sidabras

Turinys

1. metalo istorija2. paplitimas gamtoje3. gavimas4. naudojimas5. fizikinės savybės6. cheminės savybės7. įdomybės8. literatūra

Metalo istorija

Sidabras – vienas seniausiai žmonijai pažįstamų ir jos vertinamų metalų. Žmonės nuolat domisi prieš juos gyvenusių žmonių materialiąja kultūra, nes tai yra neišsenkamas išminties šaltinis. Archeologiniai tyrimai parodė, kad žmonės jau prieš daugelį amžių išmoko naudotis metalais – auksu, sidabru, variu ir jų lydiniais. Auksas ir sidabras žmonijos materialiosios kultūros istorijoje daugelį amžių keliavo greta, kaip valiutiniai bei juvelyrikos metalai. Senojo Egipto gyventojai geltonos spalvos saulės šviesą primenantį metalą auksą laikė dievo Saulės metalu, o Mesopotamijos gyventojai paslaptinga balkšva šviesa švytinį metalą sidabrą laikė dievo Mėnulio metalu. Viduriniaisiais amžiais alchemikai savo traktatuose sidabrą žymėjo jauną mėnulį primenančiu simboliu ir vadino “melancholiškuoju metalu”. Jauno mėnulio pavidalo sidabro laiveliai rasti Ūro miesto valstybės karališkose kapavietėse, kurias 1922-1924 m. atrado anglų archeologo L.Vulio vadovaujami archeologai. Mesopotamijoje ir gretimose šalyse garbintas dievas Mėnulis ir jo garbei per Naujųjų metų šventes (pagal Mėnulio kalendorių) Eufrato upe plaukdavo jauno mėnulio formos karališkųjų laivų (tai laivai, kurių abu laivagaliai labai aukšti) procesija. Įvairios paskirties sidabro dirbinius savo kūriniuose mini Homeras ir Herodotas, Šventajame Rašte taip pat išsamiai aprašomi sidabro dirbiniai ir monetos.Sidabras laikytas sakraliniu metalu ir iš jo gaminti įvairūs su dievo Mėnulio garbinimu susiję daiktai – tai ir jau minėti laiveliai, ir pusmėnulio pavidalo papuošalai, ir kita. Iš sidabro sakraliniai ir juvelyriniai dirbiniai gaminami ir XXI amžiuje. Viso pasaulio katalikų bažnyčiose ir vienuolynuose saugoma daugybė nuostabių sidabro monstrancijų bei relikvijorių, kurių formos primena saulę ar didingus architektūros statinius. Lietuva irgi pagrįstai didžiuojasi labai meniškais dirbiniais, kurie buvo atrasti Vilniaus katedroje ir Kotrynos bažnyčioje.

Europos šalių sidabro balansą visiškai pakeitė didieji geografiniai atradimai, ypač Lotynų Amerikos šalių atradimas. Jose rasta daugybė sidabro rūdų telkinių, kuriuose dirbdavo vietiniai gyventojai. Vien tik XVI a. antrojoje pusėje iš žinomo Potosi sidabro telkinio į Ispaniją buvo atplukdyta 7000 tonų sidabro. Ispanų “sidabro galeonus” medžiojo piratai. XIX a. “liepsnojo ne tik aukso karštligė Kalifornijoje, bet ir sidabro karštligė gretimojoje Nevadoje”, rašė visi to meto laikraščiai. Europos sidabro rūdynai buvo uždaromi vienas po kito, kalnakasiai neteko darbo, nunyko daugelis kalnakasių gyvenviečių. Paplitimas gamtoje

Sidabras kaupiasi hidroterminiuose telkiniuose, kvarco gyslose, sulfidinių švino ir cinko telkinių oksidacijos zonose, rečiau sąnašinuose.Gamtoje randama 2 stabilūs sidabro izotopai107 Ag (51,35%) ir109 Ag (48,65%) ; jie sudaro 10-5% Žemės plutos masės.

Gavimas

Dekoratyviojo meno kūriniams ir monetoms reikalingas sidabras buvo išgaunamas įvairiuose sidabro telkiniuose, kuriuose dirbo ir tebedirba daugybė žmonių. Laimėję antrąjį Pūnų karą (III a.pr.Kr.) prieš Kartaginą, romėnai užgrobė ir Kartaginai priklausiusius sidabro rūdynus. Tada rūdas Naujosios Kartaginos sidabro rūdynuose kasė apie 40 000 vergų. V a. žlugus Romos imperijai Europoje beveik visiškai sužlugo ir sidabro rūdų gavyba. Ir tik apie XI-XII a. vėl suklestėjo sidabro išgavimas, pirmiausia Harco kalnyno masyve, dabartinių Vokietijos, Vengrijos, Austrijos, Čekijos šalių teritorijose. Prie sidabro rūdynų atsiradimo ir darbų daug prisidėjo cistersų brolijos vienuoliai, vadinamieji “baltieji vienuoliai”. Viduramžiais kalnakasiai irgi dirbo nepaprastai sunkiomis sąlygomis, bet turėjo ir tam tikrų privilegijų, nes tai būdavo labai gerai organizuotos bendrijos, be to, valdovams labai reikėjo aukso ir sidabro. Kalnakasių teisės ir pareigos buvo įteisintos specialiai parengtuose “Kalnakasių teisynuose”. Vakarų Europoje kalnakasiai buvo laisvi žmonės, o Rusijos imperijoje tuo metu sidabro rūdas kasė katorgininkai ir prie rūdynų “prirašyti darbininkai”.

Fizikinės savybės

Dėl unikalaus elektrinio laidumo sidabras nepakeičiamas elektrotechnikoje. Pasakojama, kad buvusioje Sovietų Sąjungoje garsus kosminių laivų kūrėjas akademikas S.Koroliovas, vieną vakarą grįžęs iš darbo į namus, staiga paklausęs, ar jie turį kokių nors sidabro dirbinių. Akademiko motina M.Balanina-Koroliova buvo be galo nustebinta sūnaus klausimo, nes S.Koroliovas visiškai nesidomėjęs jokiais prabangos niekniekiais. Mokslininkas paaiškinęs, kad reikia pradėti kosminių variklių litavimą, o tam būtinai reikalingas sidabras, kurio tuo metu neturėta dirbtuvėse. Akademiko S.Koroliovo motina paaukojusi mokslo reikalams du šeimoje turėtus sidabrinius šaukštus. Visuose automatiniuose elektros įrenginiuose naudojami sidabro kontaktai, tiek kosminėse raketose, tiek povandeniniuose laivuose, kompiuteriuose, atominiuose reaktoriuose ir kitur.

Cheminės savybės

Sidabras – cheminis periodinės elementų lentelės elementas, žymimas Ag (lot. argentum), eilės numeris 47, brangusis metalas. Tai sidabriškai baltas, lankstus ir minkštas (kiek kietesnis už auksą) metalas. Sidabro elektrinis laidumas gana aukštas (aukštesnis už vario), bet kaip laidininkas nenaudotas dėl kainos. periodinės elementų sistemos 1 grupės cheminis elementas. Metalas. Atomų skaičius 47 , atominė masė 107,868. Oksidacijos laipsnis junginiuose +1, labai retai +2 , +3. Chemiškai nelabai aktyvus. Veikiamas halogėnų ir sieros, apsitraukia sunkiai tirpstančiu halogenidu (pvz.,sidabro chlorido, sidabro bromido) ir sulfido plėvele. Ore nesioksiduoja (sidabriniai daiktai juoduoja, susidarant juodam sidabro sulfidui Ag S ).Druskos ir praskiesta sieros rūgštis sidabro neveikia, azoto rūgštis jį tirpina: Ag+2HNO3 = AgNO3 +NO3 +H2 OĮ sidabro nitrato tirpalą pridėjus šarmo, susidaro tamsiai rudos sidabro oksido nuosedos: 2AgNO3 +2NaOH= 2NaNO3 +Ag2 O+H2 OSidabras – grynuolių klasės mineralas. Jame būna aukso, vario, gyvsidabrio, bismuto, stibio priemaišų. Grynuolių kristalai netaisyklingi – susukti, išlenkti, randama ir netaisyklingos formos plokštelių, grūdelių. Sidabras pasižymi antibakterinėmis savybėmis. Sulfidų veikiamas jis gali pajuoduoti. Šis metalas pasižymi nepaprastomis optinėmis savybėmis, jis iš visų žinomų metalų turi didžiausią šviesos atspindžio gebą, todėl naudojamas veidrodžių gamybai.Iš sidabro junginių dažniausiai prekiaujama sidabro nitratu. Laboratorijose AgNO3 naudojamas įvairių anijonų nusodinimui ir koncentracijų nustatymui gravimetriškai (pagal susidariusių nuosėdų masę) arba voljumetriškai (pagal titravimui sunaudoto tirpalo tūrį). Iš sidabro nitrato gaminami kiti sidabro junginiai, naudojami medicinoje, baterijų gamyboje, kaip katalizatoriai. Sidabro jodidu, AgI galima išsklaidyti debesis.

Naudojimas

Sidabras anksčiau buvo naudojamas papuošalų gamybai bei monetų kaldinimui. Dabar iš sidabro kaldinamos tik proginės monetos (dėl didelės vertės), pavyzdžiui, olimpinėms žaidynėms, pasaulio futbolo pirmenybėms pagerbti, svarbioms sukaktims paminėti ar kitiems ypatingiems valstybės ar pasaulio įvykiams pažymėti. Naudojamas filtrų gamyboje.Sidabro papuošalai tebėra labai populiarūs.Sidabras pasižymi ir nepaprastu plastiškumu. Iš sidabro galima pagaminti skaidrią plokštelę, kurios storis būtų tik 0,00025 milimetro. Vieno gramo sidabro grūdelį galima ištempti iki 2 km ilgio voratinklio storumo siūlelį.FotografijojeBene svarbiausioji sidabro halidų panaudojimo sritis yra fotografija. Fotojuostelės ir fotopopierius būna padengtas želatinos ir sidabro halogenidų emulsijos sluoksniu. Šviesos poveikyje sidabro halogenido (pavyzdžiui, AgBr) granulės aktyvuojasi (nedidelė dalis medžiagos suskyla).Įrenginių gamybojeVisuose automatiniuose elektros įrenginiuose naudojami sidabro kontaktai, tiek kosminėse raketose, tiek povandeniniuose laivuose, kompiuteriuose, atominiuose reaktoriuose ir kitur. Sidabras pasižymi ir nepaprastu plastiškumu. Iš sidabro galima pagaminti skaidrią plokštelę, kurios storis būtų tik 0,00025 milimetro.Sidabras maisto pramonėjeSidabras (E174) naudojamas kaip maisto gaminių paviršiaus metalinis dažiklis .

Įdomybės

Šis metalas sugeria į save visus žmogaus išgyvenimus. Manoma, kad jis tamsėja, jei žmogus išgyvena daug neigiamų emocijų. Tikima, kad sidabras turi magišką galią. Pvz., naktį galvūgalyje pastačius krištolinį indą su vandeniu ir sidabriniu šaukštu, galima sužinoti atsakymą į rūpimą klausimą. Atsakymas ateis vėliausia po 3 naktų.Sidabras – mėnulio metalas, simbolizuojantis dvasios tyrumą. Neretai ikonas ir kryžius gamina būtent iš sidabro. Sidabrinis žiedas ant kairiosios rankos piršto gydo hipertoniją, gerina imunitetą, reguliuoja vidaus organų veiklą. Sidabras gerina regėjimą, smegenų ir širdies veiklą. Turi įtakos gydant diabetą, skydliaukę, bronchitą, virškinimo traktą.Viduriniaisiais amžiais sidabro prizais būdavo apdovanojami geriausi miestų šauliai, kalnakasių ar miestų bendrijos, jau nekalbant apie karališkąsias sidabro dirbinių ar papuošalų dovanas.

Sidabro indai jau bent 3 tūkstantmečius puošia žemės gyventojų buitį ir saugo nuo sunkių ligų, nes sidabras pasižymi baktericidinėmis savybėmis.Sidabro pinigai buvo išimti iš apyvartos. Dabar iš sidabro kaldinamos tik proginės monetos, pavyzdžiui, olimpinėms žaidynėms, pasaulio futbolo pirmenybėms pagerbti ar kitiems svarbiems valstybės ar pasaulio įvykiams pažymėti.Sidabras turi labai įdomią ir dramatišką praeitį, bet ne mažiau įdomi ir dabartis. XX a. sidabras tarsi įgavo “antrąjį kvėpavimą”, nes jo naudojimo sritys nepaprastai išsiplėtė. Sidabras imtas naudoti kosminėje, karo, aviacijos, elektronikos, radijo, kino, fotografijos ir kitose pramonės šakose, kurių daugelis atsirado tik XX a. antrojoje pusėje. Vien tik Atlanto vandenyno gelmėse nuskendusio povandeninio laivo “Trešer” akumuliatoriuose buvo apie 3 t sidabro, o 1937 m. pasaulyje, neskaitant buvusios Tarybų Sąjungos, buvo išgauta tik 8400 t sidabro. Manoma, kad sidabro kiekis Žemės plutoje yra lygiai 20 kartų didesnis negu aukso. Tačiau sidabras priskiriamas retųjų elementų grupei, nes jo vidutinis kiekis Žemės plutoje tesiekia 7×10- 6 proc. Žemės plutos masės, jūrų vandenyse sidabro randama dar mažiau – 3×10 –8 proc., o jūrų augaluose – tik apie 0,025 mg 100 kg sausų augalų masės. Sidabro mikrokiekiai randami karvių, ožkų ir moterų piene, gyvūnų ir žmonių kepenyse, plaučiuose, didesni – hipofizėje, pasmegeninėje liaukoje, kuri yra svarbiausia gyvojo organizmo hormoninės reguliacijos grandis, bei pigmentinėje akių tinklainėje. Sidabro jonai valo žmogaus organizmą. Sidabro biologinis veikimas gyvuose organizmuose kol kas nėra galutinai ištirtas.Išplėtotą pramonę turinčiose pasaulio šalyse sidabro suvartojama kaskart daugiau. XX a. pabaigoje pagrindinis sidabro pardavėjas pasaulinėje rinkoje buvo Peru, o daugiausia sidabro pirko Jungtinės Amerikos Valstijos. Sidabro kaina taip pat nuolat augo. 1960 m. 1 g kainavo apie 35 JAV centus, o 1980 m. 1 g sidabro jau kainavo apie 66 JAV centus. Pradedant 1960 m. sidabro sąnaudos apie 2 kartus viršija išgaunamus sidabro kiekius. Kol kas sidabro poreikiai tenkinami iš senųjų sidabro atsargų, sukauptų visame pasaulyje per praėjusius amžius. Vadovaujantis 1965 m. liepos 23 d. priimtu įstatymu, JAV išimtos iš apyvartos pusės dolerio monetos, nukaldintos iš sidabro vario lydinio, kuriame buvo net 90 proc. sidabro, ir pakeistos monetomis, kuriose jau įdėta tik 40 proc. sidabro. Turima duomenų, kad 1990 m. JAV gyvenantys privatūs asmenys sukaupė apie 49 760 t sidabro luitų ir monetų, o sidabro dirbinių stalui serviruoti atsargos sudarė 26 435 tonas.Puiki balta sidabro spalva bei galimybė jį nupoliruoti iki veidrodinio spindesio nuo seno žavėjo žmoniją.. Alchemikai šį junginį vadino pragaro akmeniu (lapis infernalis). Pragaro akmenėlis naudotas ir plaukams dažyti. Senojoje Graikijoje sidabrą vadino “argyros” nuo žodžio – argos – baltas, blizgantis. Senovės Romoje sidabras vadintas argentum, šis pavadinimas chemijoje išliko iki dabar, o sidabro simbolis yra šio žodžio santrumpa Ag.Sidabras pasižymi nepaprastomis optinėmis savybėmis, jis iš visų žinomų metalų turi didžiausią šviesos atspindžio gebą, todėl naudojamas veidrodžių gamybai. Stiklas, padengtas plonyčiu sidabro sluoksniu, naudojamas ne tik buityje, bet ir medicinoje, teleskopuose ir daugybėje kitų optinių prietaisų. Tačiau veikiamas ore esančių vandens garų, sieros junginių sidabras greitai netenka blizgesio, padūmuoja, nes jo paviršiuje susidaro sidabro sulfido (Ag2S) ar sidabro sulfido ir sulfato (Ag2SO4) junginių plėvelė. Buityje sidabro dirbinių patamsėjimą skatina svogūnai, kiaušinio trynys ir kiti maisto produktai, kurių sudėtyje esama sieros, ir valgomoji druska (NaCl), nes sidabro paviršiuje susidaro sidabro chlorido (AgCl) plėvelė.

Literatūra

http://lt.wikipedia.org/wiki/Sidabras”http://ausis.gf.vu.lt/mg/nr/2002/05/05sid.htmlhttp://day.lt/metalai/sidabras