Bankų veiklos principai ir ypatumai

Įvadas

Jokios šalies ekonomika negali vystytis be geros ir stabilios bankų veiklos. Jų vaidmuo be jokių išimčių yra gyvybiškai svarbus tiek fiziniams, tiek juridiniams asmenims, tiek valstybinėms institucijoms. Šiais laikais bankų veikla sparčiai vystosi. Formuojasi finansinės rinkos – pinigų ir kapitalo rinkos. Kapitalo egzistavimas yra neįmanomas be santaupų mobilizavimo bei lėšų investavimo. Bankų paslaugų asortimentas metams bėgant plečiasi, teikiamos paslaugos tampa vis modernesnės, prieinamesnės, jos lengvina žmonių gyvenimą, tenkina daugelį jų norų ir poreikių, leidžia apsaugoti jų finansus nuo įvairių nelaimingų gyvenimo atvejų . Jokia šalis negali egzistuoti be finansinių tarpininkų, padedančių vyriausybei kontroliuoti ir kurti valstybės pinigus. Finansiniai tarpininkai – tai institucijos, kurios surenka pinigų fondus (indėlių ar kita forma) iš gyventojų ar firmų ir teikia jiems paskolas, taip pat perka ir parduoda obligacijas ir kitus vertybinius popierius. Jų pelną sudaro gautų ir išmokėtų palūkanų skirtumas. Vieni iš svarbiausių finansinių tarpininkų yra komerciniai bankai. Tai daugiausiai privačios institucijos, teikiančios platų finansinių paslaugų diapazoną.

1.Bankai,jų funkcijos ir rūšys

Bankas – tai finansų institucija, turinti specialią valstybės licencija, kuri leidžia priimti pinigus ir suteikti paskolas.

Bankai atlieka šias funkcijas:

1. Telkia laikinai laisvas lėšas ir santaupas;2. Iš sukauptų lėšų bankai teikia kreditus ir dažnai tampa pramonės įmonių akcininkais. Banko paskola – tai komercinis pasitikėjimas, kurį bankas išreiškia, skolindamas pinigus nustatytam laikotarpiui už tam tikras palūkanas;3. Vykdant ūkinius sandėrius, bankai tarpininkauja piniginiuose atsiskaitymuose ir mokėjimuose;4. Leidžia apyvarton pinigus, vertybinius popierius ir atlieka su jais susijusias operacijas;5. Koncultuoja klientus, suteikdami jiems reikiamą ekonominę ir financinę informaciją.

Atlikdami šias funkcijas, bankai veikia tam tikrus ūkio procesus ir net juos kontroliuoja. Bankai gali perkelti pinigines lėšas į tas veiklos sritis, kur jų trūksta. Pagal nuosavybės formas bankai skirstomi į:

1. Akcinius bankus – bankus, kurių įstatinis banko kapitalas sukauptas iš atskirų dalininkų lėšų;2. Kooperatyvinius bankus – bankus, apimančius smulkaus kredito draugijas, jungiančias savo narių – miesto ar kaimo gyventojų – indėlius ir iš sukauptų lėšų teikiančius jiems trumpalaikes paskolas;3. Municipalinius bankus – miestų savivaldos organų nuosavybę; jie teikia miesto ūkio finansavimui ilgalaikius kreditus;4. Valstybinius bankus – valstybės nuosavybę; jie atlieka emisijos ir komercijos bankų funkcijas;5. Mišriuosius bankus – bankus, kurių akcijų dalį turi namų ūkiai, firmos bei valstybė;6. Tarptautinius bankus – bankus, atstovaujančius tarpvalstybiniams interesams. Pavyzdžiui, Pasaulio arba Tarptautinis rekoncijos ir plėtros bankas yra tarpvalstybinė Jungtinių Tautų Organizacijos (JTO) kredito institucija, įkurta 1944 m. Breton Vude (JAV). Jos nariais gali būti tik tos pasaulio šalys, kurios priklauso Tarptautiniam valiutos fondui (TVF). Oficialus banko tikslas – skatinti TVF priklausančių šalių gamybinių jėgų plėtotę, teikiant ilgalaikį (5-25 metams) kreditą.

Pagal veiklos pobūdį bankai skirstomi į:

1. Centrinį banką – vadinamąjį pirmos eilės banką;2. Komercinius bankus ;2.1. Komercinius universalius bankus;2.2. Komercinius specializuotus bankus;– investicinius;– taupomuosius– inovacinius;hipotekos. 3. Nebankinius finansinius tarpininkus : – taupymo ir paskolų asociacijas; – kreditines sąjungas.

Šiuolaikiniai bankai – tai financiniai tarpininkai, iš savo veiklos gaunantys pelną. Financinis tarpininkas – tai institucija, esanti tarp kreditoriaus ir besiskolinančiojo. Finansinis tarpininkas pinigus pasiskolina savo vardu, o vėliau juos skolina savo skolininkams. Vadinasi, Komerciniai bankai ir Nebankiniai finansiniai tarpininkai yra:a) Finansiniai tarpininkai tarp skolintojų ir besiskolinančiųjų, t.y. paskolų tiekėjai;b) Finansiniai tarpininkai mainuose, t.y. tarpininkai mainuose tarp prekių savininkų ir pinigų savininkų, nes dalis bankų pasyvų, būtent čekiniai indėliai, plačiai naudojami kaip mokėjimo priemonė ir yra pagrindinė pinigų kiekio šalyje dalis.Komerciniai bankai, tiesiog negamindami materialinių vertybių, o tik aprūpindami ūkio subjektus finansiniais ištekliais ir organizuodami jų srautus, siekia visoms įmonėms būdingo tikslo – pelno maksimizavimo.

2.Komercinis bankas

Vieni iš svarbiausių finansinių tarpininkų yra komerciniai bankai. Komercinio banko veiklą apibūdina banko balansinė ataskaita.

Komercinio banko balansinė ataskaita – tai aktyvų ir pasyvų sąrašas tam tikru momentu.

Banko balansinė ataskaita pasižymi viena svarbia savybe: aktyvai visuomet lygūs pasyvams, t.y. visuomet yra pusiausvyra būsena. Bet kuris į banką patekęs dokumentas priskiriamas aktyvams arba pasyvams pagal tai, kam įplauks pinigai: bankui ar jo klientui.

Banko aktyvas – tai turtas, priklausantis bankui; tai, kuo bankas disponuoja, arba lėšų panaudojimo būdas.

Banko pasyvas – tai vertė, kurią bankas kam nors skolingas, tai skolos, įsipareigojimai arba banko lėšų šaltiniai.

Pasyvas – tai banko įsipareigojimas visų tipų atidarytiems indėlių savininkams, banko akcininkams bei paimtos bankų paskolos.

KB pasyvų struktūrą galima suskirstyti į :

1) banko savininkų reikalavimus, vadinamus nuosavu kapitalu;2) ne savininkų reikalavimus, vadinamus įsipareigojimais.

Komercinis bankas turi dvejopą tikslą – patenkinti pinigų poreikį pagal pareikalavimą ir taip pat pelningai panaudoti turimus išteklius. Šie tikslai turi įtakos aktyvų sudarymui. Dalis išteklių laikoma likvidumui palaikyti (atsargos kapitalo norma), įskaitant grynuosius pinigus, centrinio banko indėlius, paskolas iki pareikalavimo diskonto rinkoje, įstatinius ir iždo vekselius. Šis kapitalas leidžia bankui patenkinti neatidėliotinus savo klientų grynųjų pinigų poreikius. Tuo išlaikomas klientų pasitikėjimas banku kaip geru savo indėlių saugotoju. Likusi banko išteklių dalis panaudojama gauti pelnui iš valstybės srities vertybinių popierių paketo, srities savivaldybės išleistų vertybinių popierių kartu su skolomis ir kredito viršijimu. Banko indėliai yra pagrindinė visų turimų pinigų dalis.

Banko turtas:a) gryni pinigai (kasos pinigai);b) pinigų rezervai ;c) vertybiniai popieriai, suteiktos paskolos;d) nekilnojamasis banko turtas bei kita banko nuosavybė.

Aktyvinės operacijos tai banko operacijos, kuomet laisvi piniginiai resursai (nuosavi ir skolinti) naudojami uždirbti pajamas arba sudaryti sąlygas banko veiklai.Pagrindines aktyvines operacijos yra:• kreditavimo operacijos;• operacijos su VP;• atsiskaitymų-mokėjimų operacijos.

Bankinėje praktikoje egzistuoja tokios aktyvines operacijos, kurios neuždirba bankui pajamų ir šie Neuždirbantis pajamų aktyvai skirti:

1. laikyti laisvuosius pinigus banko saugyklose ir operacinėse bankų kasose ( banko likvidumo palaikymui);2. privalomųjų rezervų Centriniame banke palaikymui;3. neprocentinių kreditų suteikimui;4. kapitaliniams įdėjimams į ilgalaikį turtą.ir tai yra pinigų likučiai Centrinio banko korespondentinėje sąskaitoje,o kartais kitų bankų korespondentinėse sąskaitose

Kreditavimas yra pagrindinė aktyvinė banko operacija, generuojančią didžiausią pajamų dalį. Suteiktos paskolos sudaro didžiausią lyginamąjį svorį visų banko aktyvų, o palūkanų pajamos – visų banko pajamų sudėtyje.

Lietuvos komercinių bankų operacijų nomenklatūra:Atsiskaitymai Indėlių priėmimas/deponavimas Kreditavimo funkcijaOperacijos su mokėjimo dokumentais (čekiais, akredityvais, vekseliais ir kt.);Operacijos su vertybiniais popieriais (akcijomis, obligacijomis ir kt.);Operacijos su užsienio valiuta atlikimas;Tauriųjų metalų pirkimas ir pardavimas. Indėlių ir kitų grąžintinų lėšų priėmimas į klientų atidarytas subsąskaitas;Klientų vertybių saugojimas banko saugyklose;Seifų, kamerų vertybėms ir dokumentams saugoti nuomojimas;Paskolų ėmimas;Mokėjimo dokumentų (čekių, akredityvų, vekselių ir kt.) išleidimas. Piniginių laidavimų, garantijų ir kitų laidavimo įsipareigojimų išdavimas;Paskolų davimas;Kreditinių piniginių priemonių leidimas ir tvarkymas;

Paslaugos komercinių bankų veiklos, finansų ir klientų investicijų tvarkymo klausimaisSudaryta pagal Lietuvos komercinių bankų 1994.12.21 įstatymą Nr. I-720

Šios funkcijos neatspindi visos bankų veiklos įvairovės. Dažnai skiriamos antrinės funkcijos: transportavimas, saugojimas, paruošimas. Transportavimas – tai pinigų ar vertybinių popierių perkėlimas erdvėje iš vieno banko į kitą, klientams. Saugojimas garantuoja patikėtų likvidžių priemonių saugumą, kai už tam tikrą atlygį yra saugomi klientų brangieji metalai, papuošalai, vertybiniai popieriai. Paruošimas reikalingas tam, kad būtų galima atlikti operacijas: pinigai suskaičiuojami, surūšiuojami, parengiami reikalingi dokumentai.

3. Komercinių bankų paslaugos

Lietuvos Respublikos bankų sistemą sudaro Centrinis bankas ir komerciniai bankai.Lietuvos komerciniai bankai yra steigiami ir veikia pagal LR bankų įstatymą.Lietuvoje veikia šie komerciniai bankai:

1. AB bankas “Hansabankas”

2. AB Ūkio bankas3. AB bankas “Snoras”4. AB bankas “NORD/LB Lietuva”5. AB Parex bankas6. AB Šiaulių bankas7. AB Vilniaus bankas8. AB VB būsto kreditų ir obligacijų bankas9. UAB Sampo bankas10. UAB Medicinos bankas11. Kredyt Bank S.A.12. Nordea Bank Lietuva13. Turto bankas

Kiekvienas komercinis bankas gali atlikti šias bankines operacijas:1. Atidaryti sąskaitas nacionaline ir užsienio valiuta.2. Priimti indėlius (taupomuosius, terminuotus, iki pareikalavimo) nacionaline ir užsienio valiuta.3. Atlikti kasos operacijas (priimti ir išduoti pinigus banko kasoje, priimti inkaso dokumentus).4. Supirkti, parduoti bei konvertuoti įvairias užsienio valiutas.5. Atlikti tarptautinius atsiskaitymus (tarptautiniais pavedimais, akredityvais ir čekiais) per bankus korespondentus.6. Tarpininkauti perkant ir parduodant LR Vyriausybės vertybinius popierius ir įmonių akcijas.7. Supirkti, parduoti, inkasuoti kelioninius ir vardinius čekius bei vekselius.8. Suteikti kreditus bei paskolas.9. Teikti paslaugas ir konsultacijas bankų veiklos, finansų ir kliento investicijų tvarkymo klausimais.10. Išduoti piniginius laidavimus, garantijas (vienkartines ir ilgalaikes banko garantijas) ir kitus laidavimo įsipareigojimus (banko rekomendacijas).11. Išduoti ir aptarnauti mokėjimų korteles.12. Nuomoti individualius seifus, priimti saugoti vertybes bei vertybinius popierius (8).

Paslaugos suteikiamos pagal kiekvieno banko nustatytus įkainius. Kai kurios paslaugos atliekamos nemokamai (pvz., sąskaitos atidarymas bei aptarnavimas).Bankų paslaugos nesandėliuojamos, jų kaupti negalima. Bankų paslaugų savybės:– negali būti kaupiamos atsargai;– tai gamybinės paslaugos;– bankinių paslaugų objektas – kapitalas;– apima aktyvias ir pasyvias operacijas;– bankai nėra monopolistai;Norintiems pradėti savo verslą bei veiklą vykdantiems verslininkams vienos iš svarbiausių paslaugų, kurias teikia komerciniai bankai, yra verlslo finansavimo paslaugos. Bankų teikiamos finansavimo paslaugos yra šios:– paskolos ;overdraftai (– tokia kreditavimo forma, kai sutartimi tarp banko ir kliento nustatomas overdrafto limitas sutartą laikotarpį turėti savo banko sąskaitoj nustatyto dydžio debetinį likutį, kurį klientas naudoja mokėjimams vykdyti, esant įplaukų į jo banko sąskaitą netolygumams. Overdraftas suteikiamas tik patikimiems, ilgai su banku bendradarbiaujantiems klientams.);garantijos ir laidavimai (raštiški sandoriai, kuriais bankas įsipareigoja atsakyti pareiškėjo ar kt. asmens kreditoriui, jei asmuo, už kurį garantuojama/ laiduojama, neįvykdys savo prievolės ar jos dalies. Garantiją bankas išleidžia iš savo kliento nuosavų lėšų, deponuotų specialioj sąskaitoj ar iš banko jam atidarytos kreditinės linijos (suteiktos paskolos). ;

– prekybos finansavimas;– kitos komercinių bankų paslaugos.Paskolų teikimas įmonėms yra svarbiausias bankų vaidmuo finansuojant verslą. Bankai teikia šių rūšių paskolas:– trumpalaikes paskolas, kurios paprastai yra suteikiamos laikotarpiui iki 1 metų ir dažniausiai skiriamos įmonių apyvartinėms lėšoms papildyti;– vidutinio laikotarpio ir ilgalaikes paskolas; jos suteikiamos verslo investiciniams projektams finansuoti, verslui plėtoti. Šios paskolos suteikiamos ilgesniam nei 1 metų laikotarpiui;– kredito limitus – tokia finansavimo forma, kai bankas skiria verslui tam tikras lėšas, kurios, esant būtinumui, atlaikytų pinigų srauto atoslūgius (3, 4, 5, 6, 9).

Privatiems klientams teikiamos paslaugos

Privatiems klientams bankai siūlo plačią paslaugų ir produktų sferą:– sąskaitos;– mokėjimo kortelės (lustinės, magnetinės);– taupymo paslaugos;– paskolos;– vertybiniai popieriai;– operacijos su grynaisiais pinigais;– operacijos su negrynaisiais pinigais;– įmokos už paslaugas;– čekiai;– garantijos ir laidavimai;– kitos paslaugos;

Verslo klientams teikiamos paslaugos

Bankai siūlo išplėtotą paslaugų ir verslo klientams kompleksą. Tai:– sąskaitos;– mokėjimo kortelės;– taupymo paslaugos;– paskolos;– valiutų rinkos paslaugos;– vertybiniai popieriai;– operacijos su grynaisiais pinigais;– operacijos su negrynaisiais pinigais;– čekiai;– dokumentiniai atsiskaitymai;– garantijos ir laidavimai;Verslo klientams siūloma naudinga turto vertinimo paslauga įkeičiant turtą kaip užstatą. Taip pat: lizingo paslaugos, elektroninė bankininkystė (3, 4, 5, 6).

Išvados

Komerciniai bankai yra vieni iš svarbiausių finansinių tarpininkų, padedančių valdyti valstybę. Komercinis bankas – tai institucija, teikianti platų finansinių paslaugų diapazoną. Komerciniai bankai priima pinigų indėlius ir suteikia jiems mokėjimo pervedimo paslaugas, taip pat sudaro sąlygas taupyti ir skolintis. Lietuvos komerciniai bankai dar neturi nusistovėjusių tradicijų, tačiau jų ištakos siekia XIX a. pabaigą. Tuomet Lietuvoje buvo įsteigtas pirmasis bankas – Vilniaus žemės bankas, o po metų – Vilniaus privatinis komercijos bankas. Tačiau tai nebuvo nacionalinės bankininkystės pradžia. Pirmasis lietuviškas komercinis bankas, pavadintas Lietuvos prekybos ir pramonės banku, buvo įkurtas 1918 m. Po greito jo bankroto tęsėsi ilgas laikotarpis iki valstybės nepriklausomybės atkūrimo. Okupuotoje Lietuvoje, bankai, būdami tik valstybiniai, veikė tik kaip lėšų perskirstytojai.

Sugriuvus TSRS, 1990 m. pabaigoje pradėjo kurtis privačios kredito firmos, savo veiklą įregistravo pirmieji komerciniai bankai. Galima būtų skirti tris sąlyginius šalies bankininkystės raidos etapus: 1991 – 1994 m.; 1995 – 1996 m. ir nuo 1997 m. – iki šių dienų. Pirmuoju laikotarpiu steigėsi itin daug komercinių bankų. Tai buvo nacionalinės bankų sistemos kūrimosi pradžia.Antrasis laikotarpis taip pat aktyvus bankų vystymosi atžvilgiu, tačiau būtent šiuo laikotarpiu Lietuvą ištiko finansinė krizė. 1994 – 1997 m. net 15 Lietuvos komercinių bankų buvo uždaryti. Tai itin paveikė komercinių bankų sistemos vystymąsi. Tačiau nuo 1997 m. situacija Lietuvos bankų situacijoje šiek tiek stabilizavosi. Komercinių bankų sektorius labiau konsolidavosi, atsirado pelningai veikiančių bankų.Šiandien Lietuvoje veikia jau ne vienas užsienio bankų skyrius, banko sektoriuje daugėja užsienio investicijų. Bankai vis labiau diversifikuoja veiklą, teikdami įvairesnes finansines paslaugas. Jie steigia draudimo įmones, išperkamosios nuomos bendroves be kitas dukterines įmones. Taigi, Lietuvos komerciniai bankai gana sėkmingai plečiasi ir pelningai veikia. Tikėkimės, kad šios tendencijos išliks ir ateityje.

LITERATŪRA:

1. B.Martinkus, V.Žilinskas. Pinigai. Vertybiniai popieriai. Bankai. 1996 m., Kaunas, Technologija.2. D.Ivaškevičius, A.Sakalas. Bankų vadyba. 1997 m., Kaunas, Technologija.3. www.hansa.lt (Hansabankas)4. www.nordea.lt (Nordea Bank Lietuva)5. www.parex.lt (Parex bankas)6. www.snoras.lt (Snoro bankas)7. www.std.lt (Statistikos departamentas)8. www.svv.lt (Lietuvos smulkaus ir vidutinio verslo plėtros agentūra)9. www.vb.lt (Vilniaus bankas)