Politologija

ĮVADAS

Pagrindinis monetarinės politikos tikslas – yra skatinti nacionalinio produkto gamybą, užkirsti kelią nedarbo augimui ir infliacijai. Kiekvienam laikotarpiui šiuos tikslus rikiuoja bei konkrečiai formuluoja vyriausybė, tiesiogiai monetarinę politiką formuoluoja šalies centrinis ba

Įvadas
Mokslas yra svarbiausias visuomenės dvasinės kultūros vystymosi elementas ir aukščiausia žmonijos žinių forma. Sparčiai tobulėjant visuomenėje vykstantiems procesams, vis labiau akcentuojama investicijų į mokslinius tyrimus, kaip į prioritetinę visuomenės raidos kryptį, svarba. Tai pat pabrė

Politinės doktrinos

Vienokiomis ar kitokiomis idėjomis yra paremti bet kuri politiniai projektai bei politinė veikla apskritai ir net pačios šiuolaikinės valstybės. Susistemintos į vientisą junginį politinės idėjos sudaro vienokią ar kitokią politinę doktriną. Politinė doktrina (lot. Doctrina –

Įvadas
Šiuolaikinė demokratinė politika neįsivaizduojama be politinių partijų. Politinės partijos ir partinė sistema yra šių dienų atstovaujamos demokratijos aksiomos.
Daugiapartinė sistema Lietuvoje nėra naujiena. Ji buvo Lietuvoje 1920-1926 m. egzistavus parlamentinei demokratijai. Prasidėjus ta

Politinės kultūros tipai
Įvadas
Politika ir kultūra mūsų visuomenėje ilgą laika buvo tolimos sąvokos. Dominuojanti politikos padėtis, politizuotas visos visuomeninio gyvenimo sritys nepaliko erdvės laisvei – pagrindinei kultūrinės kūrybos sąlygai, neliko erdvės laisvam politiniam apsisprendimui, t

Įvadas
1920 – 1926 m. laikotarpis Lietuvoje dažnai vadinamas parlamentokratija. Tai labai svarbūs metai atsikūriusiai nepriklausomai Lietuvos valstybei – buvo įtvirtinama valstybės nepriklausomybė, priimama Konstitucija, vykdoma žemės bei finansų reformos, rengiama įstatyminė bazė būtina valstybės

1. Įvadas į rinkimus
Žmonijos politinėje istorijoje rinkimai jau buvo žinomi senovės Graikijos miestuose – valstybėse (VIII – VI a. pr.Kr.). Viduramžiais kai kuriuose kraštuose būdavo renkami ir karaliai, kaip antai, Lietuvos – Lenkijos valstybėje po Liublino Unijos(1569m.). Tačiau rinkimai, ku

Įvadas
XX a. totalitarizmo atsiradimo, raidos, funkcionavimo ir žlugimo epocha. XX a. būdinga totalitarizmo formavimosi, savidiskretitavimo, vystymosi ir žlugimo procesai. XX a. istoriją lėmė totalitariniai rėžimai, tarybinis totalitarizmas veikė pasaulio istoriją daug ilgiau ir veiksmingiau nei vo

1. Socializmas
Tai doktrina, kuri svarbiausiomis vertybėmis laiko socialinę lygybę ir teisingumą. Liberalizmo iššūkį senajai viduramžių santvarkai rėmė ne tik labiausiai suinteresuotas prekybininkų ir pramonininkų elitas, bet ir dauguma eilinių žmonių – valstiečiai ir ypač samdomieji darbininkai. P