Klaipėda, 2014
Turinys
Lietuvos Aukštoji Jūreivystės mokykla 1
Uosto Ekonimokos ir vadybos katedra 1
Karbamidas 1
Projektinis darbas 1
Įvadas 3
Karbamido fizinės ir cheminės savybės 4
Medžiagos pavojingumas žmogaus sveikatai ir saugos priemonės 5
Pirmosios pagalbos priemonės 5
Gaisro gesinimo priemonės 6
Priemonės atsitiktinai pasklidus 6
Gamybos ar gavybos technologija 6
Transportavimo ypatumai 7
7
Išvados 7
Įvadas
Karbamidas – visame pasaulyje populiari azoto trąša, tinkanti įvairioms lauko, daržo bei sodo kultūroms tręšti. Šia trąša lauko ir sodo augalai tręšiami iki sėjos, žieminiai ir daugiamečiai – vegetacijos pradžioje. Vaismedžiai ir vaiskrūmiai iki žydėjimo tręšiami per lapus: purškiant sunaikinami kenkėjų (amarų, obelinių blakučių, erkių ir kt.) kiaušinėliai, vikšreliai ir ligų (degulių, šviesmargės, valksčio) sukėlėjai. Karbamido granulės yra baltos, neturinčios jokių pašalinių priemaišų, apipurkštos preparatais, apsaugojančiais nuo susigulėjimo. Karbamidas priklauso ekologiškai švarių trąšų grupei. Medžiagos preparato paskirtis- trąša žemės ūkyje, pramonėje gumos klijų gamybai, automobilių, išmetamųjų dujų valymui.
Karbamidas – žmogaus ir daugumos žinduolių gyvūnų baltymų apykaitos galutinis produktas. Gaminasi kepenyse. Randamas kraujyje (normaliai 18–38 mg/100ml), raumenyse ir kituose audiniuose, seilėse, limfoje, piene. Reguliuoja vandens apykaitą organizme, audinių hidrataciją. Šalinamas pro inkstus ir prakaito liaukas. Sutrikus inkstų funkcijai ir skylant audinių baltymams karbamido daugėja kraujyje (uremija), dirbant sunkų fizinį darbą, sergant cukriniu diabetu, karščiuojant – šlapime.
Darbo objektas: karbamidas
Darbo tikslas: analizuoti karbamidą
Darbo uždaviniai:
Apibūdinti medžiagos fizikines ir chemines savybes
Pateikti informaciją apie medžiagos pavojingumą žmogaus sveikatai, jos saugos priemones
Aprašyti gamybos technologijas
Nustatyti, kokie transportavimo ypatumai
Karbamido fizinės ir cheminės savybės
Cheminė formulė H2N-CO-NH2
Fizinės ir cheminės savybes: |
|
Išvaizda | Balta kieta medžiaga |
Kvapas | Silpnas amoniako |
pH | 8 – 10 (10% vandeninis tirpalas) |
Virimo temperatūra | 154ºC (su skilimu) |
Lydymosi temperatūra | 131 – 135 Pliūpsnio temperatūra 182ºC (uždaras indelis) |
Degumas | Nedegi medžiaga |
Sprogimo savybės | Sprogimui saugi medžiaga. Sprogius mišinius sudaro sąveikaudama su azoto rūgštimi, kalcio arba natrio perchloratais |
Savaiminio užsidegimo temperatūra | Savaiminio užsidegimo temperatūra ore 640-715ºC. Dulkių-oro mišinio savaiminio užsidegimo temperatūra 900ºC |
Skilimo temperatūra | Šildoma virš 100ºC virsta amonio cianatu, amoniaku, anglies dioksidu, biuretu, cianuro rūgštimi |
Minimali užsidegimo energija | 80 mJ |
Oksidacinės savybės | Neturi(neutralus) |
Tankis | 1335 kg/m3, 20ºC
|
Piltinis tankis | 710 – 780 kg/m3 |
Pasiskirstymo koeficientas (n- oktanolis/vanduo) | Netaikoma |
Klampa | Išlydžius 0,00258 Pa·c, 133ºC |
Dalelių dydis | 1– 4 mm – 99% 2 – 4 mm – 94% |
Tirpumas vandenyje | Lengvai tirpsta 100 g vandens: 67 g (0ºC) 105 g (20ºC) 205 g (50ºC) 309 g (70ºC) 508 g (90ºC) 725 g (100ºC) |
Tirpumas riebaluose | Tirpsta organiniuose tirpikliuose, turinčiuose acetono, tolueno, ksileno (211) |
Laidis | Labai mažas terminis laidis |
Dujų grupė | Netaikoma
|
Medžiagos pavojingumas žmogaus sveikatai ir saugos priemonės
Pavojai žmonių sveikatai, galimo poveikio pasekmės: į žmogaus organizmą karbamidas gali patekti per kvėpavimo takus, virškinimo traktą, nesukeldamas aštraus toksinio poveikio. Įkvėpus apsunkėja kvėpavimas, kosulys, atsiranda krūtinėje skausmas. Kadangi karbamidas veikia centrinę nervų sistemą ir kvėpavimo takus, todėl ilgai kvėpuojant didesnėmis nei leidžiamos karbamido koncentracijos dulkėmis, gali išsivystyti chroniškas trachėjos gleivinės ir bronchų uždegimas. Prarijus ima veikti virškinimo traktą, kepenis, kraują, odą, akis, gali pakisti kepenų ir inkstų funkcijos, taip pat gali sukelti traukulius. Patekus ant odos, ją dirgina, parausta.
Pavojus aplinkai ir galimos žalos pasekmės: patekęs į aplinką, žalingo poveikio nesukelia.
Pirmosios pagalbos priemonės
Bendrosios pastabos: pasijutus blogai po kontakto su medžiaga būtina kreiptis į gydytoją.
Įkvėpus: pacientą nedelsiant išvesti į gryną orą, užtikrinti visišką ramybę kvėpavimui patogioje padėtyje. Kreiptis į gydytoją.
Prarijus: jei nukentėjęs asmuo neprarado sąmonės, duoti gerti daug vandens arba pieno. Kreiptis į gydytoją.
Patekus ant odos: nusivilkti suterštus drabužius ir nusiauti batus. Paveiktą vietą gausiai plauti vandeniu su muilu. Kreiptis į gydytoją.
Patekus į akis: nedelsiant plauti akis dideliu vandens kiekiu ne mažiau kaip 10-20 minučių, jei reikia laikant pakeltus akių vokus. Nedelsiant išsiimti kontaktinius lęšius, jei pacientas nešioja. Nedelsiant kreiptis į gydytoją.
Gaisro gesinimo priemonės
Bendrosios pastabos: normaliomis sąlygomis karbamidas yra nedegi, gaisrui ir sprogimui saugi medžiaga.
Tinkamos gesinimo priemonės: purškiamas vanduo, cheminės putos, cheminiai milteliai, anglies dioksidas.
Specifiniai pavojai: terminis skilimas, išsiskiria toksiškos ir degios dujos.
Pavojingi terminio skilimo ir degimo produktai: degimo metu išsiskiria amoniakas, anglies dioksidas, azoto oksidai (NOX), anglies monoksidas. Kai nepakanka deguonies – vandenilio cianidas (HCN)
Specialios gaisro gesinimo procedūros: gesinimo metu stovėti prieš vėją. Į gesinimo zoną eiti tik dėvint apsauginius drabužius ir kvėpavimo aparatus.
Specialios ugniagesių apsaugos priemonės: dėvėti pilną cheminės apsaugos kostiumą ir izoliuojantį kvėpavimo aparatą.
Priemonės atsitiktinai pasklidus
Asmeniniai įspėjimai: izoliuoti pavojingą zoną. Pašalinti visus gelbėjime nedalyvaujančius asmenis. Pašalinti visus galimus užsidegimo šaltinius. Vengti įėjimo į užterštą zoną. Pašalinti visus užsidegimo šaltinius. Vengti sąlyčio su medžiaga. Dėvėti izoliuojančius kvėpavimo aparatus ir apsaugančius nuo chemikalų drabužius. Apsaugai nuo dulkių dėvėti respiratorius. Žmones evakuoti į priešvėjinę pusę.
Aplinkosauginiai įspėjimai: neleisti medžiagai patekti į gruntą, vandenis ir kanalizacijos sistemas. Jei medžiagos pateko į vandens tiekimo šaltinius, nedelsiant informuoti atitinkamus institucijas, sustabdyti vandens tiekimą ir naudojimą.
Valymo metodai: pabertą karbamidą surinkti į konteinerius tolimesniam šalinimui pagal galiojančias atliekų tvarkymo taisykles. Išbertos medžiagos negrąžinti į pažeistą konteinerį.
Pastabos: prie darbo neleisti žmonių, nemokančių darbo su karbamidu taisyklių.
Gamybos ar gavybos technologija
Karbamido gamyba: Karbamidas yra gaminamas iš skysto amoniako ir anglies dioksido. Išvalytos nuo degių dujų anglies dioksido dujos ir skystas amoniakas atskirai suspaudžiami iki 20,0 MPa ir paduodami į sintezės koloną. Pasigaminęs sintezės kolonoje, karbamido tirpalas destiliuojamas dviejų laipsnių distiliatoriuose, po to koncentruojamas dviejų laipsnių vakuuminiuose aparatuose iki 99,7 % ir granuliuojamas, panaudojant statinius granuliatorius, granuliacijos bokšte. Atšaldytas iki ne didesnės 50°C temperatūros karbamidas, priklausomai nuo pirkėjo pageidavimų, supilamas į polietileno, polipropileno maišus, didmaišius.
Transportavimo ypatumai
Karbamidas nėra klasifikuojamas, t.y. laikomas nepavojingu kroviniu pagal JT Oranžinę knygą ir tarptautines pervežimo taisykles – keliais, jūra, oru .
Papildomų duomenų, kurie yra svarbūs naudotojo saugai ir sveikatai bei aplinkos apsaugai, nėra.
Išvados
Karbamidas- tai priemonė, be kurios neapsieina daugelis ūkininkų. Tai puikios ekologiškos trąšos, apsaugančios augalus nuo kenkėjų ir įvairių ligų.
Taip pat karbamido aptinkama ir mūsų pačiu organizme. Kaip trąšos, sveikatai yra itin pavojingas: sukelia įvairius negalavimus, odos dirginimus, todėl reikalaujama atlikti nurodyta pagalbos priemones.
Karbamidas- kiekvienam lengvai prieinama medžiaga, kurią galime rasti įvairiose sodo prekių, trąšų parduotuvėse. Informacijos apie karbamidą nebuvo sunku rasti, juolab ji yra visiems puikiai žinoma.
LITERATŪROS SĄRAŠAS
http://www.achema.lt/uploads/achema%20products/Trasos/Azoto%20trasos/Karbamidas%20N46/Karbamidas%20SDL%202014..pdf
http://wikipedia.org. (n.d.). Paimta 2014 m. 11 11 d. iš Karbamidas: http://lt.wikipedia.org/wiki/Karbamidas
http://www.achema.lt. (2009). Paimta 2014 m. 11 15 d. iš Civilinė sauga: http://www.achema.lt/civiline-sauga
http://www.tb.lt/PIC/Fondas/isradimai/Pilni%20aprasymai/LIETUVOS%20PATENTAI/20131125/LT5974.PDF