Nafta

2061 0

Nafta yra skystas tirpalas, kurį sudaro sotieji dujiniai, skysti ir kieti angliavandeniliai (anglies atomų skaičius gali svyruoti nuo 1 iki 50 ir daugiau). Naftoje yra nedidelis kiekis sieros, deguonie ir azoto. Kai kurias naftos rūšis sudaro didelis aromatinių angliavandenilių kiekis.

Nafta yra angliavandenilių mišinys, kuris retkarčiais išsisunkia iš žemės į paviršių ir sudaro naftos ežerėlius. Dažniausiai nafta gaunama iš gilesnių žemės sluoksnių, gręžiant šulinius. Neapdirbta nafta dažniausiai būna šviesi, mažo klampumo; pasitaikanti rečiau rusvos ar net juodos spalvos. Nafta būna klampi, nemalonaus kvapo, kuris paareina nuo sieringų junginių.

Dažniausiai nafta būdama skysta, keitė savo požeminę vietovę, kol pakliuvo tarp vandens ir naftos nepraleidžiančių sluoksnių. Nustatyta, kad nafta rinkosi iškilesnėse slenkančio smėlio sluoksnių dalyse, o vanduo bei jo prisotintas tirpalas mineralinėmis druskomis-to paties sluoksnio įdubimuose. Iš aplinkos geologinių sluoksnių formacijos dažnai pavyksta atspėti ir naftos laukų buvimą požemyje. Kartais nafta susigeria į palyginti minkštą kalkakmenį su trupučiu smėlio ir molio ir sudaro kukerzitą.

Naftos laukams nustatyti naudojami įvairūs prietaisai, kaip seismografiniai įrenginiai, Sukamosios svarstyklės, gravimetrai. Nafta mažais kiiekiais pradėta eksploatuoti nuo 1858. Tuo metu gautas žibalas daugiausia buvo taikomas apšvietimui. Pritaikius mechaniškus grąžtus naftos eksploatacija žymiai padidėjo, ypač atsiradus vidaus degimo varikliams. Neapdirbta nafta transportuojama vamzdžiais ir tanklaiviais į naftos apdirbimo įmones. Kartais tokios įmonės įrengiamos visai netoli naftos la

aukų.

Nėra abejojimo, kad nafta yra susidariusi iš organinės kilmės medžiagų: mažų gyvių bei augalų likučių. Amžių būvyje jų likučiai rinkosi beorėje aplinkoje ir palyginti žemose temperatūrose (apie 60-800C) ir aneorobinių bakterijų įtakoje skaidėsi : baltyminės ir cukrinės medžiagos suskilo, o riebalinės, dažniausiai rūgščių pavidalu išsilaikė. Manoma, kad iš šių riebalinių medžiagų amžių būvyje susidarė šiandien randama nafta. Jauniausia nafta turi apie 10 milijonų metų. Veikiamos aplinkos mineralinių katalizatorių (rūgščių savybių molio) įtakoje, palyginti, žemose temperatūrose (60-800C) riebalinės medžiagos keitėsi į lakesnius junginius-angliavandenilius. Šią teritoriją taip pat patvirtina ir faktas, kad nafta, randama aplinkoje, kuri nebuvo palanki mineralinių katalizatorių veikimui, pvz. Kvarco smėlio sluoksniuose, yra mažai pakitusi ir joje randama gana daug riebalinių rūgščių, turinčių net dvigubų jungčių.

Naftos pagrindą, chemiškai, sudaro angliavandeniliai, pastarieji gali siiekti net iki 98%. Naftoje randami angliavandeniliai būna arba sotūs dažniausiai linijinės formos grandinės vadinami parafinais, arba žiedinės formos: cikliniai parafinai – naftenai ir aromatiniai junginiai. Olefinų naftoje randama labai maži kiekiai. Iš cikloparafinų daugiausia paplitę cikloheksanas ir ciklopenanas, mažiau cikloheptanas. Aromatiniai angliavandeniliai, pvz. Benzeno, ksilenų, naftoje randami mažais kiekiais. Didesni kiekiai pasitaiko tetrahidro naftaleno ir jo homologų. Be angliavandenilių, naftoje randama ir deguonies turinčių junginių, ypač nafteninių rūgščių. Tai ciklopentano kiltiniai, susidaro oksiduojant ciklopentano homologus. Šios rūgštys naftos produktuose nepageidaujamos ir yr
ra išvalomos plaunant naftos produktus šarmais.

Sieros junginių naftoje būna nedaug (nuo 0,01 iki 0,1%). Šie junginiai (merkaptanai, tiofenai ir pan.) Suteikia naftai nemalonų kvapą, o naftos dirbiniuose sukelia metalų koroziją, užtat stengiamasi iš naftos juos pašalinti. Azotinių junginių naftoje sutinkama nedaug (nuo 0,008 iki 0,1%). Vyrauja chinolinas ir jo kiltiniai. Jų kiekis svyruoja nuo 1,5 iki 40%. Be to, naftoje pasitaiko metalų organinių junginių, arba emulsijos (ištirpusių druskų vandenyje) arba naftenatų (vanadžio, nikelio, geležies ir pan.) pavidalais.

Paprastai nafta turi mažą procentą lakių medžiagų (benzino). Benziną pradėjo gaminti iš sunkesnių naftos produktų skaldymo būdu (aukštose temperatūrose 400-5000C), naudojant katalizatorius arba be jų. Pastaruoju laiku benzinas gaminamas ir polimerizuojant labai lakius skaldymo produktus (dujinius). Gauti produktai hidrogenuojami. Tokiu būdu benzino produkcijos kiekis pakilo iki 30-40% visos gaunamos neapdirbtos naftos. Skaldymo būdu gautas benzinas yra kiek geresnės kokybės, ypač dėl savo aukšto oktano skaičiaus. Benzinui, kaip ir kitiems naftos produktams yra išdirbti standartai, kuriems šie produktai turi atitikti, pvz. Distiliacijos kreivė, klampumas įvairiose temperatūrose, kaloringumas, rūgštingumas ir pan. Pagal lakumą nafta skirstoma į benzino frakciją, nuo 50 iki 150-1600C, žibalo-nuo 150 iki 3200C, dyzelinių alyvų-nuo 260 iki 4000C.

Tepamosios alyvos distiliuodamos sumažinus slėgimą ir valomos chemikalais. Iš parafininės naftos distiliacijos likučio išskyrus tepamąsias alyvas, gaunamas vazelinas, kurio didžioji dalis sunaudojama vaistų pramonėje, ir

r parafinas, kuris skiriamas žvakių bei degtukų gamyboms. Atskyrus šiuos produktus, pats distiliacijos likutis suvartojamas šildymui kokso gamybai. Be šių produktų, šiandien iš naftos bei jos perdirbimo produktų gaminama gana daug chemikalų, plastinių medžiagų ir pan. Naftos reikšmė tautų ūkiui yra labai didelė, nes šiluminė ir iš dalies elektros energija, transportas priklauso nuo naftos produktų pagamintų kiekių.

Nafta Lietuvoje

Lietuvoje nafta yra viena iš pagrindinių importuojamo kuro rūšių. Pastaraisiais metais nedidelę kuro balanso dalį ėmė sudaryti mūsų šalyje eksploatuojama nafta. Iki 1995 m. Lietuvoje aptikta 19 naftos telkinių, tarp jų 15 kambre, 3 silūre ir 1 ordovike.

1997 m. metinė naftos gavyba Lietuvoje siekė 212,4 tūkst. t. Tačiau tikimasi, kad, pradėjus eksploatuoti naujai surastus naftos telkinius sausumoje, o ypač Baltijos jūros Lietuvos akvatorijoje, iki 2015 metų vietinė naftos gavyba galėtų pakeisti apie 20 – 25 % importuojamos naftos.

Naftos paieškos Lietuvos teritorijoje pradėtos 1958 metais. 1960 m. ordoviko klintyje surastas Kybartų naftos telkinys. 1966 m. Plungės plote ir Gargždų zonoje aptikta nafta kambro smiltainiuose. Nuo 1975 m. prasidėjo naftos paieškos silūro rifogeninėse uolienose. Nuo paieškų pradžios iki 1994 m. buvo išgręžta 220 paieškinių bei 160 struktūrinių gręžinių. Daugiau kaip 50 % gręžinių buvo išgręžta vakarinėje teritorijos dalyje – būtent Gargždų pakilumų zonoje ( apie 60 gręžinių ) ir vakarinėje Telšių volo dalyje. Rytinė sineklizės dalis, kur yra paplitę silūro rifogeniniai dariniai, gali būti vertinama tik kaip perspektyvus regionas.

Seisminis žv

valgymas Lietuvoje pradėtas 1952 metais. Per visą naftos paieškos darbų Lietuvoje laikotarpį atlikta apie 22 000 km seismožvalgybinių profilių, iš kurių apie 13 000 km – atspindinčių bangų metodu ( ABM ), apie 9000 km – bendro giluminio taško metodu ( BGTM ).

Lietuvos teritorijos seisminis ištirtumas yra labai netolygus ir svyruoja nuo 0,1 iki 4,0 km/km2 , vidutiniškai siekia apie 0,7 km/km2. 1988 m. duomenimis, šalies teritorijos ištirtumas naftos paieškiniu ir žvalgybiniu gręžimu sudaro vidutiniškai 12,5 m/km2, Gargždų zonoje – iki 130,9 m/km2, struktūriniu gręžimu – apie 6,0 m/km2. Mažiausiai ištirta yra rytinė naftai perspektyvi teritorijos dalis, sudaranti apie 1 m/km2. Nuo 1952 iki 1988 metų gręžimui buvo paruoštos 56 struktūros. Per šį laikotarpį išgręžtos 48 struktūros, tačiau tik 21 iš jų buvo realiai aptikta. Tik 15 iš jų buvo naftingos.

1975 – 1985 m. jūroje buvo rasti 8 naftos ir dujų telkiniai, iš kurių 3 yra Lietuvos ir Rusijos šelfe, tarp jų ir D-6 – Kravcovskoje, turintis 8,2 mln. t išgaunamų išteklių. Lietuvos šelfe, netoli Klaipėdos, išgręžtas vienas gręžinys struktūroje D-5, kuriuo surasta naftos apraiška. Lietuvos akvatorijos seisminis ištirtumas sudaro 0,8 – 1,0 km/km2 ( tinklas 2×3 km ir daugiau ) – apie 70 % ploto. Detalesni tyrimai – 2 ir daugiau km/km2 atlikti šešiuose plotuose. Lietuvos Baltijos jūros sektoriuje seisminiais metodais nustatyta 80 perspektyvių struktūrų, iš jų 5 struktūros didesnio kaip 20 km2 ir 26 struktūros didesnio kaip 5 km2 ploto.

Pagal gręžimo Baltijos jūroje rezultatus Lenkijos, Rusijos, Lietuvos ir Latvijos akvatorijose vidutiniškai surasta 220 – 250 t/m naftos. Šis rodiklis siekia naftos paieškos darbų Kaspijos jūroje rezultatus.

Kartu su gręžimo ir seisminių darbų pradžia Lietuvoje buvo pradėti ir nuolat intensyviai vykdomi moksliniai tyrimai. Daugelis kompleksinių tyrimo metodų buvo taikoma tektoninės sineklizės evoliucijos, naftingų storymių litologijos ir stratigrafijos paleontologinei analizei.

Naftos produktai

Dabartiniu metu iš naftos, chemiškai ją perdirbant, gaunama šimtai pavadinimų gaminių, pradedant skystu kuru, cheminiu pluoštu, plastmasėmis, baigiant sprogstamomis medžiagomis ir vaistais.

Nafta, pagal savo c

. . .

Didžiausi naftos telkiniai

A – pradinės išžvalgytos atsargos milijardais tonų

B – kada pradėta eksploatuoti

Telkinys Baseinas, valstybė A B

Gavaras (Ghawar) PIB, Saudo Arabija 10,1 1948

Didysis Burganas PIB, Kuveitas 9,1 1938

Bolivaro grupė MB, Venesuela 4,3 1917

Rumeila (Ar Rumaylah) PIB, Irakas 3,8 1953

Safanija ir Chafdži (Safaniya – Khafdji) PIB, Saudo Arabija 3,5 1951

Seriras SLB, Libija 2,8 1961

Čikontepekas (Chicontepec) MIB, Meksika 2,3 1920

Kirkukas PIB, Irakas 2,2 1934

Zakumas PIB, JAE 2,1 1964

Gečsaranas (Gach Saran) PIB, Iranas 1,6 1940

Naftos naudojimas

Iš naftos gaunami produktai panaudojami įvairiose srityse. Nafta yra pagrindinė žaliava vidaus degimo variklių degalams, tepalams, taip pat sintetinėms medžiagoms ir jų dirbiniams gaminti. Iš kai kurių naftos rūšių gaunamos paratinas, kuris naudojamas gaminant degtukus, žvakes ir kt. Mazuto distiliacijos liekana – gudronas. Jis naudojamas keliams tiesti. Įvairios benzino rūšys – aviacinis, automobilių ir kt. Ligroinas naudojamas kaip degalai traktoriams (dyzelinis kuras) . Išvalytas žibalas naudojamas kaip degalai traktoriams, reaktyviniams lėktuvams ir raketoms. Iš etileno dujų gaunami produktai naudojami plastmasių ir sintetinio kaučiuko gamyboje. Iš propileno gaunamas acetonas, kuris naudojamas celiuloido, pluošto, bedūmio parako gamybai. Krekingo dujos yra naudojamos aukštos kokybės muilo, acto rūgšties, įvairių tirpiklių, glicerino gamyboje ir pan.

Join the Conversation

×
×