Produktai iš gyvūnų ir aplinka
Per 20ąjį amžių auganti populiacija ir bevystanti industrializacija įtakojo stulbinančius padarinius mūsų aplinkai. Globalinis atšilimas, plačiai paplitęs teršimas, miškų kirtimas, deginimas – žemės niokojimas ir įvairių rūšių nykimas yra tik dalis šiandien egzistuojančių problemų. Aplinkos niokojimas yra toks didelis, jog neįmanoma tiksliai įvertinti jo žalos, tačiau tai, kas yra daroma dabar, gali turėti ypatingai skaudžių padarinių ateityje. Jau dabar, milijonai žmonių negauna pakankamai maisto, kad galėtų patenkinti pagrindines organizmo reikmes, taip pat milijardai žmonių susiduria su geriamo vandens tiekimo problemomis. Todėl yra būtina surasti maisto produktų gamybos ir tiekimo išeičių, kurios įgalintų šių problemų sprendimą. Žemės ūkis, iš esmės, yra vienas iš pagrindinių aspektų, kurio ištekliai yra intensyvūs ir padaro daug žalos, kalbant apie pramoninį gyvenimą. Jeigu mes stengiamės sumažinti auto transporto naudojimą, riboti sunaudojamo vandens kiekį, stengiamės būti labiau produktyvūs naudodami elektros ir kitokią energiją ir apskritai mažinti mūsų įtaką aplinkai, tai turime atsižvelgti ir į mūsų mitybos įpročius.
Žmonės tampa vis plačiau informuoti ir suprantantys, kad sąsaja tarp to, ką jie valgo ir mūsų planetos sveikatingumo yra labai didelė. Aplinkos saugumo svarbą suvokiantis vartotojai susirūpinę net tik dėl tiekiamo maisto (kokio maisto) kiekio, įpakavimo, chemikalų vartojimo (siekiant išnaikinti derliui žalingus parazitus), bet taip pat mąsto, kaip išlaikyti ekologinę pusiausvyrą, vykdant modernią gyvulininkystę Ūkininkai yra dažnai vadinami “savo aplinkos sergėtojais”, tačiau pagrindinis moderniosios industrinės ūkininkystės modelis yra viena iš didžiausių aplinkos niokojimo ir eikvojimo veltui priežasčių. Pasaulio mėsos produkcija išaugo keturis kartus (keturgubai) per pastaruosius 50 metų ir gyvūnų/gyvulių skaičius dabar viršija žmonių skaičių – daugiau nei trigubai. Kitaip tariant, gyvulių populiacija auga greitesniu tempu nei žmonijos populiacija. Ši tendencija prisideda prie visų aplinkos problemų ir tai pasireiškia jau šiandien.
Pranešimas paskelbtas Jungtinių Tautų Maisto ir Žemdirbystės Organizacijos (FAO), Tarptautinio Plėtojimo (USAID) JAV Agentūra ir Pasaulio Bankas priėjo prie išvados, jog intensyvioji gyvulininkystė “tiesiogiai veikia žemės, vandens, oro ir biologinės įvairovės plitimą dėl gyvulių auginimo, chemikalų vartojimo ir gyvulių genetinių išteklių kitimo. Amoniako išsiskyrimas iš trąšų sandėlių ir jo naudojimas priveda prie lokalizuoto rūgščiojo lietaus ir nualinto miško.”
Pasaulio maitinimas
“Pasaulis turi sukurti penkis milijardus vegetarų per ateinančius keletą dešimtmečių arba patrigubinti ūkininkavimo našumą nepanaudojus daugiau žemės.” – Dennis Avery, “Centre for Global Food Issues” Direktorius.
Kur slypi problema?
Jungtinių tautų Maisto ir Žemdirbystės Organizacija (FAO) nustatė, jog apie 840 milijonų žmonių gyvena pusiau badaudami arba nepakankamai apsirūpinę maistu. Tai apytikriai yra 14% žmonių populiacijos. Vidutiniškai kasdien miršta apie 25,000 žmonių dėl alkio sukeltų priežasčių. Kiekvienais metais 6 milijonai vaikų, kuriems nedaugiau kaip 5-eri metai, miršta dėl alkio ir prastos mitybos- tai apytikriai prilygsta visiems Italijos ir Prancūzijos vaikams neturintiems penkerių. Prognozuojant, jog iki 2050 pasaulio populiacija apytikriai išaugs nuo 6-ių milijardų iki 9 –ių, neatidėliotina dilema su kuria mes susiduriame šiandien – kaip mes maitinsime save 21-jame amžiuje. Žemės buvimas, jos prieinamumas yra pagrindiniai maisto produkcijos apribojimai. Žemė turi tik ribotas žemdirbystei tinkamas sritis, taigi pasaulio apsirūpinimas maistu priklauso nuo to, kaip tos sritys bus išnaudotos. Šiuo metu problema yra ne maisto stygius – daugelis sutinka, kad tiekiamos maisto produkcijos užtenka pamaitinti 8-10 milijardų žmonių populiacijai – bet žemės trūkumas. Skurdas, silpnumas, karas, korupcija ir gobšumas – visa tai kliudo vienodam maisto pasiskirstymui, kad visi žmonės galėtų pramisti. Ir paprastos išeities spręsti šiai problemai nėra. Vis dėlto, vakarietiškas gyvenimo būdas – iš esmės ir mityba – vaidina didelį vaidmenį atimant iš pasaulio vargšų svarbiausią jiems dalyką – maistą.
“Šioje eroje gyvenant visko pertekus, kodėl pasaulis ir toliau toleruoja 800 milijonų žmonių kasdieninį alkį ir nepriteklių ?”- Jacques Diouf, Generalinis Direktorius (UN Food and Agriculture Organisation)
Galvijai
Pasaulio galvijų produkcija kasmet viršija 21 milijardą gyvūnų. Mūsų planetos galvijų populiacija yra tris su puse kartų didesnė už žmonių populiaciją.
Iš viso, augantis galvijų skaičius sudaro du trečdalius žemės ūkio žemės ir vieną trečdalį visos žemės (sausumos) teritorijos. Tai akivaizdžiai pateisinama, kadangi žmonės valgo maistą, kurio negali atsisakyti ir gyvūnus perdirba į mėsą, iš jų gauna pieno, kiaušinių, ūkio gyvuliai aprūpina žmones reikalingais, nepakeičiamais maisto produktais. Ar bent jau galvijų industrija norėtų, kad tu tuo tikėtum! Iš tikrųjų, galvijai vis intensyviau yra maitinami grūdais, kuriuos galima tiesiogiai valgyti žmonėms arba panaudoti juos auginant maistą kitose teritorijose, kas akivaizdžiai atsipirktų. Besivystant pasaulyje pusbadžiu gyvenančių žmonių skaičiui, milijonai jų tiesiogiai konkuruoja su išsivysčiusia galvijų pramone – ir jie pralaimi.
1900 metais tik 10% visų pasaulio javų buvo sumaitinama gyvuliams; 1950 metais šis skaičius išaugo iki daugiau nei 20%, o 1990 metų pabaigoje jis buvo apie 45%. Daugiau nei 60% jungtinių tautų grudų suvalgo gyvuliai.
Toks pasaulio grudų derliaus naudojimas būtų priimtinas, kalbant pasaulio maisto produkcijos terminais, jei neatsižvelgtume į faktą, jog mėsos ir pieno produkcija yra neproduktyvus energijos naudojimas. Visi gyvūnai naudoja energija, kurią jie gauna iš maisto, kad galėtų judėti, išlaikyti šiluma ir atlikti būtinas kasdienines gyvybines funkcijas. Tai reiškia, jog tik procentinė dalis energijos, kurią gyvūnai įgyja valgydami augalinį maistą, virsta i mėsą ir pieno produktus. Neseni Manitobos universiteto (Kanada) Profesoriaus Vaclav‘o Smil‘o padaryti tyrimai rodo, jog energija, kurią jaučiai gauna iš maisto, gali virsti į žmonių vartojamą maistą sudaro ne daugiau kaip 2,5% visos maistu gaunamos energijos. Apskaičiuotas virsmas į baltymus yra tik šiek tiek didesnis, mažiau nei 5% procentai baltymų maitinantis virsta į gyvulinius baltymus. Šie skaičiai yra ypatingai smerktini nuo tada, kai galvijų maistą fermose daugiausia sudaro žmogui tinkami grūdai.
Jautiena yra aiškiausias pavyzdys, kad mėsos pramonė yra neproduktyvi. Jautiena yra mažiausiai našus gyvulinis produktas, bet net ir pats našiausias produktas- pienas- yra nuostolingas. Prof. Smil‘o skaičiavimai rodo, kad net pačių našiausių pieninių karvių sunaudotas maistas virsta į pieną tik tarp 55% ir 67%.
Akrai vaiduokliai
Daugiausia žemės išvaistoma besivystančiose šalyse, kur maisto labiausiai trūksta. Pavyzdžiui, Europa importuoja 70% viso savo baltymų kiekio gyvuliams auginti, dėl Europos Parlamento pareiškimo, jog „Europa gali pamaitinti savo žmones, bet ne (fermų) gyvulius“. Žemės draugai apskaičiavo, jog Jungtinė Karalystė 1996 metais importavo apie 4,1 milijonų hektarų kitų žmonių žemės. „Vien tik Brazilijoje apie 5,6 milijonų akrų žemės teritorijoje yra auginamos sojų pupos, skirtos Europos gyvuliams. Šie „Akrai vaiduokliai“ neatskleista, taip vadinamo, produktyvaus žemės ūkio tiesa. “Tim‘as Lang‘as iš Maisto Politikos Centro.
Ši šalis prisideda prie besivystančio blogo pasaulio maitinimosi, labiau skatindama nualintas populiacijas auginti prekines kultūras gyvulių auginimui, nei maistą patiems sau. Labai intensyvus javų auginimas ir didelė produkcija įtakoja dirvožemio alinimą, maistinių medžiagų išeikvojimą ir tai stumia ekonomiškai pažeidžiamas populiacijas toliau nuo pastovios ir produktyvios žemės ūkio sistemos.
Paprastai kalbant, mes neturime pakankamai žemės, kad visus galėtumėme pamaitinti gyvuliniu maistu. Taigi, kol 840 milijonų žmonių neturi pakankamai maisto, kad galėtų normaliai ir pilnavertiškai gyventi , mes švaistome du trečdalius žemės ūkio žemės.
Geriausias maisto išgavimo būdas yra labai komplikuotas ir plačiai svarstytinas klausimas. Vis dėlto, faktas lieka faktu, kad pasaulio žmonių populiacija auga ir tinkamos žemės ūkiui žemės mažėja. Jeigu ateityje mes norime išvengti maisto stygiaus, mes turime rasti tinkamą būdą , kaip išnaudoti mūsų aplinką. Industrinė gyvulių produkcija yra netinkamas ir netenkinantis būdas!