Baltymai

BALTYMAI

Tarp aminorūgščių susidaro tvirta kovalentinė jungtis, vad. peptidine jungtimi. Susidaręs aminorūgščių junginys, vad. peptidu. Peptidas sudarytas iš daugelio aminorūgščių yra polipeptidas. Visi baltymai yra polipeptidai, tai yra grandinės sudarytos iš daugelio dešimčių ar net šimtų aminorūgščių grandžių.
BATLYMŲ STRUKTŪRINIAI LYGIAI:
1) Pirminė – aminorūgščių liekanų išsidėstymo baltymo molekulėje nuoseklumas.
2) Antrinė – polipeptidinė grandinė susisuka į spiralę.
3) Tretinė – susidaro konfigūracija, kurią palaiko hidrofobinės jungtys.
4) Ketvirtinė – susijungusios kelios polipeptidinės jungtys.
Daugumos natūraliųjų ir visi dirbtiniai polimerai sudaryti iš vienodų monomerų. O baltymai sudaryti irgi iš panašių, bet nevienodų monomerų.
Norint paaiškinti, koodėl esama tiek daug įvairių baltymų, reikia atsiminti, kad baltymai skiriasi aminorūgščių sudėtimi, aminorūgščių grandžių skaičiumi, eilės tvarka grandyje. Todėl struktūrinių variantų skaičius būna astronominis.
BALTYMAI PAGAL STRUKTŪRĄ:
1) Fibriliniai (antrinė struktūra, netirpsta vandenyje),
2) Globulinai (tretinė struktūra, gerai tirpsta vandenyje),
3) Tarpiniai (antrinės struktūros, tirpstantys vandenyje).
BALTYMAI:
1) Proteinai (susideda tik iš peptidinės grandies)
2) Proteidai (be peptidinės grandies turi nepeptidinę dalį – sacharino grupė, lipidų grupė, metalo atomai)
BALTYMAI PAGAL FUNKCIJAS:
1) FERMENTAI a) tripsinasb) ptialinasc) lipazė a) dalyvauja virškinimeb) seilėse skaido angliavandenius.c) skaido riebalus
2) HORMONAI a) insulinasb) adrenalinasc) somatotropinas a) reguliuoja cukraus kiekį kraujyje.b) reguliuoja širdies darbą.c) reguliuoja auugimą.
3) STRUKTŪRINIAI kalogenas Įeina į kaulų ir kremzlių sudėtį.
4) TRANSPORTINIAI hemoglobinas Transportuoja deguonį
5) APSAUGINIAI Fibrinogenas Dalyvauja kraujo krešėjime
6) JUDĖJIMO a) mijozinasb) aktinas Raumenis sutraukiantys ir atpalaiduojantys siūlai.
7) ATSARGINIAI a) kiaušinio alguminasb) kazeinas – pieno baltymas Atlieka maisto f – ją.

ANGLIAVANDENIAI
MONOSACHARIDAI (paprastieji cukrūs) Mažos molekulės, gerai tirpsta vandenyje, saldaus skonio. (Ribozė, gliukozė, fruktozė) Pagrindinės, atsarginės medžiagos, dalyvauja kvėpavimo procesuose ir aprūpina en

nergija. Gliukozė įeina į kraujo sudėtį.
DISACHARIDAI Mažos molekulės, gerai tirpsta vandenyje, saldaus skonio. (Maltozė, laktozė, sacharozė) Maltozė – gliukozės šaltinis virškinamajam trakte. Laktozė – maisto produktas. Sacharozė – cukraus šaltinis.
POLISACHARIDAI Makro molekulės, nesaldžios, netirpios vandenyje. (Krakmolas, glikogenas, celiuliozė) Krakmolas susidaro augaluose ir kaupiasi bulvių stiebagumbiuose, grūduose. Glikogenas – gaminamas gyvūnų ir augalų ląstelėse, stuburinių kepenyse ir raumenyse. Celiuliozė – augalams suteikia tvirtumo.

Leave a Comment