Sunkieji metalai

1789 metais vokietis Martinas Klaprothas tirdamas į dervą panaų mineralą, gavo neinomą mediagą, kurią palaikė nauju elementu ir pavadino jį uranu. Mat, tuomet garsus astronomas F. Herelis atrado planetą Uraną. Klaprothas rastąjį metalą pavadino pusmetaliu. O 1841 metais prancūzas E. Peligas i to pusmetalio gavo metalinį uraną ir tuo pačiu įrodė, kad Klaprotho rastasis elementas yra urano oksidas. Kur randamas uranas? Randamas daugelyje uolienų. Tačiau svarbiausias urano mineralas yra uranitas. Tačiau yra ir kitų mineralų, kuriuose yra urano, bet ne tiek, kie uranitiniuose miineraluose. Pradioje igarsėjo Čekijos urano mineralų kasyklos, vėliau jis buvo kasamas Belgų Konge, Norvegijoje, JAV, Rusijoje ir kitur. Labai danai juose esti lantanoidų ir kitų metalų. Nors uranas skaitomas retu elementu, tačiau emės plutoje jo yra daugiau, negu tokių inomų elementų, kaip sidabras, jodas ir kt. Įdomu yra tai, jog urano yra ir gyvuosiuose organizmuose. Elemento fiziniai duomenys
Pavadinimas: Uranas Simbolis: U Apibūdinimas: viesiai sidabrinės spalvos Lydimosi temperatūra: 1132C Virimo temperatūra: 3818C Atominė masė: 238,029 Urano fizikinės savybės Metalinis uranas yra viiesiai sidabrinės spalvos, nelabai kietas, beveik 19 kartų sunkesnis u vandenį, radioaktyvus metalas. Tačiau gana veiklus. Jis lengvai tirpsta daugelyje praskiestų rūgčių, tik azoto rūgtis jį maai teveikia. Uranas kaitinamas ore, usidega ir dega smarkiai kibirkčiuodamas. Uranas susideda i 11 izotopų (nuo U2

230 iki U240). Tačiau geriausiai itirti yra du urano izotopai tai U235 ir U238. Urano izotopo skaičius reikia kiek kartų io izotopo atomai yra sunkesni u vandenilio atomus. Urano izotopas U235 yra gatavas atominis kuras, o izotopas U238 nesunkiai paverčiamas kitu elementu plutoniu, kuris taip pat yra atominis kuras. Izotopo U235 urane nedaug, tik 0.72%, o jį iskirti i urano yra labai sunku. Todėl atominį kurą yra lengviau gauti naudojant izotopą U238, kurio dalis urane yra 99.27%. O kaip minėjau, is izotopas gana lengvai paverčiamas radioaktyviuoju plutoniu. Skildamas urano izotopas U238 duoda visą eilę radioaktyvių elementų, kitaip vadinamų urano eima. Kaip gaunamas plutonis? Uranas veikiamas tam tikro greičio neutronų, virsta plutoniu, kuris labai panaus į uraną U235. Kadangi pirmojo gamtoje yra apie 140 kartų daaugiau, negu antrojo, tai atominis kuras gaminamas paverčiant plutoniu uraną U238. Į tam tikrus katilus, vadinamus reaktoriais, dedamas abiejų uranų (U235 ir U238) miinys kartu su grafitu, kuris greituosius neutronus sulėtina. Neutronai paverčia uraną U238 plutoniu, kuris atskiriamas nuo likusio urano ir jo skilimo produktų. Kaip iskiriami neutronai? Neutronas tai atomo branduolio sudedamoji dalis. i dalelė atpalaiduoja urano branduolio energiją, kitap vadinamą atomine energija. Neutronai gaunami, berilį veikiant radiu, nes radio spinduliavimas imua juos i berilio atomų branduolių. Neutronai ilekia dideliu gr
reičiu, kurį galima sumainti, leidiant juos pro grafitą arba vandenį, ypač pro sunkųjį vandenį. Urano panaudojimas Uranas ypač pasiymi savo skvarbumu pro įvairias, tiek organines, tiek neorganines mediagas. Uranas naudojamas medicininiams, kariniams tikslams bei energetinėje pramonėje. Galbūt svarbiausias jo vaidmuo yra mūsų buityje, kurį mes suvokiame kaip elektros energiją, be kurios, rodos būtų neįmanoma gyventi. Elektros energija gaminama hidroelektrinėse, atominėse elektrinėse ir kt. Kaip veikia atominės elektrinės? Reaktoriuose vyksta branduoliniai reikiniai ir atsipalaiduoja daug ilumos. Kad įkaitęs reaktorius nesusilyditų, jį reikia auinti. Auinantis reaktorių vanduo pavirsta garais, o garai suka garo turbiną, gaminančią elektros energiją. iuo principu paleista pirmoji pasaulyje atominė elektrinė netoli Maskvos. Reaktoriaus veikimą reguliuoja kadmio stiebai, kurie sugeria didiają dalį neutronų ir taip pristabdo urano virtimą plutoniu. Apsisaugoti nuo kenksmingo spinduliavimo reaktorius apmūrijamas stora betono siena. Svarbiausias reaktoriaus produktas yra plutonis, kuris naudojamas taikiems bei naikinimo ir griovimo reikalams. alutiniai reaktoriaus produktai yra įvairios urano atomo skilimo skeveldros įvairūs radioaktyvūs, arba ymėtieji, atomai, taikomi gydimui ir kitiems reikalams.
Faktai ir įvykiai Atmosferos aerozolių radiologinis monitoringas Vilniuje ir Preiloje Radiacinę aplinkos būseną paprastai apsprendia trijų grupių radioaktyvūs nuklidai – emės plutos radioaktyvios mediagos (jos taip pat sąlygoja emanacinių radionuklidų patekimą į atmosferą), kosmogeniniai radionuklidai ir mogaus technogeninės veiklos radioaktyvūs produktai. Pi
irmųjų dviejų grupių radioaktyviosios mediagos lydėjo gyvąją gamtą visame jos vystymosi kelyje ir pavojaus nekelia. Tačiau akivaizdu, kad papildoma radiacinė apkrova, kurią patiria dabartiniu metu biologiniai objektai del technogeninių radionuklidų patekimo į aplinką, yra susijusi su alingomis pasekmėmis. Pastarojo deimtmečio mokslininkų darbai įtikinamai parodė, kad palyginti nedideli kai kurių dirbtinės kilmės radioaktyviųjų nuklidų kiekiai mogaus organizme veda į vėinius susirgimus, imuninės sistemos slopinimą, nepageidautinus genetinius nukrypimus. Todėl ikyla būtinybė nuolatos stebėti dirbtinės kilmės radioaktyvių mediagų kiekių bei izotopinės sudėties aplinkoje pokyčius. Kartu didelę reikmę įgauna radionuklidų neėjų fizinių cheminių savybių tyrimai, nes jos apsprendia nuklidų migracijos dėsningumus, patekimo į organizmus bei pasialinimo greičius, kaupimosi organuose bei kitas gyvybikai svarbias aplinkybes. Ekologinio monitoringo programoje reikmingą vietą uima radiacinės situacijos stebėjimai. Tokio pobūdio stebėjimai vykdomi daugumoje pasaulio alių. Radioaktyvių nuklidų koncentracijų trendų fiksavimas leidia įvertinti biologinių objektų gaunamą radiacinę apkrovą, jos suminį augimą bei pavojingumo laipsnį. Nuolatiniai judriausios geosferos – oro baseino radioaktyvumo stebėjimai teikia galimybę aptikti papildomą radioaktyvių mediagų prietaką, avarinių bei pavojingų situacijų susidarymo grėsmę, laiku informuoti atitinkamas tarnybas apie profilaktinių ar apsaugos priemonių būtinumą. Sistemingų nuolatinių stebėjimų reikalingumą parodė Černobylio AE avarijos produktų aptikimas Vilniuje jau pirmąją avarijos dieną, ukrėstų Baltarusijos mikų degimo produktų (kai Cs-137 koncentracijos Lietuvoje padidėdavo ore imtus kartų) fiksavimas, ia
aurės Urale vykdytų poeminių sprogdinimų bei Kinijos branduolinio ginklo bandymų radionuklidų aptikimas Lietuvoje. Dabartiniu metu stebėjimų reikmę didina Ignalinos AE avarinių imetimų potenciali galimybė, radioaktyvių mediagų transportas per alies teritoriją, atominių reaktorių bei lėktuvų neančių branduolinį ginklą avarijos, reaktorių funkcionavimas kaimyninėse valstybėse. Atmosferos radiologinio monitoringo stotys veikia daugumoje Europos alių. Nuolatos keičiamasi informacija, leidiami atitinkami biuleteniai. Kompleksinis dirbtinių, emanacinių ir kosmogeninių radionuklidų koncentracijų svyravimų registravimas teikia galimybę identifikuoti antropogeninių nuklidų altinius, atskirti globalinius teralus nuo lokalinių, ivengti klaidų įvertinant koncentracijų augimo prieastis. Mūsų taikomas radionuklidų koncentracijų ore matavimo metodas, kai pro filtrus pratraukiama imtai tūkstančių kūbinių metrų oro, o bandiniai analizuojami emo fono prietaisais, yra milijonus kartų jautresnis u įprastinius dozimetrinius metodus ir teikia galimybę aptikti minimalius radiacinės situacijos pokyčius (kokybinius ir kiekybinius). Vakarus ėmė iurpinti radioaktyvūs grybai Prancūzijos mokslininkai sukėlė paniką dėl i Lietuvos atveamų grybų Naudą reikės įrodinėti “Mums reikia įrodyti, jog prancūzams pelninga su mumis bendradarbiauti”, – sakė “Lietuvos rytui” po susitikimo su Prancūzijos verslininkais ioje alyje vieėjęs Lietuvos Prezidentas Valdas Adamkus. Skeptikai mano, jog tai įrodyti gali būti nelengva. Pirtus Lietuvoje jau nudegė vandentiekio ūkį Vilniuje tvarkyti pasisiūliusi bendrovė “Lyonnaise des eaux”. Pastaruoju metu Prancūzijoje pagarsėjo ir i Lietuvos gabenami radioaktyvūs grybai. Net 130 Prancūzijos grybų tyrėjų – mikologų pareikė susirūpinimą, kai Paryiaus parduotuvėse buvo rasta i Lietuvos atvetų voveraičių, kuriose cezio radionuklidų buvo 2000-5000 bekerelių kilograme (didiausia leistina koncentracija – 600 Bq/kg). “Kad ir kokie grybai būtų, tai – emės valytuvai, nes kaupia visus oro ir dirvoemio teralus. Bet monėms negalima udrausti juos valgyti. Tai kaip tabakas – negali udrausti rūkaliams rūkyti. Valgydamas grybus, kiekvienas rizikuoja, nes kelia pavojų savo sveikatai”, – tvirtino mikologai. “Jau ne pirmą kartą i Rytų alių įveami grybai pasirodo esą ukrėsti. Ivada: valgykite prancūzikus produktus, nors jie ir brangesni”, – perspėjo savo alies piliečius Prancūzijos iniasklaida. Lietuviki – variausi Nuo pat Černobylio atominės elektrinės katastrofos 1986 metais iki dabar grybų radioaktyvumą tirianti Botanikos instituto mikologė, gamtos mokslų daktarė Danutė Stankevičienė “Lietuvos rytui” tvirtino, jog mūsų alyje augantys grybai yra maiau radioaktyvūs netgi u tuos, kurie renkami Vakaruose. “Mūsų rudakepuriai baravykai 1993 metais, per patį utertumo cezio radionuklidais piką, turėjo jų apie 5 tūkstančius Bq/kg (idiovinti), o Vokietijoje rinkti – 79 tūkstančius, Lenkijoje – 157 tūkstančius, vedijoje – 390 tūkstančių (didiausia leistina koncentracija sausoje mediagoje – 3700 Bq/kg)”, – sakė D.Stankevičienė. Pastaraisiais metais ios ir daugelio kitų rūių grybų utertumas cezio radionuklidais maėja. Grybai valgomi ne kasdien
Lietuvos radiacinės saugos centro radiacinės higienos gydytoja Danutė idikienė taip pat tiria radiacinį grybų utertumą. Jos duomenimis, maiausiai radioaktyvūs grybai į rudenį derėjo Telių, Vilniaus, iaulių, Kauno, Tauragės ir Utenos apskričių mikuose: 45 Bq/kg. Labiausiai utertos cezio radionuklidais buvo Varėnos rajono Mergeerio miko ūmėdės: 536 Bq/kg. D.idikienės teigimu, radioaktyviuosius cezio teralus labiau kaupia rauklėtieji gudukai, baravykinių eimos grybai, aliuokės, ūmėdės. Nuplovus grybus jų radioaktyvumas sumaėja apie 20 procentų, ivirus – apie 40 procentų, ikepus ar umarinavus – 30 procentų. “Be to, grybai nėra kasdienis mūsų valgis, tad su jais patekę radioaktyviojo cezio kiekiai negali daryti didesnės įtakos sveikatai”, – tvirtino gydytoja. Palangoje – radioaktyvi moteris i Austrijos Policininkai nustatė, kad nuo moters vieno metro atstumu sklidęs radioaktyvusis spinduliavimas prilygo 4000 mikrorentgenų per valandą. Jų ivadas patvirtino į oro uostą atvykę medikai ir civilinės saugos specialistai, nurodę, kad leistina dozė čia neturėtų viryti 30 mikrorentgenų per valandą. S.B.Irschik buvo sulaikyta. Su savimi jokių radioaktyviųjų mediagų neturėjusi 73 metų Austrijos pilietė policijos pareigūnams ir medikams teigė, jog liepos mėnesį vienoje Vienos ligoninėje gydėsi nuo skydliaukės sutrikimų ir vartojo radioaktyviojo jodo tabletes. Moters kaklo srityje ufiksuotas 4070, skrandio – 2370 mikrorentgenų per valandą radioaktyvus spinduliavimas. Klaipėdos endokrinologai patvirtino, jog usienio alyse radioaktyviuoju jodu gydomi patologiniai skydliaukės funkcijų sutrikimai. Pasak jų, tai rizikingas, vyresniojo amiaus monėms taikomas gydymo metodas. Po to ligoniai gali skleisti padidintą radiacijos foną. Lietuvos ligoninėse skydliaukės sutrikimai tokiu būdu negydomi. Lietuvos utertumas radionuklidais Radioaktyviųjų mediagų altiniai yra dvejopo pobūdio – gamtiniai ir antropogeniniai. Gamtiniai radioaktyvūs nuklidai patenka į atmosferą i virutinių emės sluoksnių, taip pat susidaro sąveikaujant kosminiams spinduliams su ore esančių mediagų atomų branduoliais. ių radionuklidų koncentracija kinta priklausomai nuo meteorologinių sąlygų, saulės aktyvumo ir kitų faktorių. Gamta ir mogus yra prisitaikę prie natūralios kilmės radioaktyviųjų mediagų poveikio, jei nėra radionuklidų sankaupų tam tikrose vietose. Plačiausiai paplitę natūralios kilmės radionuklidai yra i urano-radio, urano-aktinio ir torio eimos bei kalis. Vidutinė radono koncentracija grunte būna 3-4 Bq/ kg, urano – apie 26 Bq/kg, o kalio-40 – neturėtų viryti 600 Bq/kg. Didiausią pavojų kelia dirbtiniai radionuklidai. Udraudus branduolinius bandymus ore ir vandenyje, pagrindinis dirbtinių radionuklidų altinis yra branduolinio kuro ciklas: urano rūdos kasimas ir perdirbimas, atominės elektrinės bei branduolinio kuro perdirbimo įmonės. Vienam elektros energijos galios gigavatui, pagamintam atominėse elektrinėse, kasmet tenka apie 360000 Ci radionuklidų aktyvumas, patenkantis į aplinką. Ypač didelis pavojus kyla įvykus branduolinių įrenginių avarijoms. Lietuvoje taros radioaktyviomis mediagomis poiūriu iuo metu yra dvi svarbiausios problemos: Ignalinos atominės elektrinės poveikis ir Černobylio AE avarijos pasekmės. iame skyriuje minėtoms dviems problemoms ir skiriama daugiausia dėmesio.

Leave a Comment