TURINYS
ATRADIMASPAPLITIMAS GAMTOJEFIZIKINĖS SAVYBĖS CHEMNĖS SAVYBĖSNAUDA IR ŽALANAUDOTA LITERATŪRA
ATRADIMAS
1863 metais vokiečių mokslininkai F. Reichas ir T. Richteris tirdami sfaleritą atrado naują elementą – indį. Šis elementas buvo pavadintas pagal būdingas mėlynas (indigo spalvos) spektro linijas. Indį iš anksto numatė D. Mendelejevas. Indis yra D. Mendelejevo periodinės sistemos 5 periodo III grupės elementas. Jo eilės numeris 49, o atominė masė 114,82.
PAPLITIMAS GAMTOJE
Gamtinis indis yra dviejų izotopų 113In (4,33%) ir 115In (95,67%) mišinys. 115In yra šiek tiek radioaktyvus. Ji skilimo pusamžis yra 6*10¹² metų. Indis sudaro 2,5*10ˉ³ % Žemės plutos masės Jis yra išsisklaidęs junginių pavidalu cinko, kadmio, alavo rūdose.. Grynuoliai ir mineralai labai reti.
FIZIKINĖS SAVYBĖS
Indis yra išsklaidytas elementas, sidabriškai baltas, plastiškas ir minkštas metalas, galio cheminis analogas. Jo oksidacijos laipsnis +3. Indžio tankis-7310 kg/m³. Lydymosi temperatūra 429˚C, o virimo temperatūra yra 2075˚C. Indis yra geras reduktorius ir aktyvus metalas. Kambario temperatūroje jis nesioksiduoja. Ore jis nekinta, nes būna apsitraukęs plona In2O3 plėvele. Kaitinamas užsidega ir dega mėlyna liepsna, sudarydamas In2O3. In2O3 yra kristalinė, vandenyje netirpi medžiaga. Jis yra mažai patvarus. In2O3 yra amfoterinis oksidas. Indis sudaro trivalenčio metalo chloridą, nitratą, sulfatą. Ši druska gerai tirpsta vandenyje ir hidrolizuojasi. Indžio sulfatas su šarminių metalų ir amonio druskomis sudaro dvigubąsias druskas – alūnus. Indžio junginiai yra labai nuodingi. Jis sudaro lydinius su galiu ir taliu arba su kitais metalais ir nemetalais (pvz., su Pb, Sn, Al, Zn, Cd, Sb, As). Intermetaliniai junginiai su arsenu ir stibiu yra geri puslaidininikiai. Indis gaunamas iš švino, cinko, ir alavo gamybos atliekų, kuriose jo yra nuo dešimtųjų iki tūkstantųjų procento dalių.
CHEMINĖS SAVYBĖS
Kaitinant indį susudaro oksidas In2O3. In + O2 -ą In2O3Tirpsta sieros rūgštyje. 2In + 3H2SO4 ą In2(SO4)3 + 3H2Tirpsta azoto rūgštyje . In + 4HNO3 ą In(NO3)3 + NO + 2H2OTirpsta druskos rūgštyje. In + 3HCl ą InCl3 + H2Kambario temperatūroje jungiasi su visais halogenais, išskyrus jodą. 2In + 3Cl2 ą 2InCl3 2In + 3Br2 ą 2InBr3Kaitinant jungiasi su jodu. 2In + 3I2 ą 2InI3Kaitinant jungiasi su siera. 2In + 3S ą In2S3Kaitinant jungiasi su azotu. 2In + N2 ą 2InN
NAUDA IR ŽALA
Indis vartojamas antikorozinėms dangoms, lengvai lydomiems lydiniams gaminti. Indžio junginiai vartojami puslaidininkių technikoje, pridėjus jo į germanį , gaunamas p puslaidininkis. Iš jo gaminami slydimo guoliai, juo dengiami reflektoriai, veidrodžiai (tokie veidrodžiai geriau blizga, netamsėja), automobilių žibintai. Indis vartojamas branduolinėje technikoje, signaliniuose įtaisuose. Jo lydiniai vartojami vakuuminėje technikoje, jo lydmetaliais metalai jungiasi su stiklu, keramika. Indžiu, kaip legiruojančiu priedu, gerinamos lydinių mechaninės savybės, didinamas jų cheminis atsparumas. Vario lydiniai, turintys indžio, labai atsparūs korozijai jūros vandenyje, o cinko lydiniai su indžio priemaiša atsparūs atmosferinei korozijai. Iš indžio, sidabro ir aukso lydinio, vadinamo žaliuoju auksu, gaminami juvelyriniai dirbiniai, indžio ir aukso lydiniu metalą galima sujungti su stiklu.
NAUDOTA LITERATŪRA
1) A.Busevas, I.Jefimovas “Chemijos apibrėžimai, sąvokos, terminai”.2) L.Ivaškevičienė, G.Kiaušinienė, O.Petroševičiūtė, B.Stulpinas “Bendroji chemija”.3) Lietuviškoji Tarybinė Enciklopedija 4 tomas.