Eriksono teorija
1.Pasitikėjimas – nepasitikėjimas (saugumas – nesaugumas)
Pavyzdys: Mažoji Aušrelė, kuriai jau šeši mėnesiai, labai prisirišusi prie savo mamos. Tėtis dirba, todėl didesnę laiko dalį, mergaitė praleidžia su mama. Verkianti Aušrelė paimta tėčio ant rankų nenusiramina. Vos tik paėmus ant rankų ją mamai, mergaitės veidukas nušvinta, nustoja verkti, aguoja, guguoja, juokiasi, ir kuo greičiau savo bedante burnyte stengiasi pagriebti mamos žandą, nosį ar ranką ir, čiulpia. Aušrelė visiškai pasitiki tik savo mama. Ant jos rankų mergaitė jaučiasi saugi.
2. Autonomiškumas – gėda
Pavyzdys: 2m ir 3mėn. Algiukas žaidžia su vyresniuoju broliuku Giedriumi smėlio dėžėje. Vaikai stato iš smėlio pilį. Algiuko tėtis sėdi ant suoliuko šalia vaikų ir skaito laikraštį. Staiga, buvęs ką tik labai užsiėmęs, berniukas atsisėda, po sekundėlės atsikelia ir bėga prie tėčio. Pribėgęs, tempia jį už rankos namo, sakydamas: A- a. Taip tėtis supranta, kad Algiukas nori ant puoduko. Abu labai skuba. Atskubėjęs į namus ir sėdėdamas ant puoduko, mažasis išdykėlis šypsosi. Jam pavyko suspėti.
3. Iniciatyvumas – kaltė
Pavyzdys: Mama, tėtis ir 3metė Eglutė išsiruošė į parduotuvę apsipirkti. Tik įžengus į parduotuvę, mergaitė puolė prie mandarinų dėžės, pradėjo rinktis ir dėti juos į krepšelį. Mama mergaitei pasakė, kad jau užtenka ir Eglutė pakluso. Jiems priėjus prie lentynos, kurioje stovėjo išrikiuotos sultys, mergaitė pasiėmė indelį sulčių – „Kubuš“. Mama pasakė, – nereikia! Liepė sultis padėti. Žodis „Ne“ mergaitei nepatiko. Ji supyko ir netyčia iš rankų iškrito bei sudužo indelis su sultimis. Eglutė išsigando, pradėjo verkti, išbėgo iš parduotuvės.
4. Meistriškumas – menkavertiškumas
Pavyzdys: Vaidutė, kuriai neseniai sukako 6metukai, didžioji mamos pagalbininkė virtuvėje. Ji stengiasi būti „virėja“, plauna indus. Mergaitė savimi pasitiki. Žino, kad plaudama indus jų nesudaužys, žino indų vietą. Vaidutė labai smalsi. Nuolatos klausinėja mamos: „Kodėl įbėrei tiek druskos?“, „ Kam reikalingi tokie prieskoniai?“, „Kaip pasigaminti kažką skanaus pietums?“ Kartą mama nusprendė, kad jos su Vaidute gamins koldūnus. Taip bus patenkintas mergaitės smalsumas. Prisirišusi prijuostę, Vaidutė su mama plušo virtuvėj: gamino koldūnus. Vėliau abidvi tvarkėsi, plovė indus. Išvirus koldūnams visa šeima sėdo prie stalo pietauti. Tėtis paragavęs pasakė: – Labai skanūs koldūnai. Mergaitė patenkin,ta tarė: – Tai mes su kartu su mama juos gaminome, todėl tokie skanūs.
5. Tapatumas – vaidmenų sumaištis (paauglystė)
Pavyzdys: Šešiolikmetė Sandra yra uždaro būdo: nenorinti bendrauti, beveik nesikalbanti su tėvais. Dažnai ji sėdi viena kambaryje prie kompiuterio, net nepaimdama knygų į rankas. Mamos pastangos mergaitei padėti, kalbinti ją, sužinoti kas atsitiko yra mažai ko vertos. Kartą mama pasiūlė joms abiems nueiti pas psichologą. Po pokalbio su psichologu, mergaitė pasikeitė. Prabilo apie savo gyvenimo nesėkmes, kurios buvo tokios: klasiokė jai yra pasakiusi, jog tu negraži, blogai mokaisi, nesi nieko verta. Tai labai paveikė mergaitę. Didelių pačios Sandros ir mamos pastangų dėka, mergaitė suprato, kad ji sugeba mokytis, gali būti net labai gera mokinė. Pasikeitė jos požiūris į savo išvaizdą. Kiekvieną vakarą Sandra ruošia pamokas, o kiekvieną rytą eidama į mokyklą puošiasi prieš veidrodį. Atsirado pasitikėjimas savimi, bendravimas su tėvais. Sandra suprato, kad kiekvienas žmogus yra savaip gražus, norėdamas, pasitikėdamas savimi gali pasiekti labai daug. Dabar Sandra žino, kad yra graži mergaitė, o baigusi
mokyklą studijuos universitete.6. Intymumas – izoliacija (apie 20 metus)
Pavyzdys: Vaidilė nuo pat vaikystės, bei paauglystės buvo labai linksma, mokanti bendrauti mergaitė. Daugelis klasiokų domėjosi ja. Mergaitė turėjo draugą, tačiau išvykus jai studijuoti, jų draugystė nutrūko. Universitete Vaidilė susipažino su savo kurso draugais, o kadangi buvo lengvai bendraujanti, judri, besišypsanti, jai netrūko jaunuolių dėmesio. Tačiau, tai buvo tik draugai. Vaidilei reikėjo tokio žmogaus, kuris galėtų ją suprasti, palaikyti, mokėtų išklausyti. Ji žinojo, kad toks žmogus gali būti tik vienas, tai būtų tas, kurį ji mylėtų. Tačiau jaunystėje labai sunku atrasti tą vienintelį, suprasti ką ištiktųjų jauti.Bet Vaidilei pavyko. Ji surado mylimą ir artimą sau žmogų.
7. Generatyvumas – stagnacija (40-60 metų)
Pavyzdys: Čia kaip pavyzdį galėčiau pritaikyti savo pačios gyvenimą. Esu energinga, jaučiuosi jauna ir savimi pasitikinti. Dirbu savo mėgstamą darbą. Užsibrėžiau tikslą, kad turiu įgyti aukštąjį išsilavinimą. Ir tą pasiekiau – baigiau Vilniaus kolegiją. Auginu 17-metę dukrą, stengiuosi būti šiuolaikiška, padėti jai, suprasti, dabar nusprendžiau studijuoti ir baigti Vilniaus universitetą. Noriu būti reikalinga, išsilavinusi, kiek galima – duoti kitiems, dirbti visuomenei naudingą darbą. Jeigu nustočiau pasitikėti savimi, nesistengčiau eiti į priekį, gyvenimas taptų sustingęs, monotoniškas. Visa tai man nebūdinga.
8. Integracija – neviltis (virš 60 metų)
Pavyzdys: 70-metė kaimynė Pranutė ištisai kartoja: – Jeigu man sugrįžtų 20 metų atgal, būčiau jauna, viską gyvenime daryčiau kitaip. Moteris visą gyvenimą dirbo pradinių klasių mokytoja, bet sukakus pensiiniam amžiui buvo atleista. Ji dar turėjo noro, jėgų ir energijos dirbti, bet neturėjo aukštojo mokslo diplomo. Tai nulėmė jos darbo pabaigą. Moteris labai nusivylusi, kad nesiekė to ko reikėjo – mokytis, tobulėti. Su kartėliu ji kalba apie savo praeitį, o kartais atsisėdusi į
supamą kėdę ir pasidėjusi ant kelių keletą knygų besisupdama niūniuoja pamėgtą vaikišką dainelę.