Nitratai ir ju paplitimas

Nitratai vandenyje

Pagrindinis geriamojo vandens šaltinis Lietuvoje yra požeminis vanduo. Iš giliau slūgsančių vandeningųjų sluoksnių jis išgaunamas gręžiniais. Tokį vandenį, vadinamą spūdiniu, vartoja apie 2,7 mln. Lietuvos gyventojų. Dar apie milijonas žmonių geriamąjį vandenį semia iš seklių vandeningųjų sluoksnių – 2-5 metrų gylio kastinių šulinių.
Gruntinis vanduo yra arčiausiai žemės paviršiaus, todėl jo eksploatacija pigiausia, tačiau dėl neapdairios ir netvarkingos ūkinės veiklos šulinių vanduo dažnai užteršiamas. Vienas iš tokios veiklos padarinių – azoto junginiai gruntiniame vandenyje: nitratai ir nitritai. Dirvožemyje jie susidaro oksiduojantis organiniams bei neeorganiniams azoto junginiams ir susikaupia paviršiniuose dirvos sluoksniuose. Nustatytas tiesioginis ryšys tarp dirvožemio tręšimui suvartotų organinių bei neorganinių trąšų kiekio ir nitratų koncentracijos gruntiniame vandenyje. Procesas priklauso nuo dirvožemio ir podirvio struktūros. Nitritai – nepastovūs komponentai, kurie toliau oksiduojasi iki nitratų (NO3-). Nitritai į upes gali pakliūti ir su nutekamaisiais vandenimis. Nesaikingai tręšiant dirvą, nitratų koncentracijos padidėjimą vandenyje gali sąlygoti ir išplautos azotinės trąšos.

Nitratai – grėsmė gyvybei

Medicinos literatūroje plačiai aprašyta, kad, su maisto produktais ar geriamuoju vandeniu patekę į organizmą nitratai, dėl nitratredukuojančių bakterijų pooveikio lengvai virsta toksiškesniais junginiais – nitritais. Šie jungiasi su kraujo baltymu – hemoglobinu ir sudaro methemoglobiną, kuris negali pernešti į audinius reikiamo deguonies kiekio, todėl organizme vystosi hipoksija (deguonies badas). Kraujyje methemoglobino norma yra iki 1,5%. Kai jo koncentracija didesnė kaip 10%, žmogaus organizme vy

ystosi klinikiniai apsinuodijimo požymiai; žmogų pykina, jis vemia, viduriuoja, silpna, skauda galvą, padidėja kepenys ir kt.
Bandymais įrodyta, kad patekęs į žmogaus organizmą didelis nitratų ir nitritų kiekis sutrikdo galvos smegenų biosroves, pažeidžia endokrininių organų veiklą, pakeičia daugelio fermentų aktyvumą, imunologinę bei generatyvinę funkcijas. Kadangi organizme nitratai virsta nitritais dėl daugelio mikroorganizmų poveikio, svarbu, kad vaikai, ypač sergantys infekcinėmis ligomis, negautų su maistu didelio nitratų kiekio.
Senyvo amžiaus žmonių, ligonių, sergančių širdies ir kraujagyslių, kvėpavimo takų ligomis, anemijomis, alkoholinių gėrimų vartotojų ir kt. atvejais, kai audiniams reikia didesnio deguonies kiekio, jautrumas nitratams, o tuo pačiu ir nitritams, padidėja.
Be to, įrodyta, kad nitratai organizme gali virsti nitritais ir jungtis su antriniais bei tretiniais aminais, esančiais maisto produktuose, sudarydami toksiškas organizmui medžiagas – kancerogeninius nitrozo aminus. Niitratai ir nitritai yra nuodingosios medžiagos, pavojingos ne tik sveikatai, bet ir gyvybei. Patekę į žmogaus organizmą, nitratai virsta nitritais, galinčiais sukelti vėžį, hemoglobiną verčia methemoglobinu, trikdo deguonies tiekimą audiniams. Šį procesą skatina mikroorganizmai, tarp jų ir tie, kurie patenka su geriamuoju vandeniu. Tai ypač pavojinga naujagimiams ir kūdikiams pirmaisiais gyvenimo mėnesiais. Nitratų poveikiui itin jautrūs ir užkrečiamosiomis ligomis sergantys vaikai, senyvi žmonės, o taip pat sergantieji širdies ir kraujagyslių, kvėpavimo takų ligomis, mažakraujyste.
Nitratais ar nitritais užterštas vanduo neturi specifinio skonio, kv
vapo ar spalvos. Šių medžiagų negalima pašalinti nei virinant, nei filtruojant vandenį buitiniais filtrais. Apie vandens užterštumą sužinoma tik atlikus laboratorinius tyrimus

Tyrimai

Per penktadalį Lietuvos teritorijos sudaro lygumos, kurių dirvožemis – sunkiai praleidžiantis vandenį priemolis. Tokiose vietose gruntinis vanduo filtruojasi dešimtį kartų lėčiau nei smėlingose aukštumose, tad užterštas mineralinėmis ar organinėmis trąšomis jis natūraliai neišsivalo. Neorganinių azotinių trąšų, mėšlo, srutų perteklius, kurio nepasisavina augalai, patenka į požeminius vandenis ir užteršia juos azoto junginiais ir bakterijomis. Gruntinio vandens tikrinimo duomenimis, per 40 proc. tirtų šulinių vandens buvo užteršti nitratais, kone pusė jų – mikrobais. Pripažinta, kad nors nitratų požeminiame vandenyje atsiranda ir natūraliu būdu, pagrindinis gruntinio vandens teršėjas nitratais yra netinkama žemės ūkio veikla.
Senais tyrimų duomenimis, 1989 metais Lietuvoje 47,6 proc. šulinių vanduo buvo užterštas nitratais. Vėliau, pasikeitus ūkininkavimo struktūrai, tokių šulinių mažėjo ir 1997 metais jie sudarė 32,2 procento, tačiau kaimo tipo gyvenvietėse ši problema tebėra aktuali, nes ne visur šuliniai tinkamai įrengiami ir eksploatuojami.
Vykdant programą, 2002m. ištirta 215 Šiaulių rajono šachtinių šulinių. Pagal cheminius rodiklius iš 215 bandinių, 141 bandinys neatitiko Higienos normai “Žmogaus vartojamo žalio vandens kokybės higieniniai reikalavimai”, kas sudarė 65.5proc.

Leidžiamos vartojimo normos

Pagal Lietuvos higienos normą HN 53:1995 mėsos produktuose buvo leidžiama 00,5g/kg mėsos natrio nitrito (NaNO 2 – E 250). Europos Sąjungai ( JECFA komitetui) uždraudus naudoti gryną natrio nitratą maisto produktų gamyboje, na

auja higienos norma HN 53: 1998 draudžia naudoti gryną nitritą be natrio chlorido. Šis mišinys su valgomaja druska ir jos pakaitalais skirtas mėsos perdirbimo įmonėms (žr. HN 53: 1998, 88p.).Tokio mišinio – nitritinės druskos – leidžiama vartoti ne daugiau kaip 150 mg/kg mėsos produktų. JECFA ADI – leistina maisto priedų suvartojimo dozė per parą (LDP):

-nitratai (NaNO3 ) – 5mg/kg kūno svorio per parą (LDP) arba 300 mg per parą žmogui, sveriančiam 60kg;

-nitratai (NaNO2) – 0,1mg/kg kūno svorio per parą arba 6 mg per parą žmogui (sveriančiam 60kg);

– nitritinė druska: 0,5 – 0,6% NaNO2 + NaCL (valgomoji druska) iki 100%.
Nitritinė druska – tai natrio arba kalio nitrito druska (NaNO2 arba KNO2), sumaišyta su valgomaja druska (NaCL), nuo seno vartojama gaminant mėsos faršą, rūkytus mėsos gaminius, kaip maisto priedas – konservantas spalvos fiksatorius. Toks mišinys pailgina gaminio vartojimo laiką, palaiko raudoną mėsos spalvą. Vartoti tokį mišinį leidžiama tik mėsos perdirbimo įmonėms ir cechams. Viešojo maitinimo įmonėse (restoranuose, valgyklose, baruose, mokyklų, darželių virtuvėse) natrio nitrito ir jo mišinius vartoti draudžiama.
Leidimus įvežti į Lietuvą natrio nitratą turi keturi, o nitritinę druską – penki importuotojai. Jie gali ją realizuoti tik mėsos perdirbimo įmonėms. Tiekti šią druską į mažmeninę prekybą, ją fasuoti kaip prieskonius, maišyti su prieskoniais – draudžiama pagal Lietuvos higienos normos reikalavimus.

Patarimas

Šiuo atveju efektyviausia yra geriamojo vandens ruošimo sistema, turinti atvirkštinės osmosės membraną. Tokia si

istema iš vandens šalina ne tik nitratus, bet ir daugumą sunkiųjų metalų, nuodingų organinių bei cheminių junginių. Taip išvalytas vanduo yra saugus.

Neleimingi atsisikimai

2001 m. lapkričio pradžioje Panevėžio rajone apsinuodijęs nitratais mirė 3 savaičių kūdikis. Šulinio vandenyje, kurį tėvai vartojo kūdikio maistui, buvo nustatyta 187,7-251 mg/l nitratų koncentracija.
2002-ųjų balandžio 9 d. Kelmės raj. mažametė mergaitė apsinuodijo nitratais. Šulinio vandenyje buvo nustatyta 99,6 mg/l nitratų koncentracija (DLK-50 mg/l).

Leave a Comment