Dainuok,širdie,gyvenima

Eilėraščio “Dainuok,širdie,gyvenimą” analizė1943m.Maskvoje buvo išleistas S.Nėries eilėraščių rinkinys ‘Dainuok,širdie,gyvenimą’.Mano manymu,šiuose eilėraščiuose yra išsakyta tai,kas yra svarbu žmogui,kasdien žiūrinčiam mirčiai į akis.Pagrindinis viso rinkinio eilėraštis yra ‘Dainuok,širdie,gyvenimą ‘.Jau pavadinimas – raktas į viso kūrinio prasmės suvokimą.Eilėraštis gimė,susimaišius išgyventiems karo įvykiams su Tėvynės ilgesiu.Jis tarsi neturi pradžios,yra tos pačios nuotaikos tąsa,o kartu ir priešprieša.Poetė atveria savo širdį ,išlieja susikaupusius jausmus:liūdesį,džiaugsmą.Išgirstame kreipinį,kuriuo pasakoma,kad bus kalbama apie jausmus,kurie žinomi ir suprantami tik pačiam lyriniam subjektui:Dainuok,širdie,gyvenimą…Tai ir liepimas ,ir reikalavimas,kuris susiformuoja tarsi ant ribos.Iš vienos pusės rūstūs laiko reikalavimai poezijai,o iš kitos labai asmeniškas,iškentėtas ir subrandintas įsakymas sau.Lyrinio herojaus jausmai tikri,nepameluoti,be abejo,išgyventi,patirti.Žodis “gyvenimas”simbolizuoja poetės patirtį.Širdis turi prabilti kitaip,kitu balsu,tvirčiau.”Dainuok,širdie,gyvenimą” lyrinio subjekto kalbėjimas yra įsakmus vidinis liepimas,įmanomas tik valingiems žmonėms.Prisiminkime,kad pati S.Nėris trapi,pažeidžiama,bet kartu ir ryžtinga .Čia kalbama apie gimtąją žemę,nes gimtinės vaizdas jaukus ir šviesus.’Padangę saulėtą ir gryną ir smėlio taką per pušyną’Atrodo,eilėraštis karo tema,bet ,mano galva,čia kalbama ne apie mirtį,o apie gyvenimą “be švininio turinio”,ir apie “gyvenimą sugriautą,gyvenimą sudegintą” .Poetės atvirumas sugriauto gyvenimo nevilčiai yra toks stiprus,kad jis neviltį įveikia:Apie galingą karo sriautąDainuok,širdie,neragintą,Apie gyvenimą sugriautą,Gyvenimą sudegintą.Metaforos “gyvenimo sugriautas,sudegintas” rodo karo nepataisomą žalą.Poetė supranta,kad ji gali kovoti tik stipriu poetiniu žodžiu,kuris ragina kovoti :

Tegu plieniniai keršto žodžiaiStrėlėm užnuodytom sušvilpia!Paskutinėje strofoje lyrinio herojaus širdis privalo dainuoti.Toks jos ginklas:Jeigu nutilsi-tapsi akmeniu,Tave sumindys priešo kojos.Visas kūrinys labai retoriškas.Dėl to ,kad vartojama liepiamoji nuosaka žodis “dainuok” kartojamas kiekviename posme,išskyrus šeštąjį posmą.Tačiau šiame posme atsiranda “tegu skrodžia,tegu sušvilpia,tesmaugia”.Retoriškumo įspūdį sustiprina skyrybos ženklai:brūkšniai ir šauktukai.Neįprasta poetės leksika :kulkosvaidžiai,gaubicos.Aš čia girdžiu rūsčią metalo gaidą,nes labai išsiskiria priebalsių v,dž,b,g skambėjimas.Eilėraščio kompozicija yra labai tiksli : pirmosios trys strofos –lygiagrečios,nes antroji praplečia pirmąją-pirmąsias antrosios frazes.Trečiojoje strofoje surandame antitezę:karas-gyvenimo priešybė.Ketvirtojoje strofoje pasiekiama kulminacija-aukščiausia įtampa.Eilėraštis baigiamas apibendrinimu .Daugiau poetė pasakyti šiuo eilėraščiu negalėjo.Ji teigte teigia ,kad daina ir poezija –vienintelė poeto galimybė.Tai priesakas sau ir kitiems,tai tikėjimas gyvenimu ir gyvenimo pergale prieš karą.Visa eilėraščio kalba paklūsta gramatikos normoms .Nėris aiškiai išsako lyrinio “aš” būsenas ,atskleidžia turinio niuansus.Perskaitęs šį eilėraštį ,aš supratau poetės vidinį herojizmą,padėjusį įveikti liūdesį,nostalgiją ir prabilti tvirtu poetiniu žodžiu.