“Žmogaus mityba ir chemija – du neatsiejami dalykai”

“Žmogaus mityba ir chemija – du neatsiejami dalykai”

Riebalai

Riebalai ir į juos panašios medžiagos, vadinami lipoidai, jie įeina į kiekvienos ląstelės sudėtį. Chemiškai riebalai yra glicerino ir riebalinių rūgščių junginiai. Riebalinės rūgštys skirstomos į sočiąsias ir nesočiąsias. Sočiosios riebalinės rūgštys yra palmitininė ir stearininė, nesočiosios – oleininė, linolinė, linoleinė ir kt. Sočiosios riebalinės rūgštys lydosi aukštoje temperatūroje, dėl to iš jų sudaryti riebalai kambario temperatūroje esti kieti; nesočiosios riebalinės rūgštys lydosi žemoje temperatūroje, ir iš jų sudaryti riebalai kambario temperatūroje yra skysti.
Riebalai skrandyje užsilaiko ilgiau, kaip baaltymai ir angliavandeniai. Su jeis žmonės gauna jiems būtinus riebaluose tirpstančius vitaminus (A, D, E ir K). Žmogui per parą vidutiniškai reikia apie 100 g riebalų.
Ilgiau stovėdami riebalai genda. Gedimo metu atsirandę aldehidai ir ketoniniai junginiai duoda riebalams nemalonų skonį bei kvapą.

Baltymai

Baltymai yra būtina sudedamoji kiekvieno gyvo organizmo dalis. Didesnė su maistu gaunamų baltymų dalis organizme sunaudojama naujoms ląstelėms ir audiniams susidaryti.
Baltymai skirstomi į pilnaverčius ir nepilnaverčius. Pilnaverčiai baltymai labiau patenkina mūsų organizmo poreikius; šiai grupei priskiriami gyvulinės kilmės baltymai, essantieji piene, mėsoje, kiaušiniuose. Nepilnaverčiai – augaliniai.

Angliavandeniai

Angliavandeniai sudaro didžiausią mūsų vartojamo maisto dalį. Jie yra pagrindinis organizmo energijos šaltinis. Ši energija atsiranda, skylant angliavandeniams. Daugiausia angliavandenių mes gauname, valgydami cukrų, pieną, medų, morkas, burokėlius, bulves, miltinius gaminius ir kt.

Mineralinės medžiagos

Maisto produktuose, be

e baltymų, riebalų, angliavandenių, turi būti pakankamas kiekis ir mineralinių madžiagų, nes jos dalyvauja visuose organizmo procesuose. Mūsų organizme mineralines medžiagas galima suskirstyti į tris pagrindines grupes: makroelementus, mikroelementus ir ultramikroelementus.
Maklroelementais laikomos tokios medžiagos, kurių organizme yra didesni kiekiai; tai -–kalcis, kalis, magnis, natris, fosforas, chloras, geležis ir kt. Mikroelementai – medžiagos, randamos organizme mažais kiekiais (miligramais); prie jų priklauso jodas, fluoras, varis, cinkas, arsenas, manganas, bromas, kobaltas, aliuminis, silicis, nikelis ir kt. Ultramikroelementai – medžiagos, aptinkamos organizme gamaprocentais (milijoninės gramo dalis), pavyzdžiui, auksas, švinas, gyvsidabris ir kt.
Ne visų mineralinių mežiagų žmogui reikia vienodo kiekio. Nustatyta, kad žmogus per parą su maistu turi gauti 4 – 6 g natrio, 2 – 4 g chloro, 2 – 3 g kalio, 0,7 – 0,8 g fosforo, 0,015 – 0,02 g geležies ir kt. Jeigu organizmas negauna pakankamai mineralinių medžiagų, sutrinka įvvairių audinių ir organų veikla, gali išsivystyti avitaminozė.
Toliau trumpai apibūdinamos kai kurios būtinos žmogaus organizmui mineralinės medžiagos.

Kalcis

Žmogaus kūne kalcio yra apie 1,2 kg. Daugiuasia jo (99%) yra kauluose. Daug kalcio randama žemuogėse, apelsinuose, špinatuose, kopūstuose, piene ir jo produktuose. Ilgesnį laiką negaunant pakankamai kalcio, gali suminkštėti kaulai, išsivystyti rachitas.

Fosforas

Normaliai kraujo plazmoje fosforo yra 10 mg%, o visas jo kiekis žmogaus kūne sudaro apie 0,5 kg. Organinių fosforo junginių daug yra kūno audinių ląstelių branduoliuose, nervinėse ląstelėse. Neorganiniai fosfatai įeina į kaulų, dantų sudėtį. Kai sutrinka no

ormali fosforo apykaita, greičiau susergama rachitu, ateroskleroze ir kitomis ligomis. Trūkstant fosforo maisto produktuose, organizmas pradeda naudoti jo atsargas iš kaulų, raumenų ir kitų audinių. Daugiausia fosforo žmogus gauna, valgydamas kiaušinio trynį, sūrį, ankštines daržoves, mėsą, avižines kruopas.

Geležis

Suaugusio žmogaus organizme geležies yra 3 – 3,5 g: iš šio kiekio apie 3 g jos randama eritrocituose, kepenyse ir blužnyje. Geležies žmogus gauna, valgydamas angliavandenius. Be to, geležis yra kiaušinio trynyje, ankštiniuose augaluose, špinatuose, bulvėse, sūryje, jautienoje.

Natris ir valgomoji druska

Natrį ir chlorą mes gauname kartu su maistu valgomosios druskos pavidalu.Valgomoji druska, arba natrio chloridas, yra būtinai reikalinga, nes ji dalyvauja įvairiuose organizme vykstančiose procesuose: iš jos gaminasi druskos rūgštis ir t.t.
Žmogui, kuris maitinasi mišriu maistu, valgomosios druskos per parą pakanka 12 – 15 g. Naudojant daugiau augalinės kilmės maisto produktus, valgomosios druskos reikia daugiau. Gyvulinės kilmės maisto produktuose valgomosios druskos yra daugiau.

Kalis

Per parą žmogui reikia 2 – 3 g kalio. Iš viso organizme jo yra apie 175 g. Daug kalio randama odoje, seilėse, tulžyje ir kituose virškinimo fermentuose. Kalis reikalingas audiniams augti, jis yra būtina protoplazmos dalis. Kalis stiprina širdies raumens darbą, suaktyvina parasimpatinės nervų sistemos veiklą. Sumažėjus kalio kiekiui organizme, gali atsirasti visa eilė neigiamų reiškinių: mieguistumas, susilpnėjusi žarnyno peristaltika, vidurių pūtimas, pykinimas, apetito stoka, patinimai ir kt.

Literatūra:
J. Kondrackienė “Dietinė mityba” “V

Valstybinė politinės ir mokslinės literatūros leidykla” Vilnius 1963
V. Miliauskas “Tūkstantis patarimų” Vilnius “moksla” 1990

Leave a Comment