Nikelis

NIKELIS Ni

19971781 metais A. Kronstetas atrado ðá elementà. Nikelio lotyniðkas pavadinimas yra Niccolum. Nikelis yra VIII grupës cheminis elementas. Ðis elementas yra metalas. Gamtoje randamas mineralø pavidalu, daþniausiai jis bûna nikelio rûdose arba grynas.Atomo numeris yra 28. Atominë masë 58,70. Oksidacijos laipsnis junginiuose nuo +1 iki +4, taèiau daþniausiai bûna +2. Ðis metalas sudaro 8•10 -3% Þemës plutos masës. Nikelis yra sidabriðkai baltas, kietas, kalus, tàsus. Lydymosi temperatûra yra 1453oC, o virimo 2730 oC Metalo tankis yra 8900 kg/m3 .Specifinë ðiluminë talpa yra 0,44 kJ. Normaliose sàlygose nikelis atsparus oro, vandens ir ðarmø poveikiui. Tirpsta praskiestose oksiduojanèiose rûgðtyse. Koncentruota azoto rûgðtis pasyvina nikelá. Aukðtesnëje negu 500 0C temperatûroje reaguoja su deguonimi, sudarydamas oksidà NiO – þalsvus kristalus. Kaitinamas reaguoja su halogenais, siera, selenu, telûru, fosforu. Ið Nikelio junginiø praktinæ reikðmæ turi nikelio sulfatas ir nikelio chloridas, kurie yra svarbûs nikeliuojant. Nikelis gaunamas ið rûdø hidrometalurginiu arba pirometalurginiu bûdu. Gryninamas elektrolize. Ið gryno nikelio gaminama tigliai, laboratorinës mentelës, akumuliatoriø elektrodai ir t.t. Smulkiadispersis nikelis vartojamas kaip katalizatorius ir antikoroziniø daþø pigmentas. Nikelis yra visuose organizmuose: augaluose vidutiniðkai 5•10-5% þaliosios masës, sausumos gyvûnuose1•10-6%, jûrø gyvûnuose – 1,6•10-4%. Daugiausia nikelio yra lapinëse darþovëse. Augaluose jo funkcija menkai iðtirta. Þmogaus ir gyvûnø organizme nikelis svarbus kraujodarai. Jo perteklius paðaruose sukelia aviø ligà keratità. Nikelio rûdos, mineralø sankaupos, ið kuriø gaunamas nikelis. Skiriamos sulfidinës vario-nikelio rûdos ir silikatinës. Sulfidinëse vario-nikelio rûdose svarbiausi mineralai yra pentlanditas, mileritas, kubanitas, pirotinas ir t.t. Jø telkiniai susiformuoja ið bazines magmos. Nikelio kiekis rûdose nuo 0,3% iki 4%. Be nikelio ir vario, ið ðiø rûdø gaunamas kobaltas, auksas, platina, paladis, rodis, siera. Silikatiniø nikelio rûdø telkiniai susidaro ið ultrabaziniø uolienø dûlëjimo plutoje. Jø pagrindiniai mineralai (silikatai ir oksidai):nontronitas, kerolitas, serpentinas… Kai kuriose telkiniuose silikatinës nikelio rûdos turi daug geleþies 50-60%, o nikelio 1-1,5%.

Nikelis yra svarbiausias nikelio lydiniø komponentas. Daþniausiai vartojami nikeliniai lydiniai su variu, chromu, molibdenu, kobaltu, aliuminiu, titanu. Jie plastiðki, stiprûs, atsparûs korozijai. Skiriami liejamieji ir deformuojamieji nikeliniai lydiniai. Pagal paskirtá ir vieni, ir kiti bûna konstrukciniai, elektrotechniniai, kaitrai atsparûs ir specialieji. Bûdingiausi konstrukciniai nikelio lydiniai-monelis. Jame yra 68% nikelio, 28% vario, 2,5 % geleþies , 1,5% mangano.
Šiuo metu Jūs matote 51% šio straipsnio.
Matomi 397 žodžiai iš 782 žodžių.
Peržiūrėkite iki 100 straipsnių per 24 val. Pasirinkite apmokėjimo būdą:
El. bankininkyste - 1,45 Eur.
Įveskite savo el. paštą (juo išsiųsime atrakinimo kodą) ir spauskite Tęsti.
Turite atrakinimo kodą?