Triukšmo poveikis sveikatai

Triukšmo sukeltas klausos pažeidimas vadinamas klausos nervo uždegimu – klausos neuritu arba klausos neuropatija. Žmogaus ausis yra prisitaikiusi prie 35 – 55 decibelų intensyvumo garsų.
Tačiau įvairiose situacijose žmogų gali veikti daug didesnio intensyvumo garsai, ypač triukšmas darbo aplinkoje.
Triukšmo sukeltas klausos pažeidimas dažniausiai būna lėtinis, rečiau – ūminis, kai ausį staiga paveikia labai didelio intensyvumo triukšmas – sprogimo, šaudymo ar panašūs garsai.
Kai žmogų veikia triukšmas, palyginti nedaug viršijantis leidžiamą lygį, klausa pažeidžiama pamažu, nepastebimai.

Kas silpnina klausą?

Paprastai klausos nusilpimas išryškėja po 10 – 20 metų trunkančio kasdieninio triukšmo poveikio. Tai dažniausiai essti dirbant triukšmingoje aplinkoje.
Ar greitai išsivystys klausos neuropatija priklauso nuo daugelio dalykų.
Svarbu, koks triukmo pobūdis. Nuolatinis mašinų ar staklių ūžimas kenkia mažiau nei impulsinis štampavimo ar panašus triukšmas. Ausis nespėja prisitaikyti prie impulsinio triukšmo, veikiančio tik keletą sekundžių, ir klausa pažeidžiama labiau.
Klausos sutrikimai gričiau atsiranda, kai kartu su triukšmu veikia vibracija ar kiti kenksmingi profesinia veiksniai. Pavyzdžiui, traktorininkų klausa dėl šios priežasties ypač stipriai pažeidžiama.
Klausos neuropatija yra ryškesnė, kai žmogų veikia didelis triukšmas ne vien darbo metu, bet ir po daarbo gatvėje ar kitose viešose vietose, taip pat ir namuose.
Klausos nervo pažeidimo rizika didesnė, jei žmogus turi padidėjusį kraujospūdį ar didesnį cholesterolio kiekį kraujuje, jei perdozuoja kai kuriuos vaistus.
Klausa blogėja vyresniame amžiuje ir be trukšmo poveikio. Kiekvieno vyresnio kaip 50 metų žm

mogaus klausa aukštiems garso dažniams sumažėja po 2 decibelus kasmet.

Kokius klausos pokyčius sukelia triukšmas?

Ilgalaikis triukšmo poveikis sukelia klausos organo kraujagyslių spazmus, nervinių receptorių medžiagų apykaitos sutrikimus.
Garsą suvokiantys nerviniai receptoriai (nervinės galūnės) išsenka, o vėliau dėl distrofinių – degeneracinių pokyčių žūva. Anksčiau nukenčia klausa aukšto (2000 – 6000 hercų) dažnio garsams. Šio sutrikimo žmogus nepastebi, nes kalbinis bendravimas vyksta gerokai žemesniame garsų dažnio diapazone.
Kalbinio dažnio garsų suvokimas nusilpsta vėliau, kai klausos receptorių pažeidimas jau toli pažengęs. Tada žmogus jau blogai girdi įprastinę pašnekovo kalbą, jį pradeda varginti ūžesys ausyse ir kiti negalavimai. Tik tada nukentėjusysis kreipiasi į ausų ligų gydytoją. Deja, tada padėti ligoniui sunku, nes klausos receptoriai nuo triukšmo jau gerokai suardyti. Kuo daugiau žūva receptorių, tuo blogesnė klausa. Jei žmogus toliau dirba dideliame triukšme, klausa viisai blogėja.
Jei tenka dirbti su didelį triukšmą generuojančiais įrengimais, neverta laukti, kol klausa nusilps. Būtina kasmet profilaktiškai tikrinti klausą. Tik tada galima nustatyti ankstyvą, dar pagydomą klausos pažeidimą. Pažeidimą nustato ausų ligų specialistai ištyrę, kaip žmogus girdi šnabždesį ir kalbą. Šnabždesys turi būti girdimas 6 metrų atstumu. Klausos tyrimas specialiais aparatatis padeda nustatyti net tokius sutrikimus, kokių ligonis dar nejaučia. Svarbiausias tyrimas yra vadinamosios audiogramos užrašymas.

Nukenčia ne tik klausa

Veikdamas ilgą laiką triukšmas sutrikdo daugelio organų darbą.
Labiausiai pažeidžiama nervų sistema – atsiranda nuovargis, si

ilpnumas, irzlumas, nemiga, padidėja nervinis jautrumas, gali atsirasti kiti nerviniai ir psichiniai sutrikimai. Triukšmas labai erzina, trikdo darbingumą, ypač kūrybinę veiklą, protinį darbą.
Padažnėja širdies susitraukimai, ligonis jaučia širdies plakimą ar skausmą. Padidėja kraujospūdis. Pablogėja galūnių kraujotaka.
Blogėja virškinimas, gali atsirasti gastritas ar opinė liga. Dažniau sergama kepenų ligomis.

Apsauga nuo triukšmo

Klausa išliks gera, jei aplinkoje nebus triukšmo, viršijančio leidžiamą lygį ir ausys bus saugomos nuo per didelio triukšmo į jas.
Deja, kol kas triukšmą įveikti sunku. Literatūroje rašoma, kad triukšmas vidutiniškai per metus padidėja 1 – 3 decibelais. Prognozuojama, kad triukšmo lygis per 15 metų gali padvigubėti. Apsisaugoti nuo vis didėjančio neigiamo triukšmo poveikio – mūsų bendras tikslas.

Leave a Comment