I B grupės elementai Cu, Ag, Au.Šie metalai gamtoje randami gryni, o taip pat sulfidų pavidalu. Vario kiekis rūdose būna paprastai _ 1%, jos turi būti sukoncentruojamos ir po to Cu gaunamas pirometalurginiu būdu2CuFeS2 + 5O2 + 2SiO2 2Cu + 2FeSiO3 + 4SO2Taip gautas 95-98% grynumo Cu išgryninamas elektrochemiškai. Išgaunant Ag, jo sulfidas tirpinamas cianidų tirpaluoseAg2S + 4KCN 2K[Ag(CN)2] + K2S2K[Ag(CN)2] + Zn K2[Zn(OH)4] + 2AgIšgaunant auksą jis nuo tuščios padermės atskiriamas tirpinant cianido tirpaluose, esant oksidatoriui4Au + O2 + 8KCN + 2H2O 4K[Au(CN)2] + 4KOHir po to redukuojamas Zn.Savybės. Tai minkšti blizgantys metalai, labai geri šilumos ir elektros laidininkai. Jie lengvai ištempiami į vielą. Cheminis aktyvumas mažas, su O2 reaguoja tik Cu. Tačiau šildomi Cu ir Ag reaguoja su S. Ag sdirbiniai ore per ilgą laiką jueduoja. Su chloru reaguoja visi trys + Cl2 CuCl2; AgCl; AuCl3. Tirpsta tik oksidinančiose r. Cu ir Ag tirpsta HNO3 susidaro NO2 Au tirpsta “aqua regia” Au + 3HCl + HNO3 AuCl3 + NO + 2H2O sieros r. netirpsta, bet tirpsta seleneno2Au + 6H2SeO4 Au2(SeO4)3 + 3SeO2 + 6H2OAu+ nepatvarus ir disproporcionuoja 3Au+ 2Au + Au+3. Visiem 3 būdinga kompleksinių junginių sudarymas, o Cu ir ypač Ag turi katalizinių savybių. Cu ir jo j. naudojami elektrotechnikoje, metalurgijoje, chemijos pramonėje. Plačiausiai naudojami Cu gaminiai: žalvaris, bronza, melchioras. Ag daugiausiai sunaudoja-ma radiotechnikoje, fotomedž., taip pat Ag ir Zn akumuliatoriams, veidrodžiams. Iš Ag-Cu lydinių gaminamos monetos, juvelyriniai dirbiniai, taip pat šarmams atsparios cheminėsaparatūros gamybai. Au daugiausiai naudojamas elektrotechnikoje, skaičiavimo mašinose, stomatologijoje.Junginiai. Su O2 Cu sudaro raudoną Cu2O ir juodą CuO. CuO susidaro kaitinant Cu iki 500oC esant O2, o taip pat termiškai skai-dant (CuOH)2CO3 2CuO + H2 O + CO2
Šis junginys aukštoje temper. skyla CuO Cu2O + 1/2O2CuO gali būti gautas kambario temper. redukuojant Cu(II) druskas šarminėje terpėje CuSO4 + 2NaOH Na2SO4 + Cu(OH)2Cu(OH)2 CuO + H2O 2CuO + C6H12O6 Cu2O + C6H12O7 Cu oksidai vandenyje netirpsta, tačiau tirpsta r. sudarydami Cu(I) ir Cu(II) druskas. Jie taip pat tirpsta NH3Cu2O + 4NH3 + H2O 2[Cu(NH3)2](OH)CuO + 4NH3 + H2O [Cu(NH3)4](OH)2 Cu(OH)2 turi silpnas amfoterines savybes ir tirpsta karštuose šarmų tirpaluose. Cu(OH)2 + 2NaOH Na2[Cu(OH)4]Iš (I) Cu j. paminėtinas chloridas, kuris susidaro šildant cu su Konc. HCl ir CuCl2Cu + 2HCl + CuCl2 2H[CuCl2] v 2HCl + 2CuClŠis chloridas tirpstaNH3 2CuCl + 4NH3 2[Cu(NH3)]ClPatvariausi yra Cu(II) j. Gerai tirpus vandenyje dichloridas gauna-mas tirpinant HCl CuO, Cu(OH)2 arba bazinį karbonatą(CuOH)2 CO3 + 4HCl 2CuCl2 + 3H2O + CO2Ag žinomi 3 oksidai Ag2O, AgO, Ag2O3. Veikiant šarmais Ag tirpių dr. tirpalus susidaro Ag2O2AgNO3 + 2KOH Ag2O + 2KNO3 + H2OAgOH nors ir nepatvarus yra tirpi bazė, todėl Ag dr. nesihidrolizi-na. plačiausiai naudojama dr. nitratas. Gerai tirpi H2O, naudojama laboratorijoje ir medicinoje. Ag halogenidai sunkiai tirpūs, tačiau gerai tirpsta NH3 ir tiosulfatų tirpaluose.AgCl + 2NH3 [Ag(NH3)2]Cl AgCl + 2Na2S2O3 Na3[Ag(S2O3)2] + NaClAg halogenidai jautrūs šviesai ir naudojami fotografinių medž. gamybai. Ag(I) j. lengvai redukuojami iki miltelių pavidalo Ag ir tam tikrose sąlygose Ag išsiskiria blizgančio veidrodinio sluoksnio pavidalu. Plačiausiai naudojamas Au j. tetrachloro aukso r. H[AuCl4] 4H2O – geltoni kristalai gaunami tirpinant au “aqua regia” Au + 3HCl + HNO3 AuCl3 AuCl3 + HCl H[AuCl4]Au trichloridas taip pat gaunamas tiesiogine reakcijaAu + 3/2Cl2 AuCl3 Ištirpintas H2O jis sudaro rūgštįAuCl3 + H2O H[Au(OH)Cl3]Veikiant Au(III) tirpalus šarmais susidaro amfoterinis trihidroksi-das AuCl3 + 3NaOH Au(OH)3 + 3NaClŠildomas palaipsniui hidrolizuojasiAu(OH)3 AuO(OH) 2AuO(OH) Au2O3 + H2OAu(OH)3 + NaOH Na[Au(OH)4]Au(III) j. yra oksidatoriai ir redukuojasi lengviau nei Ag(I) j.AuCl3 + 3FeCl2 Au + 3FeCl3Cu, Ag ir Au j. yra nuodingi.