Astronomija

Astronomija (gr. astron – žvaigždė, nomos – dėsnis) – tai mokslas, tiriantis dangaus kūnų ir jų sistemų judėjimą, sandarą bei vystymąsi.

Dangaus šviesulius žmonės ėmė stebėti dar žiloje senovėje. Pagal jų padėtį ir judėjimą danguje orientavosi medžiodami ar keliaudami. Žvaigždės rodydavo kelią

Marsas

Marsas – išorinė planeta, esanti arčiausiai Žemės. Jam skiriama itin daug dėmesio. Šio amžiaus pradžioje daugelis astronomų buvo įsitikinę, kad Marse yra išsivysčiusi civilizacija. Dabar šis mitas yra sugriautas. Jau nebetikima, kad egzistuoja net ir primityvi organinė medžiaga.
Žiūrint

Žemė yra didžiausia ir masyviausia tarp vidinių planetų. Žemės masė yra 5,974 • 1024 Kg. Mažiausiai skiriasi Žemė ir Venera – jų masės santykis 1:0,82. Žemės tankis yra 5520 kg/m3, skersmuo – 12 756,3 km.
Lyginant Žemę ir gretimas planetas, randama ne tik bendrų bruožų, bet ir žymių skirtumų. Pirmi

Senovëje ne tik paprasti þmonës , bet ir daugelis mokslininkų manė, kad Aušrinė ir Vakarinė – tai šviesuliai, kažkodėl nepasirodantys danguje tuo pačiu metu. Tik garsusis graikų mokslininkas Pitagoras vienas pirmųjų buvo įsitikinęs, kad Aušrinė ir Vakarinė yra tas pats šviesulys.
Venera

Teleskopai. Hablo kosminis teleskopas

1. TELESKOPAI

Teleskopas yra pagrindinis astronomų instrumentas. Be jo mūsų žinios būtų labai ribotos, nes kiti instrumentai, pavyzdžiui, veikiantys spektroskopo principu, yra susiję su teleskopu, kuris surenka jiems reikalingą šviesą. Daug metų didžia

1877 m. Asafas Holis (1829-1907) pro Vašingtono observatorijos (JAV) 66 cm skersmens refraktorių atrado du Marso palydovus; vėliau jie bus pavadini Fobu ir Deimu. Palyginti su Mėnuliu, abu jie itin maži. Palydovai spindi labai blyškiai, dėl to, nepaisant daugelio mėginimų juos aptikti, tai padaryti

Mënulis – vienintelis kosminis kūnas, kurio atstumas ir matmenys yra žinomi nuo priešteleskopinių laikų. Kadangi jo atstumas nuo Žemės palyginti nedidelis, dieninis paralaksas lygus kone 1o, todėl nesunkiai išmatuojamas. Jau Vilniaus astronomas A. Diblinskis savo “ Astronomijos šimtinėje” (1639

Jupiteris

Toli anapus asteroidų žiedo skrieja didžiausia planeta Jupiteris. Jos masė daug didesnė negu visų kitų planetų suminė masė, todėl kartais sakoma, kad “Saulės sistema susideda iš Saulės, Jupiterio ir visokios smulkmės”. Jupiterio vidutinis nuotolis nuo Saulės 778 mln. km, s

ASTEROIDAI

Saulës sistemà į dvi dalis dalija platus tarpas tarp išorinės planetos Marso ir vidinės planetos milžinės Jupiterio. Skaitmeninis sąryšis, žinomas kaip Ticijaus ir Bodės dėsnis, kurį 1772 m. atrado Ticijus Vitenbergietis (1729-17