Vėjaraupiai

Vėjaraupiai

Vėjaraupiai (lot. varicella) – tai ūminė infekcinė liga, kuriai būdingas pūslinis odos išbėrimas bei karščiavimas. Tai viena dažniausiai pasitaikančių infekcinių ligų po gripo ir ūminių virusinių viršutinių kvėpavimo takų ligų.

Ligos priežastys

Ligą sukelia Varicella-Zoster virusai, priklausantys Herpes viridae šeimai. Užsikrečiama nuo sergančiojo vėjaraupiais. Jis gali apkrėsti aplinkinius 2 dienas prieš išbėrimą, visą bėrimo laikotarpį ir 5 dienas po jo. Susidarius šašams, nuo ligonio jau neužsikrečiama.

Vėjaraupių infekcija plinta oru kelių metrų nuotoliu, pavyzdžiui, kai vienas asmuo nusičiaudėja, o kitas įkvepia. Virusų patenka per kvvėpavimo takus arba akių gleivines, nukeliauja į limfmazgius, o iš čia išplinta po visą organizmą. Dažniausiai vėjaraupiais serga 2-8 metų vaikai. Kūdikiai iki 3 mėnesių serga labai retai, nes jų organizme dar tebėra apsaugojančios nuo šios ligos medžiagos, gautos iš motinos, jei ji anksčiau sirgo šia liga. Būdami tokio amžiaus greičiau sunegaluoja neišnešioti ir gimę mažo svorio vaikai, turintys nusilpusią imuninę sistemą.
Dažniausiai susergama žiemą ir rudenį.

Simptomai

1. Galvos skausmas
2. Apetito stoka
3. Karščiavimas
4. Sutrikęs miegas
5. Niežulys
6. Odos pūslės
7. Šašai
8. Pūslinis bėrimas
9. Bėrimas ant veido, pllaukuotos galvos dalies, liemens, rankų, kojų

Ligos eiga

Staiga temperatūra pakyla iki 37,5-38,5 C; vaikas tampa vangus, blogiau valgo ir miega; vyresniems vaikams gali skaudėti galvą.
Pagrindinis simptomas – bėrimas būdingais šiai ligai spuogais: iš pradžių atsiranda dėmelė, iš jos – pripildyta skaidraus skysčio pūslelė, ši

iai supliuškus, po 3-5 dienų susiformuoja šašelis. Viename plote galima rasti ir dėmelių, ir pūslelių, ir šašelių. Toks bėrimas atsiranda ant veido, plaukuotos galvos dalies, liemens, rankų, kojų. Ant delnų, padų spuogų paprastai nebūna. Neretai išberia gleivinę – burnos, lytinių organų. Čia pūslelės greitai trūksta ir susidaro kraujuojančių opelių, kurias skauda.
Išbertas vietas labai stipriai niežti, vaikas kasosi, net draskosi.
Pirmieji ligos požymiai pasirodo po 12-21 dienos nuo užsikrėtimo. Tiek laiko trunka vadinamasis inkubacinis (slaptasis) periodas. Beria 3-4 ir net iki 7 dienų. Po šašelio dar kokius 3 mėnesius gali likti dėmelė, kuri vėliau išnyksta. Paprastai randų bėrimo vietose nelieka. Kadangi vaikas labai kasosi ir dažnai nusidrasko iki žaizdelių, į kurias patenka nešvarumų, neretai spuogeliai supūliuoja, o išgijus, jų vietose lieka randelių. Vieną kartą persirgus vėjaraupiais, daugiau jie nebepasikartoja.

Komplikacijos

Pasitaiko sunkių vėjaraupių formų, kai liga komplikuojasi plaučių, ausų, odos uždegimais. Tuomet vaikas dažniausiai guldomas į ligoninę.

Tyrimai

Specifinių tyrimų, patvirtinančių vėjaraupių diagnozę, nėra.

Gydymas

Jei pastebėjote, kad vaiką išbėrė, nedelsdami kreipkitės į savo gydytoją.
Vėjaraupiais sergantis vaikas paprastai gydomas namie pagal gydytojo nurodymus ir nesunkiai pasveiksta.
Kadangi tai labai užkrečiama liga, nuo ligos pradžios vaikas izoliuojamas 10 dienų. Bendravusieji su sergančiuoju, laikinai izoliuojami ir stebimi nuo 11 iki 21 dienos.
Kol vaikas karščiuoja, turėtų gulėti lovytėje.
Išbertas vietas tepti 5 proc. kalio permanganato ar 1 proc. briliantinės žalumos tirpalu, ar eozino vandeniniu ti

irpalu.
Burną, ypač pavalgius, skalauti ramunėlių nuoviru ar furacilino tirpalu.
Jei temperatūra aukštesnė kaip 38,5 C, duoti vaistų nuo temperatūros (pvz., paracetamolio).
Galima vartoti ir antivirusinių vaistų, bet jie veiksmingi tik ligos pradžioje. Skiriama vaikams, kurių imuninė sistema nusilpusi.

Patarimai

Kad vaikas kasydamasis nesusižalotų odos, reikėtų trumpai nukirpti jam nagus, išvalyti panages, galima užmauti pirštines. Būtina švariai ir dažnai plauti rankas.

Maudyti, kai nukris temperatūra. Į vonią įlašinti kalio permanganato tirpalo (vanduo turėtų būti šviesiai rožinės spalvos) ar ramunėlių nuoviro.
Išmaudžius šluostyti švariu, karštu lygintuvu išlygintu rankšluosčiu.
Dažnai keisti baltinius ir patalynę.
Maitinti šiltu, minkštu ar skystesniu maistu. Galima vaikui pasiūlyti valgyti per šiaudelį. Nesiūlyti aštrių, sūrių produktų, citrusinių vaisių.
Ligonio kambarį gerai vėdinti, grindis šluostyti drėgnu skuduru, valyti dulkes.
Stengtis pralinksminti vaiką, atitraukti jo dėmesį nuo ligos, pasiūlyti jam naujų žaidimų.
Taip ligonis užsimirš, rečiau kasysis, neliūdės ir greičiau sveiks.

Profilaktika

Lietuvoje yra vakcina (skiepai) nuo vėjaraupių, tačiau ji dar neįtraukta į vaikų skiepų kalendorių, kuriame nurodyti tik valstybės kompensuojami ir rekomenduojami skiepai. Vakcina skiriama vaikams nuo 12 mėn. Skiepijama, kai nusilpusi vaiko imuninė sistema, kai norima, kad infekcija neišplistų mokyklose ar darželiuose. Taip pat skiepijami suaugusieji, kurie slaugo ligonius ir nėra sirgę vėjaraupiais, sergantieji kai kuriomis sunkiomis ligomis (lėtinėmis plaučių, kraujo, piktybiniais augliais). Dėl skiepijimo pasitarkite su savo gydytoju.

Leave a Comment