Gamtos tarša

Iš visų žmogaus atradimų, padarytų pastaraisiais dešimtmečiais, bene žymiausias – iš naujo atrasta Žemė Iš visų žmogaus atradimų, padarytų pastaraisiais dešimtmečiais, bene žymiausias – iš naujo atrasta Žemė.Mokslinė techninė revoliucija, didžiulis industrinės gamybos plėtojimasis ir apskritai visa žmogaus veikla tarsi milžiniškos geologinės jėgos keičia mūsų planetos veidą.Paaiškėjo, kad gamtos turtai nėra šaltinis, iš kurio galima semti be galo.Miškai, vandenynai ir kalnai, šiaurės ledkalniai ir karštos dykumos, kaip ir visa, kas gyva, yra glaudžiai tarpusavyje susiję ir reikalauja protingo bei apdairaus elgesio. Atėjo žmmogaus istorijos laikotarpis, kai savo veiklą ji turi derinti su gamtos galimybėmis.Žinomas prancūzų okeanologas yra pasakęs : ,,Kadaise gamta gąsdino žmogų, o šiandien žmogus gąsdina gamtą“.Ir iš tikrųjų, dabar mes turime begalę ekologinių problemų.Viena opiausių yra atmosferos tarša. Yra užrašyta, jog 1306 m. vienas Londono gyventojas nuteistas mirties bausme už tai, kad ,,mieste degino anglis ir teršė orą.“ Tai buvo pirmoji bausmė už aplinkos teršimą, įvykdyta tais laikais, kai Serbiją valdė karalius Milutinas; tai kasybos klestėjimo epocha, kai metalas buvo lydomas ir peerdirbinėjamas visai nesistengiant apsaugoti nei žmogaus, nei gamtos. Tik po kelių šimtų metų, pirmaisiais pramonės revoliucijos dešimtmečiais, buvo pradėta statyti dirbtuves ir fabrikus, o anglių vartojimas tapo kasdieniniu reiškiniu.Prasidėjus pramonės revoliucijai, žmogus energijos gaudavo degindamas kurą ir pradėjo naikinti tai, ka

as jam būtinai reikalinga.Anglies dioksidas, sieros dioksidas laipsniškai ėmė vis labiau nuodyti atmosferą. Nustatyta, kad žmogus gali penkias savaites gyventi be maisto, penkias dienas be vandens ir tik penkias minutes be oro.Jeigu prisiminsime, jog vidutiniškai per 24 val. suvartojame apie kg maisto ir 2,5 l vandens. Bus aišku, kad svarbiausia žmogui yra grynas oras.Žmogus turi kvėpuoti nepriklausomai nuo to, ar oras užterštas, ar ne, užnuodytas ar švarus. Žinomas amerikiečių geologas Prestonas Klaudas savo knygoje ,,Stabilus ūkis“ rašo, kad ,,aplinkos biosanitarinė galia yra fizinis barjeras pramoniniam pasauliui; tačiau žmonija ištirpins tą barjerą įkaitusioje atmosferoje, ir aplinka bus užnuodyta“. Mokslinė techninė pažanga ir techninės revoliucijos suteikė mums pakankamai duomenų apie biosferą – apie jos struktūrą ir pavienių grandžių funkcionavimą, vadinamąsias biogeocenozes ir ekosistemas. Dėl istorinių prriežasčių, iš dalies ir dėl žinių ir ekologinio žmonių patyrimo disproporcijos, biosferoje susidarė savotiškas kritiškas židinys, dėl kurio buvo pažeista pusiausvyra tarp biochemijos ir energetikos. Kol kas gamtos gamybinės jėga vis dėlto yra galingesnės negu žmonijos.Transformuodama apie 300 mlrd. T gyvosios medžiagos, gamta atlieka didesnį geocheminį ir energetinį darbą negu visi mūsų planetos vyrai ir moterys.Tačiau žmogaus jėgos didėja, ir jis vis labiau pažeidžia biosferinių reakcijų harmoniją didžiulėse erdvėse. Dabar į mūsų aplinką patenka neriboti kiekiai cheminių medžiagų, ir žmogaus organizmas neįstengia la
aiku susikurti natūralių apsaugos savybių.Kada kalbame apie gyvūnijos prisitaikymą, reikia turėti galvoje, kad jų prisitaikymo sistemos susidaro vykstant natūraliai atrankai.O toks mechanizmas negali būti pritaikytas žmogui, nes jo fizinių parametrų pakitimas būtų patologinis reiškinys. Nuo užteršto oro visų pirma kenčia didelių miestų ir pramoninių centrų gyventojai.Dažnai miestus gaubia ištisos dviejų kilometrų aukščio ;;kepurės“.Apskaičiuota, jog pramoniniuose miestuose vasarą Saulės radiacija sumažėja penktadaliu, o žiemą – pusiau. Šiandien kaimo gyventojas kas minutę įtraukia į plaučius 40 mln. kruopelyčių dulkių, o miesto gyventojas per tą patį laiką – apie milijardą kruopelyčių, nuo kurių žmogus kartais suserga, net miršta. Ypač prasta padėtis Niujorke, Londone, Romoje, Buenos Airėse, Tokijyje ir tolimame Sidnėjuje, kur oras savaitės pabaigoje dvokia kaip supuvęs kiaušinis. Šiuo metu kiekvienais metais iš Žemės gelmių išgaunama apie 120 mlrd. T įvairių rūdų, kuro ir statybinių medžiagų. Pagaminama apie 60 mlrd. T sintetinių medžiagų, į laukus kasmet išberiama apie 100 mln. t mineralinių trąšų ir daugiau kaip 3 mln. t įvairių nuodingųjų chemikalų. Jau 1978 m. sudeginta apie 2,4 mlrd. T anglies ir 1,9 mlrd. T naftos bei kitų žaliavų, kurias perdirba viso pasaulio pramonė.Tais pačiais metais į Žemės atmosferą išmesta apie 260-270 mln. t anglies dioksido, apie 70 mln. t įvairių angliavandenilių, apie 175 mln. t sieros dioksido, 63 mln. t azoto dioksido ir t.t. Vien energetiniai įrengimai pašalina į atmosferą ap
pie 205 mln. t pelenų ir kitų žalingų medžiagų.ir deja šie skaičiai vis didėja. Didėjant gamybiniams pajėgumams, aplinka apkraunama įvairiomis produkcijos atliekomis.Jeigu ir toliau šitai tęsis, jeigu nebus imtasi efektyvių priemonių prieš aplinkos teršimą, tai, pagal Makliarskio apskaičiavimus, po dešimtmečio anglies dioksido į atmosferą per metus bus išmetama 4,3 mlrd. T, sieros dujų – 335 mln. t, azoto.

Leave a Comment