ĮVADAS
Programinis biudžetas – tai biudžeto planavimo sistema, apjungianti resursus su nauda, kuri bus gauta panaudojus tuos resursus, tokiu būdu gaunant socialinį-ekonominį efektą. Savivaldybių biudžetai rengiami laikantis nustatytų reikalavimų. Šie reikalavimai yra išdėstyti biudžeto sandaros įstatyme. Įstatymo paskirtis – nustatyti Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų turinį, šių biudžetų pajamų sudarymo ir asignavimų naudojimo teisinius pagrindus, taip pat biudžetų rengimo, tvirtinimo, vykdymo, vertinimo ir kontrolės pagrindines nuostatas, asignavimų valdytojų pareigas, teises ir atsakomybę. Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių biudžetų rengimas, planavimas, vykdymas, vertinimas ir kontrolė remiantis įstatymais yra pagrindas siekiant užtikrinti ilgalaikę, visapusišką ekonominę ir socialinę Lietuvos Respublikos piliečių gerovę ir užtikrinti, kad sudarant ir vykdant biudžetą piniginiai ištekliai būtų naudojami efektyviai. Pagrindinis šio darbo tikslas – išnagrinėti savivaldybių biudžeto vykdymo ir paskirstymo programiniu principu tvarką.Darbo uždaviniai:1. išnagrinėti savivaldybių programinio biudžeto formavimą ir vykdymą reglamentuojančią teisinę bazę;2. išnagrinėti savivaldybių programinio biudžeto formavimo ir tvirtinimo principus.3. susipažinti su diplominiam darbui atlikti reikalinga Telšių savivaldybės interneto tinklapyje pateikta informacija;4. susipažinti su savivaldybių programinio biudžeto išlaidų klasifikavimu;5. atlikti Telšių savivaldybės biudžeto išlaidų analizę;
I. PROGRAMINIO BIUDŽETO FORMAVIMO TEISINĖ LITERATŪRA
Programinio biudžeto sudarymo ir vykdymo teisinis pagrindas: LR Konstitucija; LR vietos savivaldos įstatymas; LR biudžeto sandaros įstatymas; Savivaldybių biudžetų pajamų nustatymo metodika LR valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų sudarymo ir vykdymo taisyklės; Strateginio planavimo metodika; Savivaldybių tarybų priimti sprendimai dėl atitinkamų biudžetinių metų savivaldybių biudžeto patvirtinimo.Kiekviena savivaldybė turi savo atskirą bei savarankišką biudžetą, kurį tvirtina savivaldybės taryba. Savivaldybės biudžetas sudaromas ir tvirtinamas vieneriems metams – nuo sausio 1 dienos iki gruodžio 31 dienos įskaitytinai.
Savivaldybių biudžetai rengiami laikantis nustatytų reikalavimų. Šie reikalavimai yra išdėstyti biudžeto sandaros įstatyme. Įstatymo paskirtis – nustatyti Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų turinį, šių biudžetų pajamų sudarymo ir asignavimų naudojimo teisinius pagrindus, taip pat biudžetų rengimo, tvirtinimo, vykdymo, vertinimo ir kontrolės pagrindines nuostatas, asignavimų valdytojų pareigas, teises ir atsakomybę. Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių biudžetų rengimas, planavimas, vykdymas, vertinimas ir kontrolė remiantis įstatymais yra pagrindas siekiant užtikrinti ilgalaikę, visapusišką ekonominę ir socialinę Lietuvos Respublikos piliečių gerovę ir užtikrinti, kad sudarant ir vykdant biudžetą piniginiai ištekliai būtų naudojami efektyviai.II. PROGRAMINIO BIUDŽETO FORMAVIMAS IR TVIRTINIMAS
Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų sudarymo ir vykdymo taisyklės nustato Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų rengimo, tvirtinimo ir vykdymo procedūras, asignavimų valdytojų teises ir pareigas. Savivaldybės biudžeto projekto rengimą organizuoja savivaldybės administracijos direktorius. Savivaldybės biudžeto projektas rengiamas pagal savivaldybės tarybos nustatytas taisykles. Savivaldybės biudžetas sudaromas taikant strateginio planavimo ir biudžeto sudarymo pagal programas principus, nustatytus Strateginio planavimo metodikoje, atitinkamai papildytus pagal savo poreikius. Savivaldybės administracijos direktorius organizuoja savivaldybės biudžeto projekto sudarymą ir duoda nurodymus dėl biudžetinių ir viešų įstaigų išlaidų ( pagal programas) sąmatų projekto sudarymo ir nustato jo pateikimo terminą ir tvirtina biudžetinių (bei viešų) įstaigų pinigines ir natūrines išlaidų normas, kurios būtinos išlaidų pagal programas sąmatų projektuose numatomiems asignavimams tiksliai apskaičiuoti. Savivaldybės biudžetai ir rengiami laikantis nustatytų reikalavimų. Šie reikalavimai yra išdėstyti biudžetinės sandaros įstatyme. Įstatymo paskirtis – nustatyti Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų turinį, šių biudžetų pajamų sudarymo ir asignavimų naudojimo teisinius pagrindus, taip pat biudžetų rengimo, tvirtinimo, vykdymo, vertinimo ir kontrolės pagrindines nuostatas, procedūras, asignavimų valdytojų pareigas, teises ir atsakomybę. Pagal šį įstatymą:
savivaldybių vykdomoms institucijoms, vadovaudamosi Savivaldybių biudžetų pajamų nustatymo metodikos įstatymu, kitais įstatymais, valstybinės statistikos duomenimis, socialinėmis ir ekonominėmis bei mokslinėmis – techninėmis prognozėmis, rengia biudžetų projektus ir teikia juos savivaldybių taryboms; savivaldybių tarybų komitetai svarsto biudžetų projektus ir rengia siūlymus bei išvadas; savivaldybių tarybos, atsižvelgdamos į vykdomųjų institucijų pranešimus ir komiteto siūlymus bei išvadas, svarsto biudžetų projektus;Svarbi savivaldybių biudžetų rengimo ypatybė yra ta, kad savivaldybių biudžetai tvirtinami be deficito. Savivaldybių vykdomosios institucijos parengtus biudžetų projektus teikia savivaldybių taryboms savivaldybių tarybų reglamento nustatyta tvarka.Savivaldybių tarybos svarsto biudžetų projektus atsižvelgdamos į savivaldybių vykdomųjų institucijų pranešimus, tarybos komitetų pasiūlymus ir išvadas.Savivaldybių biudžetus tvirtina savivaldybių tarybos. Biudžetas tvirtinamas savivaldybės tarybos sprendimu. Sprendime nurodoma:1) visa pajamų suma ir jų paskirstymas pagal pajamų rūšis;2) visa asignavimų suma ir jų paskirstymas institucijoms šių programoms vykdyti apyvartos lėšų suma;Savivaldybių tarybos biudžetus patvirtina per du mėnesius nuo valstybės biudžeto ir savivaldybės biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo.Patvirtintus biudžetus savivaldybių merai pateikia Finansų ministerijai.Jeigu savivaldybė nustatytu laiku nepatvirtina biudžeto, lėšos iš valstybės biudžeto atitinkamai savivaldybei iki biudžeto patvirtinimo laikinai nepervedamos.Asignavimų valdytojai organizuodami programų, finansuojamų iš savivaldybės biudžeto, vykdymą, turi teisę Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo nustatyta tvarka pirkti paslaugas ir darbus iš įmonių, įstaigų ir organizacijų, jeigu tokiu būdu bus sutaupyti šioms programoms vykdyti patvirtinti asignavimai, palyginti su tais asignavimais, kuriuos panaudotų pats asignavimų valdytojas vykdydamas šią programą. Su programų vykdytojais atsiskaito iš asignavimų valdytojams patvirtintų asignavimų už faktiškai atliktus darbus ir paslaugas, numatytas sutartyse.Asignavimų valdytojai įstatymų nustatyta tvarka atsako už biudžeto sandaros įstatyme ir šiose taisyklėse numatytų pareigų tinkamą vykdymą.III. BIUDŽETO IŠLAIDŲ KLASIFIKAVIMO ANALIZĖ
Biudžeto pajamų ir išlaidų klasifikacija – tai tam tikras pajamų ir išlaidų grupavimas, kurio pagrindu priimamas vienas kuris nors požymis. Teisingai pasirinktos ir sudarytos biudžeto pajamų ir išlaidų klasifikacijos leidžia tiksliai nustatyti biudžeto lėšų panaudojimo tikslus, viešosios politikos uždaviniu, kryptis.Lietuvoje pajamų ir išlaidų ekonominę ir funkcinę klasifikaciją nustato Finansų Ministerija.Biudžeto išlaidų klasifikacijos:Klasikinės biudžeto išlaidų klasifikacijos: Žinybinė; Daiktinė; Ekonominė; Mišri. Naujos biudžeto išlaidų klasifikacijos: Tikslinė; Funkcinė.Funkcinė kvalifikacija – biudžeto asignavimų klasifikavimas pagal valstybės funkcijas.Ekonominė kvalifikacija – biudžeto pajamų ir išlaidų klasifikavimas pagal bendrus ekonominius lėšų sukaupimo ir paskirstymo požymius. 2007 metais išlaidų struktūra pasikeitė. Išlaidos pagal finansuojamas programas sudarė 23 programas. Lyginant su praėjusių metų išlaidomis tai visiškai kitokia išlaidų struktūra. 2007 metų programos:1) Savivaldybės valdymas. Programa tęstinė. Realizuojamos Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymu (Žin., 2000, Nr. 91-2832) nustatytos savarankiškosios savivaldybių funkcijos, priskirtosios (ribotai savarankiškos) savivaldybių funkcijos, valstybinės (perduotos savivaldybėms) funkcijos. Programos tikslas:1) suformuoti ir įgyvendinti veiksmingą savivaldybės funkcijų vykdymo strategiją.
2) Regiono plėtra. Programa tęstinė. Realizuojamos Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymu nustatytos savarankiškosios savivaldybių funkcijos: priskirtosios (ribotai savarankiškos) savivaldybių funkcijos; valstybinės (perduotos savivaldybėms) funkcijosProgramos tikslas :1) Skatinti Telšių regioninę plėtrą:
3) Vaikų ir jaunimo socializacija. Telšių rajono savivaldybės vaikų ir jaunimo socializacijos programa rengiama užtikrinti Pirminės narkomanijos prevencijos, vaikų ir jaunimo užimtumo vasarą ir mokymo plaukti programų tęstinumą bei įgyvendinti Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos nuostatas ir įstatymų nustatyta tvarka teisinėmis priemonėmis atstovauti vaikui civilinėse, administracinėse ir baudžiamosiose bylose, ginti vaiko teises ir teisėtus interesus šeimose ir institucijose, organizuoti pagalbą socialinės rizikos šeimoms ir vaikams, rūpintis be tėvų globos likusių vaikų globa.