Atmosferos struktūra ir oro sudėtis

Atmosferos struktūra ir oro sudėtis
Atmosferos struktūra ir oro sudėtis, atskirų jo komponentų (deguonies, azoto, anglies monoksido, ozono) įvertinimas, kitimų priežastys ir įtaka sveikatai. Padidinto ir sumažinto atmosferos slėgio įtaka sveikatai ir poveikio profilaktika. Pagreičio ir dinaminio nesvarumo sukeliami sutrikimai, jų profilaktika.

Oras
Atmosferos struktūra ir oro sudėtis, atskirų jo komponentų (deguonies, azoto, anglies monoksido, ozono) įvertinimas, kitimų priežastys ir įtaka sveikatai. Padidinto ir sumažinto atmosferos slėgio įtaka sveikatai ir poveikio profilaktika. Pagreičio ir dinaminio nesvarumo sukeliami sutrikimai, jų profilaktika.
Atmosferos struktūra ir oro suudėtis, atskirų jo komponentų (deguonies, azoto, anglies monoksido, ozono) įvertinimas, kitimų priežastys ir įtaka sveikatai. Padidinto ir sumažinto atmosferos slėgio įtaka sveikatai ir poveikio profilaktika. Pagreičio ir dinaminio nesvarumo sukeliami sutrikimai, jų profilaktika.
Atmosferos oro užteršimo šaltiniai: pramonės įmonės, energetikos objektai, autotransportas ir kiti. Jų užteršimo komponentai, įtaka sveikatai. Transporto tarša. Atmosferos oro užteršimo profilaktika.
Aplinkos užterštumas radioaktyviomis medžiagomis: situacija Lietuvoje, šaltiniai, komponentai, įtaka sveikatai, poveikio profilaktika. Radioaktyvių medžiagų saugojimo ir nukenksminimo problemos.
Saulės radiacija, jos komponentai bei įtaka sveikatai. Sumažintos ir padidintos saaulės radiacijos įtaka sveikatai, poveikio profilaktika.
Elektromagnetiniai laukai ir elektromagnetinės bangos aplinkoje, jų įtaka sveikatai.
Klimato apibūdinimas ir klasifikacija. Cikloniniai ir anticikloniniai orai. Meteotropinės organizmo reakcijos ir sindromai, jų profilaktika. Klimato charakteristika, klimato tipai, klimato apibūdinimas orais. Lietuvos klimato higieninis-fiziologinis įvertinimas. Gamtinių &#

#8211; klimatinių faktorių panaudojimas gyventojų sveikatos stiprinimui.

Atmosferos oro sudėtis
Atmosferos oras yra dujų mišinys, kurį sudaro:
1. Azotas 78,09%
2. Deguonis 20,95%
3. Argonas 0,93%
4. Anglies dioksidas 0,03%
5. Helis, kriptonas, neonas, ksenonas ir kt. apie 0,01%

Iškvepiamojo oro sudėtis:
1. Azotas 79%
2. Deguonis 15,4%
3. Argonas 0,93%
4. Anglies dioksidas 3,4-4,7%
5. Vandens garai 1%
6. Helis, kriptonas, neonas, ksenonas ir kt. apie 1%

Atmosferos struktūra
Atmosfera (gr.atmos – oras) yra gaubiantis žemės rutulį oro sluoksnis. Viršutinės atmosferos ribos nustatyti nėra įmanoma, tačiau teoriškai šia riba yra laikomas 1000 kilometrų aukštis. Šiame aukštyje atmosfera pereina į kosminę erdvę. Atmosfera saugo žemę nuo paros temperatūrų svyravimo, sugeria kosminę radiaciją. Atmosferoje sąlyginai yra išskiriami keli sluoksniai. Apatinis, arčiausiai žemės esantis sluoksnis, yra vadinamas troposfera. Troposferos storis svyruoja priklausomai nuo geografinės platumos ir yra nuo 9 iki 16 km. Čia vyksta vertikalus oro masių maišymasis, formuojasi oro srautai, debesys, aktyviai vyksta fizikiniai prrocesai, lemiantys klimato kaitą Žemės paviršiuje. Oro temperatūra, kylant aukštyn mažėja po 60C kas kiekvieną kilometrą. Virš troposferos išskiriamas siauras oro sluoksnis, arba tropopauzė. Jos storis yra apie 2 kilometrai. Sekantis atmosferos sluoksnis yra stratosfera. Viršutinė stratosferos riba yra 45 – 55 km aukštyje. Stratosferoje oro masių judėjimas yra nežymus. Žemutiniuose sluoksniuose temperatūra yra pastovo, o nuo 25 km aukščio pradeda didėti. Šiame sluoksnyje yra ozono apvalkalas, saugantis žemę nuo kenksmingo ultavioletinių spindulių poveikio. Daugiausia ozono yra 20 – 25 km aukštyje. Virš stratosferos yra mezosfera, kuri tęsiasi ik

ki 95 kilometrų aukščio, pereidama į jonosferą. Jonosferoje oras yra išretėjęs, vyrauja stipriai jonizuotos dujos, atspindinčios kosminius spindulius.

Atmosfera yra teršiama įvairiai, tačiau pavojingiausia – antropogeninė (žmogaus sukelta) oro
tarša. Daugiausia atmosferą teršia transportas, pramonė, energetika. Iš transporto labiausiai orą teršia automobiliai. Visi jie į aplinką išmeta maždaug 200 įvairių chemnių elementų ir jų junginių. Be to, transportas daugiausia kelia triukšmo.

Nemažai žalos gamtai padaro pramonės įmonės. Jų išmetamos kenksmingos medžiagos yra labai nevienodos sudėties. Daugiausia į atmosferą pramonės įmonės išskiria suodžių, smalkių, anglies, sieros ir azoto dioksidų, metalų junginių ir panašių kitų teršalų.

Deginant pernykštę žolę, ne tik naikinami naudingi gyvūnai, bet ir teršiama atmosfera.

Leave a Comment