Lietuvių kalba
tai atspindys mogaus ėjimo link tikslo, kuris atsiranda ir auga irdyje, kuris yra nesuvokiamas jokia logika ar protu, {?}kuris dvasioje sukelia prietaravimus. mogus pats sukuria į iliuzinį tikslą {Konkretink} ir jo siekia pats neinodamas kodėl. Pagrindinio romano herojaus – Liudo Vasario – irdyje t
Nuo Putino Aistis suko atgal į folklorą, odį pervedė per sodiečio vaizduotei būdingas formas, pratęsė tą lyrizmo variantą, kurio itakų iekojome liaudies dainose. ( Viktorija Skrupskelytė ) Jonas Aistis pratęsė tyriausias lietuvių lyrikos tradicijas, į virūnes ikėlė mūsų eleginę (eleginis – graud
Lyrika neatskiriama nuo kuriančios asmenybės. Kaip gali būti eilės kitokios nei a pats? Net vaidindamas tu negali ieiti anapus savo galvos ribų, anapus savo nuotaikos ir likimo. Rato mogaus stiliun įeina visas mogus. Kūrėjo gyvenimas – neatskiriama paties meno dalis. Taip kalbėjo ir raė J.Aistis. Po
Apysakoje Gyvenimas po klevu autorius parodo jau ūstantį kaimą, jo tragiką likimą. Raytojas nori pabudinti lietuvio sąmonę, suvokimą, kad tik pats mogus yra sau eimininkas. Tik mogus gali susikurti sau aplinką ir namus, kuriuose jam būtų malonu gyventi. R.Granauskas – tai raytojas emaitis, kuriam g
Jau pats baladės pavadinimas Kukutis vaiuoja pilnu troleibusu intriguoja. Taigi Kukutis (liaudies nekamojoje kalboje kukutis – baugus, atsargus pauktis) atsiduria mieste. Ką lems i situacija – suspaustas i visų pusių? Kukutis stebi aplinkinius ( tuo pačiu stebi pasaulį), apmąsto savo gyvenimą ir paj
Eilėračio ieities takas – aara, į kurią kreipiamasi – tu gyvybe, vabalėli. Tai teksto pavirius (aara juk matoma), o gelmė – akių viesa, gyvenimo kelias, pats mogus. iame kūrinyje svarbiausia yra stebėjimas, poiūris, kuris vienija aaros kelią. Liepiamąja nuosaka įsakmiai kreipiamasi: nepalik, ibuč
Juozas Gruas – vienas ymiausių Xxa. antrosios pusės raytojų. J.Gruas siekė sukurti apibendrintą epochos, tautos ir mogaus paveikslą. Aminas problemas jis sprendia, siekdamas parodyti asmenybės dvasią, jos konfliktikumą, dramatizmą. Raytoją domina mogaus prigimtis ir jos atskleidimas kratutiniais
Būtikai suvokta laisvės problema tapo kertine V. Mykolaičio – Putino humanistinės filosofijos atrama, atviru mogaus prasmės rūpesčiu. Kaip teigia A.J.Greimas, „laisvė ir humanizmas ia prasme yra sinonimai”. Taigi V. Mykolaitis -Putinas ikyla kaip humanistinės etikos atstovas. Poeto ciklas „Vergas” t
tai atspindys mogaus ėjimo link tikslo, kuris atsiranda ir auga irdyje, kuris yra nesuvokiamas jokia logika ar protu, {?}kuris dvasioje sukelia prietaravimus. mogus pats sukuria į iliuzinį tikslą {Konkretink} ir jo siekia pats neinodamas kodėl. Pagrindinio romano herojaus – Liudo Vasario – irdyje t
Nuo Putino Aistis suko atgal į folklorą, odį pervedė per sodiečio vaizduotei būdingas formas, pratęsė tą lyrizmo variantą, kurio itakų iekojome liaudies dainose. ( Viktorija Skrupskelytė ) Jonas Aistis pratęsė tyriausias lietuvių lyrikos tradicijas, į virūnes ikėlė mūsų eleginę (eleginis – graud