I B grupės elementai Cu, Ag, Au.

I B grupės elementai Cu, Ag, Au.
Šie metalai gamtoje randami gryni, o taip pat sulfidų pavidalu. Vario kiekis rūdose būna paprastai _ 1%, jos turi būti sukoncentruojamos ir po to Cu gaunamas pirometalurginiu būdu
2CuFeS2 + 5O2 + 2SiO2  2Cu + 2FeSiO3 + 4SO2
Taip gautas 95-98% grynumo Cu išgryninamas elektrochemiškai. Išgaunant Ag, jo sulfidas tirpinamas cianidų tirpaluose
Ag2S + 4KCN  2K[Ag(CN)2] + K2S
2K[Ag(CN)2] + Zn  K2[Zn(OH)4] + 2Ag
Išgaunant auksą jis nuo tuščios padermės atskiriamas tirpinant cianido tirpaluose, esant oksidatoriui
4Au + O2 + 8KCN + 2H2O  4K[Au(CN)2] + 4KOH
ir po to redukuojamas Zn.
Savybės. Tai minkšti blizgantys metalai, laabai geri šilumos ir elektros laidininkai. Jie lengvai ištempiami į vielą. Cheminis aktyvumas mažas, su O2 reaguoja tik Cu. Tačiau šildomi Cu ir Ag reaguoja su S. Ag sdirbiniai ore per ilgą laiką jueduoja. Su chloru reaguoja visi trys + Cl2  CuCl2; AgCl; AuCl3. Tirpsta tik oksidinančiose r. Cu ir Ag tirpsta HNO3 susidaro NO2 Au tirpsta “aqua regia” Au + 3HCl + HNO3  AuCl3 + NO + 2H2O sieros r. netirpsta, bet tirpsta seleneno
2Au + 6H2SeO4  Au2(SeO4)3 + 3SeO2 + 6H2O
Au+ nepatvarus ir disproporcionuoja 3Au+  2Au + Au+3. Visiem 3 būdinga kompleksinių junginių sudarymas, o Cu ir ypač Ag turi katalizinių savybių. Cu ir jo j. naudojami elektrotechnikoje, metalurgijoje, chemijos pramonėje. Plačiausiai naudojami Cu gaminiai: žalvaris, bronza, melchioras. Ag daugiausiai sunaudoja-ma radiotechnikoje, fotomedž., taip pat Ag ir Zn akumuliatoriams, veidrodžiams. Iš

š Ag-Cu lydinių gaminamos monetos, juvelyriniai dirbiniai, taip pat šarmams atsparios cheminėsaparatūros gamybai. Au daugiausiai naudojamas elektrotechnikoje, skaičiavimo mašinose, stomatologijoje.
Junginiai. Su O2 Cu sudaro raudoną Cu2O ir juodą CuO. CuO susidaro kaitinant Cu iki 500oC esant O2, o taip pat termiškai skai-dant (CuOH)2CO3  2CuO + H2 O + CO2
Šis junginys aukštoje temper. skyla CuO  Cu2O + 1/2O2
CuO gali būti gautas kambario temper. redukuojant Cu(II) druskas šarminėje terpėje CuSO4 + 2NaOH  Na2SO4 + Cu(OH)2
Cu(OH)2  CuO + H2O 2CuO + C6H12O6  Cu2O + C6H12O7
Cu oksidai vandenyje netirpsta, tačiau tirpsta r. sudarydami Cu(I) ir Cu(II) druskas. Jie taip pat tirpsta NH3
Cu2O + 4NH3 + H2O  2[Cu(NH3)2](OH)
CuO + 4NH3 + H2O  [Cu(NH3)4](OH)2
Cu(OH)2 turi silpnas amfoterines savybes ir tirpsta karštuose šarmų tirpaluose. Cu(OH)2 + 2NaOH  Na2[Cu(OH)4]
Iš (I) Cu j. paminėtinas chloridas, kuris susidaro šildant cu su Koonc. HCl ir CuCl2
Cu + 2HCl + CuCl2  2H[CuCl2] v 2HCl + 2CuCl
Šis chloridas tirpstaNH3 2CuCl + 4NH3 2[Cu(NH3)]Cl
Patvariausi yra Cu(II) j. Gerai tirpus vandenyje dichloridas gauna-mas tirpinant HCl CuO, Cu(OH)2 arba bazinį karbonatą
(CuOH)2 CO3 + 4HCl  2CuCl2 + 3H2O + CO2
Ag žinomi 3 oksidai Ag2O, AgO, Ag2O3. Veikiant šarmais Ag tirpių dr. tirpalus susidaro Ag2O
2AgNO3 + 2KOH Ag2O + 2KNO3 + H2O
AgOH nors ir nepatvarus yra tirpi bazė, todėl Ag dr. nesihidrolizi-na. plačiausiai naudojama dr. nitratas. Gerai tirpi H2O, naudojama laboratorijoje ir medicinoje. Ag halogenidai sunkiai tirpūs, tačiau gerai tirpsta NH
H3 ir tiosulfatų tirpaluose.
AgCl + 2NH3  [Ag(NH3)2]Cl

AgCl + 2Na2S2O3  Na3[Ag(S2O3)2] + NaCl
Ag halogenidai jautrūs šviesai ir naudojami fotografinių medž. gamybai. Ag(I) j. lengvai redukuojami iki miltelių pavidalo Ag ir tam tikrose sąlygose Ag išsiskiria blizgančio veidrodinio sluoksnio pavidalu. Plačiausiai naudojamas Au j. tetrachloro aukso r. H[AuCl4] 4H2O – geltoni kristalai gaunami tirpinant au “aqua regia” Au + 3HCl + HNO3  AuCl3 AuCl3 + HCl  H[AuCl4]
Au trichloridas taip pat gaunamas tiesiogine reakcija
Au + 3/2Cl2  AuCl3 Ištirpintas H2O jis sudaro rūgštį
AuCl3 + H2O  H[Au(OH)Cl3]
Veikiant Au(III) tirpalus šarmais susidaro amfoterinis trihidroksi-das AuCl3 + 3NaOH  Au(OH)3 + 3NaCl
Šildomas palaipsniui hidrolizuojasi
Au(OH)3  AuO(OH) 2AuO(OH)  Au2O3 + H2O
Au(OH)3 + NaOH  Na[Au(OH)4]
Au(III) j. yra oksidatoriai ir redukuojasi lengviau nei Ag(I) j.
AuCl3 + 3FeCl2  Au + 3FeCl3
Cu, Ag ir Au j. yra nuodingi.

Leave a Comment