECD organizacijos arba darbo grupės dėl kyšininkavimo tarptautiniuose verslo sandoriuose nare [6].4. Lietuvos narystė OECD
Narystė OECD yra vienas iš strateginių Lietuvos užsienio ekonominės politikos tikslų. 2002 m. rugsėjo mėn. OECD Generaliniam sekretoriui D. Johnstonui buvo įteiktas oficialus Lietuvos pareiškimas dėl siekio tapti OECD nare.
Lietuva savo norą tapti OECD nare pareiškė dar 1996 m., kai spalio mėn. OECD Tarybai buvo įteikta Jungtinė Baltijos šalių (Lietuvos, Latvijos ir Estijos) Deklaracija dėl Baltijos šalių siekio gauti OECD specialiąją programą bei ateityje tapti OECD narėmis. Tuo tikslu OECD Bendradarbiavimo centras su šalimis ne narėmis (angl. Centre for Co-operation with non-Members – CCNM) paruošė Baltijos regioninę programą (Baltic Regional Programme – BRP), skirtą Lietuvai, Latvijai ir Estijai. Baltijos regioninė programa, prasidėjusi 1998 m. kovo mėn., apėmė daugelį Lietuvai svarbių sričių, tokių kaip regioninio bendradarbiavimo, užsienio investicijų skatinimo, finansų politikos, mokesčių administravimo, kapitalo rinkos, konkurencijos politikos, darbo rinkos, socialinės apsaugos, mokslo ir švietimo, smulkaus ir vidutinio verslo, žemės ūkio politikos ir kt. Pagrindinis šios programos tikslas buvo skatinti ilgalaikį šalies ekonominį augimą. BRP taip pat prisidėjo Lietuvai perimant aquis communitaire. 2005 m. balandžio 18 d. Paryžiuje įvykusiame BRP įvertinimo buvo nuspręsta BRP užbaigti, kadangi buvo įvykdyti pagrindiniai programai kelti tikslai.
Tolesnis Lietuvos bendradarbiavimas su OECD turėtų vykti naujai paruoštos Diferencijuotos veiklos strategijos (Differentiated Engagement Strategy – DES) pagrindu [4].5. Narystės OECD privalumai
Lietuvos narystė OECD sąlygotų visapusišką Lietuvos įsitraukimą į globalius daugiašalius ekonominius bei socialinius procesus.
Politiškai Lietuvos integracija į OECD patvirtintų, kad Lietuva priklauso pažangiausių ir labiausiai išsivysčiusių pasaulio valstybių grupei ir vadovaujasi tarptautinėje praktikoje pripažintais griežtais demokratinės valstybės valdymo kriterijais.
Ekonominiu aspektu narystė OECD demonstruotų, kad Lietuvoje yra vykdoma tarptautinius standartus atitinkanti ekonominė politika bei sukurta atitinkama verslo aplinka. Tai sąlygotų, pirmiausia, didesnį investicijų ir kapitalo srautų pritraukimą, palankesnių skolinimosi reitingų galimybę, kas ilgalaikėje perspektyvoje užtikrintų palankesnes verslo plėtros sąlygas bei efektyvesnį fiskalinės politikos vykdymą.
Narystė OECD suteiktų Lietuvai galimybę gauti išsamią ir visa apimančią informaciją, būtiną modernios politikos įvairiose srityse formavimui bei vykdymui. Tai, savo ruožtu, taip pat suteiktų galimybę Lietuvai lyginti savo sukauptą patirtį su kitų šalių patirtimi, pateikti siūlymus ir galimus problemų sprendimų būdus kitoms valstybėms, susiduriančiomis su panašaus pobūdžio problemomis.
Atsižvelgiant į tai, kad OECD veiklos pobūdis ir įtaka yra akivaizdžiai peržengę pačios organizacijos ribas, o OECD rekomendacijos bei nuostatos tapo daugiašalių susitarimų bei tarptautinį bendradarbiavimą reglamentuojančių dokumentų neatsiejama dalimi, narystė OECD suteiktų Lietuvai galimybę būti ne tik pasyvia rekomendacijų vykdytoja, bet ir modernios, pasaulinius standartus atitinkančios ekonominės bei socialinės politikos formuotoja, o taip pat sparčiau realizuoti ekonominės politikos tikslus, užtikrinti sėkmingą funkcionavimą ES vieningoje rinkoje bei lietuviškų prekių ir paslaugų pardavimą į trečiųjų šalių rinkas [4].6. Lietuvos dalyvavimas OECD struktūrų veikloje
Glaudesniam Lietuvos bendradarbiavimui su OECD yra itin svarbu kuo aktyviau dalyvauti OECD komitetų, darbo grupių, programų veikloje.
Šiuo metu Lietuva yra pilnateisė dalyvė:
• OECD Regionų plėtros ir užimtumo vystymo programoje;
• OECD Javų sertifikavimo schemose;
• OECD daugiamečių žolių ir aliejinių kultūrų sertifikavimo schemose.
Lietuvai yra suteiktas stebėtojos statusas:
• Konkurencijos komitete;
• ad hoc stebėtojo statusas OECD Tarybos įkurtoje Atominės energetikos agentūros vyriausybinių ekspertų grupėje dėl trečiųjų šalių atsakomybės atominės energetikos srityje;
Tarptautinių investicijų ir daugiašalių įmonių komiteto darbe, susijusiame su OECD Deklaracija dėl tarptautinių investicijų ir daugiašalių įmonių veiklos.
Lietuva ad hoc principu yra kviečiama dalyvauti ir Investicijų komiteto veikloje.
Lietuva yra pateikusi prašymą stebėtojos statuso gavimui:
• Prekybos komitete;
• Fiskalinių reikalų komitete;
• Švietimo komitete;
• Darbo grupėje dėl konvencijos dėl kovos su užsienio pareigūnų papirkinėjimu tarptautiniuose verslo sandoriuose.
Lietuva šiuo metu laukia OECD sprendimo dėl tolimesnio bendradarbiavimo su narystės siekiančiomis šalimis formų ir siekia, jog kuo greičiau būtų priimtas sprendimas, kuris artimiausiu metu “atvestų” Lietuvą į pilnateisę narystę OECD [4].Išvados
1. OECD dėl savo veiklos sričių įvairovės ir svarbos – makroekonomika, finansų politika ir kapitalo rinka, prekyba, švietimas, plėtros politika, mokslas ir inovacinės technologijos – vaidina išskirtinį vaidmenį vykstant globalizacijos procesams pasaulyje
2. OECD šalių narių atstovai yra sukūrę valdžios tarybą, kuri rengia ataskaitas, teikia patarimus bei konsultacijas komitetams ir paskirsto kasmetinį biudžetą. OECD turi šiuos komitetus: apskaitos, neprekybinių operacijų, pagalbos vystimuisi, ekonominės padėties ir vystimosi problemų tyrimų, techninės pagalbos, turizmo, darbo jėgos, mokslinių tyrimų, kadrų rengimo, energetikos ir pramonės.
3. OECD veikla neapsiriboja tik ekonomika. Ši organizacija renka duomenis, juos analizuoja ir kaupia įvairių sričių patirtį, nes visiškai išspręsti problemas galima tik įvertinus sąsajas su kitomis veiklos sritimis.
4. Vienas svarbiausių OECD komitetų – Prekybos Komisija – nagrinėja tarptautinės prekybos aspektus, skatina prekybinę paramą ir siekia stiprios, laisvos ir normomis paremtos prekybos sistemos.
5. Lietuva šiuo metu laukia OECD sprendimo dėl tolimesnio bendradarbiavimo su narystės siekiančiomis šalimis formų ir siekia, jog kuo greičiau būtų priimtas sprendimas, kuris artimiausiu metu “atvestų” Lietuvą į pilnateisę narystę OECD.Informacijos šaltiniai
1. Kvainauskaitė V. Tarptautinių ekonominių santykių pagrindai: mokomoji knyga. – Kaunas: Technologija, 2005.
2. Vengrauskas V., Langvinienė N. Tarptautinis verslas: 1 knyga. – Kaunas: Technologija, 2005.
3. http://www.mip.lt
4. http://www.urm.lt/index.php?-2023069890#EBPO
5. http://www.mip.lt/temp/w200405241723_tarptautines
6. http://www3.seimas.lt/pls/inter/w5_show?p_r=1621&p_d=26626&p_k=1&p_b=3804
7. http://www.ekm.lt/lt/nuorodos/oecd/index.php?phrase_id=11990

Leave a Comment