jonines jungtys

LIETUVOS JŪREIVYSTĖS KOLEGIJA
UOSTO EKONOMIKOS IR VADYBOS KATEDRA

CHEMINĖS JUNGTYS

REFERATAS

Klaipėda, 2004
JONINĖ JUNGTIS

Joninės jungties susidarymas aiškinamas, remiantis 1915 m. paskelbta Koselio teorija. Elementai linkę įgyti tokį išorinį elektronų sluoksnį, kokį turi artimiausios inertinės dujos. Todėl tol, kol susiformuoja stabilusis aštuonių elektronų išorinis sluoksnis, vieni atomai atiduoda elektronus, virsdami teigiamais jonais, kiti atomai prisijungia elektronus, virsdami neigiamais jonais. Teigiami ir neigiami jonai vienas kitą traukia ir susidaro neutralios molekulės. Cheminė jungtis, susidariusi veikiant priešingo krūvio jonų elektrostatinėms traukos jėgoms, vadinama jonine jungtimi. Joninė jungtis gali suusidaryti tuo atveju, kai tarpusavyje jungiasi atomai, kurie turi labai skirtingus jonizacijos energijos (t. y. energijos, kurią reikia panaudoti, norint atskirti iš atomo vieną elektroną) ir elektroninio giminingumo energijos (t. y. energijos, kuri išsiskiria, atomui prisijungus vieną elektroną) dydžius.

2-

Mg + O Mg2+ O

KOVALENTINĖ JUNGTIS

Kovalentinė jungtis susidaro, kai elektronai ne pereina iš vieno atomo į kitą, o sudaro vieną arba keletą besijungiantiems atomams bendrų porų. Kovalentinę jungtį gali turėti tik vieninės medžiagos – H2 Cl2 tiek ir sudėtinės – NH3 . Pavyzdžiui, suartėjus dviems chloro attomams, du elektronai – vienas iš vieno Cl atomo, kitas iš kito – sudaro bendrą elektronų porą, skriejancią aplink abu branduolius, o kiekvienas chloro atomas turi pastovų 8 elektronų išorinį sluoksnį.

Cl + Cl Cl Cl

Kovalentinė jungtis, sudaryta elektronų poros, nesimetriškai išdėstytos abiejų branduolių lauke, va

adiname poline. Polinė jungtis yra tarpinė tarp kovalentinės ir joninės.Ji būdinga daugeliui junginių,pavyzdžiui, vandenilio halogenidams, vandeniui ir kt.

KOORDINACINĖS
JUNGTYS

Koordinacinės jungtys-tai viena iš kovalentinės jungties atmainų. Jai susidaryti padeda elektronų pora, priklausanti vienam iš reakcijoje dalyvaujančių atomų. Naujų elektroninų porų čia nesusidaro.NH3 jungimosi HCl reakcija.Tiek amonjako tiek druskos rūgšties molekulės neutralios.Vandenilio atomas turi vieną valentinį elektroną, azoto atomas-penkis valentinius elektronus. Trys azoto atomo elektronai su trim vandenilio atomais sudaro tris elektronų poras, t.y. kovalentinę jungtį, o viena elektronų pora, priklausanti tiktai azoto atomui, lieka laisva.

H

N H

H
Ši elektronų pora gali sudaryti kovalentinę jungtį su kitų elementų atomais, turinčiais laisvus, valentiniais elektronais neužpildytus energetinius lygmenis.

+

H H –
H N + H Cl H N H Cl

H H

VANDENILINĖS
JUNGTYS

Cheminė jungtis, kuri susidaro tarp į molekulę suujungto vandenilio atomo ir kito elemento, lengvai prijungiančio elektronus, atomo vadinama vandeniline. Vandenilinė jungtis padeda susidarytidviguboms molekulėms.Vandenilinė jungtis būna ir vandens molekulėse:
O H..O H

H H

Tik šios jungties buvimu galima paaiškinti aukštas vandens lydymosi ir visimo temperatūras, palyginti su kitų panašaus tipo junginių, pavyzdžiui, H2S, temperatūromis. Vandenilinė jungtis yra silpnesnė už kitas chemines jungtis. Jai išardyti užtenka 21-42 kJ/moliui energijos. Tuo tarpu kitoms jungtims reikia 457-620kJ/mol.

VANDERVALSINĖS

JĖGOS

Nors molekulės yra neutralios ir negali sudaryti valentinių jungčių, tačiau jos taip pat viena ki

itą veikia. Tarp molekulių veikiančios jėgos vadinamos vandervalsinėmis ir skirstomos į tris grupes: dipolinės, indukcinės ir dispersinės. Dipolinės jėgos veikia tarp dviejų polinių molekulių. Vienų molekulių teigiamieji poliai pritraukia kitų molekulių neigiamuosius polius, atstumia teigiamuosius ir atvirkščiai. Nusistovėjus pusiausvyrai, molekulės orientuojasi erdvėje, o savitarpio traukos jėgoms viršijant atostūmio jėgas, susidaro dipolinis ryšys. Kylant temperatūrai, dipolinė sąveika silpnėja. Indukcinis ryšys tarp molekulių susidaro tada, kai suartėja polinė ir nepolinė molekulės. Polinė molekulė sukuria nepolinėje molekulėje laikiną bipolį. Toliau abi molekulės sąveikauja kaip bipoliai. Indukcinės jėgos nepriklauso nuo temperatūros. Tarpusavyje sąveikauja ir nepolinės molekulės. Šis reiškinys aiškinamas tuo, kad sukantis elektronams ir svyruojant atomų branduoliams atome labai trumpam susiduria bipoliai, dėl kurių tarp molekulių atsiranda dispersinė sąveika. Dispersinė sąveika būdinga tiek nepolinėms, tiek ir polinėms molekulėms. Tarp molekulių veikiančios jėgos yra gerokai silpnesnės už cheminių jungčių jėgas, tačiau jų pakanka, kad medžiagų molekulės būtų sujungtos į agregatus.

LITERATŪRA

1. Petroševičiūtė O. Bendroji Chemija. Kaunas. 1997.
2. Rudzytis G., Feldmanas F. Neorganinė Chemija. Kaunas. 1991.
3. Vaitkus R. Bendroji Chemija 12 kl. Kaunas. 1991.

Leave a Comment