VILNIAUS GEDIMINO TECHNIKOS UNIVERSITETAS 

ĮMONIŲ EKONOMIKOS IR VADYBOS KATEDRA

EKONOMIKA 2

Kursinis darbas

Vilnius

2016

TURINYS

ĮVADAS. 3

1.AB „LINAS AGRO GROUP“APIBŪDINIMAS. 4

2.VERTIKALI IR HORIZONTALI BALANSO ANALIZĖ.. 5

3.AB „ LINAS AGRO GROUP “ PELNO (NUOSTOLIO) ANALIZĖ.. 15

4.RODIKIŲ ANALIZĖ.. 17

4.1.Pelningumo rodikliai 17

4.2.Turto panaudojimo efektyvumo rodikliai 19

4.3.Likvidumo rodikliai 20

4.4.Finansinio sverto rodikliai 21

IŠVADOS. 22

LITERATŪROS SĄRAŠAS……………………………………………………………………………………………23

ĮVADAS

Įmonėje esanti sukaupta informacija turi būti objektyviai įvertinta, nes tik tokiu būdu galima priimti tikslius ir optimalius valdymo sprendimus bei išlikti konkurencingiems rinkoje. Finansinė analizė yra vienas iš objektyviausių būdų tinkamai įvertinti informaciją, ir tai yra jos didžiausia reikšmė bei privalumas. Ji padeda atsakyti į klausimą, ar įmonė eina teisingu keliu ir ypač naudinga nustatant įmonės pelningumą bei, be abejo, plėtros galimybes.

Ši AB „Linas Agro Group“ finansinė analizė atspindi, kaip svarbu yra laiku įvertinti esamą įmonės būklę, numatyti jos ateities perspektyvas, galimas grėsmes.

Tyrimo tikslas.  Naudojantis įmonės finansinių ataskaitų duomenimis, įvertinti AB „ Linas Agro Group “ finansinę veiklą 2011-2014 metais.

Tikslui pasiekti užsibrėžti šie uždaviniai:

• Atlikti horizontaliąją ir vertikaliąją finansinę analizę;
• Atlikti pelningumo analizę;
• Atlikti rodikių analizė.

1.AB „LINAS AGRO GROUP“APIBŪDINIMAS

Pirmoji grupės įmonė – UAB „Linas ir viza“ – buvo įkurta 1991 metais ir veiklą pradėjo lietuviškų rapsų eksportu į Vakarų Europą.

Šiuo metu kontroliuojanti bendrovė AB „Linas Agro Group“  Lietuvoje, Latvijoje, Estijoje bei Danijoje valdo 37 įmones. AB „Linas Agro Group“ valdomos įmonės užsiima tarptautine prekyba žemės ūkio produkcija, prekių tiekimu žemės ūkio gamybai, žemės ūkio produktų gamyba bei perdirbimu, maisto produktų gamyba. Grupėje dirba virš 2100 darbuotojų.

Kontroliuojančiai bendrovei „Linas Agro Group“ priklauso žemės ūkio produkcijos prekybos bei gamybos bendrovės Lietuvoje, Latvijoje, Ukrainoje, Danijoje.

Pavaldžiosios įmonės : AB „Linas Agro“, UAB „Linas Agro“ Grūdų centras KŪB, ŽŪK „Kupiškio grūdai“, UAB „Linas Agro“ Konsultacijos ir jos valdomos 5 žemės ūkio bendrovės, „Linas Agro“ A/S (Danija), SIA „Linas Agro“ (Latvija), UAB „Lignineko“ bei kitos smulkesnės įmonės.

Jungtinės veiklos įmonės – UAB „Dotnuvos projektai“, asocijuota įmonė UAB „Jungtinė ekspedicija“.

AB „Linas Agro Group“ savininkai kartu su Statoil New Energy A/S valdo rapsų perdirbimo ir biodyzelino gamybos įmonę UAB „Mestilla“.

2.VERTIKALI IR HORIZONTALI BALANSO ANALIZĖ

Vertikaliosios analizės esmę sudaro tai, kad atitinkamas finansinės ataskaitos rodiklis lyginamas su bendru baziniu tos ataskaitos rodikliu, o gautas dydis išreiškiamas bazinio dydžio procentais. Dažniausiai kitiems daliniams rodikliams apskaičiuoti baziniai dydžiai yra bendra aktyvų, pasyvų, pelno, pardavimų suma ir pan. Taigi kiekvienas dalinis rodiklis sudaro tam tikrą bazinio (pagrindinio) rodiklio procentą.

Vertikalioji pelno ir nuostolio ataskaitos analizė padeda susidaryti vaizdą apie įmonės pelningumą, išlaidas, tenkančias vienam pardavimų litui, bendrą pelningumo, veiklos pelno lygį, ypatingo pelno ir nuostolio lyginamąjį svorį pardavimų apimtyje. 1 lentelėje pateikiami vertikali UAB „Linas Agro Group“, balanso analizė, pateikiamas pasikeitimas per šiuos metus 2014m., 2013m., 2012m., ir 2011m.

Horizontali analizė, ši analizė padeda nustatyti atitinkamų rodiklių dinamiką. Rodiklių dinamika apskaičiuojama absoliučiais dydžiais ir procentais, t.y. nustatomi nukrypimai nuo bazinių rodiklių. 2 lentelėje pateikiama horizontali UAB „Linas Agro Group“ balanso analizė, pateikiamas pasikeitimas per šiuos metus 2014m., 2013m., 2012m. ir 2011m.

1 lentelė. Vertikali analizė

Atlikus vertikalia AB „Linas Agro Group““ balanso analizę 1 lentelė matome, kad turto struktūra per 2011-2014m. pasikeitė labai nedaug.

Lyginant 2011m. ir 2012m. ilgalaikis turtas sumažėjo -4,1% punkto. Šį sumažėjimą daugiausiai lėmė materialaus turto sumažėjimas -2,49% punkto, taip pat ilgalaikio finansinio turto sumažėjimas -0,96% punkto. Atitinkamai šiais metais padidėjo trumpalaikio turto 4,93% punkto. Šį padidėjimą daugiausiai įtakojo pinigai ir pinigų ekvivalentai, kurie padidėjo 6,68% punkto ir kitas finansinis turtas kuris taip pat padidėjo 5,78% punkto.

Lyginant 2012m. ir 2013m. ilgalaikis turtas padidėjo 2,9% punkto. Šį padidėjimą daugiausiai lėmė materialusis turtas, kuris finansiniais metais padidėjo 6,19% punkto. Atitinkamai sumažėjo trumpalaikio turto finansiniais metais 2,9% punkto. Šį trumpalaikio turto sumažėjimą įtakojo kitas finansinis turtas, kuris sumažėjo -6,04% punkto ir pinigai bei kiti pinigų ekvivalentai, kurie sumažėjo -3,79% punkto.

Lyginant 2013m. ir 2014m. ilgalaikis turtas padidėjo 6,7% punkto. Šį padidėjimą daugiausiai lėmė materialusis turtas, kuris padidėjo net 8,86% punkto. Atitinkamai sumažėjo trumpalaikio turto finansiniais metais 6,71% punkto.

1 paveikslėlis. Ilgalaikio ir trumpalaikio turto kitimas.

Pateiktame grafike aiškiai matoma kaip kito ilgalaikio ir trumpalaikio turto struktūra 2011-2014 metais. Taip pat matome, kad visais keturiais laikotarpiais trumpalaikis turtas sudarė didžiąją dalį įmonės turto.

2012, 2013, 2014 metais  įmonės veikla buvo  finansuojama tiek  nuosavu, tiek skolintu kapitalu.

2012 metais nuosavu kapitalu buvo finansuojama šiek tiek daugiau nei puse įmonės turto 51,54%.  Lyginant 2011 ir 2012 metus, nuosavas kapitalas per metus padidėjo 5,66% punkto, o šį padidėjimą nulėmė nepaskirstytas pelnas, kuris padidėjo 11,54% punkto. Žinoma atitinkami sumažėjo mokėtinos sumos ir įsipareigojimai -5,66% punkto. Skolinto kapitalo sumažėjimą lėmė trumpalaikių įsipareigojimų mažėjimas -6,14% punkto.

2013m. kaip ir 2012m. nuosavu kapitalu buvo finansuojama šiek tiek daugiau nei puse įmonės turto 53,63%. Lyginant 2012 ir 2013 metus nuosavas kapitalas per metus padidėjo 2,09% punkto, tai lėmė nepaskirstytas pelnas, kuris finansiniais metais padidėjo 7,78% punkto. Atitinkamai per -2,09% punkto sumažėjo skolintas kapitalas arba kitaip mokėjimai ir įsipareigojimai, tai lėmė ir ilgalaikių, ir trumpalaikių įsipareigojimų sumažėjimas, kurie abu sumažėjo vienodai per -1,05% punkto.

2014m. nuosavu kapitalu finansavimas smarkiai smuko ir juo buvo finansuojama įmonės turto 48,89%. Lyginant 2013 ir 2014 metus nuosavas kapitalas per metus sumažėjo 4,74% punkto, tai lėmė ženklus finansinių įsipareigojimų augimas 4,74%.

2 paveikslėlis. Nuosavo ir skolinto kapitalo kitimas.

Kaip matome iš pateikto grafiko, nuo 2012 metų įmonė savo veiklos didžiąją dalį pradėjo finansuoti nuosavu kapitalu,bet 2014 metais finansavimas nuosavu kapitalu sumažėjo. Išaugo finansavimas skolintu kapitalu.

2 lentelė. Horizontali analizė

Atlikus horizontalią AB „Linas Agro Group““ balanso analizę  2 lentelės, matome, kad tai sparčiau auganti įmonė, kurios turtas per 2011-2014m. sparčiai didėjo.

Nuo 2011m. iki 2012 metų turtas iš viso padidėjo net 13,22% punkto. Tai lėmė net  21,47% punkto padidėjąs trumpalaikis turtas. Įmonėje 2012m. net 1151,44% punkto padidėjo kitas trumpalaikis finansinis turtas, kitos gautinos sumos padidėjo 447,8% ir pinigai bei piniginiai ekvivalentai padidėjo 616,36% punkto. Nors ilgalaikis turtas tais pačiais metais sumažėjo 3,14% punkto įmonės bendras turto augimas yra akivaizdus. (3 paveikslėlis).

Nuo 2012m. iki 2013m. turtas iš viso padidėjo dar daugiau, net 18,89% punkto. Šį padidėjimą lėmė ir ilgalaikio ir trumpalaikio turto augimas. Ilgalaikis turtas išaugo net 31,44% punkto. Tai lėmė kitų investicijų ir išankstinių apmokėjimų augimas, kuris padidėjo 2827,97% punkto, galvijų padidėjimas 64,28% punkto ir nematerialaus turto padidėjimas 63,73% punkto. Taip pat tais pačiais metais trumpalaikis turtas padidėjo 14,14% punkto. Šį padidėjimą įtakojo iš susijusių šalių gautos sumos, kurios padidėjo 330,37% punkto ir kitos gautinos sumos, kurios padidėjo 62,33% punkto. (3 paveikslėlis).

Nuo 2013m. iki 2014m. turtas iš viso padidėjo dar daugiau, net 23,53% . Šį padidėjimą lėmė ir ilgalaikio ir trumpalaikio turto augimas. Labai smuko iš susijusių šalių gautinos sumos-   -1597. Taip pat tais pačiais metais trumpalaikis turtas padidėjo 15,39% punkto.

3 paveikslėlis. Ilgalaikio ir trumpalaikio turto pasikeitimai.

Iš grafiko aiškiai matomas spartus trumpalaikio ir ilgalaikio turto augimas per 2011-2014m.

Turto plėtra 2012m.  buvo vykdoma nuosavo kapitalo sąskaita, nes skolinto kapitalo padidėjo tik 1,38% punkto, o nuosavo kapitalo padidėjo 27,19% punkto.  Nuosavą kapitalą padidino nepaskirstytas pelnas, kuris 2012m. išaugo net 346,34% punkto. Nors nežymiai bet skolintas kapitalas padidėjo dėl ilgalaikių įsipareigojimų, kurie pakilo 20,60% punkto.

2013m. turto plėtra buvo vykdoma skolinto ir nuosavo kapitalo sąskaita. Nuosavas kapitalas padidėjo 23,72% punkto, o skolintas kapitalas padidėjo 13,76% punkto. Nuosavas kapitalas 2013m. padidėjo dėl užsienio valiutos perskaičiavimo rezervų, kuris kilo net 213,64% punkto ir nepaskirstyto pelno, kuris padidėjo 78,73% punkto. Skolinto kapitalo padidėjimą lėmė trumpalaikių įsipareigojimų padidėjimas 15,83% punkto.

2014m. turto plėtra buvo vykdoma skolinto kapitalo sąskaita, nes nuosavo kapitalo padidėjo 16,12% punkto, o skolinto kapitalo padidėjo net 30,63% punkto. Skolinto kapitalo padidėjimą lėmė ilgalaikės paskolos padidėjimas 67,06% punkto. (4 paveikslėlis).

4 paveikslėlis. Nuosavo ir skolinto kapitalo pasikeitimai.

. Kaip matome iš pateikto grafiko 2012 ir 2013 metais turto plėtra buvo vykdoma daugiausiai nuosavo kapitalo sąskaita. Tačiau lyginant 2012 ir 2013 metų skolinto kapitalo kitimą matome, kad 2013 metais skolintas kapitalas išaugo beveik 10 kartų. 2014 metais skolintas kapitalas dar labiau išaugo ir perkopė nuosavą kapitalą. Taigi 2014 metais turto plėtra vykdoma skolinto kapitalo sąskaita.

3.AB „ LINAS AGRO GROUP “ PELNO (NUOSTOLIO) ANALIZĖ

Pelno (nuostolių) ataskaita – tai finansinė ataskaita, kurioje nurodomos visos per ataskaitinį laikotarpį įmonės uždirbtos pajamos bei sąnaudos uždirbant šias pajamas ir veiklos rezultatai. Paprastai laikoma svarbesne investuotojams ir kreditoriams nei balansas. Leidžia spręsti apie įmonės veiklą iš pajamų ir pajamų sudedamųjų dalių, padeda prognozuoti įmonės perspektyvas.

3 lentelė. Pelno (nuostolio) ataskaita.

Atlikus 2011m., 2012m., 2013m., 2014m. AB „ linas agro group “ pelno (nuostolio) analizę (3 lentelė),galima teigti, kad 2011-2012 metais įmonės grynasis pelnas didėjo net 397,1% punkto, nepaisant to, kad pardavimų pajamos sumažėjo -1,18% punkto. Tai labiausiai įtakojo kitos pajamos kurios šiuo laikotarpiu išaugo net 653,08% punkto ir veiklos sąnaudos kurios sumažėjo -25,53% punkto, bei kitos sąnaudos, kurios sumažėjo -74,62% punkto.

2012-2013 metais įmonės grynasis pelnas neženkliai, bet sumažėjo -4,03% punkto nepaisant to, kad pardavimų pajamos šiuo laikotarpiu padidėjo 52,71% punkto. Taip nutiko dėl kitų pajamų sumažėjimo -58,17% punkto ir pardavimų savikainos padidėjimo per 51,63% punkto, bei veiklos sąnaudų padidėjimo per 62,81% punkto.

2013-2014 metais įmonės grynasis pelnas sumažėjo -10,87% punkto. Nežymiai krito ir pardavimų pajamos -1,23%. Kitos pajamos kilo net iki 37,66%. Grynojo pelno kitimas matomas (5 paveikslėlyje).

5 paveikslėlis. Grynojo pelno kitimas.

Iš pateikto grafiko matome, kad nagrinėjamų laikotarpių didžiausios grynosios pajamos buvo 2012 metais, tai tikriausiai nutiko dėl veiklos sąnaudų ir pardavimų savikainos mažėjimo. 2013 metais grynasis pelnas sumažėjo, nes padidėjo pardavimų savikaina ir veiklos sąnaudos, tačiau sumažėjimas nebuvo labai didėlis dėl didelio pardavimų pajamų padidėjimo, kuris didėjo sparčiau už  pardavimų savikainą ir veiklos sąnaudas, tikriausiai taip nutiko dėl palankios kainų politikos. 2014 metais, taip pat, grynasis pelnas vis mažėjo nes padidėjo veiklos sąnaudos.

4.RODIKIŲ ANALIZĖ

Kiekvienos įmonės ūkinės veiklos tikslas – pelno gavimas. Jis reikalingas tiek įmonės plėtrai, nuolatiniam finansavimui, tiek verslo stabilumui palaikyti. Bendriausia prasme pelnas suprantamas kaip teigiamas įmonės tam tikro laikotarpio ūkinės veiklos rezultatas.

4.1.Pelningumo  rodikliai

Pelningumas gali būti matuojamas siejant įmonės pajamas su pardavimų apimtimi, turto verte, kapitalo kaina arba akcijos rinkos verte. Pelningumo rodikliai atskleidžia, koks yra firmos investicinių ir finansinių sprendimų lygis

4 lentelė. Pelningumo rodikliai.

6 paveikslėlis. Pelningumo rodiklių kitimas.

Pateiktame grafike matomas pelningumo rodiklių kitimas per 2011-2014m.

Bendras pelningumas iš šio rodiklio paprastai sprendžiama, ar įmonei ne per brangiai kainuoja prekių gamyba ir pardavimas arba teikiamos paslaugos. Rodiklio reikšmės didėjimas paprastai rodo tinkamą kainų ir konkurencijos politikos orientaciją, produkcijos gamybos efektyvumo didėjimą. Kaip matome iš pateiktos lentelės ir grafiko šis rodiklis 2011-2013 metais vis didėjo, bet 2014 metais sumažėjo.

Turto pelningumas parodo kiek įmonės turtas efektyviai valdomas, t.y. kiek kiekvienam įmonės turto litui tenka grynojo pelno, kartu tai ir vienas iš bendrų rodiklių kurie leidžia vertinti įmonės vadovybės veiklos efektyvumą. Vertinant ROA reikšmes vyrauja nuomonė, kad žemesnis nei 5% ar 8% turto pelningumas nėra tinkamas. Tačiau reikia žinoti, kad tam tikrose veiklos šakose (ypač susijusiose su ženkliu kapitalo poreikiu) šis rodiklis gali siekti 1.5% ir toks gali būti laikomas priimtinu. Kaip matome iš lentelės ir grafiko šis rodiklis su kiekvienais metais vis mažėja, kas reiškia, kad kiekvienam įmonės turto litui tenka vis mažiau grynojo pelno.

Grynasis pelningumas tai įmonės veiklos finansinis rezultatas, vienas iš svarbiausių dydis įmonės savininkams. Grynasis pelningumas, kaip pardavimo pajamų ir grynojo pelno koeficientas gerai apibūdina galutinį įmonės veiklos pelningumą. Piniginė išraiška rodo kiek vienam pardavimų litui tenka grynojo pelno. Kaip matoma iš pateikto grafiko 2014 metais grynasis pelningumas stipriai šoktelėjo į viršų.

Nuosavo kapitalo pelningumas parodo kiek efektyviai panaudojamas nuosavas įmonės kapitalas (įmonės savininkų investuoti pinigai ir turtas), t.y. kiek kiekvienam įmonės nuosavo kapitalo litui tenka grynojo pelno. Potencialius investitorius jis taip pat domina, kadangi jiems tapus akcininkams šis rodiklis rodys ir jų investuotų pinigų grąžą. Priklausomai nuo šalies ekonominės ir finansinės būklės laikoma, kad 10% ir didesnis nuosavo kapitalo pelningumas nėra blogas, o 15% geras. kaip matome iš lentelės ir grafiko nuo 2011 metų šis rodiklis stipriai pakilo ir šiuo metu yra apie 20% kas yra labai gerai naujiems ir esamiems investuotojams.

Veiklos pelningumas šis rodiklis rodo įmonės vadovų gebėjimą kontroliuoti veiklos sąnaudų formavi­mąsi ir veiklos pelningumą. Svarbiausios yra administracinės ir pardavimo sąnau­dos, kurias įmonėje reikia nuolat stebėti. Svarbu palyginti savo įmonės veiklos sąnaudų lygį su konkurentų ir ieškoti rezervų joms mažinti. Iš grafiko ir lentelės matome, kad šis rodiklis yra teigiamas visais laikotarpiais, o kuo jis yra didesnis tuo geriau įmonei.

4.2.Turto panaudojimo efektyvumo rodikliai

5 lentelė. Turto panaudojimo efektyvumo rodikliai.

Turto apyvartumo rodiklis parodo turto apyvartų skaičių per metus, arba koeficientą išreiškus litais kiekvienam turto litui tenka pardavimų. Kadangi šis rodiklis yra laikomas geru virš 2, o pateiktoje lentelėje matoma, kad jis 2012m. ir 2014m. yra 1,9 tai šiek tiek žemiau geros ribos tačiau tai nėra prastai, o 2013 metais jis yra 2,5 kas yra gerokai virš geros ribos.

Ilgalaikio turto apyvartumo rodiklis parodo ilgalaikio turto apyvartų skaičių per metus, arba koeficientą išreiškus litais kiekvienam turto litui tenka pardavimų. Kuo rezultatas didesnis tuo didesnis ilgalaikio turto efektyvumas. Kaip matome iš pateiktos lentelės, 2014 metais ilgalaikio turto apyvartumas nukrito, lyginant su 2013 metais.

4.3.Likvidumo rodikliai

Likvidumo rodikliai leidžia spręsti apie įmonės trumpalaikio mokumo galimybes. Dažnai naudojami yra šie likvidumo rodikliai: einamojo likvidumo koeficientas, kritinio likvidumo koeficientas ir absoliutaus likvidumo pinigais rodiklis. Likvidumo rodikliai vertina tik trumpalaikius įsispareigojimus ir trumaplaikį turtą.

6 lentelė. Likvidumo rodikliai

Einamojo likvidumo koeficientas parodo kiekvienam įmonės skolos litui tenka nuosavo kapitalo. Rodiklis virš 1 parodo, kad įmonės nuosavos lėšos viršija skolintas. Rodiklis ypač svarbus investitoriams. Rodiklio reikšmė žemiau 0.5 laikoma bloga, normalia apie 1 , virš 2 gera. Iš pateiktos lentelės matyti, kad visais metais rodiklis viršija vienetą, o 2012 metais yra net 1,8, netoli dvejeto.

4.4.Finansinio sverto rodikliai

Įmonės veiklos rizikos vertinimo rodiklis, rodantis, kiek įmonė naudoja skolintų lėšų, apskaičiuojamas kaip įmonės įsipareigojimų ir kapitalo santykis. Įmonės siekia padidinti finansinio sverto rodiklį, kad padidintų kapitalo pelningumą, tačiau taip jos rizikuoja sumažinti akcinio kapitalo grąžą tuo atveju, jei sumažėtų įmonės pelną

7 lentelė. Finansinio sverto rodikliai.

Įsiskolinimo koeficientas parodo kiekvienam turto litui tenka skolų. Kuo rodiklio reikšmė žemesnė, tuo skolos labiau padengtos turtu, tad bankai ir kiti kreditoriai vertina žemą šio rodiklio reikšmę. Šis rodiklis taip pat naudojamas kaip kapitalo struktūros ir finansinio sverto grupės rodiklis. Rodiklio reikšmė aplink 0.5 laikoma normalia (t.y. pusė finansavimo šaltinių yra skolinti), tačiau priklausomai nuo ūkio šakos reikšmė gali būti interpretuojama skirtingai. Kaip matoma iš pateiktos lentelės visais metais rodiklis buvo 0,5, kas yra laikoma normaliu.

Įsipareigojimų ir nuosavybės santykis – tai finansinis rodiklis, kuris rodo kiek įmonė turi finansinių bei nefinansinių įsipareigojimų lyginant su įmonės nuosavu kapitalu.

IŠVADOS

Didžiąją dalį AB „Linas Agro Group“ turto 2011-2014m. dalį sudaro trumpalaikis turtas, kuris 2012  metais sudarė 72,55% viso įmonės turto,  2013 sudarė 69,65%, 2014 sudarė 62,94 % likusi dalis buvo ilgalaikis turtas.

Daugiau ne puse savo turto įmonė dengia skolintu kapitalu. 2014 metais įmonė dengia 58,70% skolintu kapitalu.

Atlikus 2011m., 2012m., 2013m., 2014m., AB „ linas agro group “ pelno (nuostolio) analizę (3 lentelė),galima teigti, kad 2011-2012 metais įmonės grynasis pelnas didėjo net 397,1% punkto. 2012-2013 metais įmonės grynasis pelnas neženkliai, bet sumažėjo -4,03% punkto, o 2013-2014 metais sumažėjo dar labiau -10,87%.

Pelningumo rodikliai keitėsi labai įvairiai. Tačiau paėmus bendrai rodikliai yra ganėtinai neblogi ir patrauklūs naujiems investitoriams.

Turto panaudojimo efektyvumo rodikliai, kaip ir pelningumo yra ganėtinai nepastovūs. Tačiau žiūrint bendrai yra geri. Visi apyvartumo rodikliai yra arba netoli, arba aukščiau normos. Pavyzdžiui atsargų apyvartumas kartais 2013m. yra net 11,2 o pirkėjų įsiskolinimo apyvartumas tais pačiais metais  7,5. Kreditinio įsiskolinimo apyvartumas yra nulinis, nes įmonė neturi skolų tiekėjams.

Iš likvidumo rodiklių matome, kad įmonė apyvartinius poreikius dengia trumpalaikėmis lėšomis, nes rodikliai yra teigiami. Einamojo likvidumo koeficientas viršija normalią vieneto normą, kas rodo, kad įmonės nuosavos lėšos yra didesnės už skolintas ir tai yra įpač patrauklu investitoriams.

Pažvelgdami į ilgalaikio įsiskolinimo rodiklį matome, kad bendras skolos koeficientas yra normaliose ribose 0,5 visais laikotarpiais.

Susumavus visus turimus ir gautus duomenis galima teigti, kad įmonė eina teisinga linkme ir dirba pelningai, ne tik pelningai bet kiekvienais metas jos pelningumas didėja ir žinoma, norint plėstis, kiekvienas verslas reikalauja investicijų.

LITERATŪROS SĄRAŠAS

1. http://www.linasagro.lt/
2. Aleknevičienė V., 2011, Įmonės finansų valdymas. Kaunas: „Spalvų kraitė“.
3. Lileikienė A., Grigaliūnienė Ž., 2014m Verslo finansų valdymas. Klaipėda: Klaipėdos universitetas.
4. 2-OJO VERSLO APSKAITOS STANDARTO „BALANSAS“ METODINĖS REKOMENDACIJOS. 2006m
5. Mackevičius J., Giriūnas L., Valkauskas R., 2014 Finansinė analizė. Vilnius: Vilniaus universitetas.
6. Mackevičius J., Poškaitė D., Villis L., 2011, Finansinė analizė. Vilnius: Mykolo Romerio universitetas.
7. http://aipt.lt/ab-linas-agro-group/
8. Černius, G. 2014. Įmonės finansų valdymo pagrindai. Vadovėlis. Vilnius