TURINYS
Įvadas 4
1.Saugios laivybos informacinės sistemos 5
2.Komercinės informacinės sistemos 8
3.globalių informacinių sistemų technologija 10
išvados 17
LITERATŪRA 18
Įvadas
Baltija – tai tiesioginio susisiekimo neturinti jūra, plytinti Europos žemyne. Palei ją išsidėsčiusios devynios valstybės, iš kurių Lietuva turi pačią trumpiausią jūros kranto liniją. Ji yra tik 90,66km ilgio. Lietuva turi savo uostą – Klaipėdos uostą. Uostas vystėsi jau nuo 1252m., kai Livonijos ordinas prie Klaipėdos sąsiaurio pastatė Memelburgo pilį. Tačiau, tik XV amžiuje uostas įgijo oficialų komercinį uosto statusą.
Metams bėgant, uostas sumodernėjo ir atsirado įvairios informacinės sistemos, tokios kaip: saugios laivybos, komercinės informacinės sistemos bei globalių informacinių sistemų technologijos. Jos pagerina laivų aptarnavimo kokybę, efektyvumą bei saugumą, taip pat padidina uosto patrauklumą ir konkurencinį pranašumą.
Darbo tikslas: išanalizuoti kokios yra Klaipėdos jūrų uosto informacinės sistemos.
Uždaviniai:
Apžvelgti, kaip šios informacinės sistemos skirstomos;
Išsiaiškinti, kuo minėtos informacinės sistemos yra išskirtinės ir naudingos uostui.
1.Saugios laivybos informacinės sistemos
Saugumas jūroje toks pat svarbus kaip ir sausumoje, todėl norint užtikrinti saugumą yra taikomi įvairūs mokesčiai, rinkliavos bei kitos įmokos, mokamos į Valstybinės mokesčių inspekcijos biudžeto pajamų surenkamąsias sąskaitas. Įmokas galima sumokėti ir įmokų surinkimo paslaugas teikiančiose įstaigose bei jų ar jų tarpininkų padaliniuose.
Saugios laivybos informacinės sistemos – tai viena iš uosto informacinių sistemų krypčių, kuri dar yra skirstoma:
AIS laivų stebėjimo sistema
VTS laivų eismo bei kitas stebėjimo sistema
Kitas laivų stebėjimo informacines sistemas
AIS laivų stebėjimo sistema
AIS automatinė laivų identifikavimo sistema yra sukurta tam, kad suteiktų informaciją vieniems laivams apie kitus, bei leistų žinoti jų buvimo vietą pakrantės tarnyboms. Ji naudojama laivuose ir laivų eismo reguliavimo sistemose. AIS leidžia keistis duomenimis su kitais netoli plaukiančiais laivais ir atpažinimo sistemų bazinėmis stotimis. AIS pagalba, puslapyje „Marinetraffic.com/ais/“ bet kas gali stebėti vienoje ar kitoje pasaulio vietoje plaukiantį konkretų laivą.
1 pav., AIS sistemos veikimo principas
Šaltinis: http://www.imo.org/OurWork/Safety/Navigation/Pages/AIS.aspx
Reglamente reikalaujama, kad AIS turi teikti informaciją apie laivo identifikaciją, tipą, vietą, greitį, navigacinę būklę ir kitą su saugumu susijusią informaciją: tinkamai įrengtas kranto stotis, kitus laivus ir orlaivius. Taip pat ši laivų stebėjimo sistema turi teisę stebėti ir sekti laivus, keistis duomenimis su krante esančia įranga.
1.2. VTS laivų eismo stebėjimo sistema
Klaipėdos uoste yra įrengta ir pradėta eksploatuoti STN Atlas Elektronik (Vokietija, Brėmenas) sistema VTS 9730. VTS užtikrina saugų bei veiksmingą laivų eismo judėjimą sistemos teritorijoje. Jos yra įdiegiamos eismui tam tikrose vietose stebėti. Taikant VTS laivų eismo stebėjimo sistemą naudojamasi:
AIS informacija;
pakrantės radarais;
radijo ryšiu.
Nors informacinės sistemos paprastai siejamos su nuolatiniais programų atnaujinimais, kasdieniu tobulėjimu, tačiau būtent VTS sistema turi gana netrumpą savo istoriją. Ši unikali technologija buvo kuriama, plėtojama ir tobulinama daugiau nei 25 metus. Be abejo, tai priklausė nuo pažangių technologijų, kurios laikui bėgant įrodė, kad reikia priimti rezoliuciją, kuri pripažįstama kaip būtina tuose uostuose ir tokiose geografinėse vandens vietose, kur nuolat vyksta intensyvus eismas, praplaukimo keliai yra siauri, gabenami sudėtingi kroviniai ir sunku laviruoti bandant išvengti kliūčių. Taip pat buvo pabrėžta pilotavimo svarba visada pasinaudoti šia unikalia sistema, kur tik įmanoma. Esą taip palengvinamas ne tik laivavedžių darbas, bet ir apsaugomi laivai bei kroviniai.
Grįžtant prie pačios programinės įrangos, verta paminėti, kad ji gali suteikti ir naudingą nuorodą apie egzistuojančias svarbias istorines vietas ne tik vietinėje aplinkoje, bet ir visame pasaulyje. Visa informacija, pasiekianti duomenų kaupimo bazę, yra sudaryta iš laivo nuplaukto kelio informacijos, video informacijos, suteiktos radarų; operatorių suteiktos informacijos, balso įrašų ir vaizdo kamerų pateikiamų nuotraukų. Papildoma informacija, kurią gali suteikti VTS:
telefoniniai pokalbiai;
struktūrizuotas veiksmų planas;
sprendimai, priimti pasitelkus operatorių pagalbą;
informacijos pasikeitimas naudojant kitas informacines sistemas.
Kitos sistemos
NLESIS – nacionalinė laivų eismo stebėsenos informacinė sistema. Ši sistema Lietuvoje baigta diegti šių metų liepos mėnesį. Ji teikia duomenis Europos Bendrijos keitimosi laivybos informacija sistemai SafeSeaNet, apie laivus, įplaukiančius arba išplaukiančius iš Lietuvos uostų; pavojingus arba aplinką teršiančius krovinius; asmenų skaičių laive.
Naujoji sistema padeda efektyviau stebėti Lietuvos jūros teritoriją bei glaudžiau bendradarbiauti su kitomis ES pakrančių valstybėmis, Norvegijos ir Islandijos nacionalinėmis laivų eismo administracijomis.
NLESIS sistema gali naudotis visi Lietuvos Respublikos piliečiai. Jie gali matyti, kiekvieno Lietuvoje esančio laivo statusą, mobilų jūrų laivo atpažinimo kodą, laivo pavadinimą, IMO (unikalų laivo numerį), poziciją, greitį, kursą, paskirties uostą, numatytą atvykimo laiką, laivo nuotrauką (jei yra), prisijungę adresu https://maps.msa.lt. Taip pat gali matyti Lietuvos jūrų uostus, jų pavadinimus bei koordinates. Taigi, NLESIS yra tikrai naudinga bei lengvai prieinama visiems
LRIT saugios laivybos sistema
LRIT – tai laivų tolimojo nuotolio identifikavimo ir sekimo sistema. Ji buvo paskatinta konvencijos dėl žmonių gyvybės apsaugos jūroje. Sistema užtikrina, kad visi laivai, kurių BT 300 ir daugiau, plaukiojantys tarptautiniais reisais, būtų matomi. Su ja galima stebėti laivą bet kuriame pasaulio taške.
Pagal Tarptautinės jūrų organizacijos (IMO) dokumentus inspektoriai neturėtų sulaikyti laivo, jeigu jis turi LRIT, tačiau nesiunčia LRIT žinučių. Bet tam, kad laivas nebūtų sulaikomas, įranga jame privalo būti sumontuota ir turi būti atliktos reikalingos apžiūros.
Jūroje plaukiojantys laivai (yra išimčių) turi siųsti signalą, kuriame nurodomi duomenys, identifikuojantys laivą, laivo koordinates bei signalo išsiuntimo laiką. LRIT signalas iš laivo turi būti siunčiamas automatiškai kas 6 valandas ir, tik remontuojant laivą ar kitais išimtinais atvejais, signalo siuntimas gali būti laikinai sustabdytas.
LRIT sistemos duomenys skirti naudoti saugios laivybos, taršos prevencijos, laivybos apsaugos bei paieškos ir gelbėjimo tikslais. Sistemos informacija leidžia stebėti, laivų plaukiojančių tarptautiniais reisais ir nutolusių iki 1000 jūrmylių nuo pakrantės, padėtį ir judėjimą, nepriklausomai nuo laivo vėliavos.
2.Komercinės informacinės sistemos
Be saugios laivybos sistemų taip pat svarbios yra komercinės informacinės sistemos. Ūkinę ir komercinę veiklą Klaipėdos uoste vykdo savarankiškos krovos kompanijos, laivų remonto ir statybos kompanijos bei kitos su uosto veikla susijusios įmonės.
Privačių uoste veikiančių kompanijų uždavinys – padaryti uostą patrauklų, saugų plaukioti laivams, patogų krauti ir sandėliuoti krovinius bei gebantį konkuruoti su kitais rytinės Baltijos uostais. Siekiant įgyvendinti šį tikslą nuolat modernizuojama uosto infrastruktūra. Tam tikslui pastatyti nauji šiuolaikiniai konteinerių, ro-ro skystų trąšų terminalai; veikia naftos, metalo, birių ir supakuotų trąšų krovos terminalai; naudojama moderni krovos technika ir technologija; įdiegta saugios navigacijos sistema; sukurta palanki uosto rinkliavų sistema, lankstūs privačių krovos kompanijų paslaugų tarifai; uosto teritorija visą parą stebima vaizdo kameromis.
Komercinės informacinės sistemos padeda efektyviau stebėti Lietuvos jūros teritoriją bei glaudžiau bendradarbiauti su kitomis ES pakrančių valstybėmis. Be to sistemos leidžia padidinti uosto patrauklumą, pralaidumą bei konkurencinį pranašumą. Iš tokių sistemų galima paminėti:
LIS Laivo informacinė sistema;
KIPIS Krovinių ir prekių informacinė sistema.
LIS Laivo informacinė sistema
LIS – tai Laivo informacinė sistema, kuri Klaipėdos uoste buvo įdiegta ir veikia nuo 2005 metų. Ji leidžia registruoti ir kontroliuoti į uostą atplaukiančius/išplaukiančius ir jame esančius laivus, valdyti laivų švartavimo ir peršvartavimo operacijas, registruoti locmanų darbus, skaičiuoti uosto rinkliavas.
LIS naudoti gali įmonės, kurios pagal nustatytą tvarką yra registruotos jungtis ir naudotis ja. Tačiau, dėl jos riboto funkcionalumo, ji negali užtikrinti efektyvaus laivybos procesų valdymo ir pakankamos laivų aptarnavimo uoste kokybės. Siekiant išspręsti šias problemas ir norint užtikrinti aukštesnį laivybos saugumo Klaipėdos uoste lygį, yra sukurta Laivybos Klaipėdos jūrų uoste valdymo informacinė sistema (LUVIS), kuri užtikrina automatizuotą laivybos uoste procesų valdymą.
KIPIS Krovinių ir prekių informacinė sistema
KIPIS – krovinių ir prekių informacinė sistema, leidžianti popierinių dokumentų naudojimą pakeisti elektroninių duomenų mainais, tarp uoste veikiančių įmonių ir, krovinius bei laivus Klaipėdos jūrų uoste kontroliuojančių valstybinių institucijų. Ji reikalinga deklaruojant laivų atvykimus, užsakant ir vykdant operacijas, susijusias su jūriniais kroviniais bei vykdant jų kontrolę.
Sistema leidžia supaprastinti uosto veiklos procesus bei paspartinti krovinių judėjimą per uostą ir laivų aptarnavimą uoste.
Ši informacinė sistema teikia didelę naudą uostui ir verslui: taupo uosto proceso dalyvių laiką ir lėšas; leidžia atsisakyti laivų komisavimo bei sumažinti krovinių fizinio tikrinimo procedūrų skaičių; užtikrina didesnį saugumą.
Taip pat sistema labai naudinga muitinei ir kitoms tikrinimą atliekančioms institucijoms. KIPIS sudaro galimybę gauti ne tik išankstinę informaciją bei dokumentus rizikos vertinimui, bet ir operatyvią bei statistinę informaciją apie krovinius uoste.
Taigi, KIPIS Klaipėdos uosto įmonėms leidžia lengviau keistis dokumentais bei spartesniu krovinių gabenimu.
Kitos informacinės sistemos
Laivybos uoste valdymo informacinė sistema (LUVIS) yra skirta automatizuotai valdyti:
didžiųjų ir mažųjų laivų laivybos procesus uoste;
uosto rinkliavų apskaitą;
kitų institucijų duomenų informacinėms sistemoms;
elektroninių paslaugų teikimą.
Be to LUVIS pagalba yra sukurtos ir įdiegtos šios e. paslaugos:
pranešimų uostui teikimas;
deklaracijų teikimas;
uosto teikiamų paslaugų užsakymas;
sąskaitų už uosto suteiktas paslaugas pateikimas ir apmokėjimas;
interaktyvios uosto rinkliavų skaičiuoklės;
informacijos teikimas.
LUVIS sukurtos paslaugos labiau užtikrina efektyvų uosto tarnybų ir laivų agentų, savininkų/frachtuotojų bei kapitonų bendravimą, nei LIS, ir leidžia atsisakyti „tradicinių“ keitimosi informacija būdų.
Sistema užtikrina efektyvų uosto tarnybų, laivų agentų, laivų savininkų bei kapitonų darbą, sumažina uosto tarnybų tarpusavio veiksmų koordinavimo poreikį bei žmogiškojo faktoriaus įtaką uosto laivybos valdymo procesuose. Leidžia laivybą organizuoti greičiau ir efektyviau, sumažina pavojingų krovinių gabenimo riziką ir pagerina laivų aptarnavimą.
3.globalių informacinių sistemų technologija
Globalios informacinės sistemos padeda užtikrinti operatyvų informacijos apie laivus, gabenančius pavojingus ir aplinką teršiančius krovinius, perdavimą Lietuvos ir ES šalių greitojo reagavimo tarnyboms.
Programinė įrangą padeda priimti reikalingus duomenis apie Lietuvos jūros atsakomybės zonoje esančius laivus iš radarų ir iš kitų Lietuvos institucijų, turinčių tokius radarus. Dėl to yra įdiegtas ir Saugios laivybos administracijos tarnautojų radijo ryšio bei navigacinės sistemos su laivais, esančiais Lietuvos atsakomybės jūros rajone, palaikymas.
GPS pagrindinės sistemos
GPS – visuotinė padėties nustatymo sistema, arba Globali pozicionavimo sistema. Ji leidžia nustatyti objekto koordinates bet kurioje pasaulio vietoje. Sistemos pagrindas – IT technologijų sąveika su planetą gaubiančiu GPS palydovų tinklu. Tai viena iš palydovinių navigacijos sistemų. GPS turi 3 pagrindinius segmentus:
Kosminis segmentas. Jį sudaro 24 palydovai, beskriejantys aplink planetą šešiomis orbitomis. Palydove yra sumontuoti:
keturi atominiai laikrodžiai, kitaip sakant, keturi dažnių standartai;
saulės baterija;
orbitų koregavimo varikliai;
priėmimo ir perdavimo aparatūra;
kompiuteriai.
Valdymo segmentas. Jis susideda iš:
pagrindinės valdymo stoties esančios Falcon aviacijos bazėje;
penkių sekimo stočių;
trijų siuntimo stočių.
Taip pat yra visas tinklas valstybinių ir privačių palydovų sekimo stočių, kurios stebi ir tikslina atmosferos ir palydovų judėjimo trajektorijų parametrus. Surenkama informacija yra apdorojama kompiuteriais ir periodiškai perduodama į palydovus navigacinių pranešimų atnaujinimui ir orbitų koregavimui.
Vartotojų segmentas.
GPS imtuve priimamas signalas deklaruojamas, t.y. iš jo išskiriamos C/A ir P kodų sekos bei tarnybinė informacija. Gautas kodas lyginamas su analogišku kodu, kurį generuoja pats GPS imtuvas. Tai leidžia nustatyti signalo sklidimo iš palydovo trukmę ir taip apskaičiuoti pseudoatstumą.
Be GPS yra ir geoinformacinė sistema (GIS), kuri suteikianti galimybę nenutrūkstamai kompiuterio ekrane stebėti laivų judėjimą uoste ir uosto prieigose, tokiu būdu užtrinant uoste saugią ir sklandžią laivybą, švartavimo operacijas, krovos darbus. Be to, erdvinis duomenų atvaizdavimas leidžia geriau kontroliuoti laivų judėjimą, palengvina vartotojų funkcijas.
GIS leidžia kaupti ir naudoti informaciją apie laivų buvimo vietą ir jų judėjimą realiame laike Klaipėdos uosto akvatorijoje ir jos prieigose, vizualiai pateikiant šią informaciją uosto akvatorijos kompiuteriniame žemėlapyje.
Taip pat yra ir kita GPS sistema, vadinama GALILEO. Sistema priklauso Europos Sąjungai ir yra valdoma civilinių institucijų. Pirmiausia ji yra skirta civilių vartotojų poreikiams tenkinti. Pagrindinė GALILEO sistemos paskirtis yra tobulinti ir plėsti visų rūšių transporto sistemas. GALILEO sistemos teikiamas paslaugas (jos vykdomas užduotis) galima suskirstyti į tris pagrindines grupes:
Bendrosios paslaugos;
Komercinės paslaugos;
Valstybinės paslaugos
1. Bendrosios paslaugos – tai paslaugos, analogiškos GPS sistemos teikiamoms navigacinėms ir laiko perdavimo paslaugoms, tik atliekamos jas tiksliau ir greičiau. Ši paslauga yra nemokama, ir ja gali naudotis kiekvienas, turintis GALILEO signalus priimantį imtuvą
2. Komercinės paslaugos yra tos GALILEO sistemos paslaugos, kuriomis naudodamiesi vartotojai gauna pelną. Suprantama, kad šie vartotojai turi mokėti tam tikrą mokestį GALILEO sistemos operatoriams. Už minėtą mokestį GALILEO komercinės paslaugos vartotojai galės priimti daug tikslesnius ir patikimesnius koduotus navigacinius signalus.
3.Valstybinės paslaugos – tai aukščiausią kokybę ir patikimumą garantuojančios GALILEO sistemos paslaugos. Ši GALILEO sistemos paslauga tenkina visų transporto rūšių navigacijos reikalavimus: oro transportui ICAO reikalavimus, jūrų transportui IMO reikalavimus, Europos bendrosios transporto politikos nuostatas. GALILEO valstybine paslauga gali naudotis tik autorizuoti vartotojai.
pav., GALILEO sistemos veikimo principas
Šaltinis: http://rtn.elektronika.lt/rtn/0204/galileo.html
Dar viena GPS sistema – GLONASS (Global Navigation Satellite System). GLONASS (Globalnaja navigacionaja sputnikovaja sistema) – globalinė navigacinė palydovinė sistema. Ji yra valdoma Rusijos vyriausybės Rusijos kosminės aviacijos gynybos pajėgų. GLONASS sistema buvo suprojektuota kaip 24 palydovų judančių trimis orbitomis, 19 9000km aukštyje, sąjunga. Ji veikia panašiai kaip ir GPS, bet išsiunčia signalus kintančiais dažniais. Tai apsunkina bendradarbiavimą su GPS, bet techniškai tokia galimybė yra. Geriausių firmų (tik Topcon) geodeziniai imtuvai matavimams naudoja abi sistemas: GPS ir GLONASS. Vartotojas aprūpintas dvisistemiu GPS/GLONASS imtuvu gali stebėti net 40% daugiau palydovų nei “paprasto” GPS imtuvo vartotojas, kas radikaliai padidina matavimų sudėtingose vietovėse efektyvumą. Todėl perkant profesionalų GPS imtuvą asmeniniam naudojimui, verta pasirinkti modelį kuris bendradarbiauja su GLONASS sistema.
3 pav., Matavimas be GLONASS sistemos
Šaltinis: http://www.topcon.lt/down/gps2.pdf
pav., Matavimas su GLONASS sistema
Šaltinis: http://www.topcon.lt/down/gps2.pdf
Informacinių sistemų tarptautiniai tinklai
Viena iš tarptautinių tinklų sistema yra SafeSeaNet. Tai specializuota sistema, skirta saugojimui, ieškojimui ir keitimuisi informacija, susijusia su saugia laivyba jūroje, uostų saugumu, jūros aplinkos apsauga. Šią sistemą sudaro nacionalinių informacinių sistemų ES valstybėse narėse tinklas. Į SafeSeaNet yra teikiama tokia pagrindinė informacija:
laivų siunčiami pranešimai apie laivo judėjimą, kursą, greitį, vietą, krovinį;
uostų siunčiami pranešimai apie tikslų numatomą laivo atvykimo laiką ir kiek žmonių jame yra;
HAZ-MAT (Hazardous Materials – pavojingų medžiagų) pranešimai apie laivo vežamus pavojingus arba aplinką teršiančius krovinius;
pranešimai apie incidentus jūroje ir uoste.
HAZ-MAT pranešimai yra esminis SafeSeaNet sistemos elementas, jie siunčiami, siekiant užtikrinti išsamią ir aktualią informaciją apie laivus, kurie veža pavojinguosius krovinius ir duomenis apie patį krovinį.
Lietuva pirmoji iš visų Europos valstybių Nacionalinėje laivų eismo stebėsenos informacinėje sistemoje (NLESIS) įsidiegė naują SafeSeaNet pranešimų apie incidentus modulį. Lietuva tai padarė 2013m. gruodį. Iki tol duomenų teikėjai – Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija ir Būtingės naftos terminalas – siųsdavo duomenis apie laivų atplaukimo/išplaukimo laukiamą ir faktinį laiką į /iš Lietuvos jūrų uostus, žmonių skaičių laive ir vežamą pavojingą ar aplinką teršiantį krovinį, jeigu toks yra laive, tiesiogiai centrinei SafeSeaNet sistemai, priklausančiai EMSA. Pradėjus eksploatuoti NLESIS, duomenų teikėjai teikia tokius duomenis NLESIS, kurios operatoriai – Lietuvos saugios laivybos administracijos Laivų eismo stebėsenos skyriaus specialistai – duomenis tikrina, kaupia, analizuoja bei teikia EMSA.
Kitas tarptautinis jūrų sektoriaus tinklas – IMO. Nuolatinė tarptautinė jūrų institucija – Tarptautinė jūrų organizacija (IMO) buvo įkurta 1958 m. Ji atnaujina visas dar iki jos sukūrimo paskelbtas konvencijas ir rengia naujas reikalingas konvencijas. Šiuo metu IMO yra atsakinga už daugiau nei 40 tarptautinių konvencijų ir susitarimų, be to, ji yra priėmusi eilę protokolų ir pataisų.
Į IMO įeina šešios pagrindinė institucijos, susijusios su konvencijų priėmimu ar jų įgyvendinimu. Pagrindinės jų – Asamblėja ir Taryba, dar dalyvauja ir komitetai: Jūros saugos komitetas, Jūros aplinkos apsaugos komitetas, Teisės komitetas ir Tarpininkavimo komitetas. Šiose institucijose valstybės narės aptaria laivininkystės ir kitų susijusių pramonės šakų pokyčius, be to, čia gali būti iškeltas naujos konvencijos ar jau esamų konvencijų pataisų reikiamybės klausimas.
IMO globoje priimtos konvencijos gali būti skirstomos į tris pagrindines kategorijas: konvencijos, susijusios su jūrų sauga, su jūrų taršos prevencija ir su atsakomybe ir kompensavimu, ypač už taršos padarytą žalą. Be jų, dar yra daug kitų konvencijų, reglamentuojančių palengvinimą, tonažo matavimą, neteisėtus veiksmus laivininkystėje ir gelbėjime.
Pagrindiniai uostų ir laivybos informacijos paieškos portalai
Šiais, naujų technologijų laikas, galime neišėję iš namų rasti norimą informaciją interneto pagalba. Yra begalė portalų teikiančių galimybę sužinoti daugiau apie norimą jūrų uostą. Vienas pagrindinių Klaipėdos jūrų uosto portalų yra http://www.portofklaipeda.lt. Jame galima rasti visą informaciją apie uostą, jo veiklą, statistiką, teisinę informaciją, naujienas, uosto įmones, įvairias prezentacijas bei nuorodas, kontaktus. Be to, uosto puslapyje galima pasirinkti vieną iš trijų kalbų: lietuvių, rusų arba anglų. Dar vienas populiarus jūrų portalas yra http://www.jura24.lt. Jame pateikiamos visos naujienos, nuomonės bei įvairenybės susijusios su jūra.
Taip pat yra daug užsienio portalų, kurie pateikia informaciją apie uostus. Pavyzdžiui, http://www.go-maritime.net pateikiama informacija apie Europos uostus. Portale viskas pateikiama anglų kalba. Jame galima pamatyti ir susirasti kokį nori Europos uostą, sužinoti apie darbus bei gyvenimą jūroje. Portale http://ports.com pateikiami visi pasaulio jūrų uostai. Galima lengvai susirasti bet kokį uostą ir sužinoti visą informaciją apie jį. Panaši informacija pateikiama ir http://www.worldportsource.com. Taigi, informaciniai paieškos portalai apie uostus ir laivybą yra lengvai prieinami kiekvienam, tad galima be didelio vargo rasti visą reikiamą informaciją.
išvados
Apžvelgus laivybos informacines sistemas, sužinojome, kad jos skirstomos į saugios laivybos, komercines ir globalias, kurios, savo ruožtu, skirstomos dar smulkiau. Taip pat, šiais naujų technologijų laikas, galima rasti norimą informaciją interneto pagalba. Yra begalė portalų teikiančių galimybę sužinoti daugiau apie norimą jūrų uostą. Vienas pagrindinių Klaipėdos jūrų uosto portalų yra http://www.portofklaipeda.lt/.
Saugios laivybos informacinės sistemos yra būtinos ir sukurtos tam, kad suteiktų informaciją vieniems laivams apie kitus, leistų žinoti jų buvimo vietą pakrantės tarnyboms; naudojamos laivuose ir laivų eismo reguliavimo sistemose. Jos leidžia keistis duomenimis su kitais netoli plaukiančiais laivais ir atpažinimo sistemų bazinėmis stotimis. Saugios laivybos informacinės sistemos privalo teikti informaciją apie laivo identifikaciją, tipą, vietą, greitį, navigacinę būklę ir kitą su saugumu susijusią informaciją. Taip pat jos padeda efektyviau stebėti Lietuvos jūros teritoriją bei glaudžiau bendradarbiauti su kitomis ES pakrančių valstybėmis. Komercinės sistemos leidžia padidinti uosto patrauklumą, pralaidumą bei konkurencinį pranašumą. Leidžia laivybą organizuoti greičiau ir efektyviau, sumažina pavojingų krovinių gabenimo riziką ir pagerina laivų aptarnavimą. Globalios informacinės sistemos padeda užtikrinti operatyvų informacijos apie laivus, gabenančius pavojingus ir aplinką teršiančius krovinius, perdavimą Lietuvos ir ES šalių greitojo reagavimo tarnyboms.
LITERATŪRA
Administracija, L. (2014). Lietuvoje pradėjo veikti moderni laivų eismo stebėjimo sistema. Klaipėda, Lietuva.
Bikauskaitė, D. (2013). Uoste startuos nauja laivybos informacinė sistema. dienraštis Vakarų ekspresas .
Direkcija, K. (2002). Pagrindinės VĮ Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos funkcijos. Nuskaityta iš Klaipėdos uostas: http://www.portofklaipeda.lt
International maritime, o. (2003). AIS transponders. London, UK.
Juknevičius, R. (2006). Tarptautinė jūrų organizacija (IMO). Nuskaityta iš Lietuvos Respublikos Seimas: http://www3.lrs.lt
Kasperavičiūtė, E. (2010). Ekspeditorių darbas – kaip prieš 20 metų. Transportas .
Matutis, V. (2010). Lietuvos laivai pasaulyje yra matomi. dienraštis Klaipėdos diena .
Matutis, V. (2012). Sujungtos jūros stebėjimo sistemos taps efektyvesnės. Nuskaityta iš Jūra: http://www.jura24.lt
Žaromskis, R. (2008). Baltijos jūros uostai. Vilnius: VšĮ Vilniaus Universiteto leidykla.
Žygus, A. (2005). Informacinės sistemos (KIPIS) sukūrimas ir įdiegimas. Vilnius, Lietuva.
Žygus, A. (2013). LUVIS padės lengviau tvarkyti formalumus Klaipėdos jūrų uoste. Nuskaityta iš Prisijungusi Lietuva: http://www.prisijungusi.lt