Černobylis

Norėčiau pradėti nuo šios temos pasirinkimo motyvacijos . Pasirinkau šią temą , nes Černobylio avarija įtakojo mano šeimos gyvenimą . 1993 – aisiais metais mano vienamečiui pusbroliui pradėjo irti klubo kaulas , jis gulėdamas lovytėje praleido dvejus metus . Daktarai ilgai ginčyjosi ir svarstė , kokia šio reiškinio priežastis , bet tik po vienerių metų pasakė , kad tai – Černobylio atominės elektinės avarijos padarinys .
Didžiausia žmonijos istorijoje atominio reaktoriaus katastrofa įvyko 1986 metų balandžio 26 dieną . Černobylio atominėje elektrinėje Ukrainoje . Didelė radiacijos dozė teko nemažoms Baltarusijos , Rusijos Federacijos ir Ukrainos teritorijoms. Dėl Čeernobylio avarijos iš karto žuvo 30 žmonių, šimtai buvo paguldyti į ligoninę, o penki milijonai apšvytintų jonizuojančiosios spinduliuotės, atsiradusios dėl radioaktyviųjų nuklidų iškritų.
Į vykusį kelerius metus po Three Mile Island katastrofos JAV, Černobylio avarija visiškai pakeitė žmonių požiurį į atominį pavojų. Visų pirma nelaimė buvo stiprus postūmis toliau kurti atominio saugumo programas, o antra, nusinešusi žmonių gyvybes ir paskleidusi į aplinką didelę reaktoriaus šerdies dalį, iškėlė daug problemų, susijusių ne tik su stipriai apšvytintų žmonių gydymu, bet ir su sugebėjimu priimti reikiamus sprendimus. Aišku, kad viietinė buvusiosios TSRS valdžia nesugebėjo susitvarkyti su nelaime ir jos padariniai išplito už valstybės ribų. Avarijos padarinių likvidavimo metodai ir informacijos trūkumas sukėlė visuomenės nepasitikėjimą, o jį savo ruožtu sustiprino tai, kad radiacija nejuntama. Užteršto maisto vartojimo rekomendacijos, neretai dviprasmiškos, su

ukėlė daug prieštaravimų susidorojant su nelaimės padariniais. Černobylio avarijos mastai buvo labai netikėti ir daugumą vyriausybių užklupo nelauktai. Turima nelaimių likvidavimo sistema netiko šios avarijos atveju ir nedaug padėjo pasirinkti ir taikyti apsaugos priemones. Padėtį sunkino ir tai, kad iš pat pradžių turėta labai mažai informacijos, o už sprendimus atsakingi asmenys patyrė gana stiprų politinį spaudimą.
Psichologinių Černobilio avarijos padarinių sunkumas susijęs su didėjančiu visuomenės nepasitikėjimu valdžia ir politikais, ypač atominės energijos klausimais. Skeptišką visuomenės požiūrį į valdžią stiprina valdžios nekompetencija radiacijos klausimais ir ekspertų nesugebėjimas pateikti suprantamas ataskaitas. Įspūdis, kad kažkoks nematomas, nežinomas, teršiantis pavojus buvo primestas valdžios prieš žmonių valią, kelia visuomenės pasipiktinimą. Nepasitenkinimas didėja ir todėl, kad visuomenė mato pavojų, kylantį, savo egzistencijai ir palikuonims dėl šio radiacinio užteršimo. Taai, ką valdžia laikė neįmanomu, įvyko ir sukėlė stresą ir susirūpinimą ne tik tose teritorijose, kurios buvo užterštos, bet ir visame pasaulyje.
Šios problemos gana stipriai jaučiamos Lietuvoje,kur yra du dižiausi pasaulyje Černobylio tipo reaktoriai.Trečio tokio reaktoriaus statyba buvo nutraukta visuomenės reikalavimu.
Kitas Černobylio avarijos padarinys, kad akivaizdžia tapo būtinybė informuoti visuomenę apie radiacijos poveikį ir pateikti aiškias apsaugos priemonių instrukcijas. Tik tada galima tikėtis, kad visuomenėje įsivyraus objektyvus ir motyvuotas požiūris į atominę energetiką.
Černobylio avarija suteikė daug ir plačių žinių apie re
eaktorių saugumą ir susidorojimą su didelėmis nelaimėmis, pasipriešinimo kriterijus, pagalbos procedūras, susisiekimą, apšvytintų žmonių gydymą, sveikatos būklės stebėjimo metodus, radioekologinius procesus,žemėtvarką, visuomenės informavimą ir t. t. Tačiau turbūt svarbiausia pamoka buvo supratimas, kad didelė atominė katastrofa turi neišvengiamą tarptautinį poveikį, o jos padariniai gali turėti tiesioginę ar netiesioginę įtaką net ir šalims, esančioms gana toli nuo katastrofos vietos.Tai lėmė milžiniškas pastangas plėsti ir stiprinti tarptautinį bendradarbiavimą dėl komunikacijų, pagalbos teikimo harmonizavimo, apsaugos veiksmų koordinavimo.
Lietuvos spaudoje taip pat galima aptikti įvairių autorių “mokslinių” samprotavimų apie Černobylio AE avarijos padarinius Lietuvai, pranašaujančių tragišką lemtį žmonėms, dalyvavusiems likviduojant Černobylio AE avarijos padarinius. Kai kuriuose straipsniuose kategoriškai teigiama, kad didėjančio Lietuvos gyventojų sergamumo vėžinėmis ligomis ir apsigimusių vaikų daugėjimo priežastis yra apšvita dėl padidėjusios Lietuvos teritorijos taršos radionuklidais, atkeliavusiais iš ketvirtojo Černobylio AE reaktoriaus. Tačiau tokie teiginiai visiškai negrindžiami bent kiek rimtesniais ir objektyvesniais moksliniais tyrimais.
Ir gydytojai praktikai, ir Lietuvos mokslininkai, tiriantys Černobylio AE avarijos padarinius Lietuvai, jaučia nuolatinį visuomenės susidomėjimą šiomis problemomis. Norėdami aptarti gautus tyrimų rezultatus ir informuoti apie juos žmones, besidominčius radiacinės medicinos, radiobiologijos ir radiacinės saugos problemomis, įvairių sričių specialistai 1996m. gegužės 3 d. Vilniuje susirinko į mokslinę-praktinę konferenciją “Černobylis ir Lietuva: medicininiai aspektai” .
Konferencijoje atsiskleidė, kad dauguma tyrėjų, nagrinėjančių ČAE avarijos įt
taką Lietuvos gyventojų sveikatai,yra dar tik ilgo ir labai kruopštaus darbo pradžioje. Taip yra todėl, kad nemažai jonizuojančiosios spinduliuotės padarinių žmonių sveikatai pasireiškia tik prėjus keliems dešimtmečiams. Negalima švaistytis nepagrįstais teiginiais apie radiacijos grėsmę, bet reikia ypač kruopščiai ir kantriai, ieškant ir atmetant klaidinančius veiksnius, tęsti mokslinius stebėjimus ir gautus rezultatus suprantamai pateikti visuomenei. Plačiosios visuomenės bauginimas ir klaidinimas radiacijos baubu yra ne mažiau žalingas negu doumenų apie radiacinį nelaimių padarinių slėpimas.
I. Černobylio AE avarijos priežastys
Ketvirtajame ČAE bloke avarija įvyko 1986m.balandžio 26 d. 1 val. 23 min.Iki šiol dar tiksliai nežinoma, koks sprogimas įvyko elektrinėje:šiluminis ar branduolinis.
ČAE tipo reaktoriaus konstruktoriai numatė vietoj vieno dažniausiai naudojamo gaubto(vadinamojo biologinio apsauginio apvalkalo) , turinčio apsaugoti aplinką nuo radioaktyviųjų medžiagų prasiveržimo, reaktoriuje įrengti keletą avarinių sistemų. Tačiau šių priemonių nepakako. Įvykus avarijai, buvo sugriauta aktyvioji reaktoriaus zona ir dalis pastato.
Pirmaisiais metais po avarijos kaltinti operatoriai ir ČAE vadovybė. Jie ir buvo teisiami pagal anuo metu įteisintą tokį avarijos scenarijų.
Balandžio 25d. reaktorius turėjo būti sustabdytas ir atlikti kai kurie remonto bei profilaktikos darbai. Pagrindinė užduotis buvo ištirti turbogeneratoriaus veikimą nutraukus vandens garų tiekimą. Turbogeneratoriaus tyrimo programą sudarė ne branduolinės energetikos, bet šiluminės energetikos specialistas, nes turbogeneratiorius, o ne reaktorius buvo tyrimų objektas. Šis darbuotojas, neaptaręs programos su specialistais, sa
avo nuožiūra apėjo visus kabinetus ir surinko būtinus viršininkų parašus leidžiančius atlikti eksperimentą.
Nieko nežinojo apie eksperimentą AE direktorius, vakarinės pamainos viršininkas, valstybinės priežiūros inspekcijos darbuotojai, kaip tik tą dieną nusiųsti tikrintis sveikatos dėl kenksmingų darbo sąlygų. Programoje nebuvo nurodyta, kad turbogeneratoriaus tyrimą reikia atlikti sustabdžius reaktorių, buvo sankcionuotas avarinės šaldymo sistemos išjungimas ir pan. Be to, pamainos darbuotojai eksperimentui buvo blogai parengti.
Apskritai ČAE ketvirtojo bloko avarinė sistema buvo tokia, kad vien automatiniai įrenginiai be žmogaus veiksmų galėjo padėti išvengti didesnių avarijų. Tačiau tokio tipo reaktorių konstruktoriai nenumatė tokios apsauginės sistemos, kuri užkirstų kelią, rodos, neįmanoma, bet kokiai logikai prieštaraujančiam eksplotacijos taisyklių pažeidimui, o taip ir atsitikę ČAE. Po šios avarijos kituose tokio tipo reaktoriuose avarinių sistemų trūkumai pašalinti.
Pasikeitus Rusijos visuomeninei santvarkai, pamažu kito ir požiūris į ČAE avarijos priežastis.Pradėtas naujas teismo procesas, nes tiriant kontroliuojančių prietaisų rodmenis nustatyta, kad reaktoriaus galia per 3-4 s staigiai ir nesuvaldomai padidėjo dėl netikėtai padidėjusio slėgio viename iš separatorių, o reaktoriaus valdymas 1661 strypais – neutronų sugėrikliais tik paspartino šį procesą. Tikėtina, kad šie ir kai kurie kiti reaktoriaus konstrukcijos ypatumai bei operatorių veiksmai buvo avarijos priežastis.
II. Lietuvos teritorijos užterštumas ČAE avarijos radionuklidais
Radioaktyviosios medžiagos, kaip ir stabilieji jų analogai, patekusios į žmogaus organizmą, kaupiasi tam tikrose organuose arba audiniuose (1 lentelė). Jeigu žmogaus organizme trūktų kalcio, tai jo analogas – radioaktyvusis stroncis – kauptųsi kauliniame audinyje. Radioaktyvieji cezio izotopai biologiniu atžvilgiu yra kalio analogai. Trūkstant organizmui kalio, radioaktyvusis cezis kaupsis raumenyse. Trūkstant organizmui geležies, jos analogas – radioaktyvusis plutonis – kaupsis kraujyje, kepenyse, kaulų čiulpuose. Radioaktyvusis jodas – skydliaukėje.
1. lentelė.Svarbiausi biologiniu požiūriu radionuklidai ir jų stabilieji analogai
Radioaktyvieji izotopai Jų stabilieji analogai Organai arba audiniai, kuriuose jie kaupiasi
90Sr kalcis kaulai, dantys ir kt.
131I jodas skydliaukė
134Cs, 137Cs kalis raumenys,lytiniai organai
239Pu, 240Pu geležis kepenys,kaulų čiulpai
Kas gi įvyko Lietuvoje 1986 metų pavasarį? Žinia apie ČAE avariją atėjo į Lietuvą pavėluotai, tad pirmasis pasiskirstymas ore ir maisto produktuose buvo nustatytas 1986m. gegužės mėnesį pirmosiomis dienomis Lietuvos SAM iniciatyva. Nustatytos dvi skirtingos taršos zonos: A zona, kurioje oro ir maisto produktų tarša neviršijo leistino lygio, B zona , kurioje leistinas lygis viršytas.
Po ČAE avarijos atlikti oro ir pieno taršos radioaktyvuoju jodu matavimai leidžia įvertinti skydliaukės apšvitą. Paprastai jodo apykaita ir skydliaukės apšvitos dozė priklauso nuo žmogaus amžiaus, stabiliojo jodo kiekio vartojame maiste ir kinta neperžengdama tam tikrų ribų. Todėl skydliaukės apšvitos dozėms nustatyti remtasi tikimybiniais metodais. Taigi Varėnos rajono vaikų skydliaukės lyviavertė dozė galėjo siekti 280 mSv, jei jie vartojo užterštą pieną.
Po ČAE avarijos į pažemio sluoksnį pateko ne tik daug trupaamžių, bet ir ilgaamžių radionuklidų. Kaip minėta, biologiškai aktyviausi iš jų yra radioaktyvieji 137Cs, 90Sr, ir 239Pu izotopai.Dėl metereologinių sąlygų šių radioaktyviųjų madžiagų pernaša buvo tokia, kad Lietuvos dirvožemyje daugiausia padidėjo radioaktyviųjų cezio izotopų – vidutiniškai 4,5 karto. Radioaktyvieji stroncio ir plutonio izotopai buvo išmesti iš avarinio reaktoriaus į aplinką vėliau, kai įkaitusio reaktoriaus temperatūra siekė tūkstančius laipsnių, o oro masės slinko šiaurės, rytų, vėliau – pietų(Mogiliovo,Gomelio,Kalugos) kryptimis, todėl Lietuvos dirvožemio tarša šiais izotopais pakito nedaug.
Tiriant avarijos padarinius, netikėtai nustatyta dėmėtoji radionuklidų iškritų ant žemės paviršiaus struktūra – aptiktos karštosios dėmės. Lietuvoje ilgaamžių radionuklidų laukas nebuvo vienalytis – buvo šiek tiek didesnį aktyvumą turinčių dėmių, tačiau ilgaamžių cezio izotopų iškritų tankis jose neviršijo 18,5 kBqm2 , tuo tarpu Baltarusijos teritorijoje buvo šimtus kartų didesnis.
Karštosios dalelės – tai esančios atmosferoje arba nusėdusios ant žemės paviršiaus radioaktyviosios dulkės. Įvykus ČAE avarijai 1986m. balandžio 28-29 dienomis. Vilniaus mieste viename kubiniame metre oro buvo net iki 10 000 tokių dalelių. Žinant, kiek oro žmogus viutiniškai įkvepia per parą galima nesunkiai skaičiuoti,kad kiekvienas suaugęs Vilniaus gyventojas tuo metu įkvėpė apie 50 000 karštųjų dalelių. Pažymėtina, kad daugumą šių dalelių suradė trupaamžiai izotopai, todėl tokios dalelės nebuvo itin pavojingos.
Pavienės, ypač didelio aktyvumo, susidariusios iš ilgaamžių izotopų karštosios dalelės, nusėdusios miškuose, laukuose, ežerų pakrantėse, buvo dažniau aptinkamos pietinėje ir vakarinėje Lietuvos dalyse,t.y. tose teritorijose, kuriose buvo didesnė tarša.
III. Maisto produktų tarša ČAE radionuklidais
Radioaktyviosiomis medžiagomis užteršti maisto produktai yra svarbus veiksnys, lemiantis vidinę gyventojų apšvitą. Atmosferoje pasklidusios radioaktyviosios medžiagos maisto grandinėmis migruoja ir patenka į žmogaus organizmą.Po avarijos užteršti maisto produktai sukėlė daug ekonominių ir psichologinių problemų.Lietuvos žemės ūkio produktams didžiausią reikšmę turėjo radioaktyvieji jodo izotopai.Po Černobylio AE avarijos, siekiant apsaugoti gyventojus nuo užterštų maisto produktų vartojimo,bendrai dirbo suinteresuotos žinybos ir mokslo įstaigos. Sveikatos apsaugos, Žemės ūkio, Mėsos ir pieno pramonės ministerijos, Fizikos institutas ir kitos organizacijos atliko gana daug radiologinių tyrimų, kuriais remiantis galima daryti maisto produktų radiacinio užterštumo ir poveikio sveikatai analyzę.
Po Černobylio avarijos 1986 05 12 atlikti Lietuvos ganyklų žolės užterštumo tyrimai. Remiantis šių tyrimų rezultatais sudarytas žolės taršos žemėlapis. Pagal taršą išskirtos dvi zonos: šiaurės rytų dalyje dominuojančio radionuklido aktyvumo lygis buvo iki 2kBq kg, o pietvakarių dalyje iki – 50 kBq kg. Nuo 1986 05 02 iki 1986 05 19 Lietuvoje buvo atliekami piene matavimai. Bandyniai imti iš pieno fermų ir pieno perdirbimo įmonių, atlikta apie 500 matavimų. Kai kuriose petvakarių Lietuvos vietovėse aktyvumo lygis piene siekė 10 000Bq l t.y. buvo viršytas leidžiamas lygis vaikams, o kai kuriose vietovėse – ir suaugusiems.A zonoje šio radionuklido koncentracija piene neviršyjoleidžiamo lygio.Remiantis pieno tyrimų rezultatais,Lietuvos valstybinio gydytojo higienisto nutarimu laikinai buvo uždrausta gaminti kūdikių pieno mišinius ir įvežti sausus kūdikių pieno mišinius iš Baltarusijos.
Pirmaisiais metais po Černobylio AE avarijos maisto produktuose gana nemažai padaugėjo radioaktyviojo cezio. Labiau užterštoje pietvakarinėje Lietuvos dalyje tarša radioaktyviuoju ceziu buvo gerokai didesnė nei kitose Lietuvos dalyse.Radioaktyviojo cezio aktyvumas piene 1985 metais buvo 0,19 Bql, mėsoje – 0,5 Bqkg, žuvyje – 2,5 Bqkg, daržovėse – 0,18 Bqkg, o 1986 metais atitinkamai : 11,4 Bql,86,9 Bqkg, 3,3 Bqkg, 86,0 Bqkg Radioaktyviojo stroncio aktyvumas pirmais metais po avarijos nedaug padidėjo bulvėse ir grūdinėse kultūrose. Tačiau konstatuotas užterštumas tiek radioaktyviuoju ceziu, tiek ir radioaktyviuoju stronciu neviršyjo Lietuvos higienos normos(HN 54 – 1995) leistino lygio ir sudarė tik šimtąsias jo dalis. Apskaičiuota, kad pirmaisiais metais po avarijos dėl patekusio su maisto produktais radioaktyviojo cezio metinė gyventojų apšvitos dozėbuvo 0,05 mSv , o tai yra tik šimtosios natūralios apšvitos dalys. Tokio maisto vartojimas neigiamos įtakos gyventojų sveikatai neturėjo.
2 lentelė Maisto produktų radiologinių tyrimų 1993-1995 m. rezultatai
Tyrimo objektas 1993 1994 1995
Ištirta maisto bandinių 12 543 11 124 7 910
;iš jų importinių 7 945 6 014 3 140
Ištirta maisto produktų, t; 333 993 109 989 144 190
Iš jų importinių 269 677 53 993 47 102
Bandinių, neatitikusių higienos 67 14 22
normos;iš jų importinių 40 7 21
Neleista realizuoti maisto produktų,t 13 0,3 44
Radioaktyviam geriamo vandens užterštumui Černobylio AE avarija įtakos neturėjo. Ir prieš, ir po avarijos radiacinis geriamo vandens užterštumas neviršyjo leidžiamo lygio. Tai aiškinama tuo, kad Lietuvoje paviršinių telkinių vanduo praktiškai gerti nenaudojamas.
Tačiau Černobylio AE avarijos padariniai Lietuvoje jaučiami iki šiol.Nepaisant to, kad priimti Vyriausybės nutarimai, kuriais nustatyta griežta įvežamų iš Ukrainos ir Baltarusijos maisto produktų kontrolės tvarka, vis dar į Lietuvą iš šių valstybių patenka radioaktyviosiomis medžiagomis užteršti maisto produktai.Radiologinė įvežamų iš minėtų valstybių maisto produktų kontrolė bus aktuali dar ilgai.
IV. Černobylio AE avarija ir skydliaukės ligos Lietuvoje
Žinoma, kad normaliai skydliaukės veiklai būtinas jodas. Su maistu į organizmą patekęs jodas naudojamas skydliaukės hormonų sintezei. Kadangi skydliaukė nesugeba atskirti stabiliojo jodo nuo radioaktyviojo, skydliaukėje gali susikaupti didelis jo kiekis. Čia radioaktyvusis jodasveikia švytindamas visą organizmą, o labiausiai – pačią skydliaukę. Todėl ji yra vienas iš jonizuojančios spinduliuotės poveikiui jautrausių organų. Jau santykiškai mažos dozės – apie 0,1 Gy – didina skydliaukės vėžio ir mazginių pokyčių vystymosi riziką. Rizika didėja lygiagrečiai su doze.
Kuo mažesnė kūno masė, tuo absoliuti jonizuojančiosios spinduliuotės dozė skydliaukei yra didesnė.Todėl vaikų skydliaukė radioaktyviojo jodo poveikiui jautresnė.
Pastaruoju metu vis daugiau Lietuvos gyventojų serga skydliaukės ligomis.Tačiau vis dar nėra objektyvių duomenų apie Černobylio AE avarijos įtaką skydliaukės ligoms Lietuvoje.Tokie tyrimai yra ypač svarbūs dabar, praėjus dešimtmečiui po avarijos, kadangi žinoma, kad latentinis radiacinio skydlaiukės vėžio periodas yra penkeri metai, o mazginių skydliaukės pokyčių – dešimt metų.
Atsitiktinės atrankos būdu ištirta 25 – 65 metų amžiaus 415 Varėnos ir 320 Kupiškio gyventojų. Tiriamieji buvo apklausiami, apžiūrimi, atliekamas ultragarsinis skydliaukės tyrimas ir prireikus – aspiracinė skydliaukės punkcija su citologiniu tyrimu. Skydliaukės dydį vertinome pagal PSO klasifikaciją. Skydliaukės funkcijai įvertinti atliktas laisvojo tiroksino ir tirotropino koncentracijos tyrimas pacientų kraujo serume ir jodo kiekio tyrimas šlapime. Skydliaukės imuninei būklei įvertinti atliktas skydliaukės mikrosominių antikūnių tyrimas kraujo serume pasyvios hemagliutinacijos metodu. Mūsų laboratorijoje titras 1 : 80 ir didesnis laikomas teigiamu.
Apčiuopos ir ultragarso tyrimais, atliktais 415 Varėnos rajono gyventojų, skydliaukės padidėjimas nustatytas 95(22,9 proc.) asmenims. Mazginiai skydliaukės pakitimai diagnozuoti 17 atvejų (4,1 proc.). Ištyrus dešimties mazginių skydliaukės pakitimųaspiratus, nustatytas vienas skydliaukės karcinomos atvejis.
Kupiškio rajone iš 320 tirtų asmenų 77(24,1proc.) skydliaukė buvo padidėjusi. Mazginiai skydliaukės pakitimai 19 atvejų ( 5,9 proc.) Ištyrus vienuolikos mazginių skydliaukės pakitimų aspiratus, nustatyti du skydliaukės karcinomos atvejai.
Matuojant laisvojo tiroksino ir tirotropino koncentraciją kraujo plazmoje, nustatyti skydliaukės funkcijos sutrikimai : Varėnoje diagnozuoti šeši (1,9proc.)hipotireozės ir du (0,6 proc.) hipertireozės atvejai.Kupiškio rajone hipotireozės dažnis buvo 3 proc., o hipertireozės – 0,8 proc.Dviejų rajonų gyventojų skydliaukės funkcijų sutrikimų kiekis statistiškai patikimai nesiskyrė.
Skydliaukės mikrosominių antikūnių titrai buvo padidėję 14,7 proc. Tirtų asmenų Varėnos rajone ir 13,2 proc. Asmenų Kupiškio rajone.
V. Černobylio “likvidatoriai”
Lietuvos Černobylio medicinos centre šiuo metu užregistruota 5415 gyventojų, kurie buvo siųsti į 30 km zoną likviduoti avarijos padarinių. Visuomeninio judėjimo “Černobylis” duomenimis, iš viso likvidavimo darbuose dalyvavo daugiau kaip 7000 asmenų, bet ne visi kreipėsi į medicinos centrą. Černobylis palietė vieną iš 100 Lietuvos vyrų, daugiausia gimusių 1945 – 1958 metais , kuriems tada buvo nuo 18 iki 40 metų. Iš kitų Baltijos šalių likviduoti avarijos buvo siųsti 5 709 latviai ir 4 844 estai.
Lietuvoje pastaruoju metu yra mirę 246 “likvidatoriai” , jų mirties priežastys daugeliu atvejų yra nelaimingi atsitikimai bei traumos.
Palyginė Černobylio avarijos likviduotojų ir kitų Lietuvos vyrų mirtingumo radiklius matysime, kad pagrindinė vyrų iki 40 m. amžiaus mirties priežastis yra traumos ir nelaimingi atsitikimai.Tarp likviduotojų, gimusių 1940 – 1954 ,savižudybės 1,8 karto dažnesnės nei tarp kitų šio amžiaus vyrų.
Sapiegos ligoninės direktoriaus G.Rimdeikos nuomone, 11 metų dar per trumpas laikas įvertinti avarijos pasekmes Lietuvai. Tai buvo konstatuota ir per praeitais metais Vienoje vykusią tarptautinę konferenciją “Dešimt metų po Černobylio” . Net ir japonai labai atsargūs daryti išvadas, nes dar nežinomi visis galimi radiacijos poveikiai. Pasak G.Rimdeikos , negalima sakyti , kad černobiliečiai daug labiau serga nei kiti gyventojai , galbūt juos labiau kamuoja psichologinės problemos. “Mūsų ligoninės psichosomatikos skyriuje kasdien guli 3 – 5 “černobyliečiai”. Turbūt nė vienam nėra malonu girdėti, kad kolega,buvęs Černobylyje, jau susirgo – tuomet žmogus pradeda laukti, kol ir jam kažkas panašaus atsitiks. Aišku, likviduotojui padėjęs rizikos faktorius, bet tai nereiškia, kad jam atsitiks kas nors bloga”. Pasak G.Rimdeikos , apie onkologines ligas galima bus kalbėti po 10 metų ir daugiau.
Aš labai laimingas žmogus, nes tuo metu kai įvyko avarija, buvau Australijoje. Per palydovą rodė, kaip evakuojami žmonės, sklido gandai, kad jau tūkstančiai negyvų. Grįžau namo gegužės pradžioje ir kai išlipęs Maskvoje pradėjau maniškių klausinėti , kas ir kaip, man sakė, jog tai niekis, lyg ir buvęs kažkoks gaisrelis. Beje, iš Australijos manęs taip pat nenorėjo išleisti, sakė kad jau Lietuvos nėra ant žemės paviršiaus. Be abejo,jei jodo profilaktika būtų taikyta iš karto po sprogimo., poveikis žmonėms būtų buvęs mažesnis. Kalbama, kad ministrai, miestų valdininkai tai žinojo, bet tai tik gandai – žmonės šito nežinojo ir buvo žiauriai apgauti. Šiandien aš dažnai girdžiu medikus giriantis, esą jie žinojo realią situaciją. Iš kur jie galėjo žinoti apie radioaktyvų debesį, jei buvo kalbama tik apie nedidelį gaisrą? Aišku,po kokių 10 dienų, kai jau pradėjo atsirasti informacijos, bobutės buteliais pradėjo pirkti jodą ir nuodyti juo vaikus – reakcija buvo atvirkštinė. Aš abejoju, kad 26 dieną buvo nors vienas medikas, kuris žinojo apie tai, kad reikia naudoti jodą”.
VI. Tirtų Černobylio AE avarijos likviduotų grupės apibūdinimas ir mirčių priežaščių analyzė
LietuvosČernobylio medicinos centras(LČMCtiria Lietuvos gyventojų, siųstų į 30 km zoną avarijos padarinių likvidavomo darbams, sveikatos būklę. Nuo 1991 metų visi likviduotojai kviečiami kasmetinei sveikatos apžiūrai. Černobylio AE avarijos likviduotojų sąrašas buvo sudarytas naudojant Lietuvos Černobylio registro duomenismis. Lietuvos Černobylio registras buvo įsteigtas 1991 ir naudojo tokius šaltinius :
1. Registracijos kortelė.Ji buvo priimta 1987 metais buvusiosios TSRS sveikatos apsaugos ministerijos direktyva Nr. 640-TN. Šios kortelės iki 1991 metų buvo papildomos vietinės sveikatos priežiūros įstaigose ir siunčiamos į Obninską – Medicininės radiologijos mokslinio tyrimo centrą. Jos laikomos Černobylio medicinos centre.
2. Buvusių tarybinių karinių komisariatų sąrašas. Jį LČMC gavo 1991 metais.
3. Lietuvos visuomeninio judėjomo “ Černobylis “ sąrašai. 1989 metais nemažai likviduotų užsiregistravo rajoninėse judėjomo oragnizacijose, tikėdamiesi palengvinti judėjimo veiklą, siekiant medicininių ir socialiniųlengvatų. Labai svarbu paminėti, kad tam, jog būtum pripažintas ČAE avarijos likviduotoju, reikia dokumento ( karinio bilieto arba pažymėjimo, išduoto karinio komisariato), patrirtinančio dalyvavimo avarijos likvidavimo darbuose 30 km zonoje faktą. Dauguma likviduotojų buvo siunčiami į vadinamuosius “ karinius apmokymus ” . Tai atsargos karininkai ir eiliniai. Kai kurie asmenys pateko į 30 km zoną būdami tikrojoje karinėje tarnyboje. Kai kurių iš jų kariniuose bilietuose yra žyma apie dalyvavimą likvidavimo darbuose, tačiau į visuomeninį judėjimą kreipėsi ir asmenys, kurių kariniuose bilietuose žymos nėra. Į Černobylio registrą tokie asmenys įtraukiami tik tada, kai iš karinių archyvų jiems pavyksta gauti dokumentą, įrodantį, kad jie tikrai dalyvavo likvidavimo darbuose.
4. Sąrašai Ignalinos AE ir Vakarų energetikos statybos valdybos darbuotojų, siųsti dirbti į Černobylio AE po avarijos. Juos sudarė minėtų organizacijų adminstracija.
5. Statybos ministerijos sąrašai. Tai statybinių organizacijų vadovų pasirašyti sąrašai, įkuriuosįtraukti statybininkai, vairuotojai, komandiruoti į 30 km zoną.
6. Vidaus reikalų ministerijos sąrašai. Į juos įtraukti vidaus reikalų sistemos darbuotojai, palaikę viešąją tvarką 30 km zonoje.
Duomenys iš visų šių šaltinių sudaro vieną duomenų bazę ir dabar joje yra užregistruoti 5 446 ČAE avarijos likviduotojai. Manoma, kad Černobylio avarijos padarinių likvidavimo darbuose iš Lietuvos dalyvavo daugiau kaip 7 000 asmenų. Todėl dar apie 1 700 likviduotojų iki šiol nesikreipė į LČMC ir neaišku, ar jie kreipsis. Kai kurie nesikreipė norėdami pamiršti Černobylį visems laikams, kiti siekia spręsti savo problemas individualiai.
3 lentelė. Lietuvos ir Estijos Černobylio avarijos likviduotojai
Valstybė Iš viso likviduotojų Buvimo metai

1986 1987
Lietuva 7 152 2 293 (32,06%) 2 968 (41,50%)
Latvija 5 709 3 195(55,96%) 1 629(28,53%)
Estija 4 844 2 909(60,05%) 1 092(22,54%)
Lygindami avarijos likviduotojų skaičių iš Lietuvos pagalbuvimo metus Černobylyje galime pastebėti ryškius skirtumus, ypač 1986 metais. Likviduotojai iš Estijos 1986 metais sudarė 60,05 proc., iš Latvijos – 55,96 proc., o iš Lietuvos – tik 32,06 proc.Bendras likviduotojų skaičius buvo maždaug proporcingas šių šalių gyventojų skaičiui.
Likviduotojų iš Lietuvos Černobylyje 1986 – 1987 metais buvo74 proc. Dauguma jų ten praleido 2 – 3 mėnesius ir tik nedaugelis – 6 mėnesius ir daugiau.Svarbus likviduotojų gyvenimo aspektas yra apšvitos dozė. Černobylio medicinos centro duomenimis, apšvitos dozė yra žinoma tik 69 proc.likviduotojų. Vidutinė dozė buvo 114 mSv. Labai mažai likviduotojų turėjo asmeninius dozimetrus ir dozė daugeliu atvejų vertinta dirbusių asmenų grupės. Dirbusieji 1986 metais vidutiniškai gavo 200 mSv, o 1987 metais – apie 100 mSv. Dominuojanti likviduotojų dozė siekia apie 90 mSv. Palyginti nedaug asmenų gavo didesnę negu 200 mSv apšvitą, o tai galėtų kelti didesnę riziką jų sveikatai.
Kaip minėta, apšvitos dozė dokumentuota tiktai70 proc. atvejų. Kokios dabar fizinių dozių rekonstrukcijos galimybės?Konkrečiai atsakyti galėtų sudėtingi specialūs tyrimai. Vilniaus ir Pitsburgo (JAV) universitetuose atlikti genetiniai likviduotojų kraujo tytimai. Rezultatai parodė patenkinamą fizinių ir biologinių dozių sutapimą.Tik keletų atvejų nustatytas kiek didesnis neatitikimas. Analogiški rezultatai gauti tiriant likviduotojų iš Latvijos ir Estijos kraujo pavyzdžius.
Pagal gautą dozę ( apie 114 mSv) likviduotojus galima būtų priskirti žmonėms, kurie gavo reliatyviai mažas radiacijos dozes, ir jų sveikatos rodiklius reikėtų vertinti pagal šią kategoriją. Didesnių radiacinių pažeidimų efektai yra gana išsamiai išnagrinėti, bet mažų dozių efektai išstudijuoti nepakankamai ir praktiškai ignoruoti tie 1986 metais, tiek ir vėliau.
Avarijos likviduotojų sveikatos būklės stebėjimas ir jų mirties prižasčių analizė parodė, kad avrijos likvidavimas turėjo pastebimų padarinių žmonių sveikatai. Daugeliui likviduotojų nustatyti kiek dažnesnikardiovaskulinės, virškinimo ir nervų sistemos sutrikimai. Analizuojant mirties priežastis pastebėti gan dažni traumų atvejai ir nelaimingi atsitikimai. Dėl įvairių priežasčių 1987 – 1995 metais mirė 251 avarijos likviduotojas. Jų mirčių dinamika pateikta 4 lentelėje.
4 lentelė. Likviduotojų mirčių 1988 – 1995 m. dinamika
Buvimo Černobylyje metai Iš viso mirė Terapinės priežastys Traumos
1986 90 48 42
1987 87 46 41
1988 60 15 45
1989 14 4 10
Iš viso 251 113 138
Ar avarijos likviduotojų traumatizmo ir savižudybių yra daugiau nei apskritai Lietuvoje? Siekiant objektyviai atsakyti į šį klausimą, išsamiai išanalizuotos Lietuvos gyventojų mirties priežastys.Nustatyta mirčių pagal amžių ypatybės ir dėsningumai lyginant mirtis dėl traumų, piktybinių navikų ir kraujo apytakos sistemos ligų. Iki 40 metų amžiaus pagrindinė mirties priežastis yra traumos ir nelaimingi atsitikimai, o vyresniame amžiuje dominiuoja kraujo apytakos sistemos ligos ir pyktybiniai navikai.Žinant šiuos mirtingumo pagal amžių dėsningumus, galima buvo tikėtis, kad likviduotojųmirčių dėl traumų ir nelaimingų atsitikimų skaičius bus santykiškai didelis dėl palyginti jauno jų amžiaus – vidutinis amžius buvimo Černobylyje metu siekė 34 metus. Kadangi mirčių dėl traumų ir nelaimingų atsitikimų skaičius didelis, labai aktualu išsamiai išnagrinėti šių mirčių struktūrą.
VII. Mazginiai Černobylio AE avarijos likviduotojų skydliaukės pokyčiai
Černobylio AE avarijos likviduotojų apšvitai didžiausiąįtaką turėjo trumpai gyvenantys radioaktyviojo jodo izotopai ir kiti ilgiau gyvenantys izotpai.Kadangi skydlaiukė pasižymi jautrumu kancerogeniniam jonizuojančiosios spinduliuotės poveikiui, ypač kai apšvytinama jauname amžiuje, atliekant klinikinį likviduotojų tyrimą daug dėmesio skiriama skydliaukės pokyčiams. Nustatyta, kad užkrėstose rajonuose apie Černobylį labai padidėjo vaikų sergamumas skydliaukės vėžiu. Mazgai laikomi gana jautriunedidelių dozių poveikio indikatoriumi. Gerybiniai skydliaukės augliai neretai tampa piktybiniai.
Šių tyrimų tikslas buvo nustatyti, ar turėjo dokumentuotos kariniuose bilietuose dozės dydis, buvimo 30 kilometrų zonoje trukmė ir laikas, praėjęs po apšvytinimo, įtakos skydliaukės mazgams atsirasti.
1991 metais vasario mėnesį – 1995 birželio mėnesį skydliaukė tirta3 208 ČAE avarijos likviduotojams, apsilankiusiems Černobylio medicinos centre. Skydliaukės palpacija ir ultragarsinis tyrimas yra būtinas kasmetinės ČAE avarijos likviduotojų medicininės apžiūros dalis. Skydliaukę apčiuopos būdu apsilankymo metu tyrė du gydytojai: bendrosios praktikosgydytojas ir endokrinologas. Skydliaukė buvo čiuopiama esant ramybei ir ryjant. Ultragarsiniam tyrimui siųsti visi likviduotojai, nepaisant to, ar čiuopiant randama kokių nors skydliaukės pokyčių. Skydliaukės mazgais laikyti didesni nei 5 mm diametro ultragarsinės struktūros pokyčiai. Skydliaukės dydis matuotas ir kai mazginių pokyčių nebuvę.
Visi mazgai skirstyti į solidinius (standžiuosius) arba cistinius; pavienius arba daugybinius; izoechogeniškus,hiperechogeniškus arbahipoechigeniškus. Buvo matuojamas jų skersmuo.
Išorinės apšvitos dozės registruotos pagal individuolių termoliuminescencinių dozimetrų (TLD) parodymus, taip pat pagal parodymus dozimetrų, kuriuos turėjo vienas grupės narys. Ši informacija buvo gauta iš įrašų kariniuose bilietuose.
Atliekant ultragarsinį tyrimą 3 208 tiriamiesiems rasata 117 mazgų (3,7 proc.)Analyzuoti tik tiriant ultragarsu rasti mazgai, nes manoma, kad šis tyrimas leidžia tiksliausiai diagnozuoti mazginius skydliaukės struktūros pokyčius.
Daugiausia mazgų buvo solidiniai. Po vieną mazgą turėjo 94 pacientai, 19 – po du mazgus, 4 – daugiau nei du. Operuota 14 pacientų ir atliekant operaciją diagnozuoti du papilinio vėžio atvejai ir vienas papilinio – folikulinio vėžio atvejis. Trims pacientams mazgai vėl diagnozuoti, nors prieš 5 – 7 metus buvo atlikta strumektomija.
Mazgų atsiradimo dažnumas labai nedaug didėjo didėjant išorinės apšvitos dozei. Tačiau ši tendencija nebuvo statistiškai patikima. Išorinė vieno paciento, sergančio skydliaukės vėžiu, apšvitos dozė buvo 20,47 cGy , kito – 9,6 cGy, o trečiasis žymos apie apšvitos dozę neturėjo.
Kadangi kariniuose bilietuose įrašo apie apšvitos dozę neturėjo 30,9 proc. visų tiriamųjų, o be to, daugeliu atveju dozės žymėtos formaliai, bandėme analyzuoti skydliaukės mazgų atsiradimo tikimybės priklauomybę nuo buvimo 30 km zonoje trukmės. Buvimo padidėjusios radioaktyviosios taršos rajonuose trukmė įtakos skydliaukės mazgų dažnumui neturėjo.
Kasmet medicininė likviduotojų apžiūra Černobylio medicinos centre leido pirmuosius skydliaukės mazgus diagnozuoti praėjus ketveriems metams po apšvytinimo.
Vis dėlto tai, kad nėra aiškių apšvitos poveikio skydliaukei rezultatų, dabar neatmeta galimybės, jog radiacijos sukeltas vėžys ir gerybiniai augliai gali atsirasti ateityje.
VII. Politinė degradacija
Čerbobylio atominės elektrinės avarija atnešė didžiausią žalą Europai, o ypač Lietuvai.Per tris pirmąsias avarijos dienas (balandžio 27,28,29) radioaktyvųjį debesį vėjas atpūtė tiesiai į Baltijos šalis. Rusijos ir Ukrainos dar nebuvo palietę radioaktyvieji spinduliai, kai Lietuvoje jau buvo šimtą kartų viršytas radiacijos fonas.
Tik 4 – 5 avarijos dieną radiacijos koncentracija sumažėjo, nes išsiplėtęs jos diapazonas pasiekė Ispaniją, o pasikeitus vėjo krypčiai – ir Odesą.Taigi Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje buvo pati didžiausia radiacijos koncentracija, kuri padarė pačią didžiausią žalą šalių gyventojų gyvybei, sveikatai ir genofondui.
1991 metais Baltijos delegacijai Hirosimos konferencijoje, skirtoje radioaktyvaus užteršimo problemoms pasaulyje spręsti pavyko įrodyti, kad nuo Černobylio avarijos nukentėjo “ir kitos valstybės” . Todėl pasaulio pagalbos galėjome tikėtis ir mes – Lietuva, Latvija ,Estija. Viešai paskelbti radioaktyvaus užteršimo žemėlapiai per Japonijos televiziją, spaudą ir konferenvijos medžiagoje įrodė, kad pirmąjį ir patį didžiausią radioaktyvųjį smūgį gavo Lietuva. Šį faktą patvirtino Jungtinės Tautos. Jau galėjome pateikti ir pateikėme pretenzijas Rusijai dėl žalos atlyginimo.
Buvo suformuota nuomonė, kad nuo Černobylio AE avarijos nukentėjo tik jos padarinių likviduotojai.Tačiau, pažvelgę į žemėlapį medikai iš karto gali suprasti, kad visi Lietuvos gyventojaibuvo pažeisti radioaktyvaus spinduliavimo. Vieni daugiau ( tuo metu buvę atvirame ore), kiti mažiau ( buvę patalpose). Pagal sveikatos būklę jie nevienodai reagavo į apšvytinimą : silpnesni iškart susirgo, stipresniems – parodis ateitis ; šie padariniai atsiliepia būsimosioms kartoms. Medikai iškart , lėtinių ligų konstatavo bendrą sergamumo padidėjimą, lėtinių ligų paūmėjimą ir specifinių ligų antplūdį. Tai “baltojo kraujo” liga bei odos vėžio ligos. Atsirado ir specifinių, anksčiau retų ligų, kurių diagnozuoti ir suteikti ligoniams invalidumą bei materialinę pagalbą ( pensiją) buvo neįmanoma. Iki 1990 metų buvo kruopščiai slepiami avarijos padariniai, mastai ir uždrausta fiksuoti medicinos statistikoje kraujo ligas.
Todėl Baltijos delegacija Japonijoje lankėsi medicinos įstaigose, dirbančiose su radioaktyvaus spinduliavimo padariniais, kad galėtų gauti ir medicinos pagalbą.Ir gavome: buvo susitarta dėl japonų gydytojo atvykimo atvykimo Pabaltijin, mūsų medikų mokymo Japonijoje ypatingu atveju – gydymo Japonijoje.
Svarbiausia – ne gydymas, o sveikatos apsauga. Todėl daugelis šalių po Černobylio avarijos peržiūrėjo savo energijos gavimo politiką ir nusprendė ne tik nebeplėsti branduolinės energijos gavybos, bet ir turimas jėgaines naudoti tik iki jų eksplotacijos termino pabaigos, o paskui uždaryti.
Ar reikia Lietuvai Ignalinos AE ? Ar mums trūksta elektros energijos ? Ar galėtume apseiti be Ignalinos?
Pasirodo, kad ne! Didesnė dalis Lietuvoje gaminamos elektros energijos yra parduodama. O svarbiausia – nepelningai. Skolos paliekamos būsimoms kartoms! Spręskite patys:Lietuvos Vyriausybė skolinasi valiutą už ją perka kura(radioaktyvujį ir naftą)iš Rusijos,gaminaelektrą ir ją parduoda tai pačiai valstybei, bet ne už valiutą. Naudos jokios.Lietuvai lieka skolos ir teršalai.
Lietuvos Respublika neturi nei branduolinių, nei naftos ar dujų resursų, todėl gaminti energiją eksportui neracionalu nei ekologine, nei ekonomine , nei politine prasme.
Apibendrinę politinės degradacijos pavyzdį, galime konstatuoti, kad tiek avarijos padarinių Černobylio AE , tiek Jonavos trąšų gamykloje ar kituose gamybiniuose objektuose nutylėjimas – tai įrodymas apie vykdytą mūsų tautos genocidą. Ar privalo jį tęsti dabartinė valdžia ir Vyriausybė?
Senovės Kinijos imperatoriai mokėjo gydytojams atlyginimus tik kol būdavo sveiki. Valdovui susirgus atlyginimas nebebūdavo mokamas, o gydytojui iškildavo mirtina grėsmė, kol imperatorius pasveikdavo.
Akivaizdu, kad Kinijos imperatoriai drastiškomis priemonėmis rūpinosi savo sveikatos apsauga ( profilaktika ), o ne gydymu.

Leave a Comment