Anglies monoksidas

Anglies monoksidas

Anglies dioksidas atmosferoje ir klimatas

Pagrindinį vaidmenį susidarant šiltnamio efektui atlieka vandens garai ir anglies dioksido dujos atmosferoje. Jų įtaka Žemės klimatui – didžiulė. Jeigu atmosferoje nebūtų vandens garų ir anglies dioksido, kurie sulaiko planetos šilumos spinduliavimą, vidutinė atmosferos temperatūra būtų apie 30oC žemesnė negu dabar. Tai reiškia, kad net pusiaujo srityje vidutinė temperatūra būtų neigiama, o vandenynai būtų ledo dykumos.

Anglies apykaitos gamtoje schema visiems mums gerai žinoma. Veikiant saulės energijai, augaluose vyksta fotosintezės reakcija – anglies dioksido dujos suskaidomos. Anglis pereina į augalų žaliąją masę, o deguonis grąžinamas į atmosferą. Augalai nunyksta ar juos suėda gyvūnai, kurie taip pat nugaišta ar žūva. Susidariusi anglies masė rūgštėja ir vėl tampa anglies dioksidu. Tačiau tai tik grubi anglies ciklo schema. Tuo pat metu vyksta sudėtinga atmosferos anglies dioksido ir vandenyno tarpusavio sąveika. Vienu atveju vandenynas gali sugerti anglies dioksidą, o kitu – išskirti. Pagaliau tam tikra anglies dalis tampa palaidota ar kitaip pasitraukia iš apykaitos ciklo.

Taip pat ir fotosintezė įvairiose planetos vietose labai skirtinga – ji priklauso nuo vidutinės temperatūros, debesuotumo ir kitų veiksnių. Skirtingas ir anglies dioksido sugėrimas vandenyne, priklauso nuo geografinės platumos, temperatūros ir kitų veiksnių. Visam tam įvertinti reikia neįsivaizduojamai daug informacijos.

Be to, kalbėti apie klimato pasikeitimus reikia kažkaip jį aprašius. Būtina turėti tam tikras vidutines klimato charakteristikas, žinoti apie jų natūralų kitimą teritorijos ir laiko atžvilgiu. Vadinasi, apibrėžti, kas yra klimatas, ir jį aprašyti – nepaprastai sudėtinga. Tą puikiai žino klimatologai. Gerai, kad gamtoje esama neįtikėtinai stabilių reiškinių. Pavyzdžiui, vadinamosios vakarų pernašos, kurios reiškia, kad blogas oras Europoje visada ateina iš Atlanto pusės. Arba visą vasarą ciklonai juda aplink Antarktidą, atskirdami ledų kontinentą nuo viso pasaulio. Žinoma ir daugiau klimato situacijų, pasižyminčių pasikartojimo reguliarumu. Tai šitos stabilios klimato situacijos ir praverčia kaip testai tiriant klimato pasikeitimus.

Anglies dioksido koncentracijos atmosferoje didėjimas

Viena didžiausių ekologijos problemų, kuri šiandien jaudina mokslininkus, visuomenę, yra susijusi su anglies dioksido koncentracijos didėjimu atmosferoje. Ji ir sukelia šiltnamio efektą, dėl kurio vidutinė atmosferos temperatūra didėja (klimatas šiltėja) ir keičiasi jos pasiskirstymas Žemės paviršiuje. Tai savo ruožtu nulemia oro masių cirkuliaciją, drėgmės apykaitos struktūrą. Viso to išdava – pasikeičia gyvybės egzistavimo sąlygos, augalijos produktyvumas: ir natūralių cenozių (miškai, pievos, stepės), ir dirbtinių cenozių (javų laukai, sodai, daržai).

Jau vieningai sutinkama, kad šis klausimas ne veltui jaudina mokslininkus. Anglies dioksido koncentracija atmosferoje jau XX a. išaugo apie 17 procentų. Reikia tikėtis, kad XXI a. pirmojo ketvirčio pabaigoje ji dar padvigubės. O tai jau išties gali juntamai pakeisti Žemės vidutinės temperatūros režimą. Šias pasekmes būtina tirti ir prognozuoti, kadangi net foniniai 0,5-1,5oC temperatūros svyravimai, kurie vyksta dėl gamtos procesų kaitos, juntamai atsiliepia žemės ūkio kultūrų derlingumui. O vidutinės temperatūros pakilimas gali būti gerokai didesnis už temperatūros fono svyravimus.

Tačiau net kokybiškai prognozuoti tokio atšilimo pasekmes yra sudėtinga. Nors, didėjant anglies dioksido koncentracijai, augalai gauna daugiau maisto, t.y. padidėja jų produktyvumas, pakilus vidutinei temperatūrai, sumažėja skirtumas tarp pusiaujo ir ašigalių. Stebėjimų duomenys rodo, kad vidutinė temperatūra pusiaujo srityje nekinta. Vidutinės temperatūros kaita vyksta dėl poliarinių sričių temperatūros kaitos. Jeigu vidutinė temperatūra sumažėja, pvz., 0,5oC, tai šis nežymus atšalimas iš karto jaučiamas Šiaurėje, kur temperatūra nukrinta 2-3oC. Tuojau pradeda didėti vandenyno ledynų plotas ir storis, blogėti laivybos sąlygos.

O kaip atsilieps bendras poliarinių sričių atšilimas bendram planetos klimato vaizdui? Kaip jis pasireikš vidutinėse platumose? Kažkodėl vyrauja nuomonė, kad atšalimas – blogai, o štai atšilimas – tai gerai (gal dėl to, kad labai brangus žmonėms būsto šildymas). Iš tikrųjų blogai ir viena, ir antra. Visas žmonių gyvenimas, civilizacija remiasi nusistovėjusiomis klimato sąlygomis. Ir bet kuris nukrypimas nuo esamo lygio nepageidautinas, nes žmonėms reikėtų prisitaikyti prie naujų sąlygų. Taigi civilizacija gali egzistuoti tik labai siaurame temperatūros diapazone. Atšalimas 3-4oC sukels naują ledynmetį ir didžioji planetos dalis taps ledo dykuma. O vidutinės temperatūros 4-5oC atšilimas – tai ledynų tirpimas, vandenynų lygio pakilimas keliolika metrų ir derlingiausių žemių užliejimas. Žinoma, ledynų tirpimas truktų kelis šimtmečius, tačiau jis būtų neišvengiamas. Tačiau pati didžiausia blogybė dar ne tai.

Dėl tokio atšilimo sumažėtų temperatūrų skirtumas tarp pusiaujo ir ašigalių. O jis yra svarbiausias atmosferos cirkuliacijos, pernešančios šilumą iš pusiaujo į poliarines sritis, variklis. Atmosferos cirkuliacija taptų vangesnė, drėgmės irgi būtų mažiau pernešama. Taigi sausringos sritys taptų dar sausesnės, biotos produktyvumas dar skurdesnis. Didelio ir pakankamo drėgnumo srityse biotos produktyvumas padidėtų, tačiau daugelis sausringų sričių ir pusdykumių virstų tikromis dykumomis. Ypač nukentėtų Azijos šalys, kur daugiausia gyventojų. Palankioje situacijoje atsidurtų Europa, žinoma, ir Lietuva bei Šiaurės Amerikos Vakarai ir t.t. Vadinasi, bendras biotos produktyvumas mažai pasikeistų.

Anglies dioksido tarša Lietuvoje pasauliniame kontekste

Įžengiant į XXI a. žmonijai tenka rinktis – arba protingai valdoma biosferos plėtra (__noosferos epocha__), arba neišvengiama degradacija (greitesnė ar lėtesnė – ne taip svarbu). Perėjimas prie kontroliuojamo, kryptingo visuomenės ir gamtos plėtojimosi pats savaime neįvyks. Tai gal pats svarbiausias šio straipsnio teiginys. Vadinasi, visos žmonijos, visų šalių ir valstybių laukia sunkus ir ilgas pereinamasis laikotarpis. Prireiks naujo mąstymo, naujų vertinimo kriterijų, gal net ir naujos moralės.

Būtina išmokti gyventi kartu, įvertinti kitų ir tarpusavio interesus, spręsti konfliktus. Teks pripažinti įvairius susitarimus, bendras reglamentacijas, reikalavimus ir ekologijos srityje. Juk ekologinė situacija vienoje valstybėje vienaip ar kitaip atsiliepia ekologijos stabilumui gretimose šalyse. Pvz., atmosferos oro užterštumas Lietuvoje priklauso ne tik nuo vietinių teršalų išmetimo, bet ir nuo jų išmetimo gretimose valstybėse. Teršalai pernešami su oro srautais. Vyraujantys pietvakarių vėjai atneša teršalų iš Vidurio Europos regionų. Savo ruožtu iš Lietuvos su oro srautais teršalai patenka į Latviją, Baltarusiją ir Rusiją. Mūsų namai dabar – visa planeta. Ekologinė teisė tapo būtina.

Dėl to šalyje įgauna svarbią reikšmę tarptautinių konvencijų, rezoliucijų, nutarimų, įsipareigojimų, normatyvų ir standartų aplinkosaugos srityje vykdymas. Pvz., Jungtinių Tautų klimato kaitos konvencija. Pasaulyje dėl organinio kuro vartojimo išmetama į atmosferą net 22 mlrd. t anglies dioksido. Pasauliniame anglies dioksido emisijos balanse tenka: JAV – 27 proc., Kinijai – 10 proc. ir t.t. Lietuvai, išmetančiai 18 mln. (1996 m.) anglies dioksido, tenka tik 0,08 proc. bendrame pasauliniame anglies dioksido emisijos balanse. Arba anglies dioksido kiekis, tenkantis 1 gyventojui, sudarė: JAV – 21 t, Vokietijoje – 12 t, Suomijoje, Danijoje – 11 t, o Lietuvoje – tik 4,9 tonos.

Taigi Lietuva tarp pasaulio valstybių išsiskiria labai mažu anglies dioksido emisijų kiekiu. Tai rodo labai mažą šalies įtaką globaliniam klimato atšilimo procesui. Panašiai ir su kitais teršalais. Pvz., sieros oksidų ir azoto oksidų išmetimai į atmosferą Lietuvoje 1 gyventojui sudarė atitinkamai 25 ir 15 kg, o, pvz., Anglijoje – 84 ir 32 kilogramus. Tai rodo, kad ateityje, įvedus laisvą prekybą atmosferos teršimo kvotomis, Lietuva galės parduoti savo leistinas teršimo kvotas šalims, kurios neįvykdo reikalavimų.

Tačiau Lietuvoje nemažai vietinių ekologinių problemų. Didžiuosiuosemiestuose ir pramonės centruose sukoncentruoti ne tik intensyviausitransporto srautai, bet ir stambūs energetikos ir pramonės objektai.Didėja emisija iš mobiliųjų šaltinių, ji sudaro 65 proc. bendroteršalų kiekio. Pagrindinis komponentas – anglies monoksidas. Didžiausiteršėjai tarp stacionarių šaltinių yra: AB __Mažeikių nafta_Mažeikių ŠE, Lietuvos elektrinė, Vilniaus ŠE-2, AB __Akmenėscementas_ Jonavos __Achema__ ir t.t. Dėl to švariausi šalies rajonai yra Širvintų, Šalčininkų, Zarasų, Skuodo, Šilalės, o labiausiai užteršti – Mažeikių, Akmenės, Vilniaus, Trakų ir kt. Reikia pripažinti, kad didelę teigiamą įtaką atmosferos apsaugai turi Ignalinos AE, kuri gamina per 80 proc. šalies elektros energijos. Lietuva lengvai tenkina Jungtinių Tautų bendrosios klimato kaitos konvencijos reikalavimus – nepralenkti 1990 m. anglies dioksido emisijų lygio (apie 37 mln. t). Šiuo metu jis sudaro tik apie pusę leidžiamos normos.Apsinuodyjimas CO (Anglies monoksidu)CO – tai bespalvės, bekvapės, nedirginančios gleivinių, lengvesnės už orą dujos, susidarančios nevisiškai sudegus anglies turinčioms medžiagoms. Padidinta anglies monoksido koncentracija gali susidaryti dujų perdirbimo, metalų liejimo, terminiuose cechuose, katilinėse, garažuose, vairuotojų kabinose ir kitur. Į organizmą patenka ir iš jo išsiskiria pro kvėpavimo takus. Patekęs į organizmą, CO susijungia su hemoglobinu ir sudaro tamprų junginį karboksihemoglobiną, negalintį prijungti ir transportuoti deguonies. Anglies monoksidas, pakeisdamas deguonį hemoglobine, blokuoja kvėpavimo fermentą. Todėl greitai atsiranda hipoksemija ir sunki audinių hipoksija, sumažėja organizmo šarmų rezervas ir vystosi acidozė. Organizme atsiradus deguonies badui bei tiesiogiai neurotropiškai veikiant anglies monoksidui, labiausiai nukenčia centrinės nervų sistemos veikla.

Apsinuodijus anglies monoksidu, sunkiausi yra centrinės nervų sistemos klinikiniai simptomai: galvos skausmas, svaigimas, pykinimas, vėmimas, vangumas, raumenų silpnumas, sąmonės pritemimas arba jos netekimas, cianozė, koma. Sunkiai apsinuodijus, sutrinka kardiovaskulinės sistemos veikla: atsiranda tachikardija, ritmo sutrikimai, krenta kraujospūdis, elektrokardiografiniai pakitimai primena koronarinį nepakankamumą, arba net miokardo infarktą. Gali vystytis pneumonija, plaučių edema, sutrikti inkstų funkcija – išryškėja ūminis jų nepakankamumas, oligurija, anurija. Pakinta periferinis kraujas, padaugėja eritrocitų, leukocitų, vystosi neutrofilozė su eozinopenija, veninis kraujas dėl karboksihemoglobino būna raudonas. Pakyla kūno temperatūra. Apsinuodijus galima mirti nuo kolapso arba kvėpavimo centro paralyžiaus. Lėtiniam apsinuodijimui anglies monoksidu būdinga įvairaus intensyvumo polimorfinė neurologinė simptomatika. Ligoniai skundžiasi bendru silpnumu, galvos skausmais, nervingumu, nemiga, pablogėja atmintis. Objektyviai konstatuojama angiodistoninis sindromas su polinkiu angiospazmams, kurie dažnai paliečia kardiovaskulinę sistemą. Kartais būna astenovegetacinis sindromas, lydimas hipertenzinių reakcijų, gali vystytis toksinė encefalopatija. Kraujuje randama padidintas kiekis -10-15 % karboksihemoglobino (normaliai gali būti iki 5%).Pirmoji pagalbaŪmiai apsinuodijus anglies monoksidu, ligonį būtina kuo greičiau išnešti į gryną orą. Sunkiais atvejais reikia duoti deguonies ir karbogeno inhaliacijas arba 0,5-1,5 valandos patalpinti nukentėjusįjį į barokamerą ir tiekti deguonį 2-3 atmosferos slėgimu. Trinkant kvėpavimui ar jam sustojus, skirti kvėpavimo centrą dirginančius preparatus (pervitiną, lobeliną), atlikti dirbtinį kvėpavimą. Jei per 2-3 val. šios priemonės neduoda laukiamų rezultatų, taikytinas dalinis ar pilnas kraujo perpylimas.Apsinuodijimui anglies monoksidu išvengti svarbu tinkamas įrengimų ir aparatūros, dujų vamzdynų hermetizavimas, dujų mišinių su anglies monoksidu odoravimas, efektyvi vietinė ventiliacijos sistema. Garažuose, mechaninėse dirbtuvėse dirbančių variklių išmetamų dujų pašalinimui būtina naudoti specialias žarnas, kurių vienas galas užmaunamas ant išmetimo vamzdžio, o antrasis – išvedamas į atvirą orą. Svarbu kontroliuoti anglies monoksido koncentraciją darbo patalpų ore.
SMALKĖS ARBA ANGLIES MONOKSIDASSmalkės susidaro visur, kur vyksta degimas, trūkstant deguonies, tai yra kai kuras sudega nepilnai. Šios dujos neturi kvapo, yra bespalvės. Anglies monoksidą kraujo hemoglobinas pasisavina apie 200 kartų greičiau, negu deguonį. Todėl, esant ir mažai anglies monoksido koncentracijai ore, kraujas pasisavina ne deguonį, bet anglies monoksidą, sudarydamas karboksihemoglobiną. Dėl deguonies trūkumo sutrinka daugelio organų, pirmiausia centrinės nervų sistemos veikla. Lengvai apsinuodijus, svaigsta galva, žmogus būna mieguistas, jaučia silpnumą, jį pykina, jaučiama pulsacija smilkiniuose. Vėliau, susidarius didesnei karboksihemoglobino koncentracijai, prasideda dusulys, vėmimas, gali atsirasti traukulių , veidas įgauna rožinį atspalvį, žmogus netenka sąmonės. Nukentėjusį būtina kuo greičiau išnešti iš nuodingos aplinkos į gryną orą, atsagstyti drabužius, trukdančius kvėpavimui. Jei sutriko širdies veikla ir kvėpavimas, kol atvyks greitoji pagalba, reikalinga palaikyti pagrindines gyvybines funkcijas: daryti dirbtinį kvėpavimą bei širdies masažą.