darbo rinkos apžvalga

Nuo metų pradžios nedarbas sumažėjo 2,5 punkto
2002 metų spalio mėnesį registruotas nedarbo lygis Lietuvoje sumažėjo 0,1 procentinio punkto ir lapkričio 1 d. sudarė 10,4 proc. darbo jėgos. 2001 metų lapkričio 1 d. nedarbo lygis šalyje buvo 1,8 punkto, o 2000 metais – 1,3 punkto didesnis. Apie 10 proc. siekiantis nedarbo lygis paskutinį kartą buvo registruotas 2000 metų pradžioje.

Lyginant nedarbo kitimą per pastaruosius trejus metus, 2002 metai pasižymi nuolat mažėjančiu nedarbo lygiu. Nuo metų pradžios jis sumažėjo 2,5 punkto.
Bedarbių skaičius per tą patį laikotarpį sumažėjo 41,8 tūkst., tai yra beveik penktadaliu. Lapkričio 1 d. šalyje buvo registruota 182,3 tūkst. beedarbių.
Sumažėjo besikreipiančių moterų skaičius
Iš 21,5 tūkst. per spalio mėnesį įregistruotų bedarbių 45,5 proc. sudarė moterys, 54,5 proc. – vyrai. Lyginant su rugsėjo mėnesiu, besikreipiančių moterų skaičius sumažėjo 9 proc., vyrų skaičius tiek pat išaugo.
Nors moterų registravosi mažiau, bendrame bedarbių skaičiuje lapkričio 1 d. moterys sudarė 52,1 proc., o vyrai – 47,9 proc. Per mėnesį moterų ir vyrų nedarbas sumažėjo 0,1 punkto ir mėnesio pabaigoje atitinkamai sudarė 10,9 ir 9,9 proc.
Jaunų bedarbių (iki 25 m. amžiaus) lapkričio 1 d. šalyje registruota 22 tūkst. arba 12,1 proc. bedarbių. Jaunimo nedarbas spalį sumažėjo 0,2 punkto iki 13,6 proc.
Asmenys, ieškantys darbo ilgiau kaaip vienerius metus, kaip ir praeitą mėnesį, sudaro apie 31 proc. visų bedarbių. Tokių ilgalaikių bedarbių šalyje yra per 56 tūkstančius.
Lapkričio 1 d. 21,8 tūkst. arba 12 proc. bedarbių turėjo teisę gauti bedarbio pašalpą, o 10,7 tūkst. asmenų, kuriems iki senatvės pensijos liko ne ilgiau kaip dv

veji metai, buvo paskirtos priešpensinės bedarbio pašalpos.
Kinta darbo jėgos paklausos struktūra
Spalio mėnesį darbo biržos siūlė 15,8 tūkst. darbo vietų, į kurias buvo įdarbinta 12,7 tūkst. asmenų. Per dešimt šių metų mėnesių darbo biržai tarpininkaujant buvo įdarbinta 115 tūkstančių ieškančių darbo asmenų. Tai tiek pat, kiek ir praeitais metais per tą patį laikotarpį.
Tačiau darbo pasiūloje keičiasi terminuoto ir neterminuoto darbo santykis. Iš visų darbo pasiūlymų šiais metais 31 proc. sudarė darbo vietos terminuotam darbui, tuo tarpu pernai šis rodiklis siekė 36 proc.
Nors didžiausias laisvų darbo vietų skaičius registruojamas paslaugų sektoriuje, per dešimt 2002 metų mėnesių jų pasiūla sumažėjo 5 proc., lyginant su tuo pačiu praeitų metų laikotarpiu. Tuo tarpu laisvų darbo vietų skaičius statybos sektoriuje išaugo 13 proc. Pramonėje įregistruotų darbo vietų lyginamasis svoris padidėjo nuo 30 iki 31,5 procento.
Savo veiklą pagal leengvatinius patentus spalio mėnesį pradėjo daugiau kaip tūkstantis bedarbių. Nuo metų pradžios verslu užsiėmė 14,2 tūkst. bedarbių, šeštadaliu daugiau negu pernai.
Viešųjų darbų apimtys padidėjo 36 procentais
Spalio mėnesį į aktyvias darbo rinkos politikos programas buvo nukreipta per 12,2 tūkst. asmenų. Populiariausia yra viešųjų darbų programa, du iš penkių aktyvių programų dalyvių dirbo šioje programoje. Lyginant su praeitų metų spalio mėnesiu, nukreipimų į viešuosius darbus skaičius išaugo 60 proc., o nuo metų pradžios – 36 proc.
Daugiau kaip penktadaliu šiais metais išaugo profesinio ir prevencinio mokymo, remiamų darbų programų dalyvių skaičius. Iš
š viso nuo metų pradžios į programas įtraukta 110 tūkstančių asmenų – 14,8 tūkst. arba 16 proc. daugiau negu pernai.
Dėl darbų sezoniškumo laikino užimtumo galimybės spalį sumažėjo, mėnesio pabaigoje buvo užimta 2,3 tūkst. asmenų mažiau negu rugsėjo mėnesį, tačiau 4,3 tūkst. daugiau negu praeitais metais tuo pačiu metu.

ŠALIES DARBO RINKOS RODIKLIAI 2002 SPALIS

Rodikliai Skaičiais, mėn. Pokyčiai

2002 10 2002 09 2002 08 Lyginant su praeitu mėnesiu Lyginant su praeitų metų atitinkamu laikotarpiu

sk. % sk. %
NEDARBO LYGIS Bendras šalyje mėnesio pabaigoje proc. darbo jėgos 10.4 10.5 10.7 -0.1 * -1.8 *

Moterų 10.9 11.0 11.1 -0.1 * -1.0 *

Vyrų 9.9 10.0 10.2 -0.1 * -2.7 *
ĮREGISTRUOTA BEDARBIŲ Per mėnesį 21543 21584 18134 -41 -0.2 -379 -1.7

Mėnesio pabaigoje 182290 183052 186635 -762 -0.4 -31244 -14.6

52,1 %* moterų 94995 95699 96968 -704 -0.7 -8801 -8.5

47,9 %* vyrų 87295 87353 89667 -58 -0.1 -22443 -20.5

Nuo metų pradžios 207429 185886 164302 * * -5304 -2.5
GAUNANTYS PAŠALPAS Per mėnesį paskirta bedarbio pašalpų 5703 4399 3467 1304 29.6 118 2.1

Mokama bedarbio pašalpa mėnesio pabaigoje 21811 20109 19814 1702 8.5 -8832 -28.8

Per mėnesį paskirta priešpensinių bedarbio pašalpų 968 958 881 10 1.0 * *

Mokama priešpensinė bedarbio pašalpa mėnesio pabaigoje 10696 10297 9861 399 3.9 * *
LAISVOS DARBO VIETOS Įregistruota per mėnesį iš viso 15765 16471 14607 -706 -4.3 0 0.0

iš jų neterminuotam darbui 11952 12347 11418 -395 -3.2 358 3.1
ĮDARBINIMAS Iš viso per mėnesį 12698 12962 10152 -264 -2.0 90 0.7

Iš viso nuo metų pradžios 114967 102269 89307 * * 462 0.4

pagal neterminuotas sutartis 8885 8838 6963 47 0.5 448 5.3

pagal neterminuotas sutartis nuo metų pradžios 78860 69975 61137 * * 5892 8.1

pagal terminuotas sutartis 3813 4124 3189 -311 -7.5 -358 -8.6

pagal terminuotas sutartis nuo metų pradžios 36107 32294 28170 * * -5430 -13.1
AKTYVIOS DARBO RINKOS POLITIKOS PROGRAMOS 4,4 %** Nedarbo prevencijos 496 377 131 119 31.6 52 11.7

16,8 %** Profesinio mokymo 1884 2277 1354 -393 -17.3 -23 -1.2

35,3 %** Darbo klubų 3961 3839 3191 122 3.2 428 12.1

43,5 %** Užimtumo rėmimo 4886 6085 5417 -1199 -19.7 1680 52.4

– subsidijuojamų darbo vietų 290 280 201 10 3.6 96 49.5

– savo verslo organizavimo 1 0 2 1 0.0 -7 -87.5

– viešųjų darbų 4229 5337 4841 -1108 -20.8 1595 60.6

– remiamų darbų 366 468 373 -102 -21.8 -4 -1.1

Nukreipta į programas per mėnesį 11227 12578 10093 -1351 -10.7 2137 23.5

Nukreipta į programas nuo metų pradžios 109977 98750 86172 * * 14843 15.6
Lengvatinėmis sąlygomis įsigijo patentą verslui 1009 1184 1159 -175 -14.8 -308 -23.4
* proc. visų bedarbių ataskaitinio mėnesio pabaigoje
** proc. visų nukreiptų į programas per ataskaitinį mėnesį

2002 m. III ketvirčio darbo rinkos tendencijos
2002 m. trečio ketvirčio pokyčiai darbo rinkoje ir toliau buvo optimistiški: sumažėjo registruotų bedarbių skaičius (nuo metų pradžios – 41,0 tūkst.), o nedarbo lygis – 2,4 punkto – iki 10,5 proc. Išliko aukštas užregistruotų laisvų darbo vietų skaičius.

DARBO JĖGOS PASIŪLA
Per 2002 m. III ketvirtį užregistruota 62,5 tūkst. bedarbių – tai nežymiai – 0,5 tūkst. daugiau negu pe

er 2001 m. atitinkamą laikotarpį.
Per III ketvirtį, tūkst. 2001 2002
Užregistruota bedarbių, iš jų: 62.0 62.5
moterų 30.2 31.3
vyrų 31.8 31.2
jaunimo 19.6 18.9
be profesinio mokymo 15.1 25.4
priešpensinio amžiaus 2.4 2.7
pirmą kartą pradedančių darbinę veiklą 13.7 13.1
iš naujo (po 1 m.) siekiančių darbinės veiklos 18.2 22.5
neseniai (iki 1 m.) praradusių darbą 30.1 26.9

Darbo jėgos pasiūlos pokyčiai

Sumažėjo
· bedarbių vyrų – 0,6 tūkst.,
· jaunų bedarbių – 0,7 tūkst.,
· pirmą kartą pradedančių darbinę veiklą – 0,6 tūkst.,
· neseniai praradusių darbą bedarbių – 3,2 tūkst.
Išaugo
· bedarbių moterų – 1,1 tūkst.,
· be profesinio mokymo – 10,3 tūkst.,
· priešpensinio amžiaus bedarbių – 0,3 tūkst.,
· iš naujo siekiančių darbinės veiklos – 4,3 tūkst.

Bedarbių struktūra
2002 m. spalio 1 d. darbo biržose užregistruota 183,0 tūkst. bedarbių – 32,6 tūkst. mažiau negu prieš metus.
III ketv. pabaigoje, tūkst. 2001 2002
Bedarbių skaičius, iš jų: 215.6 183
moterų 104.4 95.7
vyrų 111.2 87.3
jaunimo 29.7 22.3
priešpensinio amžiaus 16.9 14.2
ilgalaikių bedarbių 68.9 56.3

Bedarbių struktūros pokyčiai
· Bedarbių vyrų užregistruota mažiau negu moterų (atitinkamai 47,7 ir 52,3 proc.)
· Jaunų bedarbių dalis sumažėjo 1,6 punkto (iki 12,2 proc.)
· Sumažėjo ilgalaikių bedarbių dalis 1,2 punkto (iki 30,8 proc.)
DARBO JĖGOS PAKLAUSA
Per 2002 m. III ketvirtį užregistruota 35,2 tūkst. laisvų darbo vietų. Palyginti su 2001 m. tuo pačiu laikotarpiu, registruotų darbo vietų sumažėjo 1,9 tūkst., tačiau daugiau nei per kitų metų šį ketvirtį. Tuo tarpu naujų darbo pasiūlymų neterminuotam darbui išaugo 0,6 tūkst. (užregistruota 24,2 tūkst.) – aukščiausias šiam ketvirčiui rodiklis. Vidutiniškai per mėnesį šiemet registruojama po 11,4 tūkst. darbo vietų (103,0 tūkst. daugiau negu 2001 m.).
Daugiausiai darbo vietų pasiūlyta vadybos, pramonės ir mechanikos, elektros ir elektronikos inžinerijos, užsienio kalbų pedagogikos specialistams su aukštuoju išsilavinimu. Turintiems aukštesnįjį išsilavinimą – verslo administravimo ir organizavimo, buhalterinės apskaitos, komercijos, statybos, statinių inžinerijos, automobilių techninės priežiūros ir

r remonto, įstaigų, viešbučių administravimo specialistams. Turintiems aptarnavimo darbuotojo ar darbininko profesines kvalifikacijas – virėjams, statybininkams, apdailininkams, suvirintojams, šaltkalviams, staliams, siuvėjams, autotransporto priemonių vairuotojams, pardavėjams.
Užregistruota laisvų darbo vietų per III ketv., tūkst. 2001 2002
Iš viso 37.1 35.2
iš jų pagal ekonomines veiklas
žemės ūkyje 2.4 1.9
pramonėje 11 11.2
statyboje 5.9 5.5
paslaugose 17.8 16.6
pagal profesinį pasirengimą
su aukštuoju išsilavinimu 3.1 2.8
su aukštesniuoju išsilavinimu 3.1 2.6
aptarnavimo darbuotojams ir kvalifikuotiems darbininkams 20.8 20.8
be kvalifikacijos 10.1 9

Darbo jėgos paklausos struktūra
Didžiausia darbo vietų pasiūla – paslaugų sektoriaus (16,6 tūkst.) ir pramonės įmonėse (11,2 tūkst.). Palyginti su 2001 m. III ketvirčio duomenimis, išaugo paklausos dalis pramonėje 2,2 punkto (iki 31,8 proc.), sumažėjo – žemės ūkyje, statyboje ir paslaugose.
Pagal kvalifikaciją, turintiems aptarnavimo bei darbininko profesines kvalifikacijas darbo vietų pasiūlos dalis išaugo 3 punktais (iki 59 proc.), turintiems aukštąjį išsilavinimą darbo vietų pasiūlos dalis sumažėjo 0,4 punktu (iki 8 proc.), taip pat darbo vietų pasiūlos dalis sumažėjo turintiems aukštesnįjį išsilavinimą ir neturintiems kvalifikacijos asmenims.
Darbo jėgos paklausos pokyčiai
Ekonominėse veiklose
Sumažėjo:
· žemės ūkyje – 1,1 punkto,
· statyboje – 0,3 punkto,
· paslaugose – 0,8 punkto.
Padidėjo:
· pramonėje – 2,2 punkto.
Pagal profesinį pasirengimą
· sumažėjo 1,6 punkto be profesinio mokymo darbininkų, 0,4 punkto turintiems aukštąjį išsilavinimą bei 1 punktu turintiems aukštesnįjį išsilavinimą paklausa,
· išaugo 3 punktais aptarnavimo darbuotojams ir kvalifikuotiems darbininkams paklausa.

NEDARBO LYGIS
2002 m. pradžioje nedarbo lygis buvo 12,9 proc. Sausio pabaigoje pasiekė aukščiausią ribą – 13,1 proc., ir nuo šio mėnesio mažėjo. Trečiojo ketvirčio pabaigoje nedarbas nukrito iki 10,5 proc. Ir buvo 1,5 punkto mažesnis negu prieš metus.
Nedarbo lygis, proc. 2001-10-01 2002-10-01
Šalyje 12.0 10.5
Moterų 11.8 11.0
Vyrų 12.2 10.0
Jaunimo 13.2 13.8

Didžiausias vidutinis nedarbo lygis 2002 m. III ketvirtį buvo Druskininkuose (23,8 proc.), o mažiausias – Kretingoje (4,4 proc.).
Palyginti su 2001 m. tuo pačiu laikotarpiu, vidutinis nedarbas labiausiai sumažėjo Joniškyje (3,9 punkto), Vilkaviškyje (3,7 punkto), Radviliškyje (3,5 punkto), o padidėjo – Šalčininkuose (1 punktu), Mažeikiuose (0,9 punkto), Varėnoje (0,8 punkto).

Nedarbo lygio pokyčiai
· Ketvirčio pabaigoje nedarbo lygis sumažėjo iki 10,5 proc. Moterų nedarbo lygis yra didesnis negu vyrų (atitinkamai 11 ir 10 proc.)
· Vyrų vidutinis nedarbas, lyginant su praėjusiais metais, sumažėjo 2,2 punkto, o moterų – 0,8 punkto.
· Jaunimo vidutinis nedarbas išaugo 0,6 punkto.

DARBO JĖGOS PASIŪLOS IR PAKLAUSOS SUDERINIMAS
Per 2002 m. III ketvirtį įdarbinta 34,5 tūkst. ieškančiųjų darbo. Neterminuotam darbui – 23,6 tūkst. ir terminuotam – 10,9 tūkst.
Pagal ekonomines veiklas patenkintas darbdavių poreikis darbo jėgai:
1,8 tūkst. darbui žemės ūkyje;
10,9 tūkst. darbui pramonėje;
5,3 tūkst. darbui statyboje;
16,5 tūkst. darbui paslaugų sektoriuje.

Daugiausiai darbdaviai įdarbino
Specialistų su aukštuoju išsilavinimu:
0,4 tūkst. vadybininkų;
0,3 tūkst. pramonės inžinierių;
0,2 tūkst. mechanikos inžinierių;
0,2 tūkst. auditorių, finansininkų;
0,15 tūkst. elektros ir elektronikos inžinierių;

Specialistų su aukštesniuoju išsilavinimu:
0,5 tūkst. verslo administratorių ir organizatorių;
0,4 tūkst. buhalterių;
0,2 tūkst. komercininkų;
0,15 tūkst. statybos jaunesniųjų inžinierių;
0,1 tūkst. įstaigų, viešbučių administratorių.

Kvalifikuotų darbininkų ir aptarnavimo darbuotojų:
3,0 tūkst. pardavėjų;
2,0 tūkst. siuvėjų;
1,6 tūkst. statybininkų, apdailininkų;
1,3 tūkst. stalių, stalių – staklininkų;
1,2 tūkst. autotransporto priemonių vairuotojų.
2002-10-10

Situacija Alytaus darbo rinkoje ( 2002 m. lapkričio 1d. )

Per 2002 m. spalio mėnesį:  698 užregistruoti bedarbiai, iš jų:  205 rajono bedarbiai;  391 įdarbinti asmenys, iš jų:  106 rajono bedarbiai;  75 pagal terminuotą darbo sutartį;  211 bedarbiams paskirtos pašalpos;  424 užregistruotos naujos laisvos darbo vietos;  271 asmenys įtraukti į aktyvios darbo rinkos politikos priemones. 2002 m. lapkričio 1 d.: 5086 užregistruoti bedarbiai, iš jų:  2494 moterys;  719 jaunimas iki 25 m.;  1582 rajono bedarbiai;  693 bedarbiams mokėtos pašalpos;  86 užregistruotos laisvos darbo vietos;  914 dalyvauja aktyvios darbo rinkos politikos priemonėse;  10,0% bedarbystės lygis nuo darbo jėgos. Nuo metų pradžios: 6394 užregistruoti bedarbiai;  4298 įdarbinta asmenų;  4583 užregistruotos naujos laisvos darbo vietos;  3131 asmenų, įtraukta į aktyvios darbo rinkos politikos priemones.

Per spalio mėnesį išaugo besikreipiančių į darbo biržą skaičius.
Per spalio mėnesį į darbo biržą, ieškodami darbo, kreipėsi 698 bedarbiai, t.y. 1 arba 0,1% mažiau, nei per rugsėjo mėnesį ir 48 arba 7,4% daugiau nei praėjusių metų spalio mėnesį.

Sumažėjo pradedančių darbinę veiklą bedarbių.
Spalio mėnesį registruotų bedarbių tarpe buvo 40,8% moterų ir 59,2% vyrų. Jaunimas iki 25 m. besikreipiančių bedarbių tarpe sudarė 23,9%, arba 0,7 procentinio punkto mažiau nei rugsėjo mėnesį. Spalio mėnesį į darbo biržą kreipėsi 26 absolventai arba 3,7%visų besiregistravusių tarpe, o tai 3,7 proc.punktu mažiau nei spalio mėn. Sumažėjo pradedančių darbinę veiklą bedarbių skaičius. Jie visų bedarbių tarpe sudarė 14,0%.Palyginti su praeitu mėnsiu, tokių bedarbių lyginamoji dalis sumažėjo 2,0 proc.punkto. Šį mėnesį 4,4 proc.punkto sumažėjo užregistruotų bedarbių, nedirbusių ilgiau nei 1 metus. Užregistruotų bedarbių tarpe tokie bedarbiai sudarė 34,7%.Papildomai darbo rinkoje remiami bedarbiai, užregistruotų bedarbių tarpe sudaro 44,8%.
Per mėnesį registruotų bedarbių struktūra

Pagal darbo pertrauką

Užregistruota 3,7% daugiau naujų laisvų darbo vietų nei rugsėjo mėnesį.
Per spalio mėnesį užregistruota 424 naujos laisvos darbo vietos, iš jų 75 terminuotam darbui. Didžiausią dalį vietų (apie 39%) sudarė darbo vietos paslaugų sferoje. Daugiausia darbo vietų užregistruota vadybininkams, buhalteriams, siuvėjams, pardavėjams, staliams staklininkams, statybos apdailininkams, mūrininkams, betonuotojams, vairuotojams.Mėnesio pabaigoje liko užregistruotos 86 laisvos darbo vietos. Iš jų specialistams – 31 arba 36,0%, ir kvalifikuotiems darbininkams – 53 arba 61,6%.

Nedarbo lygis spalio mėn. padidėjo 0,1 procentinio punkto.
Spalio mėnesio pabaigoje darbo biržoje buvo užregistruoti 6423 ieškantys darbo asmenys, iš jų 5086 bedarbiai. Palyginus su praeito mėnesio pabaiga, bedarbių skaičius sumažėjo 1,1%. Bedarbių tarpe moterys sudarė 49,0%, jaunimas iki 25m. – 14,1%, darbo rinkoje papildomai remiami asmenys – 36,7%.2002 m. lapkričio 1d. nedarbo lygis 10,0%. Palyginus su praeito mėn. pabaiga nedarbo lygis padidėjo 0,1 proc.punkto, o palyginus su praeitų metų tuo pačiu laikotarpiu sumažėjo 1,9 procentinio punkto.Didžiausias nedarbo lygis buvo Simno seniūnijoje – 13,2%, mažiausias – Nemunaičio seniūnijoje -6,4% (skaičiuojant nuo darbingo amžiaus gyventojų skaičiaus).

Pastaba: seniūnijose bedarbystės lygis skaičiuotas nuo darbingo amžiaus gyventojų skaičiaus, todėl yra mažesnis už faktinį.
Šį mėnesį sumažėjo ilgalaikių bedarbių skaičius.
Lapkričio 1 d. darbo biržoje buvo registruota 1344 ilgalaikiai bedarbiai, tame skaičiuje 667 arba 49,3% moterų. Ilgalaikių bedarbių dalis registruotų tarpe siekė 26,6%. Palyginus su praeito mėnesio pabaiga ilgalaikių bedarbių lyginamoji dalis sumažėjo 0,1 procentinio punkto, o palyginus su praeitų metų tuo pačiu laikotarpiu – padidėjo 0,9 procentinio punkto. Todėl siekiant sumažinti jų skaičių, daugiau jų įtraukiama į aktyvias užimtumo programas. Šį mėnesį ilgalaikiai bedarbiai, įtrauktų į aktyvias užimtumo priemones tarpe, sudarė 40,6%, o tai 1,9 proc. punkto daugiau palyginus su rugsėjo mėnesiu.

Sumažėjo įdarbintų asmenų skaičius.
Įdarbinimo norma – 54,2%. Palyginus su rugsėjo mėnesiu ji sumažėjo 4,9 procentinio punkto.Per spalio mėnesį įdarbinti 391 asmenys, iš jų 369 bedarbiai. Lyginant su praeitu mėnesiu įdarbintų asmenų skaičius sumažėjo 36 arba 8,4%.Spalio mėnesį terminuotam darbui įdarbinti 75 asmenys (27,9% mažiau nei praeitą mėnesį). 316 asmenys įdarbinti į pastovias darbo vietas, t.y. 2,2% mažiau nei praeitą mėnesį.

Sumažėjo dalyvaujančių užimtumo rėmimo programose skaičius.
Mėnesio pabaigoje aktyviose darbo rinkos politikos priemonėse dalyvavo 914 asmenys. Aktyvių užimtumo priemonių pagalba galimą nedarbo lygį pavyko sumažinti 1,8 proc.punkto. Per spalio mėnesį į darbo rinkos politikos programas buvo įtraukti 271 asmenys:· 6 nedarbo prevencijos, · 26 profesinio mokymo, · 131 užimtumo rėmimo, · 108 darbo klubo. Palyginus su praeitu mėnesiu, įtrauktų į darbo rinkos programas asmenų skaičius padidėjo 144 arba 13,6 procentinio punkto. Pirmumo teisė dalyvauti aktyviose programose buvo teikiama jaunimui ir pradedantiems darbinę veiklą, ilgalaikiams bedarbiams ir socialiai remtiniems piliečiams.Per spalio mėnesį 24 bedarbiai įsigijo lengvatinį patentą. Palyginus su praeitu mėnesiu tokių bedarbių skaičius sumažėjo 35,1 procentinio punkto. Daugiausiai bedarbių, įsigiję lengvatinius patentus, užsiima prekyba, statybos ir remonto darbais.

*Įtrauktų į aktyvias užimtumo programas bedarbių skaičiaus santykis su registruotų bedarbių skaičiumi.**Procentas nuo bedarbių, įtrauktų į aktyvias užimtumo programas.

Tendencijos

Informacijos šaltinis : Lietuvos darbo birža www.ldb.lt

Leave a Comment