Istorija

Jono II Barzdoèiaus ir Onos Kiðkaitës sûnus. Gimë 1515 m. vasario 4 d. Nesveþiuje. Mokslus ëjo uþsienyje, Vokietijos akademijose. Jo jaunà protà didþiai paveikë smarkiai paplitusios Reformacijos idëjos. Genealogijos rankraðtyje minima, kad gráþæs á kraðtà turëjo bûti jaunojo karaliaus Þygimanto A

Turinys

Įžanga 1p.
Moters padėtis senovės Graikijoje
Moteris senovės Graikijos mitologijoje 1p.
Senovės Graikijos filosofų mintys apie moteris 2p.
Vaikai. Mergaičių auklėjimas 3p.
Vestuvės 4p.
Padėtis šeimoje ir visuomenėje 6p.
Nepriklausomos moterys 8p.
Išvados 10p.
Naudota liter

derModernizacija yra procesas, kurio metu tradicinė, kaimo, agrarinė visuomenė virsta pasaulietine, industrine, miestų visuomene.

Moderni visuomenė dažniau visa ko pagrindu laiko individą, negu agrarinės, valstietiškos visuomenės, grupės ar bendruomenės. Modernioje visuomenėje stengiamasi special

Michalonas Lietuvis ir jo veikalas
,,Apie totorių, lietuvių ir maskvėnų papročius”

Mykolo Lietuvio memuarai, parašyti XVI amžiaus viduryje, labai retas ir ver-tingas kultūros istorijos paminklas. Juos 1615 metais Bazely išspausdino Šveicarijos profesorius J.Graseris.
Lietuvių raštija nu

ISTORIJA
Senasis Testamentas aukštutinįjį Tarpupį vadina ,,Aram Nacharaimu” – ,,Sirija tarp upių”. Tos šalies miestus ištikusi Dievo rūstybė. Ten, Ninevijoje, ir toliau į pietus, didžiajame Babilone, viešpatavę baisūs karaliai, kurie garbinę ne tik jį, bet ir kitus dievus, todėl buvę nušluoti nuo

Lietuvių spaudos draudimas. Knygnešiai

Lietuvių, kaip ir kitų tautų, spaudos raidą daugiausia lėmė socialinės ir politinės sąlygos, bendrasis krašto kultūros lygis. Formuojantis lietuvių nacijai, nacionalinė spauda darėsi vis svarbesnė idėjinio bendravimo priemonė ir idėjinės diferenciacijo

Lietuvių pasipriešinimo judėjimas 1960 – 1980 metais

Planas

1. Įžanga.
2. Valdas Anelauskas.
3. Katalikų Bažnyčia.
4. Lietuvos Laisvės Lyga.
5. Helsinkio konferencija ir Lietuvos Helsinkio Grupė.
6.

LDK dvaro ir didikų kultūra. Jos ypatumai

Bajorijos reikšmė pradėjo kilti dar Vytauto laikais. Jau tada didysis kunigaikštis svarbesniaisiais klausymais visada atsiklausdavo savo bajorų nuomonės.
Bajorai buvo aukščiausias luomas, turėjęs daugiausia teisių ir mažiausiai pareigų. Iš visų pareigų l

Tuojau po 1863 m. sukilimo numalšinimo caro valdžia uždraudė lietuvišką spaudą, ir šis draudimas truko ligi 1904 m. Vilniaus generalgubernatorius M. Muravjovas, pasižymėjęs nepaprastu žiaurumu malšinant sukilimą, 1864 m. birželio 5 d. įsakė Vilniaus cenzūros komitetui neleisti spausdinti lietuviškų