Koks dirvos likimas?

Koks dirvos likimas?

Dirva – tai gyvas organizmas. Viename jos grame gyvena šimtai milijardų kas sekundę gimstančių ir mirštančių būtybių – mikroorganizmų, dumblių, pirmuonių ir bestuburių gyvūnų. Į šias būtybes mes įpratę nekreipti dėmesio tol, kol nepajuntame jų darbo vaisių – žalos ar naudos. Dažniausiai juos laikome kenkėjais ir labai retai pagalvojame, koks vaidmuo jiems tenka gamtoje pastoviai vykstančioje medžiagų apykaitoje.
Naudodami vieną ar kitą chemikalą, negalime tvirtinti, kad naikiname tik kenkėją. Žinoma, tarp bestuburių ir mikroorganizmų yra daug piktadarių, kurie žmogui pridaro daugybę nemalonumų, žaalos bei nuostolių. Tačiau net ir žalingiausios rūšys dažnai yra naudingos, todėl, naudodami chemikalus, iš anksto negalime numatyti pasekmių. Kartais chemikalai gali padaryti daugiau žalos, negu kenkėjai.
Pastaruoju metu chemikalus bandoma keisti biologiniais preparatais: steriliantais, hormoniniais preparatais ir kt. Ieškoma specifinių preparatų, naikinančių tik kenkėjus ir ligų sukėlėjus.
Dirvą sudaro įvairios mineralinės ir organinės dalelės, kurių porose yra oro, vandens ir gyvų organizmų. Organinė dirvos dalis – tai augalai, gyvūnai, žuvę organizmai ir jų liekanos. Nuo dirvos dalelių sudėties ir dydžio prriklauso jos poringumas, vandens ir oro pralaidumas, temperatūra ir daugelis kitų savybių. Dirva yra vienas pagrindinių biosferos elementų. Ji palaiko požeminių ir paviršinių vandenų lygį. Nuo dirvos tipo, jos cheminės sudėties priklauso augalų derlingumas, gyvulių produktyvumas, maisto produktų cheminė sudėtis. Di

irva sąlygoja klimatą. Cheminės ir fizinės dirvos savybės veikia žemutinius oro sluoksnius – juos sušildo ar atšaldo. Iš dirvos augalai, gyvūnai ir žmogus gauna mikroelementų, gyvybiškai reikalingų organizmui.
Tačiau žmogaus veikla intensyvėja ir tai atsiliepia dirvai. Apskaičiuota, kad žmogus jau neteko apie 2 mln. ha produktyvios žemės. Dirva visą laiką teršiama. Pramonė į aplinką išmeta daugybę medžiagų, kurios, patekusios į dirvą, veikia mikroorganizmus, augalus, gyvūnus ir pagaliau patį žmogų. Tai kadmio, vario, švino, fluoro, mangano, chloro junginiai. Prie judrių magistralių esančiuose plotuose gausu švino junginių. Aptinkama dirvoje ir kancerogeninių medžiagų, galinčių sukelti vėžį. Todėl reikia pagreitinti šių medžiagų irimą, o tai gali padaryti kai kurie mikroorganizmai. Tik gerai pažinus šį nematoma pasaulį, bus galima panaudoti mikroorganizmus dirvai apvalyti.
Žemė yra dosni. Iš jos imame akmens annglį, naftą, dujas, įvairias metalų rūdas, durpes, gipsą, žvyrą. O ką paliekame? Dažnai nenaudojamus tuščius plotus, kuriuose vėjas stūgauta ir nešioja išardytas dirvos daleles. Todėl išnaudotus ir nereikalingus liaudies ūkio šakoms žemės plotus reikia kuo greičiau rekultivuoti – apsodinti miškais, įrengti vandens telkinius arba panaudoti žemės ūkiui. Tai aktualu ir mums. Kuo greičiau reikia imtis efektyvių priemonių, nes rekultivacija ilgas darbas.
Dirva yra dosni, kai su ja tinkamai elgiamasi. Ji laukia iš žmogaus globos ir paramos. Dirvos derlingumas labai priklausys nuo žm
mogaus kūrybinės, racionalios veiklos.

Leave a Comment