Demokratija valstybėje ir visuomenėje
Demokratija (iš gr. demos “liaudis” ir kratein “valdyti”) reiškia valdymo formą, kurioje visi piliečiai turi teisę dalyvauti šalies valdyme. Šią teisę piliečiai įgyvendina tiesiogiai referendumuose ir plebiscituose arba per savo išrinktus atstovus. Šiandienos demokratijos esmė – piliečių dalyvavimas valstybės valdyme. Žmonės renka atstovus į parlamentus, savivaldos institucijas. Pažvelgę į demokratijos istoriją, matyti, kad tokia forma (kokia yra dabar) atsirado ne taip jau seniai, nors pati demokratija (ir jos sąvoka) gimė jau senovės Graikijoje.Lietuvos valstybė yra nepriklausoma demokratinė respublika. Pirmasis demokratijos principas: tautos suverenitetas. Iš esmės visa galia ir valdžia išeina iš liaudies. Tiesioginėje demokratijoje liaudies susirinkimas tiesiogiai priima visus politinius sprendimus. Visi piliečiai balsuoja arba patvirtina nutarimą.Vienas pagrindinių demokratijos principų – socialinės garantijos. Žmones pasitiki ta valdžia, kuri padarys jų gyvenimą lengvesnį, suteiks jiem daugiau garantijų. Valdžia remiasi liaudimi. Todėl vyriausybė ir valstybė irgi turi orientuotis į liaudies interesus ir jai tarnauti. Kiekvienas žmogus turi teisę išsirinkti sau tinkamą pragyvenimo šaltinį. Nedarbo atveju žmogui suteikiama socialinė apsauga. Darbuotojai turi teisę ginti savo ekonominius ir socialinius interesus. Valstybė globuoja, piliečius teikia lengvatas šeimoms, kurios augina vaikus, dirbančioms motinoms, nepilnamečiams vaikams, suteikia teisę piliečiams gauti senatvės ir invalidumo pensijas, socialinę paramą. Piliečių laisvė yra neatimamas demokratinis principas. Tik laisvėje gali susiformuoti ir būti išreikšta gyventojų valia. Kiekvienas žmogus nuo pat gimimo yra laisvas ir nepriklausomas, jo teises yra saugomos ir kontroliuojamos. Laisvas žmogus gali užsiimti tuo, kas jam patinka, niekieno nevaržomas, tai naudinga ne tik pačiam žmogui, bet ir valstybei. Lietuvoje nėra valstybinės religijos, todėl kiekvienas žmogus turi religinę laisvę. Žmogus gali pasirinkti tokį tikejimą, kuris jam atrodo priimtiniausias.Visų žmonių lygybės principas yra vienas iš svarbiausių. Žmogaus teisių negalima varžyti ir teikti jam privilegijų dėl jo rasės, religijos ir socialinės padėties. Lygybės principas ypač svarbus rinkimuose. Rinkimai tik tada tikrai demokratiški, jei gali balsuoti kiekvienas pilnametis pilietis ir kiekvienas balsas laikomas tokios pat vertės. Mūsų valstybėje kiekvienas Lietuvos Respublikos pilietis turi teisę dalyvauti valstybės valdyme: tapti seimo nariu, sulaukęs dvidešimt penekerių metų , prezidentu, jei ne mažiau kaip trejus pastaruosius metus gyveno Lietuvoje ir yra suėję ne mažiau kaip keturiasdešimt metų. Aukščiausias pareigas valstybėje užimantys atsovai yra renkami valstybės piliečių.
Valstybinė valdžia turi būti kontroliuojama, ji neturi būti sutelkta vienose rankose. Vyriausybė artimai bendradarbiauja su liaudžiai atstovaujančio organo dauguma, netgi ja remiasi. Naują vaidmenį šiuo atžvilgiu įgijo ir spauda, kuri aprašo ir kritikuoja valstybinę politiką. Šiandien spauda apibūdinama kaip neoficiali „ketvirtoji valdžia“. Kad galėtų atlikti savo užduotis, ji turi būti ginama nuo cenzūros .Spaudos vaidmuo politiniam gyvenimui yra dižiulis, vieniem politikam spauda padeda iškilti, kitus ji tiesiog ,,apjuodina”.Spaudoje dažniausiai pateikiami subjekytvus faktai, kurie padeda žmonėm susidaryti klaidingą nuomonę apie esamą situaciją Lietuvoje. Taip valstybėje gali kilti panika ir sąmyšis. Todėl spauda, mano manymu, turėtų būti griežtai kontroliuojama.Paskutinis neatimamas demokratinės valstybės požymis – tai, kad ji savo veikla lygiuojasi į teisę ir teisės idėją. Ji turi paklusti Konstitucijai. Piliečiams tokia valstybė garantuoja pagrindines žmogaus teises, lygybę pieš įstatymą ir apsaugą nuo neteisėtų piktnaudžiavimų valdžia. Taigi gyvenant demokratiškoje valstybėje, žmogus turi jaustis laisvas ir įtakingas, tačiau, kad šalyje neįvyktų anarchija viskas turi būti prižiūrima įstaymais, tik tuomet mes keliausime į priekį, semsimės naujų idėju ir gyvensime taikiai.