Anglies dioksidas ir klimato atšilimas

Anglies dioksidas ir klimato atšilimas

Nors anglies dioksidas yra nenuodingas, jį galima priskirti prie atmosferą teršiančių medžiagų. CO2(d) kiekio padidėjimas atmosferoje gali sutrikdyti šiluminę pusiausvyrą Žemėje.

Žemės atmosfera yra skaidri regimiesiems ir daliai ultravioletinių Saulės spindulių. Žemės paviršius sugeria šiuos spindulius ir įšyla. Šiluminiai spinduliai vadinami infraraudonaisiais. Dalis sugertos šilumos infraraudonųjų spindulių pavidalu vėl išspinduliuojama į kosmosą. Kai kurios atmosferos medžiagos (pirmiausia CO2 ir vandens garai) sugeria infraraudonuosius spindulius, t.y. sulaiko šilumą. Atmosferą galima palyginti su milžinišku šiltnamiu, kuriame temperatūra yra aukštesnė, neei išorėje, todėl šilumos kaupimo atmosferoje procesas (8.9 pav.) vadinamas šiltnamio efektu. Šis reiškinys yra labai svarbus, be jo Žemė atšaltų tiek, kad prasidėtų ledynmetis. Deja, CO2 kiekis ore nuolat didėja. Nuo 1880 iki 1980 m. jis padidėjo nuo 275 iki 339 ppm. Dabar jis yra apie 350 ppm (8.10 pav.). Anglies dioksidas kaupiasi dėl dviejų priežasčių: medienos, akmens anglių, gamtinių dujų, benzino deginimo ir tropinių miškų nykimo. Sumažėjus miškų plotams, mažiau CO2 sunaudojama fotosintezei. Manoma, kad kaupiantis anglies dioksidui, daugiau šiluminės energijos liks atmosferoje, todėl keisis Žeemės klimatas, prasidės visuotinis atšilimas. Kai kurie mokslininkai mano, kad dvigubai padidėjus CO2 koncentracijai ore, vidutinė temperatūra Žemėje padidėtų nuo 1,5 iki 4,5 °C. Jei anglies dioksido kaupimosi tempai nesumažės, tokio padvigubėjimo galima laukti XXI amžiaus viduryje.
__8.9 pav. Šiltnamio efektasa Ne vi

isi iki Žemės atsklidę Saulės spinduliai pasiekia Žemės paviršių. Dalį jų atspindi atmosfera, kitą dalį sugeria stratosferos ozono sluoksnis. Visgi didžiumai Saulės spindulių Žemės atmosfera yra skaidri.b Žemės paviršių pasiekę spinduliai jį įšildo, todėl jis pradeda spinduliuoti šilumą – infraraudonuosius spindulius. c Dalį paviršiaus išspinduliuotų infraraudonųjų spindulių sugeria CO2 ir kitos medžiagos, todėl atmosfera įšyla. Kita dalis šilumos išsisklaido kosmose. Įrašaia b catmosferaŽemė

Nuspėti CO2 kaupimosi pasekmes yra nelengva. Mokslininkai bando sukurti teorinius modelius, pagal kuriuos būtų įmanoma apskaičiuoti temperatūros pokyčius. Deja, šiltnamio efektas yra labai sudėtingas reiškinys, sunku pasakyti, kas ir kiek gali turėti įtakos klimatui. Pavyzdžiui, klimato atšilimas gali paspartinti garavimą, o tuo pačiu debesų susidarymą. Padidėjęs debesuotumas gali sumažinti energijos, patenkančios iš Saulės, kiekį ir sukelti klimato atšalimą. Kalbant appie klimato atšilimą dažniausiai minimos dvi problemos:
vidutinės temperatūros padidėjimas kurioje nors konkrečioje vietoje; pavyzdžiui, jei dabar vidutiniškai per metus JAV sostinėje Vašingtone būna viena diena, kai temperatūra siekia 38 °C, ateityje jų gali būti net 12;
vandenyno lygio pakilimas; tirpstant poliariniams ledynams, vandenyno lygis gali pakilti net keliais metrais, todėl didžiuliai pakrančių ruožai gali atsidurti po vandeniu.

Nors dabartinis mūsų supratimas apie pasaulinį atšilimą yra tik spėlionės, kai kurie faktai jas patvirtina. Antarktidos lede mokslininkai suranda prieš daugelį metų įšalusius mažyčius oro bu

urbuliukus. Ištyrus šį orą paaiškėjo, kad per pastaruosius 160 000 metų CO2 koncentracijos padidėjimo ir temperatūros padidėjimo laikotarpiai sutapdavo.

CO2 nėra vienintelės šiltnamio efektą sukeliančios dujos. Metanas CH4, ozonas O3, diazoto oksidas N2O, kai kurie chlorinti ir fluorinti angliavandeniliai netgi geriau sugeria infraraudonuosius spindulius, nei CO2. Kol kas nėra vieningos nuomonės, kaip galima būtų užkirsti kelią klimato atšilimui. Apskritai daugelį aplinkos apsaugos problemų skirtingi mokslininkai vertina skirtingai. Šioje srityje laukia dar daug tyrimų ir diskusijų.
__ 8.10 pav. Anglies dioksido kiekio didėjimas atmosferojeČia parodytas CO2 tūrio dalies (ppm vienetais) kitimas ore. Matavimai atlikti ant Mauna Loa ugnikalnio Havajų salose, JAV (havajiečių kalboje mauna loa reiškia “ilgasis kalnas”). Aiškiai matyti ne tik CO2 koncentracijos didėjimas, bet ir kasmetiniai jos svyravimai. Didžiausia CO2 koncentracija būna kiekvienų metų balandžio mėnesį, kai fotosintezė dar vyksta menkai. Mažiausia – apie spalio mėnesį. Per 30 stebėjimo metų vidutinė CO2 koncentracija padidėjo maždaug 11%. ĮrašaiCO2 dalis, ppm metai1958 60 62 64 66 68 70 72 74 76 78 80 82 84 86 88 90

Silicio gamyba ir naudojimas

Silicį galima pagaminti elektrinėse krosnyse redukuojant kvarcą arba smėlį (SiO2) koksu.

Leave a Comment